M. M. pagal BK 302 str., 259 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-162-350/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40485-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1, 1.2.23.1.2, 1.2.29.3.1, 2.4.6.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,

nuteistajam M. M. ir gynėjai advokatei Kristinai Vezbergaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, bei jam:

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta 45 parų arešto bausmė;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės M. M. subendrintos apėmimo (bausme pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį) ir dalinio sudėjimo (subendrinta bausmė ir bausmė paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį) ir paskirta M. M. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams.

Paskirta subendrinta bausmė BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi pagrindu subendrinta su bausme paskirta Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, ir paskirta M. M. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos bausmė.

Į paskirtą bausmę M. M. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 3 paros (nuo 2022 m. balandžio 17 d. iki 2022 m. balandžio 18 d. bei nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d.), bei pagal ankstesnį teismo nuosprendį (2021 m. gruodžio 21 d.) įskaitytą laiką – nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. kovo 5 d. (2 paras) bei bausmės dalį atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendį. Į baudos bausmę įskaityta iš M. M. išieškotą baudos dalis pagal ankstesnį nuosprendį (876,31 Eur) bei kita išieškota baudos dalis (jei tokia yra išieškota).

M. M. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Priteista iš M. M. 26,56 Eur dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti B. L. bei V. Č., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. M. nuteistas už tai, kad:

1.1. nuo 2022 m. balandžio 15 d. įvažiavimo į Lietuvos Respubliką momento, tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė, turėdamas su savimi, fizinio asmens dokumentą – D. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – ir gabeno jį automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2022 m. balandžio 17 d., apie 03.00 val., Panevėžyje, Nemuno gatvėje, ties namu Nr. 34, policijos pareigūnams automobilį sustabdžius patikrinimui, dalinės jo apžiūros metu policijos pareigūnas rado asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020 m. birželio 25 d. D. K. vardu ir ją paėmė.

1.2. jis ir V. Č., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, be tikslo jas platinti, o būtent: 2022 m. balandžio 15 d., vakare, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bendrai susidėję pinigus narkotinėms medžiagoms pirkti, t. y. V. Č. ir M. M. po 100 eurų, Marijampolės mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, V. Č. už bendrus M. M. ir V. Č. pinigus, sumokėjus 200 eurų, neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 92,930 g kanapių dervos, kurią V. Č. įsidėjus į striukės kišenę, laikant prie savęs, gabeno automobiliu iš Marijampolės miesto iki Panevėžio miesto, kur V. Č. M. M. perdavė visą neteisėtai įgytą didelį kiekį narkotinės medžiagos, šią narkotinę medžiagą M. M. parsinešė į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste, laikė iki 2022 m. balandžio 16 d. tyrimo metu nenustatytos valandos, kol šią narkotinę medžiagą laikydamas prie savęs, striukės kišenėje, laikė ir gabeno eidamas iš savo namų ir vaikščiodamas Panevėžio miesto gatvėmis iki B. L. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, kur ją toliau laikė striukės kišenėje iki kol 2022 m. balandžio 17 d., apie 02.50 val. išsikvietus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėją, važiuojant pavėžėjo L. Č. vairuojamu automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 03.00 val., Panevėžyje, Nemuno gatvėje, ties namu Nr. 34, policijos pareigūnams automobilį sustabdžius patikrinimui, M. M. su savimi turėtą narkotinę medžiagą, ištraukęs iš striukės kišenės numetė automobilyje ant grindų po kojomis tarp priekinės ir galinės sėdynių, kur policijos pareigūnai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 92,930 g kanapių dervos, surado ir paėmė.

1.3. jis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, sumokėdamas 20 eurų, įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 1,174 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 22,6 proc. bei įsidėjęs į šortų kišenę laikė prie savęs ir gabeno parsinešdamas į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, tą patį vakarą dalį narkotinės medžiagos suvartojo, o likusią narkotinę medžiagą įsidėjo į vyrišką rankinę ir ją laikė namuose iki 2022 m. rugpjūčio 28 d., 17.00 val., kai pasiėmęs vyrišką rankinę su joje laikoma narkotine medžiaga, šią medžiagą gabeno važiuodamas dviračiu Panevėžio miesto gatvėmis, kol apie 20.45 val. grįžtant į namus, Ramygalos gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos laiptinės, policijos pareigūnai sustabdė jį patikrinimui ir dalinės apžiūros metu vyriškoje rankinėje laikytą narkotinę medžiagą rado ir ją paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo M. M. gynėja advokatė K. Vezbergaitė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti M. M. dėl BK 302 straipsnio 1 dalies, BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalių. Be to, prašo apklausti D. K. ir V. Č..

2.1. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas nuosprendis nemotyvuotas, nenuoseklus, neapklausti visi liudytojai, neįvertinti ir neištirti visi įrodymai, išvados ir procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės. Nebuvo apklaustas D. K., kurį gynėja kelis kartus teismo proceso metu prašė apklausti kaip liudytoją, ir, kurio parodymai ikiteisminio tyrimo metu nėra patikrinti; taip pat nesutinkama su teismo sprendimu vertinant V. Č. parodymus dėl pastarojo tarpininkavimo bendrininkaujant kartu su M. M. įsigyjant 92,930 g kanapių dervos 2022 m. balandžio 15 d. Marijampolės mieste už 200 Eur.

2.2. Nurodo, jog V. Č. parodymai yra labai svarbūs byloje siekiant išsiaiškinti tikrąsias 2022 m. balandžio 15 d. kanapių dervos įsigijimo sandorio aplinkybes bei tikrosios valios išraišką. Skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta į V. Č. nuoseklius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus dėl šio epizodo, kuriuos V. Č. pakeitė tik baigiantis ikiteisminiam tyrimui, taip pat neįvertino 2023 vasario 22 d. teismo posėdyje V. Č. duotų parodymų, atsakant į gynėjos K. Vezbergaitės klausimus, kurie aiškiai užfiksuoti teismo posėdžio protokole ir aiškiai nurodo V. Č. valią įsigyti 92,930 g kanapių dervos, nepriklausomai nuo M. M.. Pirmosios instancijos teismas kritiškai nevertino tokių V. Č. parodymų, kurie lėmė neteisingos veikos inkriminavimą M. M., tai yra BK 259 straipsnio l dalį.

2.3. Būtent teismo proceso metu 2023 m. vasario 22 d. V. Č. aiškiai nurodė, kad: „Prie savęs turėjau apie 800 eurų. Kupiūros daugiausiai buvo po 50 eurų. Tai prekei įsigyti turėjau pakankamai pinigų. To sandorio sudarymui M. įtakos neturėjo. Aš pats nusprendžiau įsigyti."; „Aš vienas sumokėjau kupiūromis po 50, 20 eurų. Buvo ir po 10."; „M. buvo atokiau tame bare."; „Kad perku narkotinę medžiagų supratau. Kad tai narkotinė derva sužinojau pagal spalvų. Buvo tamsiai žalias supakuotas paketas. Aš nevyniojau, o tiesiog susimokėjau ir išėjau iš baro."; „Sandorį sudarinėjau vienas."; „Svarstykles pirkau pats. Už 2 eurus."; „Prekės M. nėjo apžiūrėti."; „Nemačiau, kaip M. pirko maišelius.".

2.4. Anot Pareiškėjos, neapklausus D. K. buvo netinkamai kvalifikuota nusikalstama veika pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, pagal kurią M. M. buvo pripažintas kaltu. Taigi, teismas privalėjo iškviesti šį liudytoją, nors to nepadarė.

2.5. Tiek įtarime, tiek kaltinamajame akte nėra nurodomi kaltinamojo motyvai, kaltinant jį dėl visų galimai padarytų veikų, nors teismų praktika privalo juos apibrėžti, nepaisant to kad jie nėra būtini BK 302 straipsnio l dalies, BK 259 straipsnio l dalies, BK 259 straipsnio 2 dalies, veikos požymiai, tačiau yra būtini paties nusikaltimo ir kaltinamojo veiksmų analizei spręsti ir nustatyti koks buvo kaltinamojo savo veiksmų suvokimas šio įvykio metu. Nėra nustatyta jokio motyvo, kodėl būtent M. M. turėjo tikslą galimai pasisavinti asmens dokumentus bei galimai disponuoti narkotinėmis medžiagomis.

2.6. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrosios V. Č. valios (kurią jis aiškiai nurodė teismo posėdžio metu) bei neteisingai kvalifikavo ir M. M. valią įsigyti narkotinių medžiagų ir kaltę. Jokie kiti liudytojai bei įrodymai nepatvirtino M. M. kaltės galimai įsigyjant narkotinių medžiagų, taigi tokie netikslumai ir abejonės turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Jokiu kitų įrodymų, apart V. Č. besikeičiančių parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinamasis M. M. disponavo tiek BK 259 straipsnio l dalyje, tiek 259 straipsnio 2 dalyje, nurodytų narkotinių medžiagų kiekiu, nėra. Tad esant tokiems prieštaringiems įtariamųjų ir liudytojų parodymams, negalima teigti, kad būtent M. M. padarė nuosprendyje nurodytas veiklas. Tad tokie liudytojų parodymai vertintini abejotinai ir kaltinamojo naudai.

2.7. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatuoja, jog M. M. 2022 m. balandžio 17 d. su savimi turėtą narkotinę medžiagą, išsitraukė iš striukės ir numetė automobilyje ant grindų po kojomis tarp priekinės ir galinės sėdynių. Toks pirmosios instancijos teismo teiginys yra kritikuotinas dėl sekančių priežasčių: nei vienas iš liudytojų, nei įtariamųjų nepatvirtino šios aplinkybės; nėra objektyvių įrodymų, kad apskritai M. M. su savimi turėjo narkotinę medžiagą, nurodytą nuosprendyje.

2.8. Kartu nurodo, jog nepaisant dėl įrodymų ir abejonių dėl liudytojų parodymų nepašalinimo, šis baudžiamasis procesas itin suvaržė kaltinamojo laisves, jis negali laisvai vykti į savo gyvenamąją vietą Ispanijoje, dirbti Ispanijoje ir Junginėje Karalystėje, kur turi darbo kontraktus, laisvai bendrauti su savo mažamečiais vaikais jau daugiau kaip 20 mėnesių, dėl to asmuo ir taip patiria ne tik nuostolius, bet ir realius jo laisvės suvaržymus.

2.9. Cituojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BK 2 straipsnio nuostatas nurodo, kad dėl aukščiau įvardintų priežasčių nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei padarytomis išvadomis, kuriomis M. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio l dalį, BK 259 straipsnio l dalį ir 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tiesioginį priežastinį ryšį M. M. galimai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, kuomet yra neabejotinai nustatyta, jog B. L. įgijo ir disponavo nemažiau kaip 0,285 g kokaino, o V. Č. įgijo ir disponavo nemažiau kaip 92,930 g kanapių dervos, ko pasėkoje buvo priimtas neteisingas sprendimas.

2.10. Pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas veiką, tiek skirdamas bausmę, pažeidė baudžiamosios teisės nuostatas, neatsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes kaip visumą, suteikdamas kelioms iš jų išskirtinę, prioritetinę reikšmę, nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes ir todėl paskyrė per griežtą bausmę, kuri yra neteisinga, prieštarauja bausmės paskirčiai bei teisingumo principui. Skiriant bausmę buvo pažeistos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatos, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiame procese nėra nukentėjusių asmenų, o bausmės paskirtos neproporcingai griežtos.

2.11. Pareiškėja cituotada Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į M. M. proceso metu pateiktus dokumentus, kad jis globoja savo močiutę B. E. K. ir Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pagal pareiškėjos B. K. prašymą dėl rūpybos buvo prašoma rūpintoju paskirti jos vienintelį anūką M. M.. Pateikiama išvada, kurioje Panevėžio miesto savivaldybė nustatė, jog M. M. rūpintojo pareigas gali vykdyti tinkamai, o kitų asmenų galinčių bei pageidaujančių būti pareiškėjos rūpintojais, nėra. Būtent dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. netenkino pareiškėjos pareiškimo rūpintoju paskirti M. M. būtent dėl to, kad buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka (apeliacinis skundas bei nutartis pridedamos).

2.12. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmę, paskyrė laisvės atėmimą 4 metams ir 40 MGL dydžio baudą, kas gerokai viršija skundžiamo nuosprendžio paskirtą bausmę bei Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje paskirtą bausmę, kurią M. M. yra beveik atlikęs, dėl to būtina peržiūrėti bausmės subendrinimą ir jei yra galimybė, paskirti bausmę, kuri nėra susijusi su realiu laisvės atėmimu.

2.13. Skunde pažymima, kad kaltinamasis atvyko į visus posėdžius, nepažeidė kardomųjų prievartos priemonių, yra pateikęs prašymus išsidėlioti anksčiau paskirtas baudas antstoliams bei VMI.

2.14. Teigia, jog yra visos sąlygos pirmosios instancijos nuosprendžio pakeitimui ar panaikinimui, nes: netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nesant padarytam nusikaltimui; neteisingai paskirta bausmė, neatsižvelgiant į visas procese nurodytas aplinkybes; nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, t. y. liudytojų ir kaltinamųjų parodymai prieštarauja vieni kitiems; padarytas esminis proceso pažeidimas, toks kaip svarbaus liudytojo neapklausimas, nors gynėja ir kaltinamasis to prašė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo M. M. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nuteistojo M. M. gynėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dėl visų M. M. inkriminuotų veikų priimti išteisinamąjį nuosprendį. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminiai skundo argumentai susiję su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu, nuteistojo veikų kvalifikavimu ir skundžiamo nuosprendžio motyvavimu. Taip pat nesutinkama su paskirta bausme.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai kvalifikavo nuteistojo M. M. veiksmus pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalį bei BK 302 straipsnio dalį.

8. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir būtent tuo turi būti argumentuojami sprendimai.

Dėl BK 259 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies

9. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo išteisinti dėl BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalies, kadangi nėra kitų įrodymų, be V. Č. besikeičiančių parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinamasis M. M. disponavo tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 259 straipsnio 2 dalyje, nurodytų narkotinių medžiagų kiekiu.

10. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl M. M. kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymo. Nėra teisinio pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais, išvadomis ir naikinti skundžiamą nuosprendį remiantis vien tik nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais ir samprotavimais. Byloje esanti įrodymų visuma neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę ir nekelia abejonių, kad M. M. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir 2 dalyje – baudžiamąjį nusižengimą.

11. Teisėjų kolegijai aptariant nuteistojo M. M. gynėjos apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad inkriminuoto nusikaltimo BK 259 straipsnio 1 dalyje jis iš tiesų nepadarė, o, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, V. Č. yra apkalbamas, pirmiausia vertintini paties M. M. parodymai.

12. Nuteistasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2022 m. balandžio 17, 21 d., rugpjūčio 5 d. parodė, kad narkotinė medžiaga – kanapių derva, policijos pareigūnų rasta „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje yra V. Č.. Policijos pareigūnams atliekant asmens apžiūrą, pas jį (M. M.) buvo rastas pluoštas mėlynos spalvos tuščių maišelių, tačiau juos jis pasiėmė tik išlipdamas iš automobilio, kur jie buvo ant sėdynės numesti, o kieno tie maišeliai, kuris iš automobilyje buvusių asmenų juos išmetė, jis nežino. Kai juos abu su V. Č. paleido iš sulaikymo, iš V. Č. sužinojo, kad jis kaip tik ir buvo pasiėmęs hašišą su savimi ir tą hašišą rado automobilyje po M. M. kojomis. Džemperis automobilyje buvo jo, tačiau namuose jis jokio džemperio nepasigedo (4 t., b. l. 176-178, 181-183, 187-190).

13. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teigia, jog V. Č. jį apkalba dėl nusikalstamos veikos padarymo, šiuo atveju svarbūs ir V. Č. parodymai. V. Č. ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė, kad vienas įsigijo narkotinę medžiagą, tačiau 2022 m. spalio 7 d. apklausos metu nurodė, kad atsakomybę prisiėmė vien tik sau dėl to, kad to jo prašė M. M., nes pastarasis turi atidėtą bausmės vykdymą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas V. Č. nurodė, kad su M. M. bendrai susidėjo po 100 eurų ir bendrai įgijo kanapių dervą. Jis (V. Č.) dar nusipirko elektronines svarstykles, o M. M. – mažų maišelių tam, kad būtų galima padalinti jų įsigytą kanapių dervą (4 t., b. l. 97-101, 108-110).

14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti V. Č. parodymais, kad narkotinę medžiagą įsigijo ir ja disponavo kartu su M. M..

15. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad betarpiškai prieš sulaikymą M. M. kartu su kitais asmenimis važiavo automobiliu ir M. M. sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje, už priekyje sėdinčio keleivio B. L., kad, išlaipinus M. M., pas jį buvo rastas pluoštas tuščių mėlynos spalvos paketėlių, taip pat kad automobilyje ant grindų, būtent ties M. M. sėdėjimo vieta, buvo rasta peršviečiama baltos spalvos pirštinė, kurioje buvo paketas su narkotine medžiaga, šalia kurio buvo ir M. M. džemperis (2 t., b. l. 8-20). Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad būtent M. M., siekdamas, jog policijos pareigūnai nepastebėtų pirštinės su narkotine medžiaga, ją bandė paslėpti po savo džemperiu.

16. Byloje nėra jokių duomenų, kurie įgalintų daryti prielaidą, jog paketą su narkotine medžiaga prie M. M. kojų numetė V. Č., kuris sėdėjo taip pat ant galinės automobilio sėdynės, tačiau kairėje pusėje, už vairuotojo. Tarp V. Č. ir M. M. sėdėjo L. T., kuris parodė, jog nematė, kad kokie nors kiti automobilyje važiavę asmenys būtų numetę paketą prie M. M. kojų. Pastaroji aplinkybė neginčijamai įrodo, kad M. M. narkotinę medžiagą prie savęs turėjo visos kelionės metu.

17. Be to, V. Č. parodymus, jog M. M. prašė jo prisiimti kaltę dėl to, jog pastarasis „turi lygtinumą“ patvirtina Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 21 d. nuosprendis, kuriuo M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 7 d. ir teisme duoti V. Č. parodymai yra teisingi ir patikimi. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad V. Č. būtų suinteresuotas be pagrindo apkalbėti M. M. ir dėl to duoti jam nepalankius parodymus. Pažymėtina, kad V. Č. nurodydamas, kad narkotinę medžiagą įsigijo kartu su M. M., ne tik neneigė savo kaltės, tačiau pastaroji aplinkybė yra nepalanki ir pačiam V. Č., kadangi tuo pačiu jis pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, t. y. esant ir jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei.

19. Apibendrinant išdėstytą akivaizdu, jog M. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje visiškai patvirtina byloje esančių įrodymų visetas, o apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjos nurodyti motyvai nagrinėjamu atveju vertintini tik kaip jokiais objektyvias duomenimis nepagrįsta įrodymų interpretacija, siekiant padėti M. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

20. Apeliaciniame skunde taip pat deklaratyviai teigiama, kad M. M. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu M. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma, t. y. neginčijamu faktu, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 20.45 val. Panevėžyje, prie Ramygalos g. pastato Nr. 110 pas M. M. policijos pareigūnai rado 1,174 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 22,6 %, o pats M. M. viso proceso metu neneigė, kad sulaikymo metu jis su savimi turėjo už 20 eurų nusipirktos „žolės“.

Dėl BK 302 straipsnio 1 dalies

21. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde prašo M. M. išteisinti ir pagal BK 302 straipsnio 2 dalį, nes nėra nustatytas motyvas, kodėl būtent M. M. turėjo tikslą galimai pasisavinti svetimo asmens dokumentus.

22. BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

23. Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką kyla padarius bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų – be teisėto pagrindo dokumento įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu pripažįstama situacija, kai kaltininkas šiuos objektus, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (įskaitant pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad, neturėdamas teisinio pagrindo, įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2014)

24. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paimti iš piliečio asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą draudžiama, kas reiškia, jog bet koks disponavimas tokiu svetimu dokumentu, tame tarpe ir jo laikymas bei gabenimas, už ką M. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas, taip pat yra neteisėtas.

25. Nuteistasis M. M. teik ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas neneigė fakto, kad būdamas Danijoje iš D. K. paėmė jo tapatybės kortelę kaip užstatą už sudaužytą telefoną. Kadangi D. K. žalos neatlygino, jo asmens tapatybės kortelė ir liko pas jį (M. M.).

26. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad M. M. D. K. asmens tapatybės kortelę paėmė Danijos Karalystėje ir ją atgabeno į Lietuvos Respubliką, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas tik už veiką, kurią padarė Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. už tai, kad čia svetimą asmens tapatybės kortelę laikė ir gabeno. Atsižvelgiant į M. M. šioje dalyje pareikšto kaltinimo apimtį, t. y. į tai, kad jis nebuvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nėra nuteistas už D. K. asmens tapatybės kortelės neteisėtą įgijimą, ir ši aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl tai, kad šios bylos proceso metu nebuvo apklaustas D. K., kuris galėtų duoti parodymus tik apie jo asmens tapatybės kortelės atsiradimo pas M. M. aplinkybes, sprendžiant pastarojo baudžiamosios atsakomybės klausimą jokios reikšmės neturi.

27. Esant šioms aplinkybėms M. M. kaltė jam padarius nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta neginčijamu faktu, kad policijos pareigūnai pas M. M. rado kitam asmeniui priklausantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, kurią pastarasis laikė ir gabeno.

Dėl paskirtų bausmių

28. Teismas bausmę privalo skirti pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis BK 61 straipsnyje numatytomis taisyklėmis, taikomomis kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, ir tik jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

29. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už padarytus nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – padarytų veikų pavojingumo laipsnį (vienas nesunkus nusikaltimas, vienas apysunkis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), kaltės forma (visos veikos tyčinės), į nuteistojo asmenybę (nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ankščiau teistas 3 kartus, paskutiniu nuosprendžiu (2021 m. gruodžio 21 d.) jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams, baustas administracine tvarka) (5 t., b. l. 63-71). Jo atsakomybę dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje padarytų veikų lengvina tai, kad jis pilnai pripažino padaręs šias nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje sunkina tai, kad šias veikas jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistu. Atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį sunkina ir tai, kad šią veiką M. M. padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį įvertino ir tai, kad M. M. disponavo dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Visos šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja M. M.. Nuteistasis jauno amžiaus, nevedęs, dirba. Iš bylos duomenų matyti, kad jis rūpinasi senyvo amžiaus neįgalia močiute B. E. K., kuri globojo jį (M. M.) po jo mamos mirties (6 t., b. l. 14-15, 77-79), tačiau šios aplinkybės vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią, ar, juo labiau, ją šalinančią nėra jokio teisinio pagrindo.

30. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas už nusikaltimą numatytą BK 302 straipsnio 2 dalyje paskyrė arešto bausmę artima vidurkiui, už BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu didesnė nei vidurkis, už BK 259 straipsnio 2 dalį – arešto bausmę savo dydžiu didesnę nei vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais. Paskirta subendrinta bausmė BK 64 straipsnio pagrindu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų pakartotinai atidėti bausmės vykdymą M. M..

31. Šiuo atveju skunde nurodyta aplinkybė, jog paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL dydžio bauda gerokai viršija skundžiamu nuosprendžio paskirtą bausmę bei Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje paskirtą bausmę, kurią anot Pareiškėjos, nuteistasis jau yra atlikęs, tai, kad kaltinamasis atvyko į visus posėdžius, nepažeidė kardomųjų prievartos priemonių, yra pateikęs prašymą dėl baudos išdėstymo, neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam skirtos subendrintos bausmės dydis nėra adekvatus, neproporcingas ar per griežtas.

32. Pažymėtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu M. M. buvo paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams bei 40 MGL (2000 eurų) bauda. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už veikas, kurios padarytos bausmės vykdymo atidėjimo metu, o už skundžiamame nuosprendyje nagrinėtas veikas paskirta subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, iš kurios prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėta jos dalis – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Taigi nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme taikė įstatymo (BK 64 straipsnis) nuteistajam numatytą palankiausią galimą bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji galutinė bausmė yra aiškiai per griežta. Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė ir M. M. paskyrė teisingą tiek savo rūšimi, tiek dydžiu bausmę.

33. Esant šioms aplinkybėms Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 14 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo M. M. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Valdas Ciesiūnas

Algirdas Gaputis