Civilinė byla Nr. e2A-543-940/2023
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00373-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3;
(S)
2.2.1.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1986-1005/2023 pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo jis buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys I. V., J. V., (duomenys neskelbtini), Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą prašydamas peržiūrėti ir panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 24 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-172-1055/2021, kuriuo V. V. pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).
2. Nurodė, kad Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-26-477/2016 V. V. pripažino neveiksniu visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi V. V. nustatyta globa, jo globėju paskirti (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai civilinėje byloje Nr. 2YT-31-356/2019 dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, peržiūrėjimo 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-26-477/2016 iš dalies pakeitė ir nustatė naują sričių, kuriose V. V. pripažįstamas neveiksniu, sąrašą: 1) turtinių santykių sritys: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 2) asmeninių neturtinių santykių sritys: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai civilinėje byloje Nr. 2YT-172-1055/2021 dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo 2021 m. kovo 24 d. sprendimu pakeitė Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-31-356/2019 ir pripažino V. V. ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių – sveikatos priežiūros, srityje; bei pripažino V. V. neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). Panevėžio apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-539-544/2021 pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-172-1055/2021 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.
4. Pažymėjo, kad jaučiasi sveikas, adekvačiai geba priimti sprendimus visose gyvenimo srityse, o apribotas veiksnumas, nustatyta globa ir priverstinis gyvenimas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nepriimtinas. Pareiškėjas domisi socialiniu gyvenimu, gali gyventi savarankiškai, gali savimi pasirūpinti bei save išlaikyti. Pareiškėjas nurodė, kad dabartinė jo psichinė būklė yra gera, jis jaučiasi sveikas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo V. V. pareiškimą atmetė ir pakeitė Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimą, nustatydamas naują sričių, kuriose V. V. pripažįstamas neveiksniu, sąrašą: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., sritis; 2) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo sritis (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 3) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo sritis (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 4) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje sritis (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 5) sveikatos priežiūros sritis.
6. Teismas, byloje 2023 m. gegužės 2 d. – gegužės 29 d. atliktos teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-A-65/2023 duomenimis, nustatė, jog V. V. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Dėl psichikos sutrikimo V. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., srityje; 2) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 3) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 4) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). V. V., atsižvelgiant į jo psichikos sveikatos būklę (nesant psichozinio simptomų paūmėjimo) galima kviesti į teismo posėdį, tačiau jo duodami parodymai gali būti reikšmingai neigiamai įtakoti esamo mąstymo turinio ir formos sutrikimų. Ekspertizės akte papildomai nurodyta, kad dėl savo sveikatos būklės V. V. negali suvokti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti sveikatos priežiūros srityje.
7. Teismas iš bylos medžiagos taip pat nustatė, kad V. V. nuo 2007 metų yra diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl ko V. V. buvo ne kartą gydomas specializuotuose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose (paskutinį kartą 2017 metais). 2023 metų gegužės mėnesį atlikta teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė nustatė, kad nuo 2021 metų, kuomet paskutinį kartą buvo peržiūrimas teismo sprendimas dėl V. V. nustatyto neveiksnumo tam tikrose srityse, šio asmens psichikos sveikatos būklė reikšmingai nepagerėjo. Kalbant apie sveikatos priežiūros sritį, tai yra gauta papildoma ekspertizės išvada, kad V. V. negali suvokti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti sveikatos priežiūros srityje.
8. Teismas sprendė, jog teismo posėdžio metu duoti V. V. parodymai atskleidžia, jog jis yra gana orientuotas aplinkoje, tačiau jo suvokimas apie sritis, kuriose jis šiuo metu yra pripažintas neveiksniu, yra akivaizdžiai per menkas ir iracionalus. Be to, pareiškėjas akivaizdžiai stokoja gebėjimo valdyti savo emocijas ir jo kritika savo ligai yra maža. Teismas, įvertinęs pareiškėjo užmojus užsiimti įvairiomis veiklomis bei verslais, sprendė, jog teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendime išvardintos turtinių santykių sritys šiam asmeniui išties yra aktualios, žvelgiant iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 467 straipsnio 5 dalies pozicijos.
9. Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės 2023 m. gegužės 2 d. – gegužės 29 d. akte padarytas išvadas dėl to, kad V. V. pervertina savo galimybes gyventi savarankiškai, sprendė, jog yra pagrindas nustatyti šio asmens neveiksnumą sveikatos priežiūros srityje, kadangi V. V. sveikatos priežiūra (net dalinai) šiuo metu negali būti patikėta jam pačiam.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. V. prašo: 1) panaikinti 2023 m. birželio 22 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1986-1005/2023 dalį, kuria pareiškimas atmestas, ir priimti naują sprendimą – peržiūrėti ir panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimą, kuriuo V. V. pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo -pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 2) panaikinti 2023 m. birželio 22 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1986-1005/2023 dalį, kuria V. V. pripažintas neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje.
11. Apelianto manymu, teismas, atmesdamas jo pareiškimą, iš esmės vadovavosi tik medicininiu kriterijumi, tai yra byloje pateikta paskirta ambulatorine teismo psichiatrine psichologine ekspertize ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės 2023 m. gegužės 2 d. – gegužės 29 d. akto Nr. 75U- A-65/2023 išvada. Teismas sprendime pateikia sau pačiam prieštaraujančias išvadas, kad V. V. parodymai atskleidžia, jog jis yra gana orientuotas aplinkoje, tačiau jo suvokimas apie sritis, kuriose jis šiuo metu yra pripažintas neveiksniu, yra akivaizdžiai per menkas ir iracionalus; pareiškėjas akivaizdžiai stokoja gebėjimo valdyti savo emocijas ir jo kritika savo ligai yra maža. Tokiu būdu teismas, atmesdamas apelianto pareiškimą, iš esmės pažeidė asmens veiksnumo teisinio įvertinimo principą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, vadovavosi tik medicininiu kriterijumi.
12. Nurodo, kad teismas, atmesdamas apelianto pareiškimą, iš esmės pažeidė tikimybių pusiausvyros ir įrodymų pakankamumo principus. Bylose dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, teismo sprendimų peržiūrėjimo, kurios nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 462-469 straipsniai), teismas turi ne tik imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, bet ir būti ypač dėmesingas bei atidus, tirdamas ir vertindamas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes, nes asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse klausimo sprendimas yra viešojo intereso dalykas, ir tikimybių pusiausvyros principu – taisykle, kad jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad tam tikras faktas (šiuo atveju – atitinkamo pobūdžio asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose srityse) egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tą faktą nustatytu – byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, atsižvelgiant į joje priimamo sprendimo lemiamas socialines ir teisines pasekmes, negali būti vadovaujamasi.
13. Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose srityse, sudarantis pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu pagal CK 2.10 straipsnio l dalį, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis bei gali būti įrodinėjamas kitomis CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kartu turi būti nustatoma, kad šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti nebejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tam tikrose srityse taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus). Dėl to įrodymų pakankamumo klausimas šios kategorijos bylose turi būti sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus, suformuluotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant bylas, susijusias su viešojo intereso gynimu. Tik visų pirmiau nurodytų psichinės ligos ar proto negalios nulemtų padarinių (galimybės orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti nuolatinio ir visiško praradimo) asmens socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams konstatavimas galėtų būti pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu civiliniu teisiniu požiūriu.
14. Pažymi, kad teismo sprendimas apeliantą pripažinti neveiksniu sveikatos priežiūros srityje yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, priimtas formaliai vadovaujantis tik medicininiu kriterijumi, visiškai nepateikiant tokio sprendimo teisinių motyvų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
16. Apeliacijos dalykas – 2023 m. birželio 22 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimo peržiūrėjimo ir V. V. pripažinimo veiksniu tam tikrose turtinių santykių srityse, ir pakeistas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimas, pripažįstant V. V. neveiksniu naujoje asmeninių neturtinių santykių (sveikatos priežiūros) srityje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus – išrašus iš V. V. medicininės bylos ir fotonuotraukas.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjo V. V. apeliacinio skundo ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, be to, bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar robotai veiksniu teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 8 dalis straipsnis), todėl nauji įrodymai pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kitais įrodymais.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) įvardija konkrečias turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas (10 punktas). CK 2.10 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 468 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą savo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, asmenį turi pripažinti neveiksniu ne visose Aprašo 10 punkte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o įvardyti tik konkrečias sritis, aktualias neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse pripažįstamam asmeniui.
22. CPK 469 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. CPK 469 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas V. V. Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu buvo pripažintas neveiksniu visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, numatytose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakyme Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Utenos apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. sprendimu pakeitė Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir nustatė naują sričių, kuriose apeliantas pripažįstamas neveiksniu (ribotai veiksniu), sąrašą. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-172-1055/2021 pakeitė Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą ir pripažino V. V. ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių – sveikatos priežiūros, srityje; bei pripažino V. V. neveiksniu turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 2) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 4) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).
24. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimo peržiūrėjimo atmetė ir sprendimą pakeitė nustatydamas naują sričių, kuriose V. V. pripažįstamas neveiksniu, sąrašą: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., sritis; 2) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo sritis (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 3) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo sritis (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 4) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje sritis (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 5) sveikatos priežiūros sritis.
25. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog teismas, atmesdamas jo pareiškimą, iš esmės vadovavosi tik medicininiu kriterijumi, pažeidė tikimybių pusiausvyros ir įrodymų pakankamumo principus, o sprendimas apeliantą pripažinti neveiksniu sveikatos priežiūros srityje yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, priimtas formaliai vadovaujantis tik medicininiu kriterijumi. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, bylos medžiagą, sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies sutikti su apelianto argumentais.
26. Pažymėtina, jog byloje esminę reikšmę turi veiksnumo ribojimų proporcingumo kriterijus, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio vienas iš objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis, su atitinkamais būtinais pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas).
27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo sveikatos būklė nėra pakitusi ir jis yra neveiksnus turtinių santykių srityse, t. y. (1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., (2) kilnojamojo ir (3) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo bei (4) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, todėl pareiškėjo pareiškimą atmetė, papildomai nustatydamas, jog pareiškėjas yra neveiksnus ir asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje.
29. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinių santykių sričių, kuriose apeliantas buvo pripažintas neveiksniu, rėmėsi byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenimis, V. V. parodymais teismo posėdyje, kuriais vadovaudamasis sprendė, jog pareiškėjas yra gana orientuotas aplinkoje, tačiau jo suvokimas apie sritis, kuriose jis šiuo metu yra pripažintas neveiksniu, yra akivaizdžiai per menkas ir iracionalus; pareiškėjas akivaizdžiai stokoja gebėjimo valdyti savo emocijas ir jo kritika savo ligai yra maža. O spręsdamas dėl asmeninių neturtinių santykių srities – sveikatos priežiūros srities, kuriose pareiškėjas buvo pripažintas ribotai veiksniu, teismas rėmėsi teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytomis išvadomis dėl to, kad V. V. pervertina savo galimybes gyventi savarankiškai, todėl sprendė, jog yra pagrindas nustatyti šio asmens neveiksnumą sveikatos priežiūros srityje, kadangi V. V. sveikatos priežiūra (net dalinai) šiuo metu negali būti patikėta jam pačiam.
30. 2023 m. gegužės 2 d. – gegužės 29 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-A-65/2023 duomenimis nustatyta, kad apeliantui nuo 2007 metų nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis daug kartų buvo gydomas psichiatrijos ligoninėse. Ekspertizės atlikimo metu V. V. psichikos būsenoje vyrauja lėtinio psichikos sutrikimo (paranoidinės šizofrenijos) klinikiniai simptomai – nenuoseklus, rezonieriškas, ambivalentiškas mąstymas, neadekvačios emocijos, įtarumas ekspertų ir gydytojų atžvilgiu, greitai besikeičiantis nuotaikos fonas. V. V. pervertina savo galimybes gyventi savarankiškai. Sutrikęs V. V. gebėjimas kritiškai, realistiškai suvokti bei adekvačiai vertinti save ir aplinką ir visa tai apriboja jo galimybes veikti racionaliai, savarankiškai bei konstruktyviai spręsti problemas.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atliktos Teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenys, paties apelianto paaiškinimai apie realistiškumo stokojančius ateities planus bei neadekvatus savo galimybių vertinimas pirmosios instancijos teisme sudaro pagrindą išvadai, jog situacija dėl apelianto gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityse iš esmės yra nepakitusi, tai yra, jis negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti turtinių santykių srityse, t. y., asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, kas buvo nustatyta ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-172-1055/2021.
32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo suvokimas apie sritis, kuriose jis šiuo metu yra pripažintas neveiksniu, yra akivaizdžiai per menkas ir iracionalus; jis akivaizdžiai stokoja gebėjimo valdyti savo emocijas ir jo kritika savo ligai yra maža. Kad apelianto psichikos sveikatos būklė nėra reikšmingai pagerėjusi patvirtina ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys, jog 2023 m. lapkričio 13 d. V. V. atėjęs į medikų procedūrinį kabinetą tapo agresyvus, skundėsi bloga savijauta, pradėjo spardyti duris, trankyti sienas, sulaužė turėklus, grasino medikų personalui, teigė metęs butelį į prie įstaigos stovintį automobilį, norėjęs jį padegti. Buvo iškviesta policija, kurios lydimas V. V. buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus Psichiatrijos ligoninę, kurios stacionare yra gydomas.
33. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinių santykių sričių, kuriose apeliantas yra pripažintas neveiksniu, rėmėsi tik medicininiu kriterijumi, kadangi teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje, vertino ne tik Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytus duomenis, bet ir posėdžio metu duotus V. V. parodymus, kurie pagrįstai leidžia spręsti, kad apeliantas yra visiškai nekritiškas savo būklės atžvilgiu, kuria grandiozinius ir realybės visiškai neatitinkančius „verslo planus“, nerealistiškai vertina savo gebėjimus, kas apsunkina jo galimybes visapusiškai teisingai suvokti save ir aplinką, valingai organizuoti savo veiklą bei numatyti jos pasekmes, savarankiškai priimti pagrįstus sprendimus bei realizuoti juos racionaliai ir atsakingai. Be to byloje pateiktoje išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ taip pat pažymima, kad apeliantui reikalinga pagalba priimant gerai apgalvotus ir nuoseklius sprendimus, o aktualiausios ir problematiškiausios sritys yra pajamų ir išlaidų naudojimas, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto naudojimas.
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir pripažinti jį veiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.), nėra.
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat pakeitė Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimą ir nustatė naują sričių, kuriose apeliantas pripažįstamas neveiksniu, sąrašą pripažįstant V. V. neveiksniu naujoje neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje. Apelianto teigimu, teismas iš esmės rėmėsi tik teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytomis išvadomis dėl to, kad V. V. pervertina savo galimybes gyventi savarankiškai, o sprendimas jį pripažinti neveiksniu sveikatos priežiūros srityje yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, priimtas formaliai vadovaujantis tik medicininiu kriterijumi. Teisėjų kolegija sprendžia, jog yra teisinis pagrindas sutikti su šiuo apelianto argumentu.
36. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę ir pareiškėjo psichinę būseną medicininiu požiūriu įvertinus šios medicinos srities specialistams – teismo psichiatrams ekspertams ir teismo psichologams ekspertams, teismas, neturėdamas specialių medicininių žinių, iš esmės neturi galimybės jų savarankiškai įvertinti, tačiau teismas gali tik spręsti, ar, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, tačiau negali šio klausimo spręsti pernelyg formaliai.
37. Bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjamos pagal ypatingosios teisenos taisykles (CPK 462–474, 491–4961, 505–509 straipsniai). Nagrinėdamas šios kategorijos bylas teismas turi ne tik imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 8 dalis), bet ir būti ypač dėmesingas bei atidus tirdamas ir vertindamas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes, savo iniciatyva rinkti įrodymus, nes asmens pripažinimo neveiksniu klausimo sprendimas yra viešojo intereso dalykas.
38. CPK 472 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Taikant nurodytą teisės normą ir turint omenyje tai, kad veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, taikytina itin atidžiai įvertinus tiek medicininį, tiek juridinį kriterijus (nutarties 26 punktas).
39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantą neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje, iš esmės rėmėsi tik medicininiu kriterijumi, kuris atsispindi teismo psichiatrijos ekspertizės akte. Teismas visiškai nevertino apeliantui diagnozuotos psichikos ligos įtakos jo gebėjimui savarankiškai ar iš dalies savarankiškai atlikti veiksmus ir suprasti jų esmę sveikatos priežiūros srityje; taip pat nevertino kitų byloje esančių įrodymų. Nepasisakė kaip konkrečiai pareiškėjas negali suprasti savo veiksmų ar jų kontroliuoti sveikatos priežiūros srityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas visiškai apriboti apelianto veiksnumą minėtoje asmeninių neturtinių santykių srityje nepagrindus tokių išvadų tiek medicininiu, tiek juridiniu kriterijais, būtų neteisingas ir pažeidžiantis reikalavimą taikyti kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančias priemones.
40. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik medicininio kriterijaus nepakankama asmenį pripažinti neveiksniu konkrečioje srityje, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens dėl kurio veiksnumo klausimas sprendžiamas paaiškinimų, jo gyvenamosios aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.).
41. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, klausimas dėl apelianto neveiksnumo sveikatos priežiūros srityje išnagrinėtas pernelyg formaliai, remiantis tik medicininiu kriterijumi, neįvertinus kitų aplinkybių ir įrodymų byloje.
42. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės. CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti procesinių teisės pažeidimų, byla gali būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto pripažinimo neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje, padarytos nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes ir įrodymus, jų tinkamai nenustačius, nesurinkus ir neįvertinus, todėl liko neatskleista bylos esmė šioje dalyje, ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet galbūt išreikalauti bei ištirti nauji įrodymai, apklausti liudytojai, teismo ekspertas, pagrindžiantys šias aplinkybes.
44. Vadovaujantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pakeistas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimas ir nustatytas naujas sričių, kuriose V. V. pripažįstamas neveiksniu, sąrašas ir bylos dalį dėl V. V. pripažinimo neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodytais motyvais pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria pakeistas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimas ir nustatytas naujas sričių, kuriose V. V. pripažįstamas neveiksniu, sąrašas panaikinti ir bylos dalį dėl V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinimo neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį, kuria pareiškimas atmestas, palikti nepakeistą.
Teisėjos Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė