Dėl parduoto nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo bei įpareigojimo pašalinti trūkumus pagal ieškovės ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VALOR LT“, tretiesiems asmenims - uždarajai akcinei bendrovei „Rinva“, uždarajai akcinei bendrovei „JP Architektūra“, uždarajai akcinei bendrovei „SPKT“, T. M.

Civilinė byla Nr. e2-67-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01558-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.3; 2.2.2.3.1.10; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

sekretoriaujant Vilmai Bučaitei, Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovėms advokatei E. K.,

Žvėryno vakarai daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkei E. A.,

Atsakovės atstovams advokatei J. U., advokatui J. E., A. B.,

Trečiųjų asmenų UAB „Rinva“ atstovui A. V.,

UAB „JP Architektūra“ atstovui advokatui P. K., direktoriui A. V. (teismo posėdyje 2023-09-06)

UAB „SPKT“ atstovui V. M. (teismo posėdyje2023-08-24, 2023-09-06, 2023-09-15)

Nedalyvaujant trečiajam asmeniui T. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferenciniu būdu per Zoom platformą, išnagrinėjo civilinę bylą dėl parduoto nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo bei įpareigojimo pašalinti trūkumus pagal ieškovės ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VALOR LT“, tretiesiems asmenims – uždarajai akcinei bendrovei „Rinva“, uždarajai akcinei bendrovei „JP Architektūra“, uždarajai akcinei bendrovei „SPKT“, T. M.,

n u s t a t ė :

1. Ieškovė, ŽVĖRYNO VAKARŲ daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl parduoto nekilnojamojo daiktų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo bei įpareigojimo pašalinti trūkumus, kuriuo prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VALOR LT“ priteisti 207 846,30 Eur gyvenamojo daugiabučio namo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), trūkumų šalinimo išlaidas, 1636,65 Eur gyvenamojo daugiabučio namo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), trūkumų šalinimo išlaidų, kurios buvo patirto ieškovei šalinant trūkumus. Taip pat prašo įpareigoti atsakovę UAB „VALOR LT“ ne vėliau kaip 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos gyvenamojo daugiabučio namo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), trūkumus, atsižvelgiant į 2022 m. sausio 17 d. teismo ekspertizės akte Nr. 22/01/17-01, nurodytus reikalavimus ir pastabas:

2. suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją, poreikius atitinkančią lietaus nuvedimo sistemą (defektas Nr. 1.1);

3. pašalinti klinkerių klijuotas fasado dalies trūkumus (defektai Nr. 3.3.1-3.3.5);

4. suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendrojo naudojimo balkonuose (defektas Nr. 4.3.4);

5. pakeisti bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose pastato statybos metu įrengtus elektros kabelius į teisės aktų reikalavimus atitinkančius elektros kabelius (defektas 5.2);

6. įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5);

7. įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse (defektas 5.7);

8. įrengti pastato laiptinėse esančių durų skambučių mygtukus pagal techninį projektą (defektas Nr.5.8);

9. pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas Nr.6.1);

10. pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje trūkumus (defektas Nr.6.3);

11. pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato stogo pajungimo trūkumus (defektas Nr.6.4);

12. pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpų trūkumus (defektas Nr.7.5);

13. 1.2 Ieškovė taip pat prašo taikyti sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – atsakovei UAB „VALOR LT“ per šešis mėnesius nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos tinkamai nepašalinus 2022 m. sausio 17 d. teismo ekspertizės akte Nr. 22/01/17-01 nurodytų trūkumų Nr. 1.1; 3.3.1 – 3.3.5;3.4.2;4.3.4; 5.2;5.5;5.7;5.8;6.1;6.3;6.4;7.5, ieškovės naudi iš atsakovės UAB „VALOR LT“ priteisti po 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

14. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad atsisako dalies reikalavimų, kadangi laiko, jog atsakovė tinkamai pašalino trūkumus. Ieškovė atsisako nuo ieškinio reikalavimų bendrai 23 332,88 Eur sumai, t.y. nuo reikalavimų 1.3.5 (kiti tvoros defektai ir pažaidos); 1.4 (netinkamas dangų nuolydis); 1.5.1 (betonu užterštos trinkelės); 1.5.5 (įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę); 1.6 (lietaus vandens surinkimo trapo deformacijos); 1.8 (paliktos statybinės atliekos); 2.2.5 (kiti statybos techninio reglamento pažeidimai); 2.2.6 (saulės baterijų metalo konstrukcijų montavimo defektai); 2.2.7 (ant stogo paliktos šiukšlės); 2.3.1 (neužbaigta metalo konstrukcijų apdaila); 2.4.1 (deformaciniai plyšiai grindų konstrukcijoje); 2.4.3 (užteršta grindų danga); 3.4.2 (balkonų aptvėrimo defektai ir pažaidos); 3.5.3 (nekokybiškas palangių apskardinimas); 3.6 (nekokybiškas sandarinimas); 3.7 (neužbaigti fasadų apdailos darbai); 4.2.4 (sienų su akmens masės ir plytelių apdaila defektai ir pažaidos); 4.3.2 (grindjuosčių defektai ir pažaidos); 4.3.5 (nekokybiškai atlikti sandarinimo darbai); 4.4.2 a (netinkamas turėklų tvirtinimas); 4.4.2 b (nekokybiškai atlikti turėklų įrengimo darbai); 4.5.1 (nesureguliuotos durys); 4.5.2 (deformuotos duris sandarinančios gumos); 4.5.6 (netinkamas durų aukštis); 4.5.7 (įėjimo durų defektai); 4.5.8 (durų apdailos juostelės defektai); 5.3 (kabeliai netinkamai prijungti prie gaisro aptikimo jutiklių); 5.4 (neužbaigti instaliacijos darbai); 5.9 (netinkamas kodinių spynų tvirtinimas); 5.10 (netinkamai įrengta žaibosaugos sistema); 5.11 (netinkamai sumontuotas vamzdynas); 6.2 (netinkamai įrengtas sausvamzdis); 6.5 (netinkamai atlikti gaisro aptikimo sistemos instaliacijos darbai); 7.7 (apsauginio aptvėrimo defektas vandens gesinimo stotyje). Taip pat ieškovė atsisako nuo reikalavimo Šie trūkumai buvo pašalinti po bylos iškėlimo teisme. Nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos.

15. Ieškinys, papildomi paaiškinimai iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

16. Ieškovė nurodo, jog nekilnojamojo turto vystytojas atsakovė UAB „VALOR LT“ investiciniais tikslais pastatė daugiabutį namą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas). Pastatas pradėtas statyti 2018 metais, o baigtas -2020 m. rugpjūčio 12 d.

17. Dauguma pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų preliminariąsias sutartis, o vėliau ir pagrindines pirkimo pardavimo sutartis su atsakove sudarė dar pastatui nesant pastatytam. Atsakovei pastačius pastatą, ėmė aiškėti pastato defektai, taip pat, kad dalis atsakovės žadėtų bei projekte numatytų darbų apskritai nebuvo atlikti.

18. Nurodo, jog butų įgijėjai ne kartą kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis dėl defektų, tačiau atsakovė defektų nešalino. Pastato įgijėjai 2020 m. liepos 20 d. įsteigė Žvėryno vakarai daugiabučio namo savininkų bendriją. Bendrijai perėmus klausimus dėl pastato defektų, neužbaigtų darbų, atsakovė nurodė bendrijai, jog iki 2020 m. liepos 31 d. pašalins pagal šalių suderintą sąrašą aptartus pastato defektus, tuomet šalims pasitelkus ekspertą ir jam identifikavus naujus pastato trūkumus, juos taip pat pašalins ir pateiks banko garantinį raštą, kuriuo bus užtikrinamas pastato galimų defektų ištaisymo apmokėjimas.

19. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimo pašalinti pastato defektus bei pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą, tinkamai nevykdė ir nepašalino nustatyto pastato trūkumų.

20. Nurodo, jog atsakovės parduotas nekilnojamasis turtas (pastato bendro naudojimo patalpos bei bendrojo naudojimo objektai) yra su trūkumais, todėl atsakovė privalo atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas ir/ar pašalinti šiuos trūkumus. Be to, pirkimo – pardavimo sutartimis atsakovė pastato įgijėjams garantavo įgyjamo turto kokybę, pristatydama pastatą, kaip itin kokybišką ir prabangų, kuriame viskas stilingai ir praktiškai apgalvota ir išbaigta iki smulkiausių detalių. Todėl negali būti ignoruojami ne tik esminiai pastato defektai, tačiau ir tie trūkumai, kurie galimai yra labiau estetiniai, tačiau yra pastato trūkumai.

21. Pažymi, kad atsakovė įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu yra pripažinta nekilnojamojo turto vystytoja, t.y. profesionalus pardavėjas, verslininkas, kuriam nėra ir negali būti taikomi jokie atsakomybės ribojimai dėl parduoto nekilnojamojo turto trūkumų. Atlikus teismo ekspertizę buvo nustatyti pastato trūkumai, dėl kurių atsakovei yra reiškiamas reikalavimas dėl trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo. Trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 127 456, 65 Eur.

22. Taip pat ieškovė reiškia reikalavimą dėl hidroizoliacijos ant lauko parkingo sienų pastato pamatų įrengimo darbų trūkumų, kadangi tai pastato gyventojams sukelia itin didelius nepatogumus, kaskart kai iškrinta didesnis kritulių kiekis, tirpsta sniegas ir pan. Šio nustatyto pastato trūkumo šalinimo išlaidos yra 23 914,80 Eur.

23. Nagrinėjamoje byloje iš viso teismo ekspertų nustatytų ir įvertintų defektų ir pažaidų ištaisymo ir likvidavimo darbų kaina yra 207 846,30 Eur. Dalį nustatytų trūkumų, ieškovė yra pašalinusi savo lėšomis bei prašo šias trūkumų šalinimo išlaidas priteisti iš atsakovės. Ieškovės savo lėšomis pašalintų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 1636,65 Eur.

24. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovė ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pastato trūkumus, kurių šalinimo kaštų teismo ekspertas įvertinti negalėjo. Atsakove nevykdant pareigos per nurodytą terminą pašalinti trūkumus ieškovės naudai prašo priteisti baudą už sprendimo nevykdymą. Ieškovė prašo skirti 300 Eur dydžio baudą, kadangi atsakovė jau 1,5 metų vengia šalinti pastato trūkumus ir gali nevykdyti teismo sprendimo.

25. Pažymi, kad pastate esantys butai ir kitos patalpos bei objektai buvo parduoti su defektais, parduotas turtas neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų. Pastato įgijėjai, žinodami apie šiuos pastato trūkumus turto būtų nepirkę arba nebūtų mokėję atsakovei sumokėtos kainos. Atsakovė kaip pastate esančių patalpų pardavėjas yra atsakinga už pastato trūkumus ir privalo atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas bei tam tikrais atvejais - pašalinti teismo eksperto nustatytus trūkumus.

26. Pastato įgijėjai butus ir kitas patalpas pastate įsigijo savo asmeniniams poreikiams, siekdami apsirūpinti gyvenamuoju būstu, t.y. santykyje su atsakove veikė kaip vartotojai. Vartotojui suteikiama gana plati diskrecijos teisė rinktis pažeistų teisių gynimo būdą. Šiuo atveju pasirinktas teisių gynimo būdas, prašant įpareigoti atsakovę atlyginti pastato defektų šalinimo išlaidas yra proporcingas ir optimalus, užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą. Pastato įgijėjai bendrojo naudojimo patalpų ir objektų valdymą yra perdavę bendrijai, todėl bendrija teisėtai ir pagrįstai reikalauja atlyginti pastato bendrojo naudojimo patalpų ir bendrojo naudojimo objektų trūkumų šalinimo išlaidas.

27. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovė yra nekilnojamojo turto vystytoja, kuri pardavė butus fiziniams asmenims. Įsigijus butus, buvo nustatyti trūkumai, dėl kurių pašalinimo butų savininkai ne kartą kreipėsi į atsakovę. Siekiant nustatyti trūkumus, ieškovės iniciatyva buvo užsakytas ekspertinis vertinimas. Atlikus vertinimą bei identifikavus trūkumus, buvo kreiptasi dėl trūkumų šalinimo. Buvo tinkamai pašalinta tik apie dešimt procentų nustatytų trūkumų, todėl pastato įgijėjai, matydami kad yra sudėtinga spręsti individualiai klausimus dėl bendro naudojimo pašalpų trūkumų šalinimo, įsteigė daugiabučio namo bendriją. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad šiuo atveju bendrija negali būti ieškove nagrinėjamoje byloje, o ieškovais turėtų būti visi daugiabučio namo butų savininkai. Pažymėjo, kad bendrija buvo įsteigta atstovauti butų savininkų interesus, siekiant pašalinti trūkumus bendro naudojimo patalpose. Atsakovė nešalina nustatytų trūkumų tinkamai ir ilgą laiką, todėl ieškovė pasirinko tokį teisių gynimo būdą – gauti išmoką už trūkumų šalinimo ir tada organizuoti jų šalinimą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra reiškiamas reikalavimas dėl bendro naudojimo patalpų trūkumų šalinimo. Bendrija veikia butų savininkų interesais. Pačios bendrijos tikslai ir veikimo sritys yra numatytos bendrijos steigimo įstatuose.

28. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovė yra daugiabučio namo statytoja, nekilnojamojo turto vystytojas ir pardavėjas. Tai kad pirkimo pardavimo sutartyse numatyta, kad pirkėjai turi teisę reikšti tiesiogiai pretenzijas rangovui, projektuotojui, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės, kadangi šiuo atveju butai buvo pirkti asmeniniams poreikiams tenkinti ir sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai, t.y. butų savininkų naudai. Aplinkybė, kad atsakovė yra nekilnojamojo turto vystytojas yra nustatyta kitoje nagrinėtoje civilinėje byloje.

29. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad kai kurie nustatyti trūkumai buvo padaryti namo gyventojų, jiems netinkamai eksploatuojant patalpas. Pažymėjo, kad atsakovė neatskleidė jokių pastato trūkumų, sudarant pirkimo pardavimo sutartys. Be to, nustatyti trūkumai negalėjo būti žinomi pastato priėmimo metu. Be to, didžioji dauguma butų daugiabučiame name buvo parduoti iki statybos užbaigimo ir pridavimo.

30. Lietaus vandens nuotekų sistemos defektai 1.1 (E. L. ekspertizės akte defektas Nr. 1.1), ieškovės atstovė paaiškino, kad techninis projektuotas buvo rengiamas pagal UAB „Grinda“ patvirtintas sąlygas, kurios numatė, jog lietaus nuotekos turi būti nuvestos į tinklą, tačiau darbo projekte nėra numatytas latakas ties įvažiavimu. Faktinė lietaus surinkimo vieta neatitinka darbo projekte numatytų sąlygų. Nors atsakovai teigia, kad šis trūkumas yra pašalintas, tačiau esant gausiam lietui, vanduo užtvindo aikštelę. Ekspertė R. U., apžiūrint pastatą negalėjo pastebėti šio trūkumo, kadangi jis matomas tik esant gausiam lietui, be to atsakovė yra atlikusi tik latako valymo darbus. Todėl ieškovės vertinimu yra neaišku, kokiu būdu ekspertė, neatlikusi jokių skaičiavimų ar tyrimų, nustatė jog padarytas pandusas gali surinkti visą vandenį. Vandens surinkimo latakas prieš pandusą nebuvo įrengtas. Pažymėjo, kad ekspertas E. L. apklausos metu paaiškino, kad net ir įrengus pradiniame projekte numatytą lietaus vandens surinkimo lataką, problema nebūtų išspręsta, tačiau tai pagerintų situaciją. Liudytojas E. M. nurodė, kad ne ieškovės aptarnaujami siurbliai turėtų tvarkyti lietaus nuotekas, o jos turėtų būti nukreipiamos ir būtų tvarkomos miesto lietaus nuotekų surinkimo sistemų.Ieškovės vertinimu, šis trūkumas nėra pašalintas. Norint pašalinti šį trūkumą būti atlikti projektiniai sprendiniai ir tik tada galima bus tinkamai pašalinti šį trūkumą. Darbų sąnaudų taip pat nėra galimybės įvertinti, nes pirmiausia turi būti parengti projektiniai sprendiniai.

31. Neįrengta vaikų žaidimo aikštelė 1.2.Vaikų žaidimo aikštelė buvo numatyta projektiniuose sprendiniuose, t.y. buvo numatyta gumos danga padengta vaikų žaidimo aikštelė, tačiau vaikų žaidimo aikštelė nėra įrengta. Pastato teritorijoje turėjo būti įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Vaikų žaidimų aikštelė buvo įrengta pastato pripažinimo tinkamu naudoti metu, vėliau vaikų žaidimų aikštelė buvo demontuota. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad žaidimų aikštelė bus įrengiama greta pastato esančiame sklype, o pastato teritorijoje žaidimų aikštelės nebus. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad su gyventojais buvo pasirašyti susitarimai dėl aikštelės išmontavimo. Nurodo,kad kaip nurodyta eksperto E. L. teismo ekspertizės akte, pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01.2004 „ Gyvenamieji pastatai“ 10, 10.4 ir 242 punktą, vaikų žaidimų aikštelė pastato teritorijoje turėjo būti įrengta, o teisės atsakovui ją panaikinti nesuteikia jokie teisės aktai. Šis trūkumas nėra pašalintas. Ieškovė prašo priteisti vaikų žaidimo aikštelės įrengimo išlaidas -8218,67 Eur.

32. Nenudažytas tvoros segmentas (1.3.1). Nurodo, jog šis trūkumas nėra pašalintas, kadangi dalis tvoros segmentų nenudažyti ir šis trūkumas nėra tinkamai pašalintas. Trūkumų šalinimo išlaidos 179,11 Eur.

33. Nekokybiškai pritvirtintas patvėrimo stulpas (1.3.2). Ekspertizės metu buvo nustatyta, jog yra nekokybiškai įrengtas įvažiavimo stulpelis. Ekspertė R. U. fiksavo šį trūkumą kaip tinkamai pašalintą. Ieškovės vertinimu šis trūkumas nėra pašalintas. Abu stulpeliai, t.y. tiek prie įvažiavimo į požeminę aikštelę, tiek į prie įėjimo vartelių, kliba. Ieškovė yra pateikusi video, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad tvoros aptvėrimo stulpas nėra tinkamai (stabiliai) pritvirtintas prie pagrindo, kliba nesmarkiai jį pajudinus. Ieškovė prašo priteisti trūkumų šalinimo išlaidas, kurios sudaro 61,45 Eur.

34. Netinkama aptvėrimo pagrindo betono aplinkos poveikio klasė (1.3.3). Nors ekspertė R. U. nurodo, jog betono klasė yra pakankama, tačiau ieškovės vertinimu šis trūkumas nėra pašalintas tinkamai. Tai, kad šis trūkumas nėra pašalintas tinkamai, kad atraminių sienučių betonas yra aptrupėjęs ir nebuvo tinkamai sutaisytas patvirtino ir liudytojas E. M.. E. M. paaiškino, kad trūkumo taisymo darbai buvo atlikti netinkamai, pasirinktas nepakankamas mišinio storis. Prašo priteisti trūkumo šalinimo išlaidas, kurios sudaro 12,50 Eur.

35. Nekokybiškai atlikti naujos tvoros įrengimo darbai (1.3.4). Ieškovė pažymėjo, kad ekspertė R. U. fiksavo naujos tvoros surūdijimo atvejus. Tvora yra pažeista korozijos. Korozijos židinių yra daug. Ieškovės mano, kad trūkumas nėra pašalintas ir prašo priteisti trūkumų šalinimo išlaidas – 891,11 Eur.

36. Mechaniškai pažeistos trinkelės (1.5.2). Nurodė, jog mechaniškai pažeistos trinkelės buvo keičiamos naujomis, bet kai kurios trinkelės nebuvo pakeistos. Pavyzdžiui, susiskilusi trinkelė prie patekimo į pastato teritoriją vartelių). Pažymėjo, kad tarpai tarp naujai pakeistų trinkelių nėra užpildyti atsijomis. Prašo priteisti trūkumų šalinimo išlaidas, kurios sudaro 55,27 Eur.

37. Mechaniškai pažeisti betoniniai bordiūrai (1.5.3). Pažymi, kad šis trūkumas yra fiksuotas iki statybos akto užbaigimo. Ekspertas E. L. ekspertizės akte nurodė, kad apžiūros metu fiksavo mechaniškai pažeistus betoninius bortelius. Ekspertė R. U. taip pat fiksavo šį pažeidimą, tačiau nepagrįstai nusprendė, jog šis pažeidimas atsirado eksploatacijos metu. Ieškovė nesutinka su argumentais, kad šie borteliai buvo pažeisti eksploatacijos metu, kadangi borteliai yra įleisti tiek, kad yra beveik vienoje plokštumoje su kitomis kelio dangomis, todėl pažeidimai negalėjo atsirasti eksploatacijos metu. Prašo priteisti išlaidas 75,63 Eur.

38. Netinkamas asfaltuotos dangos įrengimas (1.5.4). Pažymėjo, kad ekspertas E. L. konstatavo, kad ties įvažiavimu į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę yra netinkamai įrengta asfalbetonio siūlė prie borto. Ekspertė R. U. dėl šio trūkumo nepasisakė. Prašo priteisti trūkumo šalinimo išlaidas 20,19 Eur.

39. Nekokybiškai įrengta betoninių trinkelių danga (1.5.6). Nurodo, jog šis trūkumas nepašalintas. Pažymėjo, kad yra netinkamas trinkelių ir bortelių suvedimas, trinkelių viršus yra aukščiau nei bortas. Trūkumo šalinimo išlaidos sudaro 257,47 Eur.

40. Neužtaisytos trinkelių siūlės (1.5.7). Nurodo, kad šis trūkumas nėra pašalintas, nes neužpildyta atsijomis. Trūkumo šalinimo išlaidos 10,97 Eur.

41. Automobilių stovėjimo vietų ženklinimo pažaidos (1.7). Nurodo, jog trūkumas nėra pašalintas. Pažymėjo, kad darbo projekte nėra numatyta kokiomis medžiagomis turi būti atliekami ženklinimo darbai. Trūkumas turi būti šalinamas remiantis E. L. išvada. Trūkumo šalinimo išlaidos yra 13,41 Eur.

42. Vandens pratekėjimai (2.1.1). Nurodo, jog vanduo prateka per sieną požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pažymi, kad skiriasi techninio ir darbo projekto sprendiniai. Pažymėjo, kad S. M. akte nurodyta, kad neįrengta tinkamai hidroizoliacija, todėl teka vanduo per sienelę. Hidroizoliacijos neįrengimas laikytinas defektu, kadangi hidroizoliacijos neįrengimas neatitinka STR 2.02.01.2004 „Gyvenamieji pastatai“ 139 ir 139.5 punktų reikalavimų bei įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų. Nurodė, kad funkciškai ši sienutė yra pastato dalis. Bėgantis vanduo per sienutę nėra estetikos klausimas, kadangi vandens pratekėjimai sienutėje medžiagas laikančias akmenis ir ilgalaikėje perspektyvoje prasideda irimo procesas. Šio defekto šalinimui prašo priteisti 1449,01 Eur dydžio išlaidas.

43. Ieškovė nurodo, kad nebuvo atlikti vertikalios išorės sienų (pamatų) hidroizoliacijos įrengimo darbai (nekokybiškai atlikti projektavimo darbai). Ieškovė yra pateikusi į bylą nuotraukas, kuriose yra užfiksuotos drėgmės ir vandens sukeliamos pasekmės pastato parkinge. Šio trūkumo šalinimo išlaidos yra 23 914,80 Eur.

44. Mechaniniai atraminių sienučių pažeidimai (2.1.2). Nurodo, jog šis trūkumas nėra pašalintas. Atlikti remonto darbai šalinant šį trūkumą – nekokybiški. Ekspertė R. U. nurodė, kad šis trūkumas yra estetinio pobūdžio, tačiau ieškovė nesutinka su tokia išvada. Pažymi, kad ši vieta yra arčiau gatvės, todėl trupėdamas betonas gali pakliūti į gatvę. Trūkumo šalinimo išlaidos 3,46 Eur.

45. Atraminės sienutės deformacija (2.1.3). Nurodo, jog susiformavo plyšys, kuris gali didėti. Trūkumas yra nepašalintas. Trūkumo šalinimo išlaidos – 94,68 Eur.

46. Netinkamas dangos užleidimas ant vertikalių plokštumų (2.2.1). Pažymi, kad ekspertas E. L. nurodė tai kaip trūkumą. Ekspertė R. U. nurodė,kad tai nėra trūkumas. Ieškovės vertinimu šiuo atveju reikėtų remtis eksperto E. L. paaiškinimais, kuris nurodė, kad stogo dalyje bituminė danga turėjo būti pakelta, įrengta dar 20 cm į viršų tam, kad būtų apsaugotas pastato fasadas nuo kritulių, užsilaikančio sniego. Šiuo atveju pastato stogas turėtų būti vertinamas kaip plokščias, kadangi atsakovo prie pirkimo pardavimo sutarčių pridėtame techninio statinio ir buto aprašyme nurodyta, kad pastato stogas yra plokščias.Mano, kad šis trūkumas atsirado dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų. Trūkumo šalinimo išlaidos – 314,20 Eur.

47. Netinkamas dangos įrengimas (2.2.2). Pagal E. L. išvadą, danga turėjo būti formuojama su 45 proc. nuolydžiu, o šiuo atveju danga yra įrengta 90 laipsnių kampu. Ekspertė R. U. nurodė, kad trūkumo nėra, kartu nurodė, kad siekiant apsaugoti eksploatacijos metu mindžiojamą dalį/ laiptą nuo dangos tempimo, rekomenduojama papildomai įrengti virš jos metalinį ar kitokį kietą pagrindą, ar iš viršaus uždengti skarda iš cinkuoto plieno ar parapetine plyta. Trūkumo egzistavimą patvirtina ieškovės pateiktos fotofiksacijos. Trūkumo šalinimo išlaidos 136,07 Eur.

48. Skardinių ir metalo elementų pažaidos (2.2.4). Nurodo, kad šis trūkumas nėra pašalintas ir trukdo tinkamai eksploatuoti stogą, kadangi norint užlipti ar nulipti nuo stogo, reikia lipti per skardą. Šio trūkumo atsiradimas yra sąlygotas netinkamo nulipimo ant stogo įrengimo. Trūkumo šalinimo išlaidos 70,15 Eur.

49. Įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogo defektai (2.2.8). Ieškovės vertinimu, stogo danga blogai prilipdyta, neįrengta nuolaida. Nurodė, jog ekspertas E. L. pažymėjo, kad virš įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, ties pastatu pagal projektinius sprendinius, nėra įrengta nuogrinda, dirbtinės žolės danga nėra priklijuota prie pagrindo. Stogelio prilydoma hidroizoliacinė danga ant vertikalios plokštumos netenkina statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 27.2 punkto ir stogo dangos gamintojos įrengimo reikalavimų. Stogelio su siena sandūroje nėra suformuotas tinkamas nuolydis. Ekspertė R. U. nurodė, kad šis trūkumas neegzistuoja. Ieškovės pateiktos fotofiksacijos patvirtina, kad danga nėra pritvirtinta. Šio trūkumo šalinimo išlaidos sudaro 523,51 Eur.

50. Tvirtinimo varžtų korozija (2.3.2). Nurodė, jog ekspertas E. L. nustatė trūkumą metalo konstrukcijų tvirtinimo varžtų korozijas. Ekspertė R. U. nurodė, kad korodavę varžtai buvo pakeisti. Pažymėjo, kad liudytojas E. M. paliudijo, kad nebuvo pakeisti visi korodavę varžtai, tai patvirtina ir ieškovės pateiktos fotofiksacijos. Trūkumo šalinimo išlaidos yra 276,78 Eur.

51. Nekokybiškai įrengtos grindų konstrukcijos deformacinės siūlės (2.4.2). Nurodo, jog šis trūkumas buvo šalinamas, tačiau nėra pašalintas pilnai, t.y. ne visos siūlės užtaisytos tinkamai. Pažymėjo, kad šis trūkumas galėjo atsirasti iš naujo, jau po atliktų trūkumo šalinimo darbų. Nurodė, jog ekspertas E. L. ekspertizės akte konstatavo, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės grindų konstrukcijoje nekokybiškai įrengtos deformacinės siūlės. Ekspertė R. U. nurodė, kad visos sutrūkusios siūlės pakeistos nauja sandarinimo medžiaga 452,45 m. Apžiūros metu sutrūkusių siūlių neaptikta. Ieškovės vertinimu šis trūkumas nepašalintas. Trūkumo šalinimo išlaidos yra 2485,03 Eur.

52. Cokolinės pastato dalies defektai ir pažaidos (3.1). Nurodo, jog ekspertas E. L. nustatė, kad atsakovas, užbaigęs pastato statybas, neįrengė cokolinės pastato dalies apdailinio sluoksnio, be to plastikinis cokolinis profilis vietomis sulaužytas. Ekspertė R. U. nustatė, kad buvo atlikti cokolinės pastato dalies apdailinio sluoksnio įrengimo darbai, tačiau ne pilnai. Pažymėjo, kad ieškovė yra pateikusi fotofiksacijas, kurios patvirtina, kad trūkumas, nors ir buvo šalinamas, tačiau nebuvo pašalintas. Trūkumo šalinimo išlaidos yra 743,41 Eur.

53. Plyšiai tinkuotose fasado dalyse (3.2.1), apdailinio fasadinio tinko nutrupėjimai (3.2.2), mechaninės fasado apdailinio tinko sluoksnio pažaidos (3.2.3), dėmės ant fasadinio tinko (3.2.4), fasadinio tinko nelygumai (3.2.5). Nurodė, jog ekspertas E. L. pastato apdailoje iš sudėtinio fasadinio tinko, tinko sluoksnyje nustatė deformacinius plyšius, nutrupėjimus, mechaninius pažeidimus, pigmentinės dėmes dėl neįrengtų laštakių balkonuose, taip pat lietaus nuotekų sistemos trūkumų, fasadinio tinko nelygumus. Taip pat ekspertas E. L. nurodė, kad lokaliai suremontuoti fasadinio tinko pažaidų ar defektų nėra galimybių. Tinkuotos pastato dalių pažaidos ir defektai buvo fiksuoti visose tinkuoto fasado plokštumose, todėl visas fasadinis tinkas turi būti įrengtas naujai. Ekspertė R. U. sprendė, kad eksperto E. L. nustatyti pastato tinkuotos fasado dalies plyšiai ir nutrupėjimai yra ištaisyti, išskyrus naujai atsiradusį tinko atsilupimą angokraštyje. Liudytojas E. M. paliudijo, kad trečiojo asmens atlikti tinko įtrūkimų taisymo darbai vizualiai matomi, net ir po taisymo darbų matosi visas buvęs įtrūkimas. Ieškovės pateiktos fotofiksacijos patvirtina, kad tinkuotos fasado dalies trūkumai nebuvo pašalinti, o vietose, kuriose trūkumai buvo šalinami akivaizdžiai matosi buvę įtrūkimai, taip pat besiskirianti naujai įrengto fasado spalva. Trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 28 433,89 Eur.

54. Plytelių deformacijos (3.3.1), netolygios siūlės (3.3.2), deformaciniai plyšiai (3.3.3), mechaniniai pažeidimai (3.3.4), užterštos plytelės (3.3.5). Nurodė, jog ekspertas E. L. nustatė fasado klinkerio plytelių deformacijas, nelygumus, netolygias siūles tarp plytelių, deformacinius plyšius, mechaninius pažeidimus, nešvarumus (užteršta dažiais ir skiediniais). Ekspertė R. U. nurodė, kad buvo taisytos plytelių deformacijos.Dėl visų kitų klinkerio plytelių trūkumų ekspertė R. U. nepasisakė, kadangi nebuvo atlikti šių trūkumų taisymo darbai. Trūkumų šalinimo išlaidų ieškovė nenurodo, kadangi ekspertas dėl pastato aukščio neturėjo techninių galimybių įvertinti defektų kiekių.

55. Balkonų apdailos defektai ir pažaidos (3.4.1). Nurodo, jog yra atsiradusios pigmentinės dėmės ant balkono apačios. Pažymi, kad nebuvo įgyvendinti darbo projekte numatyti sprendiniai. Balkono kraštus būtina įrengti pagal darbo projekto sprendinius, kadangi balkonuose kaupiasi vanduo bei ardo apatinį balkono plokštės sluoksnį. Ekspertas E. L. nustatė, kad nuo drėgmės poveikio yra susiformavusios pigmentinės dėmės bendro naudojimo balkonų plokščių apačioje. Šios pažaidos susiformavo dėl neįrengto laštakio balkono briaunos apačioje. Ekspertė R. U. nurodė, kad balkonų šonuose laštakis neįrengtas. Atlikti hermetizavimo darbai, tačiau vanduo patenka per paliktus tarpus. Galimai reikalinga keisti sprendinį, laštakį įtvirtinant prie balkonų apačios. Dėl defekto balkonų apačios tinkas apneštas purvu, reikalingas balkonų lubų dažymas. Pažymėjo, kad ekspertas E. L. nurodė apklausos metu, kad atsakovui teigiant, kad laštakiai galėjo būti neįrengti, turėjo būti koreguojami projektiniai sprendiniai. Šiuo atveju projektiniai sprendiniai nebuvo pakoreguoti. Nurodė, kad architektas A. K. 2019-10-08 statybos žurnale nurodyta pastaba, kad turi būti įstatyti nulašėjimo skardos lankstinis priekinėje balkono dalyje, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 11 755,67 Eur.

56. Nekokybiškas įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimas (3.5.1). Nurodo, jog trūkumas nebuvo pašalintas, ką patvirtina ieškovės pateiktos fotofiksacijos. Pažymėjo, kad ekspertas E. L. nustatė, kad įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę stogelio fasado apskardinimas įrengtas netolygiai. Ekspertė R. U. šio trūkumo nevertino. Ieškovės vertinimu, trūkumas nepašalintas. Trūkumo šalinimo išlaidos – 199,37 Eur.

57. Skardos elementai pažeisti mechaniškai (3.5.2). Nurodo, jog buvo sumontuota pažeista skarda, kuri vėliau nebuvo pakeista. Trūkumas nepašalintas. Trūkumo šalinimo išlaidos – 23,47 Eur.

58. Kabančių lubų nelygumai (4.1.1). Nurodo, jog ekspertas E. L. nustatė pastato bendro naudojimo koridoriuose ir liftų holuose, kad kabančių lubų karkasas ir plokštės sumontuotos netolygiai, matosi plyšiai. Visi nelygumai matomi vizualiai. Kabančių lubų defektai buvo fiksuoti visuose pastato aukštuose. Ekspertė R. U. nurodė, kad yra neišlygintas pakabinamų lubų karkasas 4 aukšte, 2 aukšte lubų plokštė atitrūkusi nuo karkaso. Ieškovės vertinimu, kabančių lubų nelygumai nebuvo ištaisyti ir kituose aukštuose. Šis trūkumas nėra pašalintas, ką patvirtina ieškovės pateiktos fotofiksacijos ir liudytojo E. M. paaiškinimai. Pažymėjo, kad ekspertas paskaičiavo šio trūkumo šalinimo išlaidas, atsižvelgdamas į tai, kad kabančių lubų esami karkasai turi būti išlyginti ir sumontuoti, jų nekeičiant naujais. Trūkumo šalinimo išlaidos sudaro 14 380,18 Eur.

59. Kabančių lubų mechaniniai pažeidimai (4.1.2). Nurodo, jog 24 vienetai kabančių lubų segmento turėtų būti keičiami. Trūkumas atsirado statybų metu ir šiuo metu nėra pašalintas. Trūkumo šalinimo išlaidos – 310,78 Eur.

60. Evakuacinės laiptinės defektai ir pažaidos (4.1.3 a). Nurodo, jog ekspertas E. L. nustatė, kad evakuacinės laiptinės betono lubos, laiptų aikštelių ir maršų apačios yra užterštos dažais, skiediniais, nuo drėgmės susiformavusios pigmentinės dėmės, paviršiai nėra nudažyti. Ekspertė R. U. nurodė, kad darbo projekte evakuacinių laiptinių apdaila nenumatyta. Pažymėjo, kad trūkumas yra tai, kad šiuo atveju buvo palikti postatybiniai nešvarumai, kurių pašalinimu privalėjo pasirūpinti statytojas. Trūkumo šalinimo išlaidos – 103,85 Eur.

61. Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės defektai ir pažaidos (4.1.3b).Nurodo, jog šis trūkumas nepašalintas. Trūkumas yra matomas vizualiai, pigmentacijos plotai laikui bėgant tik didėja. Trūkumo šalinimo išlaidos – 284,02 Eur.

62. Deformaciniai plyšiai (4.2.1a). Šie deformaciniai plyšiai yra bendro naudojimo patalpoje. Nurodė, jog ekspertas E. L. nustatė 10-to bendro naudojimo koridoriuose pertvaroje susiformavusį gulsčią (horizontalų) deformacinį plyšį. Šį trūkį fiksavo ir ekspertė R. U.. Liudytojas E. M. nurodė, kad šis trūkumas buvo taisytas, tačiau netinkamai. Trūkumo šalinimo išlaidos – 172,89 Eur.

63. Deformacinių siūlių defektai (4.2.1 b). Nurodo, jog šis defektas yra laiptinėse. Trūkumas nėra pašalintas. Trūkumo šalinimo išlaidos 1721,79 Eur.

64. Baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos (4.2.2). Nurodo, jog šis defektas susijęs su kitu defektu 6.7 netinkamu inžinierinių komunikacijų apdailos durys. Pažymi, kad buvo suprojektuotos metalinės priešgaisrinės durys, vėliau buvo keičiamas projektas ir suprojektuotos medinių plokščių durelės. Atliktas netinkamas priešgaisrinių durelių sandarinimas. Šis trūkumas buvo šalinamas, tačiau ieškovės vertinimu, šis trūkumas nėra pašalintas tinkamai. Ekspertė R. U. nurodė, kad metalinis karkasas yra papildomai sustiprintas medine konstrukcija, kas užtikrina sienos stabilumą 20 vnt. Ekspertė R. U. darė išvadą, kad angos užsandarintos priešgaisriniu sandarinimu, baldinės plokštės sumontuotos ant metalinio rėmo. Liudytojas E. M. nurodė, kad yra neužsandarintų vietų. Ieškovė yra pateikusi fotofiksacijas, iš kurių matyti, kad baldinių plokščių durelės yra pasėdusios, gerai neatsidaro. Trūkumo šalinimo išlaidos – 27 982,32 Eur.

65. Betoninių sienų defektai ir pažaidos (4.2.3). Nurodo, jog šis trūkumas nėra pašalintas. Pažymėjo, kad ekspertas E. L. nustatė, kad pastato evakuacinėje laiptinėje prieš nudažant nebuvo nuvalyti betono ir skiedinio likučiai. Ekspertė R. U. taip pat nustatė uždažytus betono aptaškymus 3,7 ir 8 evakuacinės laiptinės aukštuose. Trūkumo šalinimo išlaidos - 2130,91 Eur.

66. Mechaniniai plytelių pažeidimai (4.3.1). Nurodo, jog šis trūkumas nėra pašalintas. Trūkumo šalinimo išlaidos – 32,01 Eur.

67. Neįrengtos grindjuostės (4.3.3). Trūkumas nėra pašalintas. Nurodo, jog ekspertas E. L. nustatė, kad evakuacinėje laiptinėje nėra įrengtos grindjuostės, kas neatitinka STR 2.05.13:2004 „ Statinio projektavimas. Grindys“ reikalavimų. Trūkumo šalinimo išlaidos -1123,30Eur.

68. Neįrengtos akmens masės plytelių dangos (4.3.4 a). Nurodo, jog yra fiksuota, kad nebaigtos klijuoti akmens masės plytelės. Trūkumas nėra pašalintas. Trūkumo šalinimo išlaidos – 41,45 Eur.

69. Neįrengto medinių lentų dangos (4.3.4 b). Nurodo, jog ekspertas E. L. nustatė, kad pagal projektą balkonuose turėjo būti įrengta medžio kompozito danga, kuri nebuvo įrengta. Ekspertas nurodė, kad turėtų būti keičiami projektiniai sprendiniai, numatant priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią dangą. Trūkumas nėra pašalintas, tačiau šio trūkumų šalinimo išlaidų paskaičiuoti negalima, nes turi būti keičiami projektiniai sprendiniai.

70. Neįrengti įspėjamieji paviršiai žmonėms su negalia (ŽN) (4.3.4 c). Trūkumas nėra pašalintas. Nurodė, jog ekspertas E. L. nurodė, kad pagal projektą pastate turėjo būti įrengti įspėjamieji paviršiai žmonėms su negalia, tačiau tai nebuvo padaryta. Ekspertė R. U. netyrė šio trūkumo. Rinva, UAB bylos nagrinėjimo metu pateikė papildomus įrodymus su komerciniu pasiūlymu dėl paviršių žmonėms su negalia įrengimo. Ieškovė nesutinka su trečiojo asmens pateikta darbų kaina, kadangi paviršiai turi būti įrengti pagal teisės aktus. Trūkumo šalinimo išlaidos – 8439,02 Eur.

71. Laiptų konstrukcijos defektai ir pažaidos (4.4.1). Nurodo, jog ekspertas E. L. nustatė evakuacinėje laiptinėje gelžbetoninių laiptų maršų ir betono nudaužymus. Trūkumas nėra pašalintas, ką patvirtina ieškovės pateiktos fotofiksacijos. Trūkumo šalinimo išlaidos – 113,21 Eur.

72. Durų furnitūros korozijos (4.5.3). Nurodo, jog ekspertas E. L. fiksavo durų varčios furnitūros koroziją 2 aukšte. Ekspertė R. U. šios korozijos neaptiko. Ieškovės vertinimu trūkumas nepašalintas. Trūkumo egzistavimą patvirtina pateiktos fotofiksacijos. Trūkumo šalinimo išlaidos 103,61 Eur.

73. Išteptas durų rėmas (4.5.4). Trūkumas nepašalintas. Nurodo, jog ekspertas E. L. fiksavo išteptą balkono durų rėmą. Ekspertė R. U. nurodė, jog apžiūros metu fiksuotas durų rėmo valymo darbų rezultatas. Trūkumo šalinimo išlaidos 0,78 Eur

74. Neįrengti durų atidarymo stabdžiai (4.5.5). Nurodo, jog ekspertas E. L. nustatė, kad bendro naudojimo koridoriaus galuose, ties inžinierinių komunikacijų šachtomis, ties greta esančiomis butų durimis, nėra įrengti durų atidarymo stabdžiai. Ekspertė R. U. nurodė, kad durų atidarymo stabdžiai įrengti, tačiau jį fiksavo tai evakuacinėje laiptinėje, kai trūkumas yra bendro naudojimo koridoriaus gale. Trūkumo šalinimo išlaidos yra 413,64 Eur.

75. Neužbaigta sienų apdaila (4.6.1). Nurodė, kad ekspertas E. L. nustatė, kad techninės patalpas nuo požeminės automobilių stovėjimo aikštelės patalpų skiriančios sienos pagal projektą turėjo būti nudažytos, tačiau nebuvo nudažytos. Trūkumo šalinimo išlaidos – 340,87 Eur.

76. Neįrengti sanitariniai prietaisai(4.6.2). Nurodė, kad ekspertas E. L. nustatė, kad valytojos patalpose nėra sumontuoti sanitariniai prietaisai: kriauklė ir klozetas. Ekspertė R. U. ekspertizės akte cituojamame techninio projekto žiniaraštyje yra numatyta tiek kriauklė, tiek ir klozetas, tačiau jie nebuvo įrengti. Valytojos patalpose šiuo metu yra tik skalbimo mašina, kurią pasistatė valymo paslaugas teikianti bendrovė. Trūkumas nepašalintas. Šio trūkumo šalinimo išlaidos - 353,05 Eur.

77. Neįrengtos pakabinamos lubos (4.6.3). Nurodo, jog ekspertas E. L. nurodė, kad pagal projektą požeminės automobilių stovėjimo aikštelės liftų hole turėjo būti įrengiamos kabančios lubos. Ekspertė R. U. nurodė, kad trūkumo nėra, kadangi statybos darbų žurnale yra architekto pastaba, kad neturint galimybės tarp parkinge esančių inžinierinių komunikacijų įrengti pakabinamas lubas, luboms gali būti paliekamas betonas. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kabančių lubų nebuvo galima įrengti. Ieškovės vertinimu trūkumas nėra pašalintas ir turi būti taikomas. Trūkumo šalinimo išlaidos -558,98 Eur.

78. Kabeliai nėra apsaugoti nuo mechaninio ir atmosferinio poveikio (5.1). Nurodo, jog ekspertas E. L. nustatė, kad po pastato statybų ant stogo ir požeminėje aikštelėje yra palikti nepritvirtinti ir tinkamai neapsaugoti bei neizoliuoti elektros kabeliai, palikti rezerviniai kabeliai neapsaugoti, nesuvesti į komutacines dėžutes. Pažymėjo, kad nors ekspertė R. U. nurodė, jog neaptiko netvarkingų kabelių, tačiau trūkumą patvirtina ieškovės pateiktos fotofiksacijos. Trūkumo šalinimo išlaidos – 385,76 Eur.

79. Netinkama kabelių degumo klasė (5.2). Nurodo, kad šis trūkumas nėra pašalintas. Trūkumų fiksavo ekspertas E. L. nurodydamas, kad didžiosios daugumos pastato elektros instaliacijai naudotų elektros kabelių degumo klasė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ekspertį R. U. sprendė, kad šis trūkumas neegzistuoja, vertindama pateiktas elektros kabelių deklaracijas. Trūkumo šalinimo išlaidų vertinti ieškovė negali, kadangi didelė dalis kabelių yra paslėpti, reikalingi papildomi projektiniai sprendiniai.

80. Netinkamas kabeliavimas (5.5.). Nurodo, jog ekspertas E. L. nustatė, kad jėgos ir signaliniai kabeliai pastate sumontuoti ant tų pačių kopėčių be jokio atskyrimo. Šį trūkumą nustatė ir ekspertė R. U. :“Defektas egzistuoja dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse, Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklėse nurodytų reikalavimų neišpildymo“. Trūkumo šalinimo išlaidų sąnaudų paskaičiuoti nėra galimybės, nes turi būti įrengti projektiniai sprendiniai.

81. Sulankstytos komutacinės dėžutės (5.6). Nurodo, jog yra sulankstyta komutacinė dėžutė bendro naudojimo patalpose. Trūkumas nėra pašalintas. Trūkumo šalinimo išlaidos sudaro 329,45 Eur.

82. Gaisrinių čiaupų defektai (5.7). Nurodo, jog ekspertas E. L. nustatė, kad pagal techninį projektą gaisrinių čiaupų spintelėse turėjo būti įrengta ranka įjungiami dūmų šalinimo valdymo sistemos valdymo įrenginiai, tačiau nebuvo įrengti. Ekspertė R. U. konstatavo, jog nors darbo projekte buvo numatytas rankinis DŠVS valdymas, darbo projekte jis buvo panaikintas. Šio trūkumo šalinimo išlaidų sąnaudų paskaičiuoti nėra galimybės, kadangi nėra galimybių objektyviai nustatyti darbų apimties.

83. Durų skambučių mygtukų įrengimo atstumai nuo grindų neatitinka techninio projekto rekomendacijų(5.8). Nurodo, jog ekspertas E. L. nustatė, kad pagal projektą jungtukai turėjo būti įrengti 90 arba 150 cm atstumu nuo grindų. Durų skambučiai yra įrengti skirtinguose aukščiuose, kai kur 71 cm, kai kur 85 cm atstumu nuo grindų. Trūkumo šalimo išlaidų ekspertas nevertino.Nurodo, jog trūkumas nepašalintas ir šis trūkumas turi būti šalinamas. Durų skambučiai įrengti skirtingose lygmenyse ir tai nėra tik estetinio pobūdžio trūkumas.

84. Netinkamas evakuacinės laiptinės plotis ir laiptų nuolydis (6.1). Nurodo, jog projekte tarpaukštinės aikštelės plotis suprojektuotas 1,25 metro. Faktinis laiptų įrengimas neatitinka projektinių sprendinių. Laiptai iš pirmo aukšto į aikštelę neatitinka reikalavimų. Pažymi, jog tai projektavimo klaida. Taip pat nėra įgyvendinti techniniai sprendiniai. Šiuo klausimu ekspertų išvados skiriasi. Ieškovės siekia, kad trūkumai būtų pašalinti, įgyvendinant visus saugumo reikalavimus. Prašo vadovautis eksperto E. L. išvadomis.

85. Nefunkcionalūs priešgaisriniai vartai požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje (6.3). Dalis šio trūkumo buvo pašalinta, t.y. pašalinti nereikalingi laidai, tačiau nebuvo atlikti bandymai. Mano, kad turi būti atliekamas bandymas ir testas ir tik tokiu atveju galima būtų teigti, kad trūkumas pašalintas tinkamai.

86. Netinkamas priešgaisrinių durų pajungimas (6.4). Nurodo, jog ekspertas E. L. nustatė, kad nėra tinkamas priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant stogo pajungimas. Ekspertė R. U. nurodė, jog nėra duomenų, kad yra netinkamas priešgaisrinių durų pajungimas požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pažymi, kad trūkumas buvo fiksuotas ne požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, bet durims vedančioms iš evakuacinės laiptinės vedančios ant stogo. Trūkumas nepašalintas. Siekiant tinkamai pašalinti trūkumą, turi būti atliekamas bandymas ir testas.

87. Netinkamos inžinierinių komunikacijų apdailos durys (6.7). Pagal darbo projekto sprendinius turėjo būti įrengtos metalinės dvivėrės durys. Priešgaisrinis sandarinimas atliktas nekokybiškai, todėl turėjo būti įrengtos metalinės dvivėrės durys. Sandarinimas nėra atliktas tinkamai, todėl šis trūkumas egzistuoja. Trūkumas nėra pašalintas. Ieškovė nesutinka su ekspertės R. U. išvada dėl šio trūkumo pašalinimo, kadangi ekspertė neapžiūrėjo visų aukštų.

88. Prie laiptų nėra įrengti turėklai (7.1). Toje vietoje kur įrengtas išlipimas iš 10-ojo namo aukšto ant stogo nėra įrengti turėklai. Neįrengti turėklai iš evakuacinės laiptinės 1-ojo aukšto į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, nors turėklai buvo numatyti tiek techniniame, tiek darbo projekte. Atsakovas po reikalavimo pareiškimo teisme įrengė turėklus prie parkingo ir evakuacinėje laiptinėje, tačiau prie parkingo įrengti turėklai įrengti netinkamai. Ekspertė R. U. nustatė, kad lauko laiptų turėklų atramos pritvirtintos skirtingai, pagrindo metalas pradeda koroduoti. Reikalinga papildomai apsaugoti nuo korozijos. Trūkumo nėra tinkamai pašalintas. Trūkumo šalinimo išlaidos sudaro 241,09 Eur.

89. Pavojingi peraukštėjimai (7.2), t.y. stogo plokštumos peraukštėjimai. Peraukštėjimai tarp stogo dangos ir laiptinės daugiau nei pusės metro, todėl neišvengiamai yra lipama ant skardos, kuri yra gadinama. Dėl peraukštėjimų egzistuoja traumų rizikos faktorius. Ant stogo patekti būtina, kadangi stogas yra tvarkomas ir patekimas ant stogo turi būti saugus. Trūkumas nėra pašalintas. Trūkumo šalinimo išlaidos – 55,32 Eur.

90. Žemas konstrukcijų aukštis (7.3). Nurodo, jog ekspertas E. L. nustatė, kad ant pastato stogo sumontuotos metalo konstrukcijos ir aukštis nuo metalinių laiptelių aikštelės iki apatinės metalo konstrukcijos dalies yra tik apie 1,63 cm. Lipant laiptais žmogus gali susižaloti. Ekspertė R. U. taip pat nurodė, kad žemesnio aukščio stogo konstrukcija yra kliūtis. Trūkumas buvo šalinamas, tačiau jis nėra tinkamai pašalintas. Tai, kad įspėjamosios juostos yra atsiklijavusios, matyti ekspertės R. U. akte bei ieškovės pateiktose fotofiksacijose. Trūkumo šalinimo išlaidos -55,32 Eur.

91. Nepažymėti ir neapsaugoti langai (7.4). Pažymi, kad ieškovė siekia, kad pastatas būtų saugus, atitiktų reikalavimus. Kiekvieno aukšto langai liftų aikštelėse yra iki pat žemės. Informacijos, kad sumontuotas saugus stiklas nėra. Pažymi, kad ekspertas E. L. nurodė, kad langai turi būti pažymėti ir apsaugoti atitvarais. Trūkumas nėra pašalintas. Trūkumo šalinimo išlaidos – 1711,34 Eur.

92. Nesaugus patekimas į vandens apskaitos mazgo ir gesinimo patalpą (7.5). Trūkumas turi būti pašalintas, kadangi patekimas į vandens apskaitos mazgą ir gesinimo patalpą nėra saugus. Egzistuoja ne tik rizika nukristi siekiant patekti į šią patalpą, bet nėra ir rankenos, įspėjamųjų ženklų. Darbų sąnaudų reikalingų šio trūkumo šalinimui nėra galimybės įvertinti, nes turi būti parengti projektiniai sprendiniai.

93. Nenumatyti parkavimo borteliai automobilių stovėjimo aikštelėje lauke (7.6). Lauko automobilių stovėjimo aikštelėje turi būti įrengtos priemonės apsaugančios automobilius. Darbo projekte numatyti sprendiniai buvo pakeisti, nes buvo numatyti ratų atmušėjai. Trūkumas nepašalintas. Trūkumų šalinimo išlaidos – 224,06 Eur.

94. Papildomai ieškovės atstovė nurodė, kad dauguma butų buvo parduoti nuo 2019 metų iki 2020 metų pradžios. Vyko intensyvūs statybos darbai iki pat statybos akto užbaigimo surašymo dienos. Palaiko patikslintame ieškinyje suformuluotą reikalavimą priteisti 1636,65 Eur dydžio išlaidas, kurias ieškovė patyrė šalindama trūkumus.

95. Pažymi, kad dalies trūkumų šalinimo išlaidų nebuvo galima įvertinti, todėl prašo teismo sprendimu per 6 mėnesių laikotarpį pašalinti trūkumus. Atsakovei tinkamai ir laiku nepašalinus trūkumų, prašo skirti 300 Eur baudą už kiekvieną dieną.

96. Nagrinėjamu atveju ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrija yra tinkamas ieškovas. Pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo patalpų valdymą bei priežiūrą yra perdavę ieškovei. Bendrija buvo įsteigta pastate esančių patalpų savininkų sprendimu 2020 m. liepos 20 d. Steigėjai, nariai ieškovei perdavė visas su jiems bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pastate esančių objektų ir patalpų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu susijusias teises ir pareigas. Bendrija yra ne pelno siekianti organizacija. Jos tikslas – įgyvendinti namo butų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra bei tenkinti kitus bendruosius namo butų savininkų poreikius.

97. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio namo bendro naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

98. Pažymi, kad nagrinėjant bylą iš esmės, tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad ieškovės reikalavimai yra pareikšti dėl pastato bendrojo naudojimo patalpų ir objektų. Pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo patalpų ir objektų valdymą, naudojimą, visų susijusių klausimų sprendimą yra perdavę ieškovei, todėl ieškovė pagrįstai reiškia reikalavimą nagrinėjamoje byloje.

99. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl durų pritraukėjų ir stabdžių įsigijimo išlaidų atlyginimo. Pažymėjo, kad durų pritraukėjai ir stabdžiai privalėjo būti sumontuoti pagal projektą. Pritraukėjai ir durų stabdymo mechanizmai privalėjo būti įrengti dar pastato statybos metu, tačiau tai nebuvo padaryta. Ieškovė, siekdama efektyviai naudoti energiją ir gyventojų lėšas, taip pat siekdama apsaugoti sienas, kitus pastato elementus, nupirko ir sumontavo durų pritraukėjus ir stabdymo mechanizmus.

100. Nurodė, kad ieškovė ir butų savininkai iki pastato užbaigimo negalėjo įvertinti pastato trūkumų iki pastato užbaigimo, pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu, žinoti negalėjo. Atsakovei buvo žinoma apie pastato trūkumus, kadangi ji pati samdė ekspertą D. K., buvo pareiškusi reikalavimus teisme generaliniam rangovui – UAB „Rinva“. Atsakovė nurodė, kad D. K. fiksuoti trūkumai buvo dar neužbaigto pastato, iki pastato pripažinimo tinkamu naudoti, todėl jokios įtakos pirkėjams neturėjo. Pirkėjai, sudarydami pirkimo pardavimo sutartis, suprato, kad įsigyja patalpas pastate, kuriame dar vyksta statybos, jis nėra užbaigtas.

101. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad atsakovas siekė užbaigti ginčą taikiai ir šalino nustatytus trūkumus. Pažymėjo, kad atsakovas pripažino, jog pastatas turi trūkumų, kad jų atsiranda naujų. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad tokie trūkumai yra laiku ir tinkamai taisomi. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių vyko derybos dėl taikos ginčo išsprendimo, tačiau atsakovas derybas nutraukė ir tarp šalių nebuvo pasirašyta taikos sutartis.

102. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad dalis pastato trūkumų atsirado pastato eksploatacijos metu. Atsakovė kaip vieną iš eksploatavimo metu atsiradusį trūkumą įvardina ant stogo esančios skardos subraižymus, tačiau šiuos pažeidimus lėmė netinkamo nulipimo nuo laiptų ant stogo suprojektavimas ir įrengimas. Be to, stogas buvo eksploatuojamas, ant jo statybų metu vaikščiojo ir pačios atsakovės samdyti rangovai. Pažymėjo, kad atsakovė prie pirkimo pardavimo sutarčių pridėtame bei buto pardavimo metu interneto svetainėje skelbiamame techniniame statinio ir buto aprašyme buvo nurodžiusi, kad galutinė laiptinės apdaila bus atliekama po butų vidaus apdailos įrengimo. Atsakovė įsipareigojo imtis visų veiksmų, kad butų apsaugoti vizualiai matomi ir estetiškai turintys išlikti pastato elementai, laiptinę įrengti tik po butų įrengimo.

103. Ieškovės vertinimu atsakovės atstovas advokatas J. E. pateikė į bylą sąskaitas faktūras dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, tačiau šios bylinėjimosi išlaidos yra nesusijusios su nagrinėjama byla, t.y. PVM sąskaita faktūra MA Nr. 2018-03-142 išrašyta UAB „Drusvila“ vardu ir joje nurodyti darbai yra nesusiję su nagrinėjama byla. MA Nr. 2018-03-142 (4315,67 Eur su PVM) darbai, susiję su pastato projektavimu yra nesusiję su šios bylos nagrinėjimu. MA Nr. 2018-04-112 (822,80 Eur sumai) darbai susiję su projektinių pasiūlymu pristatymu, teisinės konsultacijos, kurių turinys nenurodytas bei buvo teikiamos 2,5 metais iki bylos iškėlimo teisme.MA Nr. 2018-05-138 (1548,80 Eur) atstovavimas savivaldybėje dėl statybos leidimo gavimo; MA Nr. 2022-08-163 (193,60 Eur) bendrojo pobūdžio teisinės konsultacijos, nedetalizuojant darbų, todėl spręstina, kad tai nesusiję su nagrinėjama byla. MA Nr.2022-10-185 (193,60 Eur) konsultacijų, dokumentų peržiūrėjimas ginče Žvėryno vakarai ir MA Nr. 2022-12-155 (387,20 Eur) teisinės konsultacijos (dėl ginčo su Žvėryno vakarai, turėtų būti vertinamos vadovaujantis Teisingumo ministro nustatytomis rekomendacijomis. MA Nr. 2023-02-170 (1355,20 Eur) – nenurodyta kokio pobūdžio teisinės konsultacijos teiktos, todėl laikytina, kad paslaugos nėra susijusios su šia byla. Atsakovės atstovas nurodė, jog dirbo su eksperte R. U. ir 2022-02-22, kai tuo tarpu apžiūra buvo atliekama 2022-02-14 ir 2022-02-27.

104. Ieškovė savo ieškinyje nurodytas trūkumų šalinimo išlaidas yra paskaičiavusi remdamasi eksperto E. L. ekspertizės akte nurodytomis trūkumų šalinimų išlaidomis. Pažymėjo, kad šiuo metu, atsižvelgiant į pasikeitusias kainas, trūkumų šalinimo išlaidos būtų žymiai didesnės.

105. Pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti, nepaneigia fakto, kad pastatas turi trūkumų. Be to, pati atsakovė buvo kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pastato defektų, kurį reiškė generaliniam rangovui UAB“ Rinva“.

106. Atsakovės UAB „VALOR LT“ atsiliepimas, papildomi paaiškinimai iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

107. Atsakovės vertinimu, ieškovė yra pareiškusi ieškinį netinkamam atsakovui. Tiek pagal įstatymą, tiek pagal sutartį atsakomybė pagal ieškovės pareikštus reikalavimus yra ne atsakovės atsakomybė, o rangovų.

108. Atsakovė yra pateikusi pirkimo pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovės ir fizinių asmenų, kuriose nurodyta, jog pardavėjas patvirtino, kad pastatas yra statomas pagal išduotą Statybos leidimą. Pastato projektuotojas yra UAB „JP Architektūra“, statybų generalinis rangovas – UAB „Rinva“. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad pagal teisės aktus privalomas garantijas pastate /perkamame turte atliktiems darbams yra suteikę atskirus statybos darbus atlikę rangovai. Pirkimo pardavimo sutartimi pirkėjas perėmė visas pardavėjo teises ir pareigas reikšti pretenzijas rangovams dėl pastato statybos trūkumų. Paaiškėjus trūkumams, pirkėjas turi teisę tiesiogiai reikšti pretenzijas rangovui, techniniam prižiūrėtojui ir/ar projektuotojui. Pagal sutartį atsakovė perleido visas savo teises reikšti pretenzijas dėl pastato statybos trūkumų butų savininkams, ieškovė reiškia reikalavimą, teigdama, kad ji atstovauja butų savininkus, todėl atsakovu gali būti tik pastato statybos rangovai, o ne atsakovė.

109. Pažymi, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per CK 6.698 straipsnyje nustatytus statinio garantinius terminus. Pažymi, kad teismo ekspertas atsakingais asmenimis nurodo statinio vadovus, projektuotojus, projekto ekspertizės vadovus, techninius prižiūrėtojus ir pastato naudotojus, tačiau atsakingu asmeniu nėra įvardinta atsakovė, kaip užsakovas (statytojas) arba pardavėjas.

110. Pažymi, kad atsakovė neatsako už rangovus (projektuotojus, techninę priežiūrą, subrangovus, vykdžiusius darbus ir kt.), atsakovei nekyla atsakomybė už pastato trūkumus, kurie atsirado dėl trečiųjų asmenų kaltės, taip pat dėl pastato naudotojų kaltės. Ieškovei buvo siūloma pakeisti netinkamą atsakovę, tačiau ieškovė atsisakė pakeisti netinkamą atsakovę, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

111. Atsakovės vertinimu, daugiabučio namo savininkų bendrija neturi materialinės teisės reikšti ieškinį atsakovei UAB „VALOR LT“, kadangi ieškovė nėra turto pirkėja ir nėra nekilnojamojo turto savininkė. Bendrija remiantis Daugiabučio savininkų namų bendrijos įstatymu vykdo organizacinę funkciją, susijusią su bendro naudojimo objektų ir namo žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra, nesuteikia bendrijai teisės reikšti reikalavimų, nesusijusių su jos vykdomomis funkcijomis.

112. Pažymi, kad ieškovė neįrodė, kad pastato defektai yra esminiai, apie kuriuos butų savininkai nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jie buvo paslėpti ir remiantis pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė yra atsakinga už šiuos defektus. Pažymi, kad didelė dalis pirkėjų raktus nuo perkamų butų ir kitų patalpų gavo ir faktiškai naudotis jais pradėjo iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Pagrindiniai statybos darbai buvo baigti 2019 metais, paskutinieji įrašai statybos žurnaluose atlikti 2020 m. vasario mėnesį -2020 balandžio mėnesį. Iki pastato pripažinimo 100 proc. atsakovė faktiškai vykdė tik privalomus pastato inžinierinių sistemų, akustinių matavimų bandymus, taip pat pasamdė rangovus vejos sodinimui.

113. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovė nereagavo ir netaisė defektų. Atsakovė reaguodavo ir iki šiol reaguoja į tas pretenzijas, kurias mano esančias pagrįstomis. Nemaža dalis defektų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu buvo ir yra taisomi UAB „Rinva“ ir jo pasamdytų rangovų. Ieškovas nepagrįstai kaltina atsakovę nesąžiningumu ir nenoru taisyti defektus, esant trijų ekspertų išvadoms. Pažymi, kad D. K. tyrimo aktas surašytas kitu tikslu, o 2021-02-08 pateikta papildoma išvada, patvirtina S. M. tyrimo akto nepagrįstumą. Atsakovė visada siūlė ir siūlo baigti bylą taikos sutartimi.

114. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai tapatina bendriją ir butų bei kitų patalpų pirkėjus, reikalavimus kildina iš pirkimo – pardavimo sutarčių, nors ieškovas nėra šių sutarčių šalis. Bendrijos bei butų ir kitų patalpų pirkėjų teisės yra skirtingos. Be to, ieškovas reiškia reikalavimus dėl neesminių trūkumų. Ieškovas, reikalaudamas defektų šalinimo, tapatina atsakovės, kaip pardavėjos, rangovės ir vykdytojos sąvokas ir atsakomybę, nors ji skiriasi.

115. Ieškovas tapatina defektus, galima atsiradusius pastato garantiniu laikotarpiu su kitais defektais, pamišdamas pirkimo pardavimo sąlygas, dėl kurių atsakovė susitarė su butų bei kitų patalpų pirkėjais.

116. Pažymi, kad byloje turi būti identifikuota, kokius reikalavimus turi teisę reikšti ieškovas, nebūdamas pirkimo pardavimo sutarties šalimi, už ką turi atsakyti pardavėjas, nebūdamas rangovu ir vystytoju, kokie defektai yra esminiai, dėl kurių ieškovas negali įgyvendinti savo, kaip bendrojo naudojimo objekto administratoriaus funkcijų.

117. Be to, atsakovė pagal preliminarias sutartis su butų ir kitų patalpų pirkėjais aiškiai susitarė, jog pardavėjas, pastatys pastatą ir parduos pirkėjams butus bei kitas patalpas atlikdamas preliminarios sutarties priede Nr.3 nurodytus darbus, susitarė dėl esminių pastato sprendinių. Įgyvendindamas techninį projektą ir statydamas pastatą atsakovas turėjo teisę pasirinkti kitas medžiagas, neatlikti tam tikrų techninio projekto sprendimų, juos keisti savo nuožiūra.

118. Atsakovė neįsipareigojo įrengti bendrojo naudojimo (valytojos) patalpose ir butuose kriauklės ir unitazo, jie buvo pavaizduoti techniniame projekte tik tam, kad nustatyti planuojamą ten atvesti inžinierinių komunikacijų vietą. Šalys susitarė, kad evakuacinėje laiptinėje paliekamos natūralaus betono sienos. Šie darbai buvo atlikti tik butų pirkėjų prašymu, tačiau bendrija reikalauja ir ekspertas nustatė, kad yra atlikti nekokybiškai sienų dažymo darbai. Techniniame projekte buvo numatyta, kad ant stogo įrengiama vėja, tačiau atsakovė įrengė terasas. Techniniame projekte buvo numatyta, kad parkinge įrengiamos plytelės, tačiau jų atsakovas neįrenginėjo. Techniniame projekte buvo numatyta, kad fasadas klijuojamas klinkerio plytelėmis, tačiau tokiomis fasadas nebuvo išklijuotas, nes preliminariose sutartyse atsakovė ir butų pirkėjai susitarė, kad gali būti ir kitokios plytelės. Sudarydami preliminarias sutartys, butų pirkėjai nereiškė jokių pretenzijų atsakovei.

119. Nurodo, jog ieškovo nurodyti defektai siejami su gerbūvio darbais, pastato fasado, stogo bei vidaus apdailos darbais, kurie faktiškai buvo atlikti jau 2019 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais. Butų pirkėjai prieš įsigydami butą atvykdavo apžiūrėti tiek pastatą, tiek pastato sklypą, sklypo aptvėrimą, parkingą ir t.t. Visus atliktus pastato ir kitų bendrojo naudojimo objektų statybos darbus, jų kokybę (ir tariamus defektus), jie galėjo ir turėjo matyti, matė, pretenzijų dėl pastato ir kitų bendro naudojimo objektų kokybės atsakovei neturėjo.

120. Pažymi, kad tiek E. M., tiek E. L. fiksuoti defektai yra matomi. Nėra jokių paslėptų pastato trūkumų, o pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo momentu jau buvo atlikti tie statybos darbai, apie kurių tariamus defektus kalba ir kuriuos įrodinėja ieškovas. Butų pirkėjai šių defektų nelaikė defektais, sutiko ir pageidavo įsigyti turtą tokios būklės ir savybių, kokios buvo. Atsakovė, parduodama butus pastate atskleidė faktą, jog nėra įregistruotas pastato 100 proc. baigtumas.

121. Atsakovė vertinimu, ji nėra atsakinga už atsiradusius trūkumus, kadangi teismo ekspertizėje nurodoma, jog atsakingi asmenys už atsiradusius trūkumus yra statinio vadovai, projektuotojai, projekto ekspertizės vadovai, techninis prižiūrėtojas ir pastato naudotojai, tačiau atsakingu asmeniu nėra įvardinta atsakovė, kaip statytojas arba pardavėjas. Atsakovė neatsako už rangovus (projektuotojus, techninę priežiūrą ir kt., subrangovus, vykdžiusius konkrečius darbus), jam nekyla atsakomybė už pastato trūkumus, kurie atsirado dėl trečiųjų asmenų (pastato naudotojų) kaltės.

122. Be to, šiuo atveju bendrija nėra tinkamas ieškovas, ji nėra pirkimo pardavimo sutarties su atsakovu šalis ir tik butų bei kitų patalpų pirkėjai turi tokią teisę. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, daugiabučio namo bendrija, nebūdama sandorių, kuriais nekilnojamasis turtas įgyjamas nuosavybės teise, šalis ir tuo pačiu subjektu, neturi subjektinės teisės reikšti materialiuosius teisiniu reikalavimus, grindžiamus pirkimo pardavimo sutartimis. Daugiabučio namo savininkų bendrija neturi teisės reikšti reikalavimų dėl pastato techniniame projekte nurodytų, bet neatliktų darbų.

123. Nagrinėjamoje byloje,ieškovas neįrodinėja, kad bendrija ar pastato butų savininkai negali naudotis ir nesinaudoja pastatu ir jame esančiais butais. Pastatas yra eksploatuojamas, jokių kliūčių jį valdyti ar naudotis, nėra.

124. Atsakovė nesutinka su teismo ekspertizę atlikusio E. L. išvadomis apie nurodytus defektus, kadangi darbai buvo atlikti pagal projektą, darbams panaudotos tinkamos medžiagos, atlikti bandymai, kurie patvirtina, kad nėra defektų, kurie buvo nurodyti teismo ekspertizės akte, t.y. lietaus vandens nuotekų sistemos defektai, neįrengta vaikų žaidimų aikštelė, netinkamas stogo dangos užleidimas ant vertikalių plokštumų, netinkamas stogo dangos įrengimas, įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogo defektai, baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos, netinkamos inžinierinių komunikacijų apdailos durys, neįrengti sanitariniai prietaisai, neįrengtos pakabinamos lubos, netinkama kabelių degumo klasė, netinkamas kabelių prijungimas prie gaisro aptikimo jutiklių, gaisrinių čiaupų defektai, netinkamas evakuacinės laiptinės plotis ir laiptų nuolydis, nefunkcionalūs vartai požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, netinkamas priešgaisrinių durų pajungimas, netinkamai atlikti gaisro aptikimo sistemos instaliacijos darbai, netinkamai įrengta žaibosaugos sistema. Pažymi, kad pagal E. L. skaičiavimus defektų, kurių nėra, nes darbai atlikti pagal techninį projektą suma be PVM yra 40 332,11 Eur. Su 10 proc. projektavimo ir inžinierinėmis paslaugomis, 10 proc. užsakovo rezervu ir 21 proc. pridėtinės vertės mokesčių defektų, kurie nepagrįstai nurodomi kaip defektai, suma yra 56 868,28 Eur ir šioje apimtyje ieškinys turi būti atmestas.

125. Nesutinka su ieškovo reikalavimais dėl defektų (nekokybiškai pritvirtinto patvėrimo stulpo, kitais statybos techninio reglamento pažeidimai, netinkamas durų aukštis, įėjimo durų defektai, durų apdailos juostelių defektai, netinkamas kodinių spynų tvirtinimas), kadangi šiuos anksčiau nurodytus defektus UAB „Rinva“ ištaisė.

126. Atsakovės vertinimu ieškovo nurodymai defektai: nenudažytas tvoros segmentas, nekokybiškai atlikti naujo tvoros įrengimo darbai, netinkamas dangų nuolydis, neužtaisytos trinkelių siūlės, lietaus vandens surinkimo trapo deformacijos, paliktos statybinės atliekos, neužbaigtos metalo konstrukcijos apdaila, tvirtinimo varžtų korozija, deformaciniai plyšiai grindų konstrukcijoje, nekokybiškai įrengtos grindų konstrukcijos deformacinės siūlės, užteršta požeminės automobilių stovėjimo aikštelės danga, cokolinės pastato dalies defektai ir pažaidos, plyšiai tinkuotose fasado dalyse, apdailinio fasado tinko nutrupėjimai, mechaninės fasado apdailinio tinko sluoksnio pažaidos, dėmės ant fasado tinko, fasadinio tinko nelygumai, nekokybiškas palangių apskardinimas, sienų su asmens masės plytelių apdaila defektai ir pažaidos, grindjuosčių defektai ir pažaidos, nekokybiškai atlikti sandarinimo darbai, netinkamas turėklų tvirtinimas, nekokybiškai atlikti statybos darbai, netinkamai sumontuotas vamzdynas, netinkamai įrengtas sausvamzdis, neįrengti turėklai prie laiptų, apsauginio aptvėrimo defektas vandens gesinimo stotyje, nėra esminiai ir už juos atsakovė neatsako. Be to, UAB „Rinva“ ketina šiuos defektus ištaisyti. Todėl ieškovo reikalavimas 43 986,77 Eur bei PVM apimtyje – turėtų būti atmestas.

127. Nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl defektų, susijusių su tariamai nesuprojektuotais ir/ar netinkamai suprojektuotais darbais, kurie pagal E. L. skaičiavimus sudaro 3907,60 Eur su pridėtinės vertės išlaidomis, yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestinas.

128. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl 47 702,07 Eur be PVM (67295,92 Eur įskaitant pridėtinės vertės išlaidas) defektų, kurie atsirado pastato eksploatavimo metu atlyginimo. Ieškovas neįrodė, kad šie defektai buvo iki pastato perdavimo naudotis butų ir kitų patalpų pirkėjams, neįrodė, kad jie buvo iki pastato bendro naudojimo patalpų perdavimo bendrijai. Taip pat pažymi, kad teismo ekspertas E. L. nurodė, jog dalis defektų yra neesminiai, nedaro žalos pastato dalims, netrukdo pastato naudoti pagal paskirtį, yra tik pastato ar patalpų estetikos klausimas. Tokiu būdu ieškovo reikalavimai dėl defektų, kurie nelaikomi defektais, o yra estetikos klausimas pagal E. L. skaičiavimus dalyje dėl 63 060,72 Eur be PVM (88 915,62 Eur įskaitant visas pridėtinės išlaidas) yra nepagrįsti ir atmestini.

129. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 23 914,80 Eur be PVM (33 718,88 Eur su visomis pridėtinėmis išlaidomis) pagal S. M. tyrimo akte nurodytą trūkumą – hidroizoliacijos ant lauko parkingo sienų, pastato pamatų neįrengimu“, kadangi atsakovė kreipėsi į pastato projektuotoją UAB „JP Architektūra“, kuri paaiškino, kad pamato įrengimo darbus atlikusi UAB „Vilniaus rentinys“ naudojo specialų betoną, kuris reaguodamas su vandeniu kristalizuojasi ir tam nepralaidus vandeniui, todėl papildoma hidroizoliacija nėra reikalinga. Todėl šioje dalyje dėl 23 914,80 Eur be PVM (33 719,88 Eur su visomis pridėtinėmis išlaidomis) defektų taisymo išlaidų priteisimo ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.

130. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai nurodė, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį gynimo būdą pasirinkti. Kiekviename ieškinyje turi būti nurodyti konkretų civilinį ginčą individualizuojančius elementus. Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuojamas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurių kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms. Mano, kad nagrinėjamu atveju, ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, t.y. bendrija yra netinkama ieškovė.

131. Pažymėjo, kad ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo, taip pat apeliacinės instancijos nutartyse nagrinėjami ginčai, nesutampa su šios byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir su šia nagrinėjama byla arba ieškovė selektyviai pasirinko tam tikras nutartyse nurodytas išvadas, nevertindama viso ginčo esmės ir teismų priimtų sprendimų.

132. Nurodė, jog vienintelė ieškovės nurodyta byla, kuri faktinėmis aplinkybėmis panaši į nagrinėjamą bylą yra Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-06-06 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019, tačiau šioje byloje pateikti visiškai kitokie išaiškinimai, negu nurodė ieškovė.

133. Daugiabučio namo savininkų bendrija negali būti suprantamas kaip subjektas, kuris atstovauja asmenims įgyjant nuosavybės teise butus daugiabučiame gyvenamajame name ir kartu tampant daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais- bendraturčiais. Dėl šios priežasties daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, nebūdama sandorių, kuriais nekilnojamasis turtas įgyjamas nuosavybės teise, šalis ir tuo pačiu subjektas, kuriam šiais sandoriais sukuriamos teisės ir/ar pareigos, neturi subjektinės teisės reikšti materialiuosius reikalavimus, grindžiamus šiais sandoriais,

134. Daugiabučio namo savininkų bendrija turi įgalinimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, reikšti materialiuosius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo, bendro naudojimo žemės sklypo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo pagal paskirtį užtikrinimui,

135. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepagrįstai tapatina daugiabučio namo savininkų bendriją ir butų bei kitų patalpų pirkėjus, reikalavimus kildina iš pirkimo pardavimo sutarčių, nors ieškovė nėra šių sutarčių šalis. Bendrija negali reikšti reikalavimo dėl projekte nenumatytų ir neatliktų darbų, bendrijos bei butų ir kitų patalpų pirkėjų teisės yra skirtingos. Net jeigu ieškinį reikštų butų pirkėjai, tokie reikalavimai taip pat turėtų būti atmesti, kadangi atsakovė ir butų bei kitų patalpų pirkėjai dar preliminariomis sutartimis susitarė, jog atsakovė turi teisę keisti projekto sprendinius.

136. Pažymi, kad ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimus dėl neesminių trūkumų ir teigia, kad neturi teisinės reikšmės, kokie yra defektai. Faktiškai tam tikri defektai, jeigu jie ir egzistuoja, nėra esminiai, netrukdo bendrijai vykdyti jai įstatymo suteiktų teisių ir pareigų.

137. Pastatas pripažintas 100 proc. baigtu ir nenustatyta, neatitikimo techninio projekto ir išduoto statybos leidimo reikalavimams.

138. Ieškovė neteigė ir neįrodė, jog bendrija ar pastato butų savininkai negali naudotis ir nesinaudoja pastatu ir jame esančiais bendro naudojimo objektais. Pastatas yra eksploatuojamas, jokių kliūčių jį valdyti ir/arba juo naudotis nėra. Pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog ieškovė paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti Rinva, UAB ar VALOR LT taisyti defektus tik patvirtina, jog jokių kliūčių pastatą valdyti ar juo naudotis nėra.

139. Ieškinys pareikštas atsakovei VALOR LT – pardavėjui, kildinamas iš CK normų, reglamentuojančių pirkėjo teises reikalauti pardavėjo atsakomybės, įsigijus nekokybišką daiktą. Pažymėjo, kad ieškovė yra netinkama, nėra ir ieškovė neįrodė nei vienos iš CK 6.333 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, dėl kurių galėtų kilti atsakovės VALOR LT kaip pardavėjo atsakomybė, kadangi ieškinys pareikštas dėl neesminių trūkumų, pastatą ir jame esančius bendro naudojimo objektus naudoja pagal paskirtį, pirkėjai sudarę sutartys patvirtino, jog pretenzijų dėl daikto pastato pardavėjui neturi, pardavėjas perleido pirkėjams reikalavimo teisę į rangovą, projektuotoją, techninį prižiūrėtoją dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusiu defektų šalinimo, generalinis rangovas Rinva, UAB sutinka ir šalina (iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) tuos defektus, kurie yra pagrįsti ir už kuriuos atsako. Todėl jeigu ir gali atsakyti pagal pareikštą ieškinį šioje byloje, tai gali atsakyti tik rangovas ir toje apimtyje, kiek yra atsiradę pastato atliktų rangos darbų defektai garantiniu laikotarpiu.

140. Ginčo dėl to, kad pastatas pripažintas tinkamu naudoti 2020-08-12 ir yra eksploatuojamas nėra, pastato garantinis terminas prasidėjo nuo statybos pripažinimo 100 proc, baigta, todėl bet kokie reikalavimai turi būti reiškiami rangovui, o ne pardavėjui.

141. Pažymėjo, kad teik byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek šalių veiksmai patvirtina, jog ieškovei ir rangovui UAB „ Rinva“ buvo ir yra suprantamos bei vykdomos aukščiau nurodytos pirkimo pardavimo sąlygos ir faktas, jog reikalavimo teisės reikšti dėl pastato defektų perleistos UAB „Rinva“ yra perleistos butų pirkėjams. Ieškovė pretenzijas reiškia ir UAB „Rinva“, o pastaroji reaguoja ir šalina garantiniu laikotarpiu atsiradusius pastato defektus.

142. Pažymėjo, kad pastato darbai buvo baigti, butų pirkėjai dar iki pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo galėjo įvertinti ir įvertino pastato (tiek įsigyjamų butų ir kitų patalpų, tiek bendrojo naudojimo patalpų) būklę, esminių pastabų atsakovei neturėjo, pretenzijų nereiškė. Ieškovės nurodyti defektai siejami su gerbūvio darbais, pastato fasado, stogo bei vidaus apdailos darbais, kurie faktiškai buvo atlikti 2019 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Butų pirkėjai prieš įsigydami butą atvykdavo apžiūrėti tiek pastatą (išorę ir vidų), tiek pastato sklypą, sklypo aptvėrimą, parkingą, o į butą pirkėjai galėjo patekti tik pasinaudodami lauko durimis ir lipdami laiptais laiptinėje. Todėl visus atliktus darbus pastato ir kitų bendro naudojimo objektų statybos darbus, jų kokybę (ir tariamus defektus) jie galėjo ir turėjo matyti, matė, pretenzijų dėl pastato ir kitų bendrojo naudojimo objektų kokybės atsakovei neturėjo,

143. Nurodė, jog tiek S. M., tiek E. L., tiek R. U. fiksuoti defektai yra matomi, nėra paslėptų darbų, kurių vadovaujantis sudarytomis pirkimo pardavimo sutartimis nematė ir negalėjo pamatyti butų pirkėjai. Atsakovė, parduodama butus pastate, atskleidė faktą, jog nėra įregistruotas pastato 100 proc. baigtumas.

144. Atsakovė pagal preliminarias sutartis su butų ir kitų patalpų pirkėjais aiškiai susitarė, kad pardavėjas, pastatys pastatą ir parduos pirkėjams butus bei kitas patalpas atlikdamas preliminarios sutarties priede Nr.3 nuodytus darbus, susitarė dėl esminių pastato sprendinių. Įgyvendindamas techninį projektą ir statydamas pastatą atsakovė turėjo teisę pasirinkti kitas medžiagas, neatlikti tam tikrų techninio projekto sprendimų, juos keisti savo nuožiūra.

145. Pažymėjo, kad ieškovės ieškinys pareikštas dėl neesminių trūkumų. Ginčo dėl to, kad nėra jokių trūkumų, dėl kurio pastato ir bendro naudojimo objektų negalima, nėra. Nėra jokių paslėptų pastato trūkumų, o pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo momentu jau buvo atlikti tie statybos darbai, apie kurių tariamus defektus įrodinėja ieškovė. Butų pirkėjai šių defektų nelaikė defektais, sutiko ir pageidavo įsigyti turtą tokios būklės ir savybių, kokios buvo.

146. Be to, dalis defektų yra atsiradę dėl netinkamo pastato eksploatavimo. Kaip nurodė ekspertas E. L., jog defektai nurodyti 1.5.2;1.5.3;1.5.5;1.9;2.1.2; 2.1.3; 2.2.4; 2.2.7; 2.4.3; 3.1; 3.2.3; 3.2.4; 3.5.2; 4.1.1; 4.1.2; 4.3.1; 4.5.1; 5.6; 6.6 punktuose yra atsiradę dėl pastato netinkamo eksploatavimo, tai yra ieškovės ir pastato butų savininkų kaltės.

147. Nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2020-05-12 UAB „Mano būstas“ dar iki bendrijos įsteigimo parengtas kasmetinės pastato būklės apžiūros aktas, pastato techninis- energetinis pasas ir jame įtvirtinti reikalavimai, susiję su pastato privaloma priežiūra, patvirtina, jog ne tik teismo ekspertas E. L., bet ir kiti ekspertizės akte nurodyti defektai (1.5.1;1.5.2;1.7; 4.1.3; 4.4.1;4.5.2; 4.5.3; 4.5.4; 4.5.5; 5.1; 5.4) yra susiję ir atsiradę dėl butų ir kitų patalpų savininko, ieškovės netinkamo pastato eksploatavimo,

148. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti įrodymai kaip ir kokiu būdu ieškovė prižiūri pastatą.

149. Pastatas yra eksploatuojamas ir naudojamas pagal paskirtį, nuo ieškinio pareiškimo dienos iki šiol nebuvo gauta jokių pretenzijų, jog neveikia kokia nors pastato sistema, negalima pastato eksploatuoti dėl esminių trūkumų.

150. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 23 914,80 Eur sumą be PVM dėl S. M. tyrimo akte nurodyto defekto „ nėra hidroizoliacijos ant lauko parkingo sienų, pastato pamatų“ yra nepagrįstas, kadangi teismo ekspertas E. L. nurodė, jog šio defekto nėra. Be to, atsakovė dar iki teismo ekspertizės atlikimo kreipėsi į pastato projektuotoją UAB „JP Architektūra“, kurį paaiškino, jog pamato įrengimo darbus atlikęs UAB „Vilniaus rentinys“ parengė projektą, kuriame numatė, jog rūsio sienos, besiribojančios su gruntu, įrengiamos naudojant specialų betoną, kuris reaguodamas su vandeniu kristalizuojasi ir tampa nepralaidus vandeniui, todėl papildoma hidroizoliacija nėra reikalinga.

151. Ieškovės reikalavimas priteisti 8218,67 Eur dėl vaikų žaidimo aikštelės yra nepagrįstas, nes tiek preliminariose, tiek pagrindinėse sutartyse buvo aiškiai susitarta, kad žaidimų aikštelė bus neįrengiama, ji bus kitoje vietoje, atsakovei suteikta teisė savo nuožiūra įrengti, tvarkyti ir formuoti bendrąsias namo ir kiemo erdves.

152. Baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos 27 982,32 Eur. Byloje esantis darbo projekto brėžinyje nurodyta, jog galima statyti nepriešgaisrines duris tuo atveju, jeigu visos angos esančios perdangoje bus užsandarintos E160. Visos perdangos yra užsandarintos E160, todėl durys įrengtos iš baldinės plokštės, tai atitinka STR, tiek projekto reikalavimus. Tą patvirtino ekspertė R. U.. Ekspertas E. L. paklausus dėl šio trūkumo, pažymėjo,jog jeigu toks sprendimas yra, tai defekto nėra.

153. Nepagrįstas ieškinio reikalavimas priteisti defektų ištaisymo išlaidas, įvertinant 10 procentų projektavimo ir inžinierinių paslaugų išlaidas (15 424,11 Eur) bei 10 proc. užsakovo rezervą (16 966,52 Eur). Teismo ekspertas, pridėdamas 10 proc. projektavimo išlaidas, jas skaičiavo nuo visų defektų ištaisymo išlaidų, nors faktiškai defektams ištaisyti projektavimo ir inžinierinių paslaugų ieškovei neprireiks. Tik dėl defektų, kurių kainos teismo ekspertas nenustatė, ekspertas pažymėjo, kadyra būtini projektiniai sprendiniai arba papildomi bandymai ir testavimai, gali atsirasti papildomos išlaidos, tačiau toje apimtyje, kurioje teismo ekspertas tariamų defektų ištaisymo išlaidų neapskaičiavo, nes yra būtini projektiniai sprendiniai, ieškovas prašo įpareigoti atsakovę ištaisyti defektus, todėl nei projektavimo, nei inžinierinių paslaugų, nei rezervo išlaidų ieškovei neatsiras.

154. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti 26 769,12 Eur pridėtinės vertės mokestį, kadangi ieškinys savo esme yra reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, todėl PVM neturėtų būti skaičiuojamas ir priteisiamas. PVM mokestis galėtų būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pateikusi įrodymus, jog defektus ištaisė ir sumokėjo defektų ištaisymo sumą su PVM.

155. Mano, kad nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti 1636,65 Eur sumą dėl paties ieškovės ištaisytų trūkumų, kadangi visos durys buvo įrengtos naujos, sureguliuotos, su durų pritraukėjais. Šie defektai, jeigu ir atsirado, tai atsirado dėl netinkamo pastato eksploatavimo.

156. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tuos pastato trūkumus, kurių šalinimo kaštų teismo ekspertas įvertinti negalėjo yra nepagrįstas, kadangi jis nėra konkretus, neįmanomas įvykdyti dėl pareikšto reikalavimo abstraktumo ir vykdytinumo.

157. Pažymėjo,kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, yra netinkama ieškovė; ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad negali pastato naudoti ir eksploatuoti, pastato defektai nėra esminiai, dėl kurių pirkėjai būtų atsisakę sutarties; ieškovė neįrodė, kad defektai atsirado iki pastato perdavimo eksploatuoti ir naudoti butų bei kitų patalpų pirkėjams; ieškovė nepaneigė ir net nebandė paneigti atsakovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad defektų nėra, už defektus atsakinga ieškovė ir butų bei kitų patalpų pirkėjai; UAB „VALOR LT“ nėra tinkama atsakovė, ieškovė nepagrįstai tapatina pardavėjo ir rangovo atsakomybę, teises, kurias turi ieškovė ir butų bei kitų patalpų pirkėjai, todėl ieškinys turi būti atmestas visiškai kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

158. Trečiasis asmuo UAB „Rinva“ su pareikštu ieškiniu nesutinka. Trečiojo asmens nesutikimo motyvai grindžiami šiais argumentais:

159. 2018-02-21 atsakovė UAB „VALOR LT“ ir UAB „Rinva“ sudarė statybos rangos sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) statybos ir genrangovo paslaugų, pasitelkiant kitus subrangovus ir kitų darbų. Šalys susitarė ne dėl visų objekto statybos darbų, todėl kai kuriuos darbus atliko ne trečiasis asmuo, o kiti atsakovės pasitelkti asmenys. Rangos darbai buvo užbaigti 2020-05-06 bei pateikė 2020-05-28 atliktų darbų aktą už gegužės mėn.

160. Nurodo, darbų trūkumai atsirado ne dėl trečiojo asmens netinkamo sutarties vykdymo, Trečiojo asmens vertinimu pastate nustatytus trūkumus, galima suskirstyti į trūkumus, galimai atsiradusius dėl šių priežasčių: netinkamų projekto sprendinių, objekto eksploatavimo metu atsiradę trūkumai; dėl darbų, kurių trečiasis asmuo neatliko, o juos atliko kiti užsakovo pasamdyti asmenys.

161. Nurodo, jog kai kurie darbų trūkumai sietini su netinkamais projektiniais sprendiniais. Tinkamo projekto parengimas ir jo priežiūra yra išimtinai statytojo pareiga, kas reiškia, kad atsakovė turėjo tiesioginę pareigą atlikti visus objekto projekto parengimo ir priežiūros darbus. Pažymi, kad atsakovė šiuo atveju veikė kaip profesionalus verslininkas, prisiimantis visą riziką dėl netinkamų veiklos sprendimų.

162. Pažymi, kad trečiasis asmuo atliko tik tuo darbus, kurie buvo numatyti sutartyje. Didžioji dalis patikslintame ieškinyje nurodytų darbų trūkumų kilo dėl netinkamų projektinių sprendinių.

163. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad UAB „Rinva“ šalino trūkumus.

164. Trečiasis asmuo T. M. pateiktame atsiliepime nurodė, jog jis vykdė pastato darbų -techninę priežiūrą pagal jo ir atsakovės 2018-06-22 techninės priežiūros sutartį.

165. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens sutarties pagrindu susiklostė atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai, t.y. T. M. atsakovės užsakymu suteikė atsakovei pastato statybos darbų techninės priežiūros paslaugas, o už suteiktas paslaugas atsakovė sumokėjo T. M. sutartą atlyginimą.

166. Trečiasis asmuo šalių sudarytos techninės priežiūros sutarties pagrindu buvo įsipareigojęs pagal teisės aktų reikalavimus atlikti statybos techninę priežiūrą pastate, tačiau nebuvo prisiėmęs pareigos sukurti ar pasiekti kokį nors galutinė rezultatą.

167. Pastato statybos techninė priežiūra pasibaigė 2020-08-12 surašius pastato statybos užbaigimo aktą. Pastato statybos darbų techninio prižiūrėtojas nėra atsakingas už visus ir bet kokius statinio trūkumus.

168. Nurodo, jog šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo santykių, kurie atsirado tarp savininkų (ne bendrijos) ir atsakovės sudarytų pirkimo pardavimo sutarčių pagrindu. Ieškovė, veikdama kaip savininkų įgaliotas asmuo, net nenurodo visų savininkų, nepateikia visų individualiai su kiekvienu iš savininkų sudarytų pirkimo pardavimo sutarčių, iš kurių ieškovė kildina šioje byloje siekiamas ginti pažeistas savininkų teises. Mano, kad bendrija nėra tinkama ieškovė šioje byloje. Tinkamais ieškovais byloje galėtų būti tik patys savininkai.

169. Nurodo, jog ieškovės patikslintame ieškinyje ir ekspertizės akte nurodyti trūkumai neegzistuoja faktiškai arba tai nėra daikto kokybės trūkumas teisine prasme, už kuriuos galimai yra atsakingas pardavėjas.

170. Be to, ieškovės nurodytus trūkumus UAB „Rinva“ šalino. Ieškovė nepagrįstai prašo ištaisyti ir tuos trūkumus, kurių nenustatė teismo ekspertas E. L., atlikdamas ekspertizę. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo kaip trūkumą tai, kad nėra hidroizoliacijos ant lauko parkingo sienų, pastato pamatų. Kadangi šis trūkumas nėra nurodytas teismo ekspertizės akte, tai nelaikytina, kad šis trūkumas egzistuoja ir laikytinas daikto kokybės trūkumas, už kurį atsakingas pardavėjas.

171. Dalis patikslintame ieškinyje ir ekspertizės akte nurodytų tariamų trūkumų nėra trūkumai teisine prasme, o eksperto atliktas vertinimas juos tariamai nustatant yra labai formalus ir paviršutiniškas, todėl vertintinas kritiškai.

172. Be to, ekspertizės akte išvardinta visa eilė tariamų trūkumų, kurie paties eksperto vertinimu yra ne tik neesminiai, bet turi daugiau estetinį pobūdį ir išvis gali būti nešalinami, t.y. ekspertizės akte nurodyti trūkumai 1.5.1;1.5.2;1.5.3;1.5.5;1.9; 2.1.1; 2.2.3; 2.4.3;2.2.5;3.2.4;3.2.5;3.3.2;3.3.5;3.5.1;3.7;4.1.1;4.1.2;4.1.3;4.2.1;4.2.2;4.2.3; 4.2.4; 4.3.1; 4.3.2; 4.3.4; 4.4.1; 4.5.4; 4.6.1; 4.6.3; 5.6; 5.8 punktuose nurodyti trūkumai. Trečiojo asmens vertinimu šie trūkumai yra mažareikšmiai, estetinio pobūdžio defektai,kurie apskritai nėra laikytini daikto kokybės trūkumais, už kuriuos galėtų kilti statytojo, rangovo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybė.

173. Pažymi,kad šiuo atveju savininkai ginčo turtą įsigijo pagal skirtingas, individualias sudarytas pirkimo pardavimo sutartis, kurios buvo sudarytos skirtingais laikotarpiais. Nenustačius konkretaus daiktų perdavimo momento kiekvieno iš savininko atžvilgiu, objektyviai nėra galimybių nustatyti ir įvertinti, ar šioje byloje nagrinėjami tariami daikto trūkumai atsiranda iki daikto perdavimo pirkėjams, ar dėl akivaizdžių matomų trūkumų pirkėjai reiškė pastabas ar su jais sutiko, ir pan.

174. Nurodė,jog vartojimo santykius reglamentuojančios normos neturėtų būti taikomos, kadangi dalis butų savininkų yra juridiniai asmenys.

175. Nurodo, jog dalis ieškovės nurodytų trūkumų nėra paslėpti trūkumai, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikram tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, taip pat nėra susiję su kokybės trūkumais, kurie išryškėjo jau tik po daiktų perdavimo per garantinį laikotarpį. Dalies ieškovės nurodomų tariamų trūkumų yra tik estetinio pobūdžio defektai, kurie buvo aiškiai matomi bei galėjo būti paprastai nustatomi daikto priėmimo ir patikrinimo metu,

176. Pažymi, kad dalis ieškovės nurodytų trūkumų atsirado jau po daiktų perdavimo savininkams dėl to, kad patys savininkai ar kiti naudotojai, už kuriuos yra atsakingi savininkai, pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, t.y. trūkumai atsirado dėl netinkamo pastato naudojimo ir eksploatavimo. Šias aplinkybes patvirtina ir ekspertizės aktas.

177. Trečiasis asmuo UAB „JP Architektūra“ atsiliepimas, papildomi paaiškinimai iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

178. Pažymi, kad trečiojo asmens vertinimu, ieškinį pareiškusi bendrija neturi reikalavimo teisės pagal tokius materialinius reikalavimus, kokie yra reiškiami byloje, Trečiojo asmens vertinimu, įvertinant šios nagrinėjamos civilinės bylos pagrindą ir dalyką bei lyginant procesiniuose dokumentuose išreikštą ieškovės ir atsakovės poziciją dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019 suformuotos teismų praktikos ir pateiktus išaiškinimus, kuriais buvo pripažinta daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos teisė reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus bendrijos narių vardu, buvo suformuoti ne dėl tokio pobūdžio reikalavimų, kokie yra reiškiami šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegijos pateiktas išaiškinimas, jog daugiabučio namo savininkų bendrija neturi teisės reikšti reikalavimų, sietinų su gyventojų įsigyto turto trūkumais, yra taikytinas nagrinėjamai bylai, kadangi ieškovė būtent šiuo teisiniu ir faktiniu pagrindu grindžia ieškinio reikalavimus.

179. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, dėstydama ieškinio teisinius pagrindus, remiasi netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teisėmis reikšti pretenzijas dėl prekės trūkumų pardavėjui. Analizuojant ieškinyje pateikiamus pastato trūkumų turinį, vertintina, kad iš esmės visi ar bent didžioji dauguma formuluojamų ieškinio reikalavimų, yra kildinