Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

Civilinė byla Nr. e2A-156-934/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01314-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „CPO LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje (toliau – ieškovės, tiekėjos), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2025 m. spalio 8 d. ir 2025 m. spalio 9 d. sprendimus, kuriais buvo atmestos ieškovių paraiškos, pateiktos atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „CPO LT“ (toliau – atsakovė, apeliantė, perkančioji organizacija) administruojamoje pirkimo sistemoje „Draudimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, pirkimo Nr. 524791 (toliau – ir DPS I), ir „Transporto priemonių draudimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, pirkimo Nr. 503949 (toliau – ir DPS II), ir kuriais ieškovės buvo pašalintos iš nurodytų viešųjų pirkimų procedūrų; priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–23).

2. Paaiškino, kad perkančioji organizacija 2025 m. spalio 8 d. ir spalio 9 d. sprendimais nusprendė atmesti ieškovių pasiūlymus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto pagrindu, motyvuodama tuo, jog ieškovės priklauso įmonių grupei „Vienna Insurance Group Wiener Versicherung Gruppe“ (toliau – VIG), į kurios sudėtį taip pat įeina ir Baltarusijos–Austrijos draudimo bendrovė,,Kupala“ (toliau – ir „Kupala“). „Kupala“, kaip draudikės, investicijos šiuo metu sudaro labai mažą visos grupės apyvartos dalį, o veiklos sustabdymas ar nutraukimas yra specifinis, ilgai trunkantis procesas, suvaržytas Baltarusijos Respublikos teisės aktų. „Kupala“ finansiniai rodikliai nėra įtraukiami į bendrą apskaitą, VIG negauna dividendų iš šios bendrovės, o jos valdymo organai nėra nei VIG, nei tiekėjų atstovai. Ateityje nenumatomos finansinės investicijos į šią rinką. Ieškovės nevykdo bendros veiklos ar komunikacijos su „Kupala“ ir negali daryti įtakos šios veiksmams. Ieškovių veikla yra kontroliuojama Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos institucijų, kurios nėra nustačiusios jų grėsmės ar neatitikties teisės normoms. „Kupala“ nedalyvauja Lietuvos Respublikos viešuosiuose pirkimuose ar kitoje ūkinėje veikloje. Ieškovės 2025 m. spalio 20 d., nesutikdamos su atsakovės priimtais sprendimais, pateikė pretenzijas perkančiajai organizacijai, prašydamos panaikinti priimtus sprendimus ir leisti ieškovėms toliau dalyvauti pirkimuose (DPS I ir DPS II). Perkančioji organizacija 2025 m. lapkričio 3 d. pretenzijas atmetė.

3. Viešųjų pirkimų tarnyba byloje pateiktoje 2025 m. gruodžio 15 d. išvadoje Nr. 4S-1635 pažymėjo, kad ji internetinėje svetainėje yra paskelbusi 2025 m. rugsėjo 30 d. informacinį pranešimą „Dėl VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4–6 punktų: perkančiųjų organizacijų atsakomybė“, kuriuo remiantis teikią teisinę išvadą: VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje įtvirtintos nuostatos palieka perkančiosioms organizacijoms vertinimo diskreciją, taigi, perkančiosios organizacijos, taikydamos viešųjų pirkimų principus, įvertina, ar konkretus pirkimas svarbus nacionalinio saugumo aspektu, ir jei taip, tada gali pirkimo dokumentuose įtvirtinti šiuos VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje nurodytus pasiūlymo ar paraiškos atmetimo pagrindus. Tačiau pažymėtina, kad, net ir įtvirtinus šiuos pagrindus pirkimo dokumentuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomone, taikant VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4–6 punktuose numatytas sąlygas ir turint informacijos apie šiuose punktuose nurodytą tiekėjo neatitikimą nacionalinio saugumo interesams, perkančioji organizacija tiekėjo iš pirkimo procedūros negali pašalinti automatiškai, nespręsdama dėl tiekėjo ar susijusių asmenų interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, buvimo konkretaus pirkimo kontekste ir nevertindama taikomos priemonės (atmesti paraišką ar pasiūlymą) proporcingumo (2 t., b. l. 95–99).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino neteisėtais ir panaikino atsakovės 2025 m. spalio 8 d. ir 2025 m. spalio 9 d. sprendimus, kuriais buvo atmestos tiekėjų paraiškos, pateiktos atsakovės administruojamoje pirkimo sistemoje viešuosiuose pirkimuose „Draudimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ (pirkimo Nr. 524791) ir „Transporto priemonių draudimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ (pirkimo Nr. 503949), ir kuriais ieškovės buvo pašalintos iš nurodytų viešųjų pirkimų procedūrų; įpareigojo atsakovę iš naujo vertinti ieškovių paraiškas, pateiktas atsakovės administruojamoje pirkimo sistemoje viešuosiuose pirkimuose „Draudimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ (pirkimo Nr. 524791) ir „Transporto priemonių draudimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ (pirkimo Nr. 503949); priteisė iš atsakovės ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 3 457,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; priteisė iš atsakovės ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, 13 457,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 1–14).

5. Teismas netenkino ieškovių prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą jame nurodytais klausimais, argumentuodamas, kad nėra būtinybės kreiptis į ESTT.

6. Teismas nustatė, kad, tiek įstatyme (VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punktas), tiek ir pirkimo dokumentuose buvo įtvirtinta galimybė pašalinti tiekėjas iš pirkimo procedūrų, jei tenkinamos VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto sąlygos.

7. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikoma, jog perkančioji organizacija pagal VPĮ 45 straipsnio 21 dalį turi teisę atmesti tiekėjo pasiūlymą, esant šių būtinųjų sąlygų visumai: 1) turi būti paskelbta (įvesta) mobilizacijos, karo ar nepaprastoji padėtis arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, turi būti priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo; 2) turi būti nustatyta bent viena iš alternatyvių VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 1–6 punktuose nurodytų sąlygų ar sąlygos dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-1075/2025).

8. Teismas nustatė, kad pirmosios sąlygos buvimą užtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. priimtas nutarimas Nr. 925 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalies, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 58 straipsnio 4–1 dalies ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 33 straipsnio 9 dalies taikymo“, kuriuo yra nustatyta, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalis taikoma perkančiosioms organizacijoms, atliekančioms viešuosius pirkimus. Byloje nėra ginčo dėl šios būtinosios sąlygos buvimo.

9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės neatitinka tiesioginio veiklos vykdymo kriterijaus, kuris yra esminis, taikant VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punktą. Be to, atsakovė nėra pateikusi įrodymų, jog ji iš kompetentingų institucijų yra gavusi informaciją apie ieškovių neatitikimą nacionalinio saugumo interesams VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4-6 punktuose nurodyto turinio prasme.

10. Teismas pažymėjo, kad neįgyvendinamas VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkte numatytas „dalyvavimo veikloje“ kriterijus per valdymo ar kontrolės ryšius. Nors VIG grupei, kuriai priklauso ieškovės, taip pat priklauso ir Baltarusijos–Austrijos draudimo bendrovė „Kupala“, tai atitiktų įstatymo reikalavimą, jog tiekėjas yra ūkio subjektų grupės narys, kurios bent vienas narys vykdo veiklą rizikingoje valstybėje, tačiau draudimo bendrovių grupė VIG yra Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėje (Austrijos Respublikoje) registruota, veikianti ir prižiūrima draudimo grupė; grupės struktūra yra decentralizuota, o atskiros bendrovės veikia savarankiškai ir pagal nacionalinę veiklos vietos teisę, yra prižiūrimos įgaliotų kompetentingų institucijų. Baltarusijoje veikianti „Kupala“ neturi valdymo, kontrolės ar sprendimų priėmimo įtakos ieškovių veiklai.

11. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija nenurodė, kodėl nevertino ir nekreipė dėmesio į VIG 2024 m. rugsėjo 23 d. raštą dėl veiklos Baltarusijos Respublikoje, kuriame nurodyta, jog VIG yra įtraukta į Vienos vertybinių popierių biržos, Prahos vertybinių popierių biržos, Čekijos ir Budapešto vertybinių popierių biržos sąrašus, kad VIG yra atskyrusi „Kupala“ bendrovės finansus nuo grupės finansų (minėtos bendrovės finansai nėra įtraukti į konsoliduotą VIG finansinę ataskaitą), kad VIG neatlieka ir neplanuoja ateityje atlikti investicijų į šią bendrovę, o 2004 m. VIG Ukrainos rinkoje atstovauja trys draudimo bendrovės, kad VIG rengia pagalbos ir paramos kampanijas savo bendrovių Ukrainoje darbuotojams bei jų šeimoms.

12. Teismas nustatė, kad atsakovė, spręsdama dėl VIG veiklos nutraukimo Baltarusijoje, taip pat neatsižvelgė į ieškovių nurodytas aplinkybes, jog Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos 2023 m. sausio 23 d. nutarimu Baltarusijos–Austrijos draudimo bendrovė „Kupala“ yra įtraukta į sąrašą (Nr. 1722) įmonių, kurių akcijų ar dalies negali perleisti užsienio šalių subjektai, vykdantys „nedraugiškus veiksmus“ prieš Baltarusijos Respubliką.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei ieškovės, nei VIG grupė nėra įtrauktos į ES ar nacionalinių sankcijų sąrašus, taip pat nėra pateikta duomenų, jog ieškovės ar VIG grupė yra pažeidusios sankcijas ar turėtų sankcijų apėjimo rizikos, finansinių srautų iš Baltarusijos į ieškovių veiklą Lietuvoje.

14. Teismas nusprendė, kad paminėti duomenys patvirtina, jog nėra objektyvių duomenų apie realią grėsmę nacionaliniam saugumui. Vien tik faktas, kad kitas tos pačios grupės narys veikia rizikingoje valstybėje, be papildomų aplinkybių, negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti grėsmę nacionaliniam saugumui. Sprendimas negali būti priimamas automatiškai, nesprendžiant dėl tiekėjo ar susijusių asmenų interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, buvimo konkretaus pirkimo kontekste. Perkančioji organizacija sprendimą šalinti tiekėjus iš pirkimo procedūrų turi pagrįsti objektyviais ir patikrinamais duomenimis.

15. Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgt į tai, jog, įvertinus tiekėjų pateiktą informaciją apie VIG grupės struktūrą, veiklos pobūdį ir geografinę apimtį, nustatyta, jog ieškovės nevykdo veiklos VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje nurodytose valstybėse ar teritorijose, nėra susijusios su tokiose valstybėse veikiančių subjektų valdymu ar kontrole, o vien faktinė priklausomybė tarptautinei grupei VIG savaime nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl ieškovių paraiškų atmetimas ir jų pašalinimas iš pirkimo procedūrų VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto pagrindu yra perteklinė ir neproporcinga priemonė, neatitinkanti VPĮ tikslų, ribojanti konkurenciją, prieštaraujanti lygiateisiškumo ir skaidrumo principams.

16. Teismas, nustatęs viešųjų pirkimų principų pažeidimus, ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės sprendimus dėl ieškovių paraiškų atmetimo ir ieškovių pašalinimo iš pirkimo tenkino bei grąžino šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija privalo iš naujo įvertinti ieškovių paraiškas, pateiktas viešuosiuose pirkimuose.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Atsakovė VšĮ „CPO LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 34–52). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

17.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto nuostatas, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir bylos įrodymus, neatskleidė bylos esmės bei nepasisakė dėl esminių ginčo aplinkybių.

17.2. Teismas neįvertino, jog ieškovės neginčijo Pirkimo sąlygų ir, pateikdamos paraiškas, sutiko su jose atsakovės pasirinkimu įtvirtintais VPĮ 45 straipsnio 21 dalies pagrindais šalinti tiekėjas iš viešojo pirkimo. Ir tik atmetus ieškovių pasiūlymus, nesant ginčo dėl jų atitikties VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto kriterijams, jos nepagrįstai ginčijo tokį atsakovės sprendimą.

17.3. Perkančioji organizacija pagrįstai turėjo teisę pašalinti tiekėjas iš pirkimo procedūrų. Atsakovė tinkamai ir pagrįstai individualizavo sprendimus, įvertino visas ieškovių nurodytas aplinkybes, o pastarosios nesudaro pagrindų priimti kitokius sprendimus. Nagrinėjamu atveju egzistuoja VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto taikymui būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos: 2022 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 925 dėl įskaitant, bet neapsiribojant, VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatos taikymo; egzistuoja aplinkybės, kad abi tiekėjos priklauso subjektų grupei, kurios narė faktiškai vykdė ir tebevykdo veiklą Baltarusijos Respublikoje, kuri yra įtraukta Vyriausybės patvirtintą Valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems viešųjų pirkimų pasiūlymams taikomos VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatos, sąrašą.

17.4. Teismas neįvykdė pareigos išnagrinėti bylą iš esmės, neišsprendė byloje kilusių ginčytinų klausimų, tai nulėmė situaciją, kad net jei perkančioji organizacija grįžtų į paraiškos vertinimo stadiją, priimtų sprendimą, vadovaudamasi ieškovių pateiktais dokumentais ir aktualia teismų praktika, vis tiek išliktų potenciali tapataus ginčo dėl VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto taikymo sąlygų tikimybė. Teismas nenurodė, kaip bylos atveju turėtų būti taikomos VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto sąlygos ir kokį sprendimą turėtų priimti perkančioji organizacija.

17.5. Skirtingai negu nurodė teismas, perkančioji organizacija įvertino ir triplike pasisakė dėl skundžiamo sprendimo 10 puslapyje nurodytų aplinkybių.

17.6. Teismas nepagrįstai sutapatino ieškovių grėsmę nacionaliniam saugumui VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto prasme su ES ar nacionalinių sankcijų sąrašais (sprendimo 10 puslapis).

17.7. Teismas nepagrįstai rėmėsi VPT paskelbta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomone (tokia nuomonė nėra privalomai taikomas teisės akto išaiškinimas), nesirėmė ir nenurodė Lietuvos teismų praktikos, kurioje būtų sprendžiami VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto taikymo klausimai, nepagrįstai sprendimą grindė 2024 m. kovo 25 d. aiškinamuoju raštu Nr. XIVP-3573, kuris yra nepriimto VPĮ projekto lydimasis dokumentas. Teismas netinkamai aiškino su nacionaliniu saugumu susijusių VPĮ nuostatų prasmę ir tikslą.

17.8. Perkančiosios organizacijos yra atsakingos už tinkamą procedūrų vykdymą, kai pats atitikties nacionaliniam saugumui vertinimas ir kriterijų turinys bei jų taikymo ir (ar) netaikymo galimybės nėra priskirtos pirkimo vykdytojo diskrecijai. Perkančiosios organizacijos, atsižvelgdamos į VPĮ įtvirtintas nuostatas ir viešąjį interesą bei būtinumą užtikrinti nacionalinio saugumo reikalavimų privalomą taikymą, privalo taikyti VPĮ ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) įtvirtintus su nacionaliniu saugumu susijusiu kriterijus ir vadovautis įstatymų leidėjo įtvirtintais tiekėjų pašalinimo ir pasiūlymų bei paraiškų atmetimo pagrindais, numatytais VPĮ 45 straipsnio 21dalies 6 punkte ir PĮ 58 straipsnio 41 dalies 6 punkte. VPĮ 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatyme įtvirtinti VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatų tikslai: neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams iš grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių valstybių, taip pat užkirsti kelią pirkimuose siūlyti prekes ar paslaugas iš tokių valstybių; kad viešųjų pirkimų sutartimis nebūtų finansuojami karo veiksmuose prieš Ukrainą dalyvaujantys režimai.

17.9. VPĮ nėra numatyta perkančiųjų organizacijų teisė selektyviai spręsti, ar sąsajas su „nedraugiškomis teritorijomis“ turintys subjektai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ar toji grėsmė yra proporcingai maža ar pan.

17.10. Teismas nepagrįstai susiaurino antrosios VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto sąlygos sampratą, įvertinęs, kad šis punktas taikomas tik tokiu atveju, jeigu pats tiekėjas ar jo pasitelktas juridinis asmuo ar jo paties padalinys ar filialas vykdo veiklą VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, tačiau nepagrįstai kaip grėsmės neįvertino aplinkybės, kad ieškovių „seserinė“ bendrovė vykdo veiklą, užima lyderiaujančias pozicijas ir gauna pajamų iš veiklos Baltarusijoje.

17.11. Ieškovių nurodoma aplinkybė, kad Baltarusija sudaro kliūtis nutraukti vykdomą veiklą, pagal VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punktą, nesudaro prielaidų netaikyti atitinkamo paraiškų atmetimo pagrindo.

17.12. Ieškovės neįrodė, kad nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto kontekste, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių VIG pastangas pasitraukti iš veiklos Baltarusijoje.

18. Ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti ieškovėms apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 62–82). Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Sprendimas yra priimtas visapusiškai išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes, tinkamai motyvuotas, priimtas teisingai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas bei jas aiškinančią teismų praktiką, yra pagrįstas ir teisėtas.

18.2. Apeliantė neatsižvelgė ir nepaneigė ieškovų dublike pristatytos ESTT praktikos dėl nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo viešuosiuose pirkimuose, derinant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų bei visos visuomenės interesus.

18.3. Priešingai negu teigia apeliantė (tai matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų (8 ir 11 puslapiai) ir rezoliucinės dalies), teismas iš esmės ir galutinai išsprendė šalių ginčą, atskleidė bylos esmę ir dėl jos nuosekliai ir aiškiai pasisakė, o iš konteksto selektyviai išimti sprendimo argumentai nepatvirtina apeliantės teiginių, kad perkančioji organizacija dar kartą gali spręsti dėl bendraieškių padėties vertinimo VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto pagrindu. Teismas konstatavo, kad ieškovai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.

18.4. Apeliantė pakartotinai keičia teisių gynybos strategiją, todėl neaišku, kuriais konkrečiai teiginiais grindžiamas jos sprendimų teisėtumas. Atsakovė, iš bendraieškių gavusi pretenziją, atsisakė kai kurių teiginių, nurodytų sprendimuose (pvz., asmens duomenų apsauga, tarptautinių sankcijų išvengimas, pelno generavimas). Atsakyme į Pretenziją perkančioji organizacija susikoncentravo į VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto taikymo sąlygas, be kita ko, pažymėdama, kad tiekėjos neparodė faktinių pastangų „Kupala“ pasitraukti iš Baltarusijos. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį ne tik nurodė naujus teiginius, kuriais subjektyviai siekė parodyti nacionalinio įstatymo leidėjo tikslus ir jurisprudenciją, neva patvirtinančius sprendimų teisėtumą, bet teismo procese suformulavo naują poziciją, priešingą buvusiai ikiteisminėje ginčo stadijoje, kad neva iš VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto neišplaukia perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjų padėtį apibrėžiančias faktines aplinkybes vertinti individualiai, laikantis proporcingumo principo. Teismui sprendimus pripažinus neteisėtais, be kita ko, dėl automatinio, neproporcingo ir neindividualizuoto ginčo aplinkybių vertinimo, apeliantė dar kartą pakeitė poziciją – apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodydama, kad jos veiksmai pirmiau nurodytus kriterijus atitiko ir ji individualiai įvertino visus reikšmingus ginčo aspektus. Tokia apeliantės gynyba yra negalima kaip dviprasmiška ir klaidinanti.

18.5. Atsakovė viso teismo proceso metu ir apeliaciniame skunde ignoruoja esminius bendraieškių argumentus dėl viešojo intereso (nacionalinio saugumo) apsaugos viešuosiuose pirkimuose, atitinkamą teisės turinį, kaip jis atskleistas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nurodomi teiginiai dėl tariamo sprendimo nepagrįstumo atspindi jos pagrindinę konceptualią klaidą šalių ginčą supaprastinti tik iki VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto formaliųjų sąlygų nustatymo ir šį procesą, nepriklausomai nuo pasiekto rezultato, savaime laikyti proporcingu ir individualiu vertinimu.

18.6. VPT 2025 m. rugsėjo 30 d. pranešimas dėl VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatų taikymo yra teisės šaltinis. Jame (kaip ir teismui teiktoje išvadoje) nurodoma ne vien asmeninė VPT pozicija, bet ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų vertinimas. Nors VPT išvada nėra privalomas ar didesnės įrodomosios galios įrodymas, tačiau vien dėl to jis svarbos nepraranda ir juo teismams reikia vadovautis, nebent motyvuotai būtų nuspręsta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NC0yNDgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-84-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-84-248/2015">3K-3-84-248/2015</a>; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk3LTM3OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-397-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-397-378/2018">e3K-3-397-378/2018</a>).

18.7. Atsakovė, paimdama iš konteksto, akcentuoja Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, kad neva perkančiosios organizacijos nekompetentingos spręsti dėl tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams, nors tokio vertinimo nesilaikoma nei kasacinio teismo, nei ESTT praktikoje.

18.8. Priešingai nei nurodo atsakovė, vien bendraieškių teisinis santykis su VIG ir „Kupala“ savaime nelemia, kaip ir konstatavo teismas, tiesioginio ar netiesioginio prisidėjimo prie Lietuvai priešiškų režimų. Apeliantės formali pozicija, kad VPĮ nuostatos neva neįtvirtina išlygų, o teismai ir perkančiosios organizacijos negali atsižvelgti į specifines konkretaus atvejo aplinkybes, tiesiogiai disonuoja su pačios perkančiosios organizacijos pareiškimu, kad bendraieškių nurodytos aplinkybės buvo įvertintos individualiai, laikantis proporcingumo principo.

18.9. Atitinkamos faktinės aplinkybės, individualiai įvertinus jų reikšmingumą ir atitinkamo ūkio subjekto realiai keliamas grėsmes svarbiausiems nacionaliniams interesams, gali būti pripažintos kaip nesukuriančios pagrindo pašalinti tokio tiekėjo iš viešojo pirkimo procedūrų. Būtent toks modelis, kaip kad konstatavo teismas, ir reiškia proporcingumo principo materialųjį įgyvendinimą.

18.10. Itin formali ir apsimestinį viešojo intereso užtikrinimą atspindinti atsakovės pozicija nedera ne tik su specifinėmis VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatomis, bet ir bendraisiais institutais – tiekėjų pašalinimu, jų apsivalymu, perkančiųjų organizacijų kompetencija individualiai spręsti dėl ūkio subjekto padėties, taip pat pažeidžia ESTT praktiką (ESTT 2008 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Komisija prieš Italiją, C-337/05; 2021 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Ministrstvo za obrambo, C-742/19).

18.11. Teismo sprendime išsamiai įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės – bendraieškių ir „Kupala“ teisinis ryšys, draudimo veiklos specifika ir atskiros jos vykdymo bei kontrolės jurisdikcijos, piniginių srautų „nekeliavimas“ tarp bendrovių (nėra konsoliduotos finansinės atskaitomybės, nemokami dividendai, neatliekamos naujos investicijos), strateginių sprendimų priėmimo autonomija, apskritai bendraieškių galimybės daryti įtaką VIG ir (ar) „Kupala“ tiek dėl šios veiklos, tiek dėl jos nutraukimo, Baltarusijos teisinis reguliavimas, dėl kurio „Kupala“ negali būti perleista kitiems savininkams. Sprendimu šios aplinkybės buvo kvalifikuotos kaip nepakankamos tiekėjoms pašalinti, nes tai neatitiktų proporcingumo principo. Tai atitinka ESTT praktiką dėl bendrojo proporcingumo principo turinio (ESTT 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Orde van Vlaamse Balies ir kt., C-694/20). Nors atsakovė su teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad šie pagrindai yra nepakankami, konkretesnių argumentų šiuo aspektu nepateikia.

18.12. Apeliantė nepagrįstai akcentuoja atskirus sprendimo motyvus dėl bendraieškių tiesiogiai nevykdomos veiklos Baltarusijoje, neatsižvelgdama į tai, kad teismas pasisakė ne tik dėl tiesioginio, bet ir netiesioginio tiekėjų neveikimo šioje šalyje (atskiri finansai, sprendimų priėmimas, jurisdikcijos, kontrolės institucijos ir pan.).

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovių ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kuriais atmestos ieškovių paraiškos ir jos pašalintos iš pirkimo procedūrų VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto pagrindu, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

22. Ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – apeliantės ir Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo susirašinėjimą dėl šio tiekėjo patikimumo (3 t., b. l. 83–91). Ieškovė nurodė, kad panašiu metu buvo vertinama ir kito tai pačiai bendrovių grupei priklausančio tiekėjo – Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo – padėtis tapačių faktinių aplinkybių kontekste. Atsakovė jai žinomas faktines aplinkybes įvertino ir sprendimą priėmė per 1 mėn. nuo paraiškos pateikimo, nors, kaip matyti iš apeliacinio skundo, yra įsitikinusi pozicijos teisėtumu. Ieškovių vertinimu, naujai pateikti įrodymai papildomai pagrindžia apeliantės nesąžiningą elgesį procese. Ieškovės prašo teismo į tai atsižvelgti, tiek sprendžiant šalių ginčą iš esmės, tiek tarp jų paskirstant patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

24. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302/2014">3K-3-302/2014</a>; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-66/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-66/2015">3K-3-66/2015</a>).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovių naujai pateiktų dokumentų turinį ir jų santykį su nagrinėjamu klausimu dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kuriais atmestos ieškovių paraiškos viešajame pirkime ir jos pašalintos iš pirkimo procedūrų VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto pagrindu, (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad pateikti duomenys gali paneigti ar patvirtinti aptariamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kadangi kito tiekėjo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovių pateiktus naujus įrodymus (CPK 181 straipsnis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

26. Atsakovė vykdo viešuosius pirkimus „Draudimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ (pirkimo Nr. 524791) ir „Transporto priemonių draudimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ (pirkimo Nr. 503949). Pirkimai vykdomi vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, patvirtintomis CPO LT Viešojo pirkimo komisijos 2024 m. gruodžio 23 d. posėdžio protokolu Nr. 1 (DPS I) ir 2025 m. vasario 3 d. Pirkimo dokumentais (DPS II) (1 t., b. l. 24–58, 59–89).

27. (DPS I) Pirkimo sąlygų 7.1 papunktyje numatyti atvejai, kai tiekėjo paraiška atmetama ir jis neįtraukiamas į DPS, tarp jų ir 7.1.6 papunktyje numatytas atvejis – kai tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ar pirkimo vykdytojo tiesiogiai taikomų reikalavimų, nustatytų įstatymuose, Europos Sąjungos Tarybos ar kituose reglamentuose, susijusių su nacionaliniu saugumu ir (ar) taikomomis ribojamosiomis priemonėmis (sankcijomis) tam tikrų valstybių atžvilgiu (kai taikoma) (1 t., b. l. 33). Pirkimo sąlygų 8.3 papunktyje numatyta, kad pirkimo vykdytojas atmes tiekėjo paraišką, jei tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ar juos kontroliuojantys asmenys tenkina bent vieną VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktuose nurodytų sąlygų (1 t., b. l. 33).

28. Pirkimo sąlygų 17 skyriuje „Tiekėjų pašalinimas iš DPS“, be kita ko, nustatyta, kad jeigu DPS galiojimo laikotarpiu nustatoma, kad dėl tiekėjo veiksmų ar neveikimo jis nebetenkina reikalavimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, kaip nustatyta šių pirkimo sąlygų 8 skyriuje, pirkimo vykdytojas šį tiekėją pašalina iš DPS (17.2 papunktis) (1 t., b. l. 37).

29. (DPS II) Pirkimo dokumentų V skyriuje „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“, be kita ko, nustatyta, kad tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi įrodyti, kad nėra jo pašalinimo pagrindų, nurodytų pirkimo dokumentų A dalies 1 priede „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ (5.1 papunktis) (1 t., b. l. 68, 77–84).

30. Pirkimo dokumentų XV skyriuje „Tiekėjų paraiškų nagrinėjimas, paraiškų atmetimo priežastys“ 15.12 papunktyje nustatyta, kad tiekėjo paraiška yra atmetama ir tiekėjas nedalyvauja tolesnėse pirkimo procedūrose (t. y. neleidžiama dalyvauti DPS), jeigu mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo: Komisija atmeta tiekėjo paraišką, jeigu yra bent viena iš VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose numatytų sąlygų, nurodytų pirkimo dokumentų A dalies 6 priede (15.12.1 papunktis). 2025 m. liepos 17 d. pirkimo dokumentų patikslinimu pirkimo DPS II A dalies 6 priedas papildytas nuostata dėl VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto, nurodant, kad: „Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, tiekėjo pasiūlymas (paraiška) atmetamas, jei yra bent viena iš VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktuose numatytų sąlygų ar sąlygos dalių: <...> tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiasi, vykdo veiklą VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje.“ (2024 m. liepos 16 d. PD patikslinimai; 2024 m. liepos 16 d. A dalies 6 priedas. Reikalavimai karo, nepaprastosios padėties atveju [interaktyvūs]. https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=532355&LID=641670&AllowPrint=1).

31. Ieškovės pateikė paraiškas pirkimams, atsakovė leido ieškovėms dalyvauti pirkimuose ir prijungė jas prie elektroninio katalogo (1 t., b. l. 1–14).

32. Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjų paraiškas pirkimams (DPS I ir DPS II), 2025 m. liepos 29 d. raštais paprašė papildyti paraiškas trūkstamais dokumentais bei patikslinti pateiktus duomenis, tarp jų ir duomenis dėl atitikties VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto reikalavimo vertinimui, pateikiant papildomus paaiškinimus ir atsakymą patvirtinančius dokumentus, bei nurodant: 1) ar Baltarusijos–Austrijos draudimo bendrovė,,Kupala“ vykdo veiklą Baltarusijos Respublikoje: gauna pajamas, joje yra įdarbintų darbuotojų? 2) ar Baltarusijos–Austrijos draudimo bendrovė,,Kupala“ bandė nutraukti veiklą Baltarusijos Respublikoje: kada ir kokiomis sąlygomis? 3) pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad Baltarusijos Respublikoje veikla (ne)vykdoma; 4) pateikti duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus išrašą (JANGIS) (1 t., b. l. 90–93).

33. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, atsakydama į atsakovės reikalavimus, 2025 m. liepos 31 d. rašte paaiškino, jog tiekėja priklauso įmonių grupei VIG, kuri yra atskyrusi „Kupala“ finansus nuo grupės finansų (minėtos bendrovės finansai nėra įtraukti į konsoliduotą VIG finansinę ataskaitą), VIG neatlieka ir neplanuoja ateityje atlikti investicijų į šią bendrovę, neplanuoja plėsti veiklos Baltarusijos Respublikoje. „Kupala“ veikia kaip atskira draudimo bendrovė ir nėra ieškovės tiesioginiu padaliniu (filialu ar atstovybe), vykdančiu veiklą Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Ieškovė ir „Kupala“ veikia visiškai savarankiškai ir nepriklausomai viena nuo kitos (bendrovių valdybose nėra tų pačių asmenų), neturėjo ribotų finansinių ryšių ir negavo dividendų iš Baltarusijos, šiuo metu neturi, ir ateityje neturės galimybės daryti įtakos viena kitos veiklai, todėl nėra ir negali būti galimybės ar regimybės, kad viena įmonė paveiktų kitos įmonės veiksmus ar priimamus sprendimus. Ieškovė yra finansų rinkos dalyvė, kuriai taikomi aukščiausi patikimumo reikalavimai ir ypatinga priežiūra, kurią vykdo Lietuvos bankas. Draudimo bendrovės vadovams taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, šių asmenų patikimumą bei tinkamumą eiti pareigas taip pat vertina Lietuvos bankas. Kartu su paaiškinimu pateikė jame nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (1 t., b. l. 94–97; 98–772).

34. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, atsakydama į perkančiosios organizacijos prašymą pateikti paaiškinimus dėl atitikimo VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto reikalavimams bei pateikti papildomus dokumentus, 2025 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodė, jog ieškovė neturi ryšio ar kontaktų su Baltarusijos–Austrijos draudimo bendrove,,Kupala“. Vien aplinkybė, kad VIG turi 0,1 proc. konsoliduotų įmokų, nereiškia, kad VIG yra tiesiogiai susijusi su „Kupala“ veikla, nes turimas akcijų paketas yra sietinas su finansine investicija, kadangi VIG veiklos aktyviai nevykdo, pastaruosius penkis metus neteikia papildomų investicijų, t. y. verslo neplėtoja, o nutraukti bet kokių ryšių su Baltarusija negali dėl 2023 m. sausio 23 d. priimto ministrų tarybos nutarimo, kuriuo ribojamas akcijų perleidimas sąraše nurodytoms įmonėms, tarp jų ir bendrovei „Kupala“. Duomenų apie bendrovėje „Kupala“ įdarbintus darbuotojus, kada ir kokiomis sąlygomis „Kupala“ bandė nutraukti veiklą Baltarusijoje, ieškovė neturi (1 t., b. l. 774–782).

35. Perkančioji organizacija, įvertinusi pateiktus paaiškinimus ir papildomus dokumentus, atsižvelgdama į VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto tikslą ir esmę, pirkimo dokumentų reikalavimus, viešųjų pirkimų principus, pirkimo objektą ir su juo susijusias galimas rizikas: 2025 m. spalio 8 d. sprendimu, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų A dalies 8.3 papunkčiu, atmetė ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ paraišką, pateiktą DPS I; 2025 m. spalio 9 d. sprendimu, vadovaujantis pirkimo dokumentų A dalies,,Nurodymai dalyviams“ 15.12 ir 15.13 papunkčiais, pašalino ieškovę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš DPS II (1 t., b. l. 783–784, 785); 2025 m. spalio 9 d. sprendimais, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų A dalies 8.3 papunkčiu, atmetė ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ paraišką, pateiktą DPS I, ir, vadovaujantis pirkimo dokumentų A dalies,,Nurodymai dalyviams“ 15.12 ir 15.13 papunkčiais, pašalino ieškovę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš DPS II (1 t., b. l. 786–787, 788). Minėtus sprendimus perkančioji organizacija grindė argumentais, kad: 1) draudimo grupė „Vienna Insurance Group Wiener Versicherung Gruppe“, kuriai priklauso ieškovės, turi ryšių su Baltarusijos Respublika, kuri yra įtraukta į Vyriausybės patvirtintą Valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems viešųjų pirkimų pasiūlymams taikomos VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatos, sąrašą – ieškovės patvirtino, kad VIG grupė veiklą Baltarusijoje vykdo per Baltarusijos–Austrijos draudimo bendrovę „Kupala“, kuri vykdo veiklą, gauna pajamas iš draudimo veiklos ir joje yra įdarbintų darbuotojų; 2) ieškovės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktines pastangas nutraukti veiklą Baltarusijoje ar mažinti su tuo susijusias rizikas; 3) VIG vykdoma veikla Baltarusijoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui dėl galimo asmens duomenų perdavimo ir pelno generavimo priešiškai valstybei; 4) VIG grupės veikla Baltarusijoje kelia ne tik reputacinę, bet ir sisteminę ekonominę grėsmę, nes tokie ryšiai gali būti naudojami sankcijų apėjimui.

36. Ieškovės 2025 m. spalio 20 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl 2025 m. spalio 8 d. ir 2025 m. spalio 9 d. sprendimų atmesti jų paraiškas (pirkimo Nr. 503949) ir pašalinti tiekėjas iš elektroninio katalogo (pirkimo Nr. 524791) (1 t., b. l. 789–802), kurioje nurodė, jog perkančiosios organizacijos sprendimai yra nemotyvuoti, nėra atliktas individualus ieškovių padėties vertinimas, o formalus aplinkybės, jog ieškovės priklauso įmonių grupei VIG, į kurios sudėtį įeina ir draudimo bendrovė „Kupala“, vertinimas, nėra pakankamas pašalinti tiekėjas iš viešojo pirkimo procedūrų VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto pagrindu.

