Dėl neteisėtai įgytų pinigų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-86/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 14.11; 96.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurivita“ ieškinį atsakovei R. J. M. dėl neteisėtai įgytų pinigų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Virginijos Pietarienės gamybos įmonė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad pagal 2003 m. spalio 30 d. pardavėjo UAB „Eurivita“ ir pirkėjo Virginijos Pietarienės gamybos įmonės sudarytą pardavimo–komplektavimo sutartį pirkėjui turėjo būti pateikta 53 700 Lt vertės rūkykla; už būsimą prekę įmonės savininkė 2003 m. spalio 30 d. sumokėjo 5000 Lt avansą, 2003 m. gruodžio 22 d. – dar 48 700 Lt, kuriuos priėmė UAB „Eurivita” direktorė R. J. M., tačiau pirkėjui buvo pateikta kita prekė – 12 100 Lt vertės rūkymo kamera. Be to, UAB „Eurivita” direktorė, 2003 m. gruodžio 22 d. priimdama pinigus iš pirkėjo, nebeturėjo įgaliojimų įmonei priklausančioms lėšoms gauti, nes Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Eurivita“ buvo iškelta bankroto byla, tačiau atsakovė neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, o paėmusi iš pirkėjo įmonei priklausančius pinigus jų neperdavė, todėl padarė žalą, kurią privalo atlyginti. Pirkėjas, gavęs kitą nei pardavimo–komplektavimo sutartyje apibrėžtą prekę, kreipėsi į BUAB „Eurivita“ administratorių patvirtinti kreditorinį reikalavimą, tada ir paaiškėjo, kad įmonės kasoje nėra 48 700 Lt, kuriuos buvo gavusi atsakovė. Atsakovė be teisinio pagrindo įgijo tai, kas jai nepriklausė, todėl ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 48 700 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad 2003 m. spalio 30 d. pardavimo–komplektavimo sutartį sudarė ne privatūs, o juridiniai asmenys: UAB,,Eurivita“ ir V. Pietarienės gamybos įmonė, pinigų (48 700 Lt) sumokėjimo faktas buvo patvirtintas sutarties originale, nurodant šalių juridinius adresus, įmonių kodus, banko sąskaitų numerius. Dėl to teismas atmetė atsakovės paaiškinimus, kad susitarimas dėl rūkyklos pardavimo buvo sudarytas privačių fizinių asmenų; pripažino, kad ginčo pinigai buvo sumokėti UAB „Eurivita“, o ne atsakovei asmeniškai, todėl ji privalo juos grąžinti ieškovui. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas privalėjo išreikalauti iš pirkėjo rūkyklą, o ne priteisti pinigus iš atsakovės; motyvavo, kad šie reikalavimai nepagrįsti, nes ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei dėl pinigų priteisimo, o ne reikalavimą trečiajam asmeniui dėl rūkyklos grąžinimo. Teismas, nustatęs, kad po Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria UAB „Eurivita“ buvo iškelta bankroto byla, priėmimo atsakovė nepateikė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, jos buvimo vieta nebuvo žinoma, konstatavo, kad tik ta atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji nežinojo apie bankroto bylos UAB „Eurivita“ iškėlimą, neatleido jos nuo pareigos grąžinti ieškovui šio finansinį turtą. Teismas apibendrino, kad atsakovės įgaliojimai valdyti ir tvarkyti įmonės turtą buvo pasibaigę nuo 2003 m. lapkričio 25 d. (įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo), todėl ji, priėmusi iš pirkėjo užmokestį už rūkyklą ir neperdavusi šių pinigų ieškovui, naudojo UAB „Eurivita“ priklausiusį turtą be teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2007 m. liepos 5 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, siekdama nustatyti aplinkybę, ar V. Pietarienės gamybos įmonės savininkė perdavė pagal sutartį ginčo pinigus už rūkyklos įsigijimą asmeniškai atsakovei ar juridiniam asmeniui UAB „Eurivita“, vadovavosi CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, aiškinosi 2003 m. spalio 30 d. pardavimo–komplektavimo sutarties sąlygas ir sutartyje esančio prierašo turinį ir nustatė, kad 2003 m. spalio 30 d. pardavimo–komplektavimo sutartį pasirašė UAB „Eurivita“ atstovė – direktorė ir V. Pietarienės gamybos įmonės savininkė, sutartyje pinigų gavimo faktas buvo patvirtintas atsakovės parašu, šalia uždėtas spaudas „Direktorė R. –J. M. “; sutarties 9 punkte buvo nurodyti juridinių asmenų rekvizitai, sutartis buvo patvirtinta pardavėjo ir pirkėjo įmonių antspaudais. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad sutarties šalys buvo juridiniai asmenys, o atsakovė neįrodė teiginio, jog ji 48 700 Lt gavo asmeniškai. Be to, kolegija nustatė, kad atsakovės įgaliojimai valdyti UAB „Eurivita“ turtą pasibaigė 2003 m. gruodžio 1 d. (įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurivita“), todėl ji, 2003 m. gruodžio 22 d. priimdama pinigus iš pirkėjo, veikė neteisėtai (atsakovė turėjo arba atsisakyti priimti pinigus, arba, priėmusi šiuos pinigus, perduoti juos BUAB „Eurivita“), o byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinusių aplinkybę, kad ginčo pinigai būtų buvę perduoti turėjusiam teisę juos gauti asmeniui – ieškovui. Kolegija, vadovaudamasi CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, todėl konstatavo, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo iš trečiojo asmens V. Pietarienės gamybos įmonės 48 700 Lt, kuriuos turėjo gauti ieškovas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į kasacinį skundą esmė

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino pardavimo–komplektavimo sutarties vykdymo aplinkybių, taip pat to, kad pirkėjas priėmė prekę (nors ir kito modelio), nereiškė pretenzijų dėl jos kokybės ar pinigų grąžinimo. Kasatorės manymu, sutartis buvo įvykdyta, nebuvo šalių ginčo dėl jos, todėl teismai neturėjo pagrindo taikyti CK 6.193 straipsnį ir tirti sutarties sąlygas, sutarties prierašo dėl ginčo pinigų sumokėjimo fakto.

Išvadą, kad V. Pietarienė 48 700 Lt davė UAB „Eurivita“, o ne atsakovei R. J. M. asmeniškai, teismai padarė neištyrę prie šios bylos pridėtos civilinės bylos Nr. 2-278/2004, kurioje ieškovas patvirtino, kad atsiskaitymas tarp V. Pietarienės ir R. J. M. vyko kaip tarp fizinių asmenų.

Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą atsiskaitymai tarp juridinių asmenų turi būti fiksuojami abiejų asmenų finansinėje apskaitoje, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neįvertino, kad V. Pietarienės gamybos įmonė nepareikalavo iš UAB „Eurivita“ grynųjų pinigų įnešimo į kasą finansinės apskaitos dokumento – kasos pajamų orderio, kad nepateikė finansinės apskaitos dokumentų apie 48 700 Lt grynųjų pinigų išėmimą iš įmonės kasos siekiant atsiskaityti už perkamą rūkyklą; nevertino įrodymų visumos, pažeidė įrodymų sąsajumo taisykles, nepagrįstai tyrė ir vertino tik netiesioginius įrodymus (pardavimo–komplektavimo sutartį, kuri nebuvo susijusi su fakto, jog atsakovė be pagrindo įgijo turtą, nustatymu, PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderį, rūkyklos įsigijimo transporto dokumentą), tačiau netyrė tiesioginių įrodymų (UAB „Eurivita“ finansinės apskaitos, buhalterinių dokumentų), kurių ieškovas teismui nepateikė, vadinasi, neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir paduodant apeliacinį skundą buvo pažeista Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta teisė, nes pirmosios instancijos teismui pagal atsakovės pateiktas medicinines pažymas buvo žinoma apie jos susirgimo diagnozę – psichikos sutrikimas, kad ji nuolat stebima gydytojų. Atsakovė dėl savo susirgimo negalėjo apginti savo teisių ir to negalėjo suvokti, o teismas privalėjo jai išaiškinti, tačiau neišaiškino, kad jos teisių gynimui būtina kvalifikuota teisinė pagalba. Susitarimas su advokatu buvo sudarytas tik 2006 m. balandžio 19 d., t. y. jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (2007 m. vasario 20 d.).

Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovas prašo teismo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai ir pagrįstai taikė sutarčių aiškinimo taisykles nustatančias materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, teisingai nustatė, kad atsakovė priėmė pinigus iš pirkėjo, tačiau šio fakto neįtvirtino kasos pajamų orderyje, o pirkėjas, gavęs netinkamos kokybės prekę, savo teises gynė pareikšdamas kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai bendrovei.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2003 m. spalio 30 d. pardavėjas UAB „Eurivita“ ir pirkėjas Virginijos Pietarienės gamybos įmonė sudarė pardavimo–komplektavimo sutartį, pagal kurią pirkėjui turėjo būti pateikta rūkykla; už būsimą prekę pirkėjas sumokėjo 5000 Lt avansą, vėliau – likusius 48 700 Lt, kuriuos iš pirkėjo priėmė UAB „Eurivita” direktorė, neturėjusi įgaliojimų to daryti, nes UAB „Eurivita“ teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė, gavusi pinigus iš pirkėjo, jų neperdavė bankroto administratoriui, todėl padarė žalą, kurią privalo atlyginti.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepažeidė įrodymų įvertinimą bei atstovavimą reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisiškai nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad, neišsiaiškinus sutarties vykdymo aplinkybių (pirkėjas priėmė prekę, nors ir kito modelio, nereiškė pretenzijų dėl jos kokybės ar pinigų grąžinimo), neįvertinus to, kad pardavimo–komplektavimo sutartis buvo įvykdyta, nebuvo šalių ginčo dėl jos, teismai neturėjo pagrindo taikyti CK 6.193 straipsnį ir tirti sutarties sąlygas, sutarties prierašo dėl ginčo pinigų sumokėjimo fakto. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CK 6.193 straipsnį teismai taikė pagrįstai, nes pagal ieškinio dalyką ir pagrindą šioje byloje turėjo būti nustatyta, ar pinigai (48 700 Lt) buvo sumokėti už rūkyklą vykdant 2003 m. spalio 30 d. pardavėjo UAB „Eurivita“ ir pirkėjo Virginijos Pietarienės gamybos įmonės sudarytą pardavimo–komplektavimo sutartį, ar Virginijos Pietarienės gamybos įmonės savininkė V. Pietarienė šiuos pinigus perdavė asmeninėn atsakovės R. J. M. ar juridinio asmens – UAB „Eurivita“, kurio vadovė iki bankroto bylos iškėlimo buvo R. J. M., nuosavybėn. Atsakovė ginčijo, kad pagal sutartyje esantį prierašą pirkėjas - Virginijos Pietarienės gamybos įmonė, vykdydamas pareigą sumokėti pinigus už perkamą rūkyklą, 48 700 Lt sumokėjo pardavėjui UAB „Eurivita“, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai 2003 m. spalio 30 d. sutarties sąlygas ir sutartyje esančio prierašo apie pinigų sumokėjimą turinį aiškino vadovaudamiesi CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat rėmėsi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Įvertinusi bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog, vertindami aplinkybes, susijusias su 48 700 Lt perdavimu 2003 m. gruodžio 22 d. R. J. M., teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu ir kurios reikšmingos teisingam šios bylos išsprendimui, todėl nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde atsakovė buvo pateikusi daug argumentų, nesusijusių su ieškinio dalyku ir pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo jų detaliai vertinti. Dėl šios priežasties nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad, netirdami UAB „Eurivita“ finansinės apskaitos, buhalterinių dokumentų, teismai pažeidė įrodymų sąsajumo taisykles. Pažymėtina, jog kasatorė sąmoningai ar dėl suklydimo šiuos dokumentus nepagrįstai įvardija kaip tiesioginius įrodymus nagrinėjamoje byloje, nors jie tiesiogiai nesusiję su ieškinio dalyku ir pagrindu. Nereikšminga šiai bylai ir kasatorės nurodoma aplinkybė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neįvertino, jog V. Pietarienės gamybos įmonė nepareikalavo iš UAB „Eurivita“ grynųjų pinigų įnešimo į kasą finansinės apskaitos dokumento – kasos pajamų orderio, jog nepateikė finansinės apskaitos dokumentų apie 48 700 Lt grynųjų pinigų išėmimą iš įmonės kasos siekiant atsiskaityti už perkamą rūkyklą, nes byloje nustatyta ir šalys neginčijo, kad R. J. M. 2003 m. gruodžio 22 d. gavo iš V. Pietarienės 48 700 Lt grynųjų pinigų, tačiau į UAB „Eurivita“ kasą jų neįnešė.

Teisiškai šiai bylai nereikšmingas kasatorės argumentas, kad išvadą, jog V.Pietarienė 48 700 Lt davė UAB „Eurivita“, o ne atsakovei R. J. M. asmeniškai, teismai padarė neištyrę prie šios bylos pridėtos civilinės bylos Nr. 2-278/2004, kurioje ieškovas patvirtino, kad atsiskaitymas tarp V. Pietarienės ir R. J. M. vyko kaip tarp fizinių asmenų. Pažymėtina, jog šis teiginys minėtoje byloje buvo tik BUAB „Eurivita“ išsakyti argumentai siekiant bankroto byloje įrodyti, kad nėra pagrindo įtraukti į šios likviduojamos bendrovės kreditorių sąrašą Virginijos Pietarienės gamybos įmonę ir patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą, tačiau Kauno apygardos teismas 2006 m. sausio 9 d. nutartyje konstatavo priešingas aplinkybes ir atmetė šiuos argumentus (b. l. 18-19). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai nevertino minėtos nutarties kaip turinčios prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ir ja nesirėmė, bet, jau minėta, iš esmės aiškinosi ir tyrė reikšmingas aplinkybes, siekdami nustatyti, ar 2003 m. gruodžio 22 d. Virginijos Pietarienės gamybos įmonės savininkė V. Pietarienė 48 700 Lt perdavė asmeninėn atsakovės R. J. M. ar juridinio asmens – UAB „Eurivita“, kurio vadovė iki bankroto bylos iškėlimo buvo R. J. M., nuosavybėn.

Vertindama kasacinio skundo argumentą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo (Konstitucijos 29 straipsnis), teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė nenurodo, kaip buvo pažeistas šis principas, o teiginiai, kad nagrinėjant bylą ji turėjo psichikos sutrikimų, apie kuriuos žinojo pirmosios instancijos teismas ir dėl kurių ji negalėjo apginti savo teisių bei to negalėjo suvokti, o teismas neišaiškino jai apie kvalifikuotos teisinės pagalbos būtinumą, nors privalėjo, nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės veiksnumas būtų apribotas arba kad ji buvo ar yra neveiksni. Kasaciniame skunde klaidingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismui atsakovė buvo pateikusi medicinines pažymas, iš kurių teismui buvo žinoma apie jos susirgimo diagnozę – psichikos sutrikimą. Iš bylos medžiagos (b.l. 195, 197-199, 205) matyti, kad nedarbingumo pažymėjimus ir išrašus iš medicininių dokumentų atsakovė pateikė tik apeliacinės instancijos teismui prašydama atidėti apeliacinio skundo nagrinėjimą, nurodžiusi, kad dėl sveikatos pablogėjimo negali savarankiškai atstovauti savo interesams ir ginti savo teises, o advokatė užimta kitoje byloje. Prašymą teismas tenkino ir bylos nagrinėjimą atidėjo (b. l. 192-193). Be to, minėti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad nagrinėjant bylą pareiškėja turėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių ji negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Įvertinusi bylos medžiagą (b. l. 32, 42-44, 49, 52-57, 69-73, 92-99), teisėjų kolegija sprendžia, jog net ir pagal CPK 161 straipsnio 1 dalį teismui nebuvo pagrindo pasiūlyti atsakovei pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama teisme. Be to, ji dar 2006 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudariusi su advokate atstovavimo sutartį dėl procesinių dokumentų parengimo (b. l. 53), susitarimą su advokatu dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo sudarė 2007 m. sausio 4 d., o 2006 m. balandžio 19 d. (b. l. 126, 196) sudarė susitarimą atstovauti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė įrodymų įvertinimą bei atstovavimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės R. J. M. kasacinį skundą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 300 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant šį procesinį dokumentą; atmetus atsakovo kasacinį skundą ir ieškovui prašant priteisti bylinėjimosi išlaidas, ši suma atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktuose nurodytais rekomenduojamais priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais, priteistina iš atsakovės R. J. M. ieškovui BUAB „Eurivita“ 300 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui BUAB „Eurivita“ (įmonės kodas 135226138) iš atsakovės R. J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Sigitas Gurevičius

Algirdas Taminskas