Civilinė byla Nr. 3K-7-114/2008
Procesinio sprendimo kategorija
129.17 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio Arturo Bložės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovui antstoliui Arturui Bložei, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. V., V. V., UAB „Agrokoncernas“, UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Snoro lizingas“, UAB „Linas Agro“, UAB „Kemira Growhow“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB bankas „Hansabankas“ prašė priteisti iš atsakovo antstolio Arturo Bložės 18 729,59 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovas antstolis A. Bložė vykdė 9000 Lt išieškojimą iš skolininko A. V. pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą bei 17 145,30 Lt skolos, 769,96 Lt žyminio mokesčio, kintamų sutartinių palūkanų nuo 17 145,30 Lt skolos nuo 2004 m. spalio 29 d. iki skolos grąžinimo bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2004 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo išieškojimą iš solidariųjų skolininkų A. V. ir V. V. pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 18 d. išduotus vykdomuosius raštus. Kartu buvo vykdomas išieškojimas iš A. V. pagal kitus vykdomuosius raštus kitiems kreditoriams. Iš varžytynių buvo parduotas skolininkams A. V. ir V. V. asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausęs gyvenamasis namas. Gautos už parduotą turtą lėšos, iš viso 51 000 Lt, antstolio 2006 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu, 2006 m. rugpjūčio 19 d. patvirtintu Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo, buvo paskirstytos kreditoriams. Ieškovui paskirta 9885,11 Lt. Ieškovas nurodė, kad toks lėšų paskirstymas yra netinkamas, nes V. V. buvo skolinga tik ieškovui, todėl iš jos turto dalies buvo galima išieškoti tik ieškovo AB banko „Hansabankas“ naudai, tačiau dėl neteisėtų antstolio veiksmų bankas negavo jam priklausančios 18 729,59 Lt sumos, taigi patyrė atitinkamo dydžio turtinę žalą. Antstolio 2006 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymo, gauto 2006 m. rugsėjo 8 d., ieškovas neskundė, nes šis yra patvirtintas teisėjo rezoliucija, kuri neskundžiama.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas antstolis A. Bložė vykdė 17 145,30 Lt skolos bei 769,96 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš A. V. ir V. V. solidariai ieškovui AB bankui „Hansabankas“ pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-100-616, išduotą 2005 m. kovo 18 d. (vykdomoji byla Nr. 41-133), be to, iš A. V. buvo išieškoma 9000 Lt skola AB bankui „Hansabankas“ pagal 2005 m. sausio 5 d. vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. 41-1333 bei skolos kitiems kreditoriams: UAB „Linas Agro“ – 64 349,45 Lt vykdomojoje byloje Nr. 41-2073, valstybei – 4,30 Lt vykdomojoje byloje Nr. 41-958, UAB „Snoro lizingas“ – 210,14 Lt vykdomojoje byloje Nr. 41-2706, UAB „Agrokoncernas“ – 19 360,21 Lt vykdomojoje byloje Nr. 41-5559, UAB „Kemira Growhow“ – 26 993,52 Lt vykdomojoje byloje Nr. 41-1333. Išieškant skolas, varžytynėse už 51 000 Lt buvo parduotas skolininkams A. V. ir V. V. asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausantis gyvenamasis namas su kiemo įrenginiais. Turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas 2006 m. birželio 5 d., patvirtintas teisėjo, akte nurodyta, kad parduodamas skolininko A. V. turtas, 2006 m. rugpjūčio 17 d. priimtas antstolio patvarkymas dėl klaidos atitaisymo, nurodant, kad parduodamas A. V. ir V. V. turtas. 2006 m. rugpjūčio 10 d. priimtas antstolio patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo, 2006 m. rugpjūčio 19 d. patvirtintas teisėjo rezoliucija. Patvarkymas išsiųstas ieškovui AB bankui „Hansabankas“, šis jį gavo 2006 m. rugsėjo 8 d. Duomenų apie tai, kad patvarkymas buvo perduotas skolininkams, nėra. Patvarkymas nebuvo apskųstas, ieškovas šioje byloje taip pat neprašo jo panaikinti. Pagal patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo ieškovui AB bankui „Hansabankas“ paskirta 9885,11 Lt, nors bendra A. V. skolos ir solidariosios A. V. ir V. V. skolos bei palūkanų suma šiam kreditoriui buvo 28 614,70 Lt. Teismas konstatavo, kad, ieškovui neskundžiant antstolio patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir neprašant nustatyti šio antstolio procesinio veiksmo teisėtumo ar jį panaikinti, laikytina, kad teismo antstolio atliktas procesinis veiksmas yra teisėtas, tačiau tai neatleidžia jo nuo civilinės atsakomybės, jei būtų