Dėl savavališkai statomo daugiabučio gyvenamojo namo nugriovimo

Civilinė byla Nr. 3K–3–89/2008

Procesinio sprendimo kategorija 30.10 (S)

2008 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Česlovo Jokūbausko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams I. U., K. U., UAB,,Vesticija“, tretieji asmenys A. U., Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo, pagal atsakovų I. U., K. U., UAB,,Vesticija“ priešieškinį ieškovui A. M., tretieji asmenys A. U., Vilniaus apskrities viršininko administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo, pagal trečiojo asmens su savarankišku reikalavimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams A. U., I. U., K. U., UAB,,Vesticija“, tretieji asmenys A. M., Vilniaus apskrities viršininko administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl savavališkai statomo daugiabučio gyvenamojo namo nugriovimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. M. prašė įpareigoti atsakovus I. U., K. U. ir UAB „Vesticija“ per teismo nustatytą terminą savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 18 arų sklypas ir jame pastatytas 872 kv. m ploto individualus gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Atsakovai jiems priklausančiame 7,25 arų sklype 2004 m. rudenį nugriovė nedidelį gyvenamąjį namą ir pradėjo statyti didžiulių gabaritų daugiabutį gyvenamąjį namą, nesiderinantį su aplinkiniais individualiais namais. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros departamento 2005 m. sausio 21 d. rašte konstatuota, kad atsakovų sklype vykdoma statyba yra savavališka, vykdoma neturint suderinto techninio projekto ir nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. 2004 m. lapkričio 8 d. UAB „Vesticija“ buvo surašytas savavališkos statybos aktas, tačiau savavališka statyba nenutraukta. Statybų priežiūrą vykdančios institucijos dėl tokių neteisėtų veiksmų nesiėmė jokių veiksmų. Savavališkai pastatytas pastatas pažeidžia sklypo detaliojo plano, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“) reikalavimus. Taip pat atsakovai pažeidė ieškovo, kaip kaimyninio sklypo ir pastato savininko, teises ir teisėtus interesus.

Atsakovai I. U., K. U. ir UAB „Vesticija“ byloje pareiškė priešieškinį ir prašė įpareigoti ieškovą duoti sutikimą namo (duomenys neskelbtini) statybai pagal detaliojo plano sprendinius, namo statybos projektą, parengtą remiantis 2005 m. sausio 13 d. projektavimo sąlygų sąvadu Nr. RPS2219 ir STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Jie nurodė, kad Vilniaus miesto plėtros departamento Nuolatines statybos komisijos 2005 m. kovo 9 d. protokole Nr. 1 atsakovams buvo nurodyta pateikti šiaurinio sklypo savininko sutikimą. Šio sklypo savininkas yra ieškovas, kuris pateikdamas teismui ieškinį išreiškė savo nesutikimą su pradėta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 30-1272 patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Gyvenamasis namas yra statomas nepažeidžiant detaliojo plano sprendinių, projektavimo sąlygų sąvado ir techninio projekto. Atsakovai yra įpareigoti iki 2005 m. rugsėjo 15 d. parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybos leidimą. Kadangi gyvenamasis namas yra statomas seno namo buvusioje vietoje, t. y. mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo ieškovui priklausančio sklypo ribos, tai būtina pateikti ieškovo sutikimą tokiai statybai. Tokio sutikimo nedavimas yra kliūtis statybos leidimui gauti, ir taip pažeidžiamos atsakovų teisės.