37. Atsakovė ieškovių pateiktos pretenzijos netenkino (2025 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. 1S-1110/2025) (1 t., b. l. 805–807). Atsakovė nurodė, kad ginčijami sprendimai motyvuoti, o tiekėjų pretenzijos teiginiai apie neva neteisėtą paraiškų atmetimą yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 45 straipsnio 21dalies 6 punkto nuostatas. Ieškovės priklauso subjektų grupei, kurios narė faktiškai vykdė ir tebevykdo veiklą Baltarusijos Respublikoje, kuri yra įtraukta Vyriausybės patvirtintą Valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems viešųjų pirkimų pasiūlymams taikomos VPĮ įstatymo 45 straipsnio 21 dalies nuostatos, sąrašą. Priimdama sprendimus dėl tiekėjų paraiškų atmetimo, perkančioji organizacija netaikė automatinio paraiškų atmetimo, o, siekdama priimti proporcingą sprendimą, atliko situacijos vertinimą, kreipėsi į tiekėjus dėl paaiškinimų ir papildomos informacijos pateikimo. Vertinimo metu buvo nustatyta, kad tiekėjos priklauso VIG grupei, kuri veiklą Baltarusijoje vykdo per Baltarusijos–Austrijos draudimo bendrovę „Kupala“, kurios veikla Baltarusijos Respublikoje nėra sustabdyta ar nutraukta, taip pat nei „Kupala“, nei VIG grupė nėra paskelbusi ketinimų pasitraukti iš Baltarusijos Respublikos ar ėmusios dėl to kokių nors veiksmų. „Kupala“ užima lyderiaujančias pozicijas tarp Baltarusijos draudimo bendrovių, viešoje erdvėje deklaruojamas glaudus ryšis ir priklausymas VIG grupei patvirtina, kad „Kupala“ nėra tik istorinės VIG grupės investicijos, o šis subjektas yra aktyvus VIG grupės dalyvis, kurio veiklos strategijai skiriamas VIG grupės dėmesys, kadangi VIG grupė turi 98,26 proc. dalį šioje įmonėje. Priešingai nei kalbant apie tam tikras įmones ar filialus kitose rinkose (pvz., Italijoje, kur filialas buvo uždarytas, arba konsolidavimo veiksmai Lenkijoje), Baltarusijos atveju VIG grupės ataskaitose nėra paminėti planai, susiję su VIG dalies pardavimu, likvidavimu ar pasitraukimu iš rinkos, nepaisant sankcijų aplinkos. Todėl toks VIG grupės neveikimas, siekiant nutraukti ryšius su valstybe agresore, gali būti laikomas objektyviu pagrindu konstatuoti, kad VIG grupė pateisina arba remia režimą, ir tokiu būdu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsižvelgiant į VIG grupės įmonių korporacinį ryšį ir bendrą ekonominę grupę, tiekėjų dalyvavimas viešajame pirkime reikštų netiesioginę paramą režimui, prieštaraujančiam Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Atsižvelgiant į tai, sprendimas pašalinti Tiekėjus laikomas proporcingu, siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus.

38. Ieškovės, nesutikdamos su perkančiosios organizacijos sprendimais atmesti ieškovių paraiškas, pateiktas DPS I, ir pašalinti ieškoves iš DPS II, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl minėtų sprendimų panaikinimo.

39. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs viešųjų pirkimų principų pažeidimus, tenkino ieškinį. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų apie realią grėsmę nacionaliniam saugumui, o vien faktinė priklausomybė tarptautinei grupei VIG, kurios narys veikia rizikingoje valstybėje, be papildomų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl ieškovių paraiškų atmetimas ir jų pašalinimas iš pirkimo procedūrų VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto pagrindu yra perteklinė ir neproporcinga priemonė, neatitinkanti VPĮ tikslų, ribojanti konkurenciją, prieštaraujanti lygiateisiškumo ir skaidrumo principams.

40. Apeliantė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovių paraiškų atmetimo ir jų pašalinimo iš pirkimo procedūrų VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto pagrindu (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo, netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto nuostatas, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir neatskleidė bylos esmės bei nepasisakė dėl esminių ginčo aplinkybių, įskaitant ir tai, jog ieškovai sutiko su ginčo sąlygomis ir jų neskundė. Apeliantė argumentuoja, kad: 1) ieškovių teiginiai apie tariamai formaliai vykdytas procedūras ir automatinį ieškovių paraiškų atmetimą yra nepagrįsti – atsakovė tinkamai ir pagrįstai individualizavo priimtus sprendimus, kreipėsi dėl tiekėjų pasiūlymų ir paaiškinimų, vertino ieškovių paaiškinimus ir nurodytas aplinkybės proporcingumo principo kontekste, t. y. siekė įvertinti gautos informacijos aktualumą, o ne galimos grėsmės nacionaliniam saugumui lygį, o pastarosios nesudaro pagrindų priimti kitokius sprendimus; 2) ieškovės neįrodė, kad nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto kontekste, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių VIG pastangas pasitraukti iš veiklos Baltarusijoje; 3) atsakovė, nustačiusi visas kumuliatyvias VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto taikymo sąlygas, kurių įtvirtinimo Pirkimų sąlygose ieškovės neginčijo, pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovių paraiškas; 4) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai interpretuoja VPĮ įtvirtintų, su nacionaliniu saugumu susijusių nuostatų, prasmę ir tikslus; 5) perkančiosios organizacijos, atsižvelgdamos į VPĮ įtvirtintas nuostatas ir viešąjį interesą bei būtinumą užtikrinti nacionalinio saugumo reikalavimų privalomą taikymą, privalo taikyti VPĮ ir PĮ įtvirtintus su nacionaliniu saugumu susijusius kriterijus ir vadovautis įstatymų leidėjo įtvirtintais tiekėjų pašalinimo ir pasiūlymų bei paraiškų atmetimo pagrindais, numatytais VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkte ir PĮ 58 straipsnio 41 dalies 6 punkte. VPĮ nėra numatyta perkančiųjų organizacijų teisė selektyviai spręsti, ar sąsajas su „nedraugiškomis teritorijomis“ turintys subjektai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ar toji grėsmė yra proporcingai maža ar pan. VPĮ numato, kad, jeigu numatyti subjektai vykdo veiklą atitinkamose šalyse, jie vertinami kaip keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui ir jų paraiškos ir (ar) pasiūlymai turėtų būti atmesti; 6) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip grėsmės neįvertino aplinkybės, kad ieškovių „seserinė“ įmonė vykdo veiklą, užima lyderiaujančias pozicijas ir gauna pajamų iš veiklos Baltarusijoje.

41. Taigi, byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimų atmesti ieškovių paraiškas DPS I ir pašalinti ieškoves iš viešųjų pirkimų DPS II procedūrų VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto, reglamentuojančio perkančiosios organizacijos teisę atmesti tiekėjos paraišką ir pasiūlymą, jeigu, be kita ko, tiekėja yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys, pagrindu, (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.

Dėl tiekėjų paraiškų atmetimo VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto pagrindu

42. 2022 m. kovo 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo, be kita ko, VPĮ 45 straipsnis papildytas 21 dalimi.

43. Pagal VPĮ 45 straipsnio 21 dalį, mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje nustatytų, perkančiosios organizacijos pasirinktų, sąlygų ar sąlygos dalių.

44. Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto Pagrindinio komiteto išvadoje dėl VPĮ Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1365 nurodyti minėtų nuostatų tikslai: <...> sudaryti visapusiškas sąlygas perkančiosioms organizacijoms neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams iš grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių valstybių, taip pat užkirsti kelią pirkimuose siūlyti prekes ar paslaugas iš tokių valstybių <...> bei <...> siekiant išvengti, kad viešųjų pirkimų sutartimis nebūtų finansuojami karo veiksmuose prieš Ukrainą dalyvaujantys režimai, siūloma išplėsti tikrinamų subjektų ratą <...> (Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1365 [interaktyvus]. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f98f0c50a39c11ec9e62f960e3ee1cb6?jfwid=-dutpxnrya).

45. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 925 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalies, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 58 straipsnio 41 dalies ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 33 straipsnio 9 dalies taikymo“, kuriuo yra nustatyta, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalis taikoma perkančiosioms organizacijoms, atliekančioms viešuosius pirkimus.

46. Aptariama nacionaline priemone siekiama bendrojo (viešojo) intereso, kuris aktualus visai valstybės visuomenei, apsaugos; šis tikslas nėra siejamas išimtinai tik su perkančiosios organizacijos poreikiu užtikrinti jos pasitikėjimą tiekėju vykdant konkretų pirkimą. Todėl šios nacionalinės nuostatos pirminis tikslas nėra siejamas su sąžiningos konkurencijos užtikrinimu, kuris yra vienas iš kertinių viešųjų pirkimų derinimo tikslų, o veikiau siejamas su nacionaliniu poreikiu apsaugoti bendrąjį interesą, susijusį su saugumu, – efektyviai kontroliuoti įsigyjamų prekių ir jas tiekiančių subjektų kilmę bei įsitikinti tiekimo grandinės patikimumu ir, esant ypatingos situacijos aplinkybėms, apskritai visos valstybės mastu valdyti ir (ar) užkardyti grėsmes nacionalinio saugumo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-1075/2025, 42 punktas).

47. Taigi, pirma, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą vienu iš VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje įtvirtintų pagrindų: i) mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju; arba; ii) kai Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo. Antra, perkančioji organizacija turi nustatyti, kad egzistuoja bent viena iš VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 1–6 papunkčiuose įtvirtintų perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ2OC03OTAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-468-790/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-468-790/2024">e2A-468-790/2024</a>, 57 punktas). Svarbu tai, kad taikant aptartus paraiškos atmetimo pagrindus, jie turi būti aiškinami nepaneigiant įstatymų leidėjo siekio išvengti, jog viešųjų pirkimų sutartimis nebūtų sudaromos prielaidos finansuoti karo veiksmuose prieš Ukrainą dalyvaujančias valstybes.

48. VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo veiklą šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje. Analogiškos nuostatos įtvirtintos PĮ 58 straipsnio 41 dalies 6 punkte.

49. Atsižvelgiant į VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ yra patvirtinusi valstybių ir teritorijų sąrašą, prie tokių priskiriama ir Baltarusijos Respublika.

50. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar esant VPĮ 45 straipsnis 21 dalies 6 punkto tiekėjo paraiškos atmetimo pagrindui, perkančioji organizacija turi pareigą papildomai įvertinti, ar paraiškos atmetimas į sąrašą įtrauktų valstybių (žr. šios nutarties 49 punktą) būtų proporcingas, ar tokie subjektai kelią grėsmę nacionaliniam saugumui bei jų keliamos grėsmės lygį. Todėl tiesėjų kolegija toliau pasisako dėl šių bylai aktualių klausimų.

51. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, nors nagrinėjamu atveju egzistuoja VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkte nustatytos sąlygos, tačiau nėra objektyvių duomenų apie realią grėsmę nacionaliniam saugumui, o vien faktinė priklausomybė tarptautinei grupei VIG, kurios narys veikia rizikingoje valstybėje, be papildomų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl ieškovių paraiškų atmetimas ir jų pašalinimas iš pirkimo procedūrų VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto pagrindu yra perteklinė ir neproporcinga priemonė, neatitinkanti VPĮ tikslų, ribojanti konkurenciją, prieštaraujanti lygiateisiškumo ir skaidrumo principams.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto nuostatas nagrinėjamos situacijos kontekste, todėl padarė neteisingas išvadas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo buvo atmestos tiekėjo paraiškos, neteisėtumo.

53. Minėta, VPĮ 45 straipsnio 21 dalies taikymui perkančioji organizacija turi nustatyti, kad egzistuoja bent viena iš VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 1–6 punktuose įtvirtintų perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių (žr. šio sprendimo 47 punktą).

54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir byloje dėl to ginčo nėra, kad egzistuoja VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkte nustatytos sąlygos, kurioms esant perkančioji organizacija gali atmesti tiekėjų paraiškas ar pašalinti tiekėjas iš pirkimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 925 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalies, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 58 straipsnio 41 dalies ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 33 straipsnio 9 dalies taikymo“ nustatė, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalis taikoma perkančiosioms organizacijoms, atliekančioms viešuosius pirkimus. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, abi tiekėjos priklauso įmonių grupei „Vienna Insurance Group Wiener Versicherung Gruppe“ (VIG), kurios narys Baltarusijos–Austrijos draudimo bendrovė „Kupala“ vykdo veiklą Baltarusijos Respublikoje, kuri yra įtraukta į Vyriausybės patvirtintą Valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems viešųjų pirkimų pasiūlymams taikomos VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatos, sąrašą. Šią aplinkybę ieškovės patvirtino, pateikdamos perkančiajai organizacijai 2025 m. liepos 31 d. ir 2025 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinimus (1 t., b. l. 94–97, 774–782). Taigi, perkančioji organizacija, priimdama skundžiamus sprendimus, turėjo pagrindą, vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punktu, atmesti tiekėjų paraiškas.

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto formuluotę bei į tai, kad įstatyme nėra vienareikšmiškai įtvirtinta, jog esant VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkte įtvirtintam tiekėjo pašalinimo pagrindui, perkančioji organizacija turi papildomai savarankiškai vertinti, ar subjekto, atitinkančio VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkte numatytus kriterijus, grėsmės lygis nacionaliniam saugumui yra pakankamas, ar sąsajos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui bei jų grėsmės lygį, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo bei atsakovių aiškinimu, kad paraiškų atmetimas, neįvertinus šių papildomų duomenų, neatitiktų proporcingumo reikalavimų. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarytų prielaidas paneigti įstatymo leidėjo siekį pašalinti grėsmes nacionaliniam saugumui. Pažymėtina tai, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto formuluotė nėra vertinamoji, o apibrėžta objektyviais kriterijais, todėl, jiems esant, perkančiajai organizacijai padarius priešingą išvadą, būtų sudarytos prielaidos paneigti aptariamą tiekėjo paraiškos atmetimo pagrindą bei teisinį apibrėžtumą, juolab kad nurodytas paraiškos atmetimo pagrindas buvo numatytas viešojo pirkimo sąlygose (žr. šio sprendimo 27–30 punktus), kurių ieškovės neginčijo.

56. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovių argumentais, kad perkančioji organizacija turi atlikti savarankišką individualų vertinimą, jo atitiktį proporcingumo reikalavimui, ir gali nuspręsti atmesti paraišką, ar ne (žr. šio sprendimo 43 punktą), tačiau jis turi būti atliktas VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto kontekste, t. y. įvertinant, ar nėra aplinkybių, kurios nepatenka į aptariamos nuostatos apimtį, ar jos nėra pasikeitusios, praradusios aktualumą, išnykusios ir pan., t. y., jeigu VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto sąlygos nėra išnykusios (pasikeitusios), perkančioji organizacija neturi diskrecijos nuspręsti netaikyti įstatyme bei pirkimo sąlygose numatyto paraiškos atmetimo pagrindo. Aplinkybių, paneigiančių VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkte įtvirtintų kriterijų (sąlygų) egzistavimą, įrodinėjimo našta tenka teikėjui (CPK 178 straipsnis).

57. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija, svarstydama ieškovių paraiškų, pateiktų DPS I, atmetimo ir ieškovių pašalinimo iš DPS II galimybę, atliko individualų situacijos įvertinimą VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto kontekste – tikslino turimą informaciją apie VIG įmonių grupei priklausančios narės Baltarusijos–Austrijos draudimo bendrovės „Kupala“ veiklos Baltarusijos Respublikoje vykdymą bei įvertino ieškovių pateiktus paaiškinimus proporcingumo principo kontekste, tačiau ieškovių paaiškinimus laikė nesudarančiais pagrindo netaikyti VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto nuostatų. Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjų paraiškas pirkimams (DPS I ir DPS II) 2025 m. liepos 29 d. raštais paprašė papildyti paraiškas trūkstamais dokumentais bei patikslinti pateiktus duomenis, tarp jų ir duomenis dėl atitikties VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto reikalavimo vertinimui, pateikiant papildomus paaiškinimus ir atsakymą patvirtinančius dokumentus (žr. šio sprendimo 32 punktą). Ieškovės, atsakydamos į atsakovės paklausimus, be kita ko, paaiškino, kad tiekėjos priklauso bendrovių grupei, kurią valdo VIG, kurios narė yra Baltarusijos Respublikoje veikianti draudimo bendrovės „Kupala“, taip pat nurodė kitas, ieškovių vertinimu, svarbias aplinkybes, susijusias su VIG ir ieškovių ryšiais su Baltarusijos Respublikoje veikiančia draudimo bendrove „Kupala“ (žr. šio sprendimo 33–34 punktus). Perkančioji organizacija įvertino ieškovių pateiktus paaiškinimus ir papildomus dokumentus ir, atsižvelgdama į VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto tikslą ir esmę, pirkimo dokumentų reikalavimus, viešųjų pirkimų principus, pirkimo objektą ir su juo susijusias galimas rizikas, 2025 m. spalio 8 d. sprendimu, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų A dalies 8.3 papunkčiu, atmetė ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ paraišką, pateiktą DPS I, ir 2025 m. spalio 9 d. sprendimais, vadovaudamasi pirkimo dokumentų A dalies,,Nurodymai dalyviams“ 15.12 ir 15.13 papunkčiais, pašalino ieškovę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš DPS II (1 t., b. l. 783–784, 785) bei, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų A dalies 8.3 papunkčiu, atmetė ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ paraišką, pateiktą DPS I, ir, vadovaudamasi pirkimo dokumentų A dalies,,Nurodymai dalyviams“ 15.12 ir 15.13 papunkčiais, pašalino ieškovę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš DPS II (žr. šio sprendimo 35 punktą).

58. Ieškovės iki atsakovės sprendimų atmesti ieškovių paraiškas priėmimo nepateikė naujų duomenų, kad jų turima informacija apie Baltarusijos–Austrijos draudimo bendrovė „Kupala“ vykdomą veiklą Baltarusijos Respublikoje, neaktuali. Todėl perkančioji organizacija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į VIG grupės bendrovių korporacinį ryšį ir bendrą ekonominę grupę, tiekėjų dalyvavimas viešajame pirkime reikštų netiesioginį karo veiksmuose prieš Ukrainą dalyvaujančio Baltarusijos režimo finansavimą, o tai prieštarautų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, juolab kad nei „Kupala“, nei VIG grupė nėra paskelbusi ketinimų pasitraukti iš Baltarusijos Respublikos ar ėmusios dėl to kokių nors realių veiksmų. Be to, „Kupala“ užima lyderiaujančias pozicijas tarp Baltarusijos draudimo bendrovių, viešoje erdvėje deklaruojamas glaudus ryšis ir priklausymas VIG grupei patvirtina, kad „Kupala“ nėra tik istorinės VIG grupės investicijos, o šis subjektas yra aktyvus VIG grupės dalyvis, kurio veiklos strategijai skiriamas VIG grupės dėmesys, kadangi VIG grupė turi 98,26 proc. dalį šioje įmonėje (1 t., b. l. 805–807).

59. Taigi, perkančioji organizacija atliko individualų situacijos įvertinimą ne tik VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto prasme, bet ir galimų rizikų nacionaliniam saugumui realumą bei taikomų priemonių (paraiškų atmetimą) proporcingumą turimų duomenų kontekste, nors, minėta, šiuo atveju tokios pareigos VPĮ nenumato (žr. šio sprendimo 55–56 punktus). Todėl priešingai, negu nusprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantės sprendimai, kuriais atmestos ieškovių paraiškos VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 6 punkto pagrindu, atitinka proporcingumo reikalavimus (CPK 185 straipsnis).

60. Šiame kontekste teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino aplinkybes, patvirtinančias grėsmę nacionaliniam saugumui VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto prasme su ES ar nacionalinių sankcijų sąrašais bei duomenų, jog ieškovės ar VIG grupė yra pažeidusios sankcijas ar turėtų sankcijų apėjimo rizikos, finansinių srautų iš Baltarusijos į ieškovių veiklą Lietuvoje, nebuvimu (žr. skundžiamo teismo sprendimo 11 puslapio 2 pastraipą), kadangi tokio vertinamojo kriterijaus VPĮ nenustatyta. Be to, ieškovių nurodytos aplinkybės, kad VIG yra ES valstybėje (Austrijoje) registruota, veikianti ir prižiūrima draudimo grupė; grupės struktūra yra decentralizuota, o atskiros bendrovės veikia savarankiškai ir pagal nacionalinę veiklos vietos teisę, yra prižiūrimos įgaliotų kompetentingų institucijų; „Kupala“ neturi valdymo, kontrolės ar sprendimų priėmimo įtakos ieškovių veiklai; VIG yra įtraukta į Vienos vertybinių popierių biržos, Prahos vertybinių popierių biržos, Čekijos ir Budapešto vertybinių popierių biržos sąrašus; VIG yra atskyrusi „Kupala“ bendrovės finansus nuo grupės finansų, VIG neatlieka ir neplanuoja ateityje atlikti investicijų į šią bendrovę; VIG Ukrainos rinkoje atstovauja trys draudimo bendrovės, VIG rengia pagalbos ir paramos kampanijas savo bendrovių Ukrainoje darbuotojams bei jų šeimoms, savaime nepaneigia teismo išvados, kad tiekėjų dalyvavimas viešajame pirkime reikštų netiesioginį karo veiksmuose prieš Ukrainą dalyvaujančio Baltarusijos režimo finansavimą bei fakto, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė nacionaliniam saugumui VPĮ 45 straipsnio 21dalies 6 punkto prasme (CPK 185 straipsnis).

61. Ieškovių nurodyta aplinkybė, kad Baltarusijos teisinis režimas apsunkina bendrovės „Kupala“ pasitraukimą iš Baltarusijos, nesudaro prielaidų netaikyti VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkte nustatyto paraiškų atmetimo ir pašalinimo iš pirkimo pagrindo. Viena vertus, nors Baltarusijos–Austrijos draudimo bendrovė „Kupala“ yra įtraukta į sąrašą (Nr. 1722) bendrovių, kurių akcijų ar dalies negali perleisti užsienio šalių subjektai, vykdantys „nedraugiškus veiksmus“ prieš Baltarusijos Respubliką (1 t., b. l. 562–657, 658–753), tačiau VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu tiekėjas yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys, jis vertintinas kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui. Kita vertus, ieškovės nepateikė objektyvių duomenų apie siekį nutraukti veiklą, nebeteikti draudimo paslaugų Baltarusijoje. Be to, karas Ukrainoje prasidėjo 2022 m., o VIG valdyba klausimą dėl veiklos Baltarusijoje ėmė svarstyti tik Lietuvoje įsigaliojus griežtesniam viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui (1 t., b. l. 124).

62. VPT išvada, grindžiama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomonėmis, kad perkančioji organizacija tiekėjo iš pirkimo procedūros negali pašalinti automatiškai, nespręsdama dėl tiekėjo ar susijusių asmenų interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, buvimo konkretaus pirkimo kontekste ir nevertinant taikomos priemonės (atmesti paraišką ar pasiūlymą) proporcingumo, nesudaro pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip. Teisės aiškinimas yra teismo, nagrinėjančio bylą, kurioje turi būti taikomas atitinkamas teisės aktas, prerogatyva. Teismo kompetencija taikyti ir aiškinti įstatymus bei kitus teisės aktus įtvirtinta CPK 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnyje, 3 straipsnio 2 dalyje, taip pat akcentuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11 d. sprendimas, 2011 m. spalio 25 d. nutarimas). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisingumo vykdymas yra išimtinė teismo kompetencija, todėl teismai, vykdydami teisingumą, ne tik turi teisę, bet ir privalo aiškinti įstatymą, nes teisės aiškinimas yra neatskiriama teisingumo vykdymo proceso dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQ2LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-246-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-246-701/2019">e3K-3-246-701/2019</a>, 34 punktas).

63. Ieškovių nurodyti argumentai, susiję su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-1075/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-378/2025, bei Lietuvos apeliacinio 2024 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ2OC03OTAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-468-790/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-468-790/2024">e2A-468-790/2024</a>, nesudaro pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji įvertinta šio sprendimo 53–56 punktuose, kadangi juose keliami klausimai, susiję VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punktų taikymu ir aiškinimu, tačiau nagrinėjamu atveju aktualios yra VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto nuostatos, be to, minėta, byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, jog ieškovė atitinka aptariamos nuostatos sąlygas, taip pat dėl jų turinio aiškinimo bei ieškovė neginčijo pirkimo sąlygų.

64. Taigi, atsakovė, priimdama sprendimus atmesti ieškovių paraiškas, atliko individualų situacijos įvertinimą ir, nustačiusi visas VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto taikymo sąlygas, pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdama proporcingumo principo, priėmė sprendimus atmesti ieškovių paraiškas.

Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

65. Ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą kreiptis į ESTT dėl byloje aktualių teisės klausimų atitikties Europos Sąjungos teisei su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (toliau – ir Prašymas) šiais klausimais: 1) Ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24) 18 straipsnyje įtvirtinti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, skaidrumo ir proporcingumo principai, 56 straipsnio, kuriame apibrėžta bendroji tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarka, bei 57 straipsnio nuostatos, kuriose reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai, turi būti suprantami ir aiškinami taip, kad nacionalinis reguliavimas, pagal kurį atmetamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas (paraiška), jei jį (ją) pateikęs tiekėjas priklauso ūkio subjektų grupei, kurio kitas tame pačiame pirkime nedalyvaujantis narys, vykdo veiklą Baltarusijoje (i) kvalifikuotinas tiekėjų pašalinimo pagrindu šios direktyvos 57 straipsnio taikymo prasme ir (ii) tokiam pašalinimui taikoma šios direktyvos 57 straipsnio nuostatose įtvirtinta tvarka, įskaitant, bet neapsiribojant, tiekėjų pašalinimo proporcingumo vertinimą, prašymą pristatyti taisomąsias priemones, ribotą pašalinimo terminą ir pan.?; 2) Ar pirmiau nurodytos Direktyvos 2014/24 nuostatos turi būti aiškinamos ir suprantamos taip, kad aptariamas nacionalinis reguliavimas prieštarauja šios direktyvos 57 straipsniui ir jo aiškinimo praktikai (ESTT 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), C-416/21), pagal kurią neprivalomųjų pašalinimo pagrindų, kuriais galima pateisinti ekonominės veiklos vykdytojo pašalinimą iš viešojo pirkimo procedūros dėl objektyvių priežasčių, susijusių su jo profesinėmis savybėmis, interesų konfliktu ar konkurencijos iškraipymu, sąrašas baigtinis ir gali būti plečiamas tik, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi?; 3) Nepriklausomai nuo atsakymų į pirmiau nurodytus klausimus, ar Direktyvos 2014/24 18 straipsnio, šios direktyvos 15 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta jos nuostatų netaikymo išimtis dėl esminių saugumo interesų, ir šios nuostatos aiškinimo praktika (ESTT 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje Komisija prieš Lenkiją, C-601/21), Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 52 straipsnis ir 62 straipsnis, kuriuose įtvirtintos įsisteigimo laisvės ir paslaugų teikimo išimtys dėl nacionalinio saugumo, Chartijos 15–17 straipsnis, kuriuose įtvirtintos teisės dirbti, užsiimti verslu ir nuosavybės apsauga, turi būti suprantami ir aiškinami taip, kad valstybės narės negali nustatyti tokio reguliavimo, pagal kurį iš viešojo pirkimo procedūrų būtų šalinami nacionaliniai ūkio subjektai tik dėl to, kad kitoje valstybėje narėje įsteigtos įmonių grupės, kuriai jie priklauso, kitas narys, jokia forma nedalyvaujantis tame pačiame pirkime, vykdo veiklą Baltarusijoje?; 4) Ar Direktyvos 2014/24 18 straipsnis ir Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa ir 3 dalis, kuriose, be kita ko, nustatyta valstybių narių pareiga užtikrinti išsamią ir veiksmingą perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūrą, ES bendrasis gero administravimo principas ir Chartijos 47 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą, turi būti suprantami ir aiškinami taip, kad bet kokiu atveju perkančioji organizacija, prieš pašalindama tiekėją dėl jo ryšių su Baltarusijoje veikiančiu subjektu, privalo (i) suteikti tiekėjui pasiaiškinti dėl savo padėties, (ii) išsamiai įvertinti gautus duomenis; (iii) dėl šių ir kitų jai prieinamų duomenų priimti motyvuotą ir individualų sprendimą?; 5) Ar Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją dėl jo teisinių ryšių su Baltarusijoje veikiančiu subjektu yra skųstinas sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis pagrįstas nacionaliniame viešųjų pirkimų teisės akte įtvirtintų sąlygų patikrinimu?; 6) Ar, be kita ko, atsižvelgiant į ESTT praktiką (pvz., 2018 m. spalio 24 d. sprendimą D. B., C-124/17; 2020 m. sausio 30 d. sprendimą G., C-395/18; 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą Infraestruturas de Portugal ir Futrifer Ind?strias Ferrovi?rias, C-66/22), Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa ir Direktyvos 2014/24 18, 56 ir 57 straipsnių nuostatos turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad perkančioji organizacija turi pareigą išsamiai nustatyti, ar toks tiekėjas, tik dėl jo ryšių su Baltarusijoje veikiančiu subjektu, iš tiesų kelia grėsmę nacionaliniam saugumui; 7) Ar ES bendrasis proporcingumo principas, be kita ko, įgyvendintas Direktyvos 2014/24 18 straipsnyje, turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad tiekėjas negali būti šalinamas iš viešojo pirkimo procedūrų, jei įrodo, jog tame pačiame pirkime nedalyvaujantis trečiasis asmuo, su kuriuo tiekėjas yra susijęs tik priklausymu (tačiau nesidalinantis valdymo, finansų ar kitomis bendromis veiklomis) tai pačiai tarptautinei įmonių grupei, atsakingai už strateginius sprendimus, veikia Baltarusijoje, nes įmonių grupė negali teisėtai iš šios pasitraukti dėl nacionaliniame teisiniame reguliavime nustatyto draudimo užsienio ūkio subjektams nutraukti veiklą?

66. Minėta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tam, jog būtų išnagrinėta byla ir joje priimtas galutinis procesinis sprendimas, nėra būtinybės kreiptis į ESTT. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad, jei Lietuvos apeliacinis teismas vertintų, jog skundžiamame sprendime pateiktas klaidingas VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto aiškinimas, teismui pateiktas prašymas ir jame pristatyta nacionalinės teisės ir ES teisės sankirta išlieka aktuali, todėl galėtų būti laikoma kreipimosi į ESTT pagrindimu.

67. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant ES teisės normas iškilo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą ES teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo 267 straipsnio 1 dalimi, ESTT priima prejudicinius sprendimus dėl sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo išaiškinimo. Pažymėtina, kad šalies pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Taigi, teismai nėra įpareigoti kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas ES teisės klausimas nėra aktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo ESTT pateikto išaiškinimo ES teisės klausimu. Tais atvejais, kai ES teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Kilus neaiškumų dėl ES teisės aiškinimo, tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės išaiškinimo į ESTT (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje C-160/14). Taigi, teismai iš esmės turi diskrecijos teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai išspręsti bylą, reikia atsakyti į ES teisės klausimus, ar ne.

68. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl esamo teisinio reguliavimo teisėtumo. Byloje iš esmės sprendžiamas klausimas tik dėl nacionalinės teisės normų, įtvirtintų VPĮ, taikymo, o nacionalinės valstybių narių teisės aiškinimas, pagal bendrąją taisyklę, nėra prejudicinio sprendimo dalykas. Pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai, jam taikant ES teisės normas, iškyla ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, o tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų ES teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo. ESTT neturi kompetencijos taikyti ES teisės ginčo faktinei situacijai, negali nagrinėti sprendimo dėl to, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas konkrečiai ginčo faktinei situacijai, taip pat neturi ir kompetencijos spręsti dėl nacionalinės teisės normų suderinamumo su ES teise apskritai.

69. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovių prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Dėl bylos procesinės baigties

70. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 6 punkto nuostatas, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl to nepagrįstai pripažino neteisėtais ir panaikino atsakovės 2025 m. spalio 8 d. ir 2025 m. spalio 9 d. sprendimus, kuriais buvo atmestos ieškovių paraiškos ir kuriais ieškovės buvo pašalintos iš viešųjų pirkimų procedūrų. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą – ieškovių ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, ieškinį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

71. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

73. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

74. Apeliantės VšĮ „CPO LT“ apeliacinį skundą patenkinus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

75. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

76. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

77. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMwLTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-330-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-330-248/2020">e3K-3-330-248/2020</a>, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjkwLTgyMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-290-823/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-290-823/2023">e3K-3-290-823/2023</a>, 61 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQzLTk2OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-443-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-443-969/2017">e3K-3-443-969/2017</a>).

78. Tiek ieškovės, tiek atsakovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantės apeliacinį skundą tenkinus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą ieškinį atmesti, ieškovių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovėms nepriteistinos, o apeliantė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

79. Pirmosios instancijos teisme apeliantė pateikė prašymą priteisti 11 862,06 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 165–166), kurias sudaro: 57 Eur už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėto žyminio mokesčio išlaidos (2 t., b. l. 61) ir 11 805,06 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos už šias teisines paslaugas: 1) už prašymo teismui nustatyti terminą atsiliepimui į ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apaugos priemones pateikti parengimą; 2) už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą; 3) už prašymo dėl termino pratęsimo atsiliepimui į ieškinį pateikti parengimą; 4) už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 5) už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių analizę ir komentarų rengimą klientui; 6) už susipažinimą su bylos medžiaga ir Kauno apygardos teismo nutartimi; 7) už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo; 8) už ieškovių dubliko, VPT išvados analizę; 9) už tripliko parengimą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovas 2025 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį už atsakovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2 t., b. l. 61), 2026 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymu (2 t., b. l. 195) atsakovė sumokėjo advokatui už suteiktą teisinę pagalbą pagal 2025 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2504508 ir suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą (2 t., b. l. 167–168).

80. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDY2LTQwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-466-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-466-403/2018">e3K-3-466-403/2018</a>, 41 punktas).

81. Atsižvelgiant į atsakovės nurodytų teiktų teisinių paslaugų pobūdį bei aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką (žr. šio sprendimo 80 punktą), darytina išvada, kad nurodytos teisinės paslaugos – nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių analizė ir komentarų rengimas klientui, susipažinimas su bylos medžiaga, ieškovų dubliko ir VPT išvados analizė – laikytinos atitinkamai sudėtine atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsiliepimo į ieškinį, tripliko rengimo dalimis, todėl už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas.

82. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateiktame prašyme nurodė visą prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, nedetalizuodama, kiek konkrečiai bylinėjimosi išlaidų buvo patirta už kiekvieną prašyme nurodytą atstovavimo veiksmą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas vertins, atsižvelgdamas į bendrą prašomą priteisti sumą.

83. Nagrinėjamu atveju atsakovė sumokėjo už teisines paslaugas 2026 m. I ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2025 m. III ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 427,60 Eur.

84. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 6 069 Eur (2 427,60 Eur x 2), pagal Rekomendacijų 8.3 papunktį maksimali priteistina suma už tripliko parengimą yra 3 641,40 Eur (2 427,60 Eur x 1,5). Pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį maksimali priteistina suma už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 971,04 Eur (2 427,60 Eur x 0,4), Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą – 971,04 Eur (2 427,60 Eur x 0,4). Pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį maksimali priteistina suma už prašymo nustatyti terminą atsiliepimui į ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apaugos priemones pateikti parengimą yra 242,76 Eur (2 427,60 Eur x 0,1), už prašymo dėl termino pratęsimo atsiliepimui į ieškinį pateikti parengimą – 242,76 Eur (2 427,60 Eur x 0,1).

85. Nagrinėjamu atveju atsakovės prašoma priteisti 11 805,06 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį, tripliko, atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dviejų procesinių prašymų parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.15, 8.16 ir 8.17 papunkčių pagrindu apskaičiuotų maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumos (12 138 Eur). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovių priteistinos 11 805,06 Eur atstovavimo išlaidos, taip pat 57 Eur už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėto žyminio mokesčio išlaidos, iš viso 11 862,06 Eur (11 805,06 Eur + 57 Eur) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 5 931,03 Eur (11 862,06 Eur / 2) iš kiekvienos ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

86. Tiek ieškovės, tiek apeliantė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

87. Apeliantės apeliacinį skundą tenkinus, ieškovių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovėms nepriteistinos, o apeliantė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

88. Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 6 858 Eur žyminį mokestį (3 t., b. l. 53, 59). Apeliantė taip pat pateikė teismui įrodymus, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 4 753,79 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (DOK–1238). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantė 2026 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo advokatui už suteiktą teisinę pagalbą pagal 2026 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT260403 (DOK–1238).

89. Nagrinėjamu atveju apeliantė sumokėjo už teisines paslaugas 2026 m. I ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2025 m. III ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 427,60 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį, maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 16), yra 4 126,92 Eur (2 427,60 Eur × 1,7). Apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu (4 753,79 Eur) viršija Rekomendacijų 8.10 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį už apeliacinio skundą parengimą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių požiūriu, be to, ginčo išsprendimas nereikalavo specialių žinių, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus (žr. šio sprendimo 77 punktą), apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą mažinamos, apeliantei lygiomis dalimis iš ieškovių priteisiant Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme sumą – 4 126,92 Eur, t. y. po 2 063,46 Eur iš kiekvienos ieškovės (4 126,92 Eur / 2). Taip pat, tenkinus apeliacinį skundą, apeliantei lygiomis dalimis iš ieškovių priteistinas už apeliacinį skundą 6 858 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, t. y. po 3 429 Eur (6 858 Eur / 2) iš kiekvienos ieškovės. Taigi, iš viso apeliantei lygiomis dalimis iš ieškovių priteistinos 10 984,92 Eur (6 858 Eur + 4 126,92 Eur), t. y. po 5 492,46 Eur (10 984,92 Eur / 2) iš kiekvienos ieškovės, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“, juridinio asmens kodas 302913276, lygiomis dalimis iš ieškovių akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 11 862,06 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus 06 ct), t. y. po 5 931,03 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt vieną eurą 03 ct) iš kiekvienos ieškovės, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“, juridinio asmens kodas 302913276, lygiomis dalimis iš ieškovių akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 10 984,92 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 92 ct), t. y. po 5 492,46 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt du eurus 46 ct) iš kiekvienos ieškovės, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Asta Pikelienė

Žilvinas Terebeiza