nustatyta, jog buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, paskirstant gautas lėšas taip, kad nebūtų pažeidžiamos nei kreditorių, nei skolininkų teisės. Teismas nustatė, kad patvarkyme nurodytas išieškojimas tik iš skolininko A. V., patvarkymas prieš patvirtinant teisėjui nebuvo išsiųstas kreditoriams ir skolininkams, kad jie galėtų susipažinti su jo turiniu ir turėtų galimybę laiku jį apskųsti. Teisėjo rezoliucija patvirtintas patvarkymas kreditoriui AB bankui „Hansabankas“ buvo išsiųstas tik po penkiolikos dienų nuo patvirtinimo, o skolininkams A. V. ir V. V. iš viso neišsiųstas. Teismas nustatė, kad nėra duomenų apie tai, ar sprendžiant dėl lėšų paskirstymo buvo įvertinta, turtas yra asmeninis ar bendras šeimos turtas, kaip sutuoktiniai atsako pagal kito sutuoktinio prievoles. Teismas padarė išvadą, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas, spręsdamas dėl žalos padarymo fakto kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.247 straipsnis), konstatavo, kad tiesioginės žalos atsakovas ieškovui nepadarė, nes ji buvo padaryta skolininkų A. V. ir V. V. veiksmais, kuriuos įvertino teismas, priteisdamas iš šių asmenų skolas kreditoriui AB bankui „Hansabankas“. Netiesioginė žala ieškovui, teismo vertinimu, taip pat nebuvo padaryta, nes dalies priteistos skolos negavimo negalima vertinti kaip negautų pajamų, nes vykdymas iš skolininkų tebevyksta ir negauta skolos dalis kartu su palūkanomis ieškovo naudai išieškoma.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ apeliacinį skundą, 2007 m. gegužės 22 d. sprendimu panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimą ir ieškinį patenkino: priteisė ieškovui AB bankui „Hansabankas“ iš atsakovo antstolio Arturo Bložės 18 729,59 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, už V. V. skolą iš parduoto jos turto vertės. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę ir pagrįstai įrodinėja antstolio veiksmų neteisėtumą ir iš to atsiradusias pasekmes, nereikšdamas ieškinio reikalavimo panaikinti antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal 1997 m. gegužės 12 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimus A. V. ir V. V. paveldėjo po 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, taigi 1/2 dalis šių pastatų buvo asmeninė V. V. nuosavybė, todėl antstolio veiksmus, varžytynių akte nurodant ne tą parduodamų pastatų 1/2 dalies savininką, yra pagrindas vertinti kaip neteisėtus. Dėl to ir antstolio 2006 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymas iš parduoto turto padengti ne turto savininko, bet kito asmens skolas kreditoriams yra neteisėtas ir prieštaraujantis CPK 675 ir 753 straipsnių reikalavimams. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad antstolis, 2006 m. rugpjūčio 17 d. nustatęs turto pardavimo iš varžytynių 2006 m. birželio 5 d. akte padarytą klaidą ir pripažinęs realizuotą turtą priklausant A. V. ir V. V., neatšaukė ir nepakeitė 2006 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymo dėl lėšų paskirstymo. Byloje nėra duomenų, kad antstolis, pateikdamas patvarkymą tvirtinti, iki 2006 m. rugpjūčio 19 d. apie turto pardavimo iš varžytynių akto ištaisymą būtų informavęs teisėją. Teisėjų kolegija konstatavo, kad antstolio veiksmai vertintini kaip neteisėti ir pažeidę V. V. kreditorių interesus. Antstolis neteisingai apskaičiavo ieškovui AB bankui „Hansabankas“ išieškomos skolos dydį ir jam tenkančią išieškotos sumos dalį, todėl antstoliui atsiranda atsakomybė už ieškovui padarytą žalą (CK 6.246 straipsnis). Dėl antstolio veiksmų ieškovas AB bankas „Hansabankas“ negavo savo reikalavimo patenkinimo ir jam buvo padaryta žala, taigi tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Antstolio kaltė konstatuotina, nes jis savo valia atliko neteisingus išieškotinų sumų apskaičiavimus (CK 6.248 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo pateikto apskaičiavimo, kaip lėšos turėjo būti paskirstytos išieškotojams. Teisėjų kolegijos nuomone, antstolis ieškovui turėjo sumokėti 1/2 dalį gautos pardavus turtą sumos, t. y. V. V. dalį, – 23 877,39 Lt, o kita dalis – taip pat 23 877,39 Lt – turėjo būti paskirstyta tarp visų antros eilės išieškotojų, proporcingai jų kreditorinių reikalavimų dydžiui. Ieškovui iš šios sumos turėjo būti išmokėta 4737,31 Lt. Taigi atsakovas antstolis A. Bložė ieškovui AB bankui „Hansabankas“ padarė 18 729,59 Lt žalą (CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.251 straipsnį nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnį priteistinų palūkanų dydis 5 proc. Teismas konstatavo, kad bankui padarytas 18 729,59 Lt nuostolis vertintinas kaip reali žala, vertybių perleidimas neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų pasekmių, įvertinamų turtine išraiška, todėl turi būti atlyginta visiškai. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovo civilinė atsakomybė yra apdrausta pagal sutartį su UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau ieškovas nesikreipė dėl žalos atlyginimo į draudiką, todėl teisėjų kolegija priėmė sprendimą dėl žalos atlyginimo išieškojimo ne iš draudiko, bet iš apdrausto asmens antstolio A. Bložės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu atsakovas antstolis A. Bložė prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolio veiksmai paskirstant išieškotas pinigų sumas atitinka CK 6.246 straipsnio kriterijus ir laikytini neteisėtais, nes antstolis neišsiaiškino, kad išieškojimas iš skolininkės V. V. turto turi būti vykdomas tik kreditoriui AB bankui „Hansabankas“. Visos piniginės prievolės kreditoriams yra kilusios iš sandorių, sudarytų santuokos metu. Nepaisant to, kad sandorių šalimi nurodomas tik vienas sutuoktinis, tokios prievolės laikytinos solidariosiomis pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis šiuo atveju netaikytina, nes visi A. V. sudaryti sandoriai buvo susiję su šeimai išlaikyti skirta veikla – ūkininkavimu (CK 3.91 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad skolininkų A. V. ir V. V. piniginės prievolės kreditoriams buvo asmeninės ir turėjo būti vykdomos iš kiekvienam iš jų asmenine nuosavybe priklausančio turto, yra teisiškai nepagrįstas. Pagal CK 3.113 straipsnį, esant sutuoktinių solidariajai atsakomybei ir nepakankant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti jo reikalavimus iš asmeninio kiekvieno iš sutuoktinių turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad su įmonės veikla, jeigu ji buvo susijusi su šeimos poreikių tenkinimu, susijusios prievolės kreditoriams laikytinos bendromis sutuoktinių piniginėmis prievolėmis ir turėtų būti tenkinamos iš viso sutuoktinių turto, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą, t. y. ar tai asmeninė, ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005, 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2006).
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB bankas „Hansabankas“ prašo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
CK 3.109 straipsnyje, kuriuo remiasi kasatorius, nustatyti atvejai, kai sutuoktinių prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Šiuo atveju parduotas turtas skolininkams priklausė ne bendrosios jungtinės, bet asmeninės nuosavybės teise, todėl CK 3.109 straipsnio nuostatos netaikytinos. Be to, kasatorius nepagrįstai nurodo, kad A. V. ir V. V. buvo solidarieji kitų kreditorių, byloje dalyvaujančių trečiaisiais asmenimis, skolininkai. Byloje nėra nė vieno teismo sprendimo ar vykdomojo rašto, kuriame skolininke būtų įvardyta V. V.. Kasatoriaus nurodomos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys galėjo būti taikomos teismams nagrinėjant bylas pagal kreditorių reikalavimus dėl skolų priteisimo iš A. V., bet ne priverstinio skolos išieškojimo stadijoje. Jei tretieji asmenys bylose dėl skolų priteisimo iš A. V. nebuvo pareiškę reikalavimų V. V., tai jie neturi teisės vykdymo procese siekti patenkinti savo reikalavimus iš V. V. turto. Nesant teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta solidarioji skolininkų A. V. ir V. V. atsakomybė, kasatoriaus argumentai pripažintini nepagrįstais ir atmestini.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Atsakovas antstolis A. Bložė vykdė 17 145,30 Lt skolos bei 769,96 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš A. V. ir V. V. solidariai ieškovui AB bankui „Hansabankas“. Kartu buvo vykdomas išieškojimas iš A. V. turto šiems kreditoriams: AB bankui „Hansabankas“ – 9000 Lt, UAB „Linas Agro“ – 64 349,45 Lt, valstybei – 4,30 Lt, UAB „Snoro lizingas“ – 210,14 Lt, UAB „Agrokoncernas“ – 19 360,21 Lt, UAB „Kemira Growhow“ – 26 993,52 Lt. Varžytynėse už 51 000 Lt buvo parduotas skolininkams A. V. ir V. V. asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausantis gyvenamasis namas su kiemo įrenginiais. Turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtintas teisėjo. 2006 m. rugpjūčio 10 d. priimtas antstolio patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo, 2006 m. rugpjūčio 19 d. patvirtintas teisėjo rezoliucija. Pagal šį patvarkymą ieškovui AB bankui „Hansabankas“ paskirta 9885,11 Lt, nors bendra A. V. skolos ir solidariosios A. V. ir V. V. skolos bei palūkanų suma šiam kreditoriui buvo 28 614,70 Lt.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymo iš asmeninio sutuoktinių turto
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje skelbiama: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“. Taigi teisingumo vykdymas deleguotas tik teismams. Teismai šią misiją įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Tačiau teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia. Baigiamajame etape teismo sprendimas turi būti įgyvendintas.
Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija. Jos metu asmuo, įgyvendinęs savo teisę į teisminę gynybą ir turėdamas galutinį teismo sprendimą (res judicata), turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Šaliai, dėl kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriškai, jis įvykdomas priverstinai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Įstatymas antstolį apibūdina kaip valstybės įgaliotą asmenį, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso normos, reglamentuojančios išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Tam, kad užtikrintų šių interesų balansą, antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis taip pat ir teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti pažodžiui nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis ir pilnas skolininko pavadinimas, asmens kodas ir adresas (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktai). Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, vykdomasis dokumentas išieškoti iš jo asmeninio turto negali būti išduotas. Pakeisti teisingumo aktą – teismo sprendimą (res judicata) – antstolio patvarkymu (CPK 613, 756 straipsniai) reikštų CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Pažymėtina, kad teismas, kuriam įstatymu pavesta antstolio procesinės veiklos kontrolė (CPK 594 straipsnis), užtikrina teisingumo vykdymo įgyvendinimą vykdymo procese.
Sutuoktiniai pagal prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Tuo atveju, kai sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kreditoriui pasirinkus solidariąją prievolę reikalauti įvykdyti iš vieno sutuoktinio, akivaizdu, kad ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje skolininku bus nurodytas tik vienas, t. y. kreditoriaus pasirinktas sutuoktinis (skolininkas). Tačiau net ir esant solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro sutuoktinių turto, nesant teismo sprendimo, antstolis neturėtų įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimą į kito sutuoktinio asmeninį turtą. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 straipsnis) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai.
Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės atsakomybės sąlygas konkretizuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, visų pirma – CK 6.246-6.249 straipsniai. Taigi antstolio atsakomybei (šiuo atveju – deliktinei) atsirasti turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (nuostoliai). Visas šias sąlygas apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo (antstolio) žinioje buvusių ir vykdomų išieškojimų iš skolininko A. V. atvejais, išskyrus ieškovo atvejį, vykdomuosiuose raštuose nekonstatuotas A. V. ir V. V. prievolės solidarumas. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nustatytų antstolio atsakomybės sąlygų nekvestionuoja ir pripažįsta jas esant nustatytas tinkamai bei laikantis įstatymų reikalavimų.
Konstatuotina, kad šioje byloje CK 3.109 straipsnio normos netaikytinos, nes išieškojimas buvo vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos neatitinka tikrovės. Kasatoriaus nurodytose kasacinio teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2005 ir Nr. 3K-3-44/2006, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra visiškai kitokios, o ne analogiškos nagrinėjamai bylai. Išaiškinimai nurodytose nutartyse yra dėl CK 3.109, o ne dėl CK 3.113 straipsnio normų taikymo.
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo teisėjų kolegijos sprendimas yra teisėtas, naikinti jį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Priimant kasacinio teismo nutartį yra pareikšta dviejų teisėjų atskiroji nuomonė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
Česlovas Jokūbauskas
Egidijus Laužikas
Algis Norkūnas
Algirdas Taminskas