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gindama viešąjį interesą, ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus savavališkai pastatytą 1164 kv. m bendrojo ploto 2 aukštų su mansarda daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) nugriauti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo dienos atsakovų lėšomis. Jie nurodė, kad atsakovai gyvenamąjį namą pastatė be parengto ir suderinto projekto ir nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, taip šiurkščiai pažeisdami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir poįstatyminių aktų nustatytą statybos darbų tvarką. Šio namo statyba prieštarauja tos teritorijos paminklosauginį režimą reglamentuojantiems teisės aktams. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 292 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano tvirtinimo“ žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priskirtas esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai. Statybos leidimo išdavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktui. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas be išduotų paminklotvarkos sąlygų ir projekto suderinimo su paminklotvarkos sąlygas išdavusiomis institucijomis. Gyvenamojo namo statyba prieštarautų Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento reikalavimams, todėl negali būti išduotas statybos leidimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimu: 1) ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovus per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perstatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini) statomą statinį pagal šio žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, nustatytus statinio aukščiui iki karnizo (8,8 m), statinio aukščiui nuo žemės paviršiaus (11,5 m), statinio aukščio absoliutinei altitudei (150,5 m); 2) atsakovų priešieškinį patenkino iš dalies, t. y. pripažino nepagrįstu ieškovo atsisakymą duoti sutikimą atsakovams statyti pagal žemės sklypo detaliojo plano sprendinius statinį žemės sklype (duomenys neskelbtini) mažesniu nei 3 metrai atstumu iki žemės sklypo ribos; 3) trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 2867,40 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisė 54,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą 54,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai nuosavybės teise valdo gretimus žemės sklypus. Ieškovas valdo 0,18 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovai dalinės nuosavybės teise – 0,0725 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovui jo nuosavybės teise valdomame sklype priklauso nebaigtas statyti gyvenamasis namas, atsakovų sklype pastatyti du gyvenamieji korpusai. Pirkimo-pardavimo sutartimis, sudarytomis nuo 2002 m. spalio 24 d. iki 2003 m. balandžio 7 d., I. U., K. U. ir A. L. (dabartinė pavardė U.) įgijo nuosavybėn 156,28 kv. m ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003 m. rugsėjo 15 d. išdavė namo patalpų savininkams leidimą nugriauti šį gyvenamąjį namą. 2004 m. gegužės mėnesį pradėti griovimo darbai. Namą nugriovus, A. U. neteko nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nes žemės sklypas dalinės nuosavybės teise priklauso tik I. U. ir K. U. 2004 m. sausio 5 d. UAB „Vesticija“, I. U., K. U. ir A. L. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė bendrai veikti nesukuriant naujo juridinio asmens, siekiant pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1999 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1077V buvo nustatytos žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 30-1272 buvo patvirtintas šio sklypo detalusis planas ir jo sprendiniai.

Teismas nurodė, kad vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovo pateiktu 2006 m. sausio 30 d. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu, nes jame nurodyti sklypo planavimo reikalavimai atitinka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 30-1272 patvirtintus žemės sklypo sprendinius. Teismas nustatė, kad 2005 m. sausio 13 d. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas (reg. Nr. RPS2219), o gyvenamojo namo statybos darbai buvo pradėti 2004 m. rugsėjo mėnesį, negavus projektavimo sąlygų sąvado. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-4874 „Dėl statinio statybos įteisinimo“ atsakovai, savavališkai pastatę daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įpareigoti iki 2005 m. rugsėjo 15 d. parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybos leidimą, o Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 2.3-7955 statytojams įsakyta parengti projektinę dokumentaciją ir įsiteisėjus teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje gauti statybos leidimą. Teismas konstatavo, kad atsakovai daugiabutį gyvenamąjį namą stato savavališkai, kad tokie atsakovų veiksmai yra neteisėti, ir pažymėjo, kad savavališkos statybos faktas, statybos normatyvinių techninių dokumentų pažeidimas statybos metu savaime nėra ieškovo subjektinė teisė reikalauti nugriauti statinį. Teismas nustatė, kad viena iš priežasčių, dėl kurių atsakovams neišduotas statybos leidimas, yra tai, kad atsakovai nepateikė ieškovo sutikimo, nes atsakovų gyvenamasis namas statomas mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos su ieškovo sklypu. Atsakovų namas suprojektuotas ir yra statomas taip, jog šiaurinė namo siena yra statoma nugriauto namo šiaurinės sienos vietoje. Buvęs dabar jau nugriautas namas buvo pastatytas labai arti šalių sklypų ribos, namas stovėjo praktiškai ant sklypo ribos. Teritorijų planavimo patikrinimo 2004 m. gegužės 20 d. akte Nr. 295 nurodyta, kad nenustatyta esminių projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo su visuomene proceso ir procedūrų bei teritorijų planavimo sąvado reikalavimų pažeidimų. Teismas konstatavo, kad statinio statyba mažesniu nei 3 m atstumu numatyta patvirtintame sklypo detaliajame plane, t.y. teritorijos planavimo dokumente, todėl teismas ieškovo, kaip gretimo sklypo savininko, atsisakymą duoti sutikimą statyti statinį mažesniu nei 3 metrai atstumu iki sklypo ribos vertino kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad negalima padaryti įtikinamos prielaidos, jog namo statyba mažesniu nei 3 m atstumu iki sklypų ribos padarys neigiamą neleistiną poveikį ieškovo žemės sklypui, kad ieškovo žemes sklype esantys pastatai neteks stabilumo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovų pagal detaliojo plano sprendinius statomas namas savo architektūriniais sprendimais darys neigiamą poveikį ieškovo žemės sklypui, lems ieškovo žemės sklypo vertės sumažėjimą. Teismas vadovavosi ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, kad atsakovų statinio techninis projektas ir savavališkai statomas statinys atitinka atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, nustatytus sklypo užstatymo tankiui (45 proc.) ir intensyvumui (0,8). Teismas pažymėjo, kad sklypo užstatymo tankis (45 proc.) reiškia maksimalų detaliajame plane reglamentuotos antžeminės pastato dalies užstatymą sklype. Teismas pažymėjo, kad statinys statomas iš esmės leidžiamoje užstatyti teritorijoje, išskyrus sklypo užstatymo žemės sklypo taškų 1, 2, 3, 4 zonoje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal Specialiąsias projektavimo sąlygas pastatas gali būti blokuojamas su pastatu, esančiu gretimame sklype (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad sklypo užstatymas nurodytoje sklypo vietoje negali būti laikomas neteisėtu ir pažeidžiančiu ieškovo teises. Teismas nustatė, kad statomo statinio aukštingumas neatitinka detaliojo plano sprendinių. Teismas, įvertinęs tai, kad statinys statomas mažu atstumu iki sklypo ribos, šias detaliojo plano sprendinių neatitiktis pripažino kaip pažeidžiančias ieškovo teisę, nes patvirtintų statinio aukštingumo parametrų viršijimas gali turėti neigiamą poveikį insoliacijos trukmei. Teismas nurodė, kad visos kitos ieškovo nurodytos atsakovų savavališkos statybos neatitiktys detaliojo plano sprendiniams, kitiems normatyvinėms statybos techniniams reikalavimams neįrodo neleistiną ieškovo gyvenimo sąlygų, nustatytų Statybos įstatymo 6 straipsnyje, pakeitimą, taip pat poveikį ieškovo žemės sklypui ir ieškovo statinių stabilumui.

Teismas trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atmetė, nes ieškinys pareikštas asmens, neturinčio tokios reikalavimo teisės, t. y. Statybos įstatyme miesto savivaldybės administracija nepriskirta prie subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. gegužės 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą ir atsakovų priešieškinio reikalavimą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašė pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria buvo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Kasacijos dalykas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnio ir STR 2.02.01:2004,,Gyvenamieji namai“ V skirsnio,,Trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsauga“ 173 punkto ir X skirsnio,,Gyvenamojo pastato išdėstymas sklype“ 192.1 punkto ir 1 priedo 4 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo ginčo santykiui problema. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino nurodytas teisės normas ir neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį. Šios teisės normos ieškovui, kaip kaimyninio sklypo savininkui, suteikia laisvę duoti ar neduoti raštišką sutikimą atsakovams, kad kaimyniniame sklype būtų statomas pastatas mažesniu nei 3 m atstumu iki sklypo ribos. Nurodytos teisės normos neįpareigoja ieškovo kuo nors pagrįsti savo sutikimą ar nesutikimą, taip pat pagrįsti, kad statyba mažesniu nei leidžiama atstumu tikrai pažeis jo teises ir interesus arba kad atsisakymas duoti sutikimą pažeis atsakovų teisės ir interesus. Nurodytose teisės normose suteikta teisė ieškovui savo nuožiūra visapusiškai įvertinti visas aplinkybes, susijusias su numatoma statyba kaimyniniame sklype ir jos įtaka ieškovo turtui, vertei, gyvenimo sąlygoms, kokybei. Teisės aktuose nurodyta subjektyvi teisė, kurios nebūtina objektyviai pagrįsti.

2. Tai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane pažymėta leidžiama užstatyti zona yra arčiau nei 3 m iki sklypo ribos, (to iš esmės praktiškai neįmanoma patikrinti, nes leidžiama užstatyti zona detaliojo plano brėžinyje nėra tiksliai apibrėžta, yra tik labai apytikslė, su galima metrais skaičiuojama paklaida), ir kad tokio detaliojo plano sprendinio ieškovas neginčijo, nereiškia, kad nebereikia ieškovo sutikimo ar kad ieškovas išreiškė savo sutikimą. Ieškovas pagrįstai tikėjosi savo teises ir interesus apginti duodamas ar neduodamas raštišką sutikimą.

3. Atsakovai buvusį pastatą ne rekonstravo, o jį tiesiog nugriovė ir sklype stato visiškai naują statinį, todėl turėjo ir turi visas galimybes laikytis teisės aktų nustatyto atstumo nuo sklypo ribos.

4. Akivaizdu, kad pašalinti savavališkos statybos padarinius, nenugriaunant savavališkai pastatyto statinio, esančio arčiau nei 3 m iki sklypo ribos, neįmanoma.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašė palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Atstumas, mažesnis nei 3 m nuo atsakovų statomo statinio iki kaimyninio sklypo, yra patvirtintas detaliajame teritorijos plane, kuris yra pagrindinis dokumentas, privalomas statytojui. Būtent teritorijos detalusis planas yra privalomas statytojui projektuojant statinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/205).

Teritorijos detalusis planavimas buvo atliekamas vadovaujantis 2003 m. liepos 27 d. paminklosauginės ekspertizės akto išvadomis, kuriose buvo nurodyta buvusio pastato vietoje formuoti naują mažaaukštį užstatymą, pagal galimybes išsaugant išorines šiaurinės dalies sienas. Ieškovo teisės nėra pažeistos, nes atsakovas stato statinį toje vietoje, kur jau stovėjo gyvenamasis namas. Ieškovas neskundė detaliojo plano, kuriame buvo patvirtinti tokie atstumai tarp jo sklypo ir atsakovų numatomo statyti statinio. Atsakovų nuomone, ieškovo sutikimas buvo nereikalingas.

2. Kadangi atsakovų sklype jau stovėjo namas arčiau nei 3 m iki sklypo ribos, tai tie patys sprendiniai buvo perkelti į detalųjį planą.

3. Nei Statybos įstatyme (20, 23 straipsniai), nei atitinkamuose Statybos techniniuose reglamentuose, patvirtintuose aplinko ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 (STR 1.05.07:2002) ir 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (STR 1.07.01:2002), nei kituose teisės aktuose nenustatytas reikalavimas gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimą gaunant leidimą statyti naują statinį buvusio statinio vietoje.

4. Atsakovai pripažįsta, kad pradėjo statybas dar neturėdami išduoto leidimo. Tačiau ne atsakovai rengė detalųjį planą ir nustatė jo sprendinius. Statybos leidimas buvo išduotas 2007 m. gegužės 22 d. Šiuo metu namas jau yra beveik baigtas statyti, todėl įpareigojimas jį nugriauti neatitiktų jokių protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

5. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teisių pažeidimą. Žemės sklypo savininkas privalo pateikti įrodymus, iš kurių teismas galėtų daryti įtikinamą prielaidą apie neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui arba grėsmę pastatų stabilumui. Tik faktas, kad pastatas gretimame sklype statomas ant sklypo ribos, savaime nepatvirtina, kad yra pažeidžiamos gretimo sklypo bendraturčių teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2005).

k o n s t a t u o j a :

V. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas ir trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu prašė įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovai pareiškė priešieškinį ir prašė įpareigoti ieškovą duoti sutikimą namo (duomenys neskelbtini) statybai pagal detaliojo plano sprendinius, namo statybos projektą, parengtą remiantis 2005 m. sausio 13 d. projektavimo sąlygų sąvadu Nr. RPS2219 ir STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“.

VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.

1. Kasaciniame skunde ieškovas remiasi CK 4.98 straipsniu, kuriame nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ši įstatymo norma yra bendroji, nes nustato savininko teisių gynimą nuo bet kokių pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Žemesniųjų instancijų teismai šią įstatymo normą aiškino taip, kad turi būti ginamos ieškovo pažeistos teisės.

Žemės sklypo savininko teisių gynimas, susijęs su vykdoma statyba, yra įtvirtintas CK 4.99 straipsnyje. Jame nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo. Nors kasatorius nesiremia išdėstyta įstatymo norma, tačiau ji yra taikytina sprendžiant šalių ginčą šioje byloje.

Žemės sklypo savininko teisių gynimas, susijęs su vykdoma statyba ir atitinkamų atstumų laikymusi, konkretinamas poįstatyminiuose teisės aktuose. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 173 punkte nustatyta, kad projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. Pagal šią poįstatyminę normą visų pirma būstą projektuojantis asmuo turi jį suprojektuoti taip, kad nebūtų pažeisti šioje normoje nustatyti reikalavimai.

Šiai bylai turi reikšmės STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1. punktas (aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. D1-128 redakcija), kuriame nustatyta, kad pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1-2 aukštų, bei šio STR 1 priedo 4 punkto 2 pastraipa, kurioje nustatyta, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo gyvenamojo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Ieškovas savo nesutikimą statybai ir reikalavimą nugriauti statomą namą grindžia būtent tuo, kad atsakovai pažeidė šiose teisės normose nustatytus reikalavimus.

Atsakovas stato būstą toje vietoje, kur jau stovėjo gyvenamasis namas. Ieškovas neskundė detaliojo plano, kuriame buvo patvirtinti tokie atstumai tarp jo sklypo ir atsakovų numatomo statyti statinio. Tai, kad statomas didesnis būstas buvusio namo vietoje ir nėra atitinkamo atstumo iki žemės sklypų ribos, savaime nepatvirtina, kad dėl to pažeistos gretimo žemės sklypo arba jame esančio statinio savininko teisės. Teismai konstatavo, kad atsakovų gyvenamasis namas statomas mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos su ieškovo sklypu. Teismai padarė išvadas, kad negalima padaryti įtikinamos prielaidos, jog namo statyba mažesniu nei 3 m atstumu iki sklypų ribos padarys neigiamą neleistiną poveikį ieškovo žemės sklypui, kad ieškovo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovų pagal detaliojo plano sprendinius statomas namas savo architektūriniais sprendimais darys neigiamą poveikį ieškovo žemės sklypui, lems ieškovo žemės sklypo vertės sumažėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, taikant CK 4.99 straipsnį, žemės savininkas privalo įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes – kaimyniniuose sklypuose statomo naujo statinio neteisėtą poveikį jo žemės sklypui arba sklype esančio pastato stabilumui (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta byloje G. C., Ž. C., V. M. v. V. M. V., Kauno miesto savivaldybė, trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius, bylos Nr. 3K-3-651/2005). Teismai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jo teisės dėl gretimame sklype pradėtos statybos yra pažeidžiamos. Teismai taip pat konstatavo, kad statinio statyba mažesniu nei 3 m atstumu numatyta patvirtintame sklypo detaliajame plane, t. y. teritorijos planavimo dokumente, todėl teismas ieškovo, kaip gretimo sklypo savininko, atsisakymą duoti sutikimą statyti statinį mažesniu nei 3 metrai atstumu iki sklypo ribos vertino kaip nepagrįstą. Šios teismų išvados grindžiamos aplinkybėmis, nustatytomis byloje. Jų nustatymas ir įvertinimas yra fakto klausimai, kurių pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nevertina.

CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esant neteisėtai statybai teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad statomo statinio aukštingumas neatitinka detaliojo plano sprendinių ir yra per mažu atstumu iki sklypo ribos, šios neatitiktys gali turėti neigiamą poveikį insoliacijos trukmei, tai pažeidžia ieškovo teisę, nes viršija patvirtintus statinio aukštingumo parametrus. Teismas taikė šioje įstatymo normoje nustatytą teisių gynimo būdą ir įpareigojo atsakovus per du mėnesius nuo sprendinio įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perstatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini) statomą statinį pagal šio žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. Taigi ieškovo teisės ta apimtimi, kuria atsakovų statinys jas pažeidžia, yra apgintos.

Teismai materialiąsias ir procesines teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl atsakovo kasacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti.

2. Prie atsiliepimo į kasacinį skundą yra pridėtas 2007 m. rugsėjo 14 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad atsakovas UAB „Vesticija“ sumokėjo advokatei 700 Lt už atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą surašymą. Atsiliepime atsakovai prašo juos priteisti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už atsiliepimą į kasacinį skundą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 2. Advokatui sumokėta pinigų suma neviršija nustatyto maksimumo, todėl ieškovės prašoma suma iš atsakovų priteistina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovui UAB „Vesticija“ 700 Lt (septynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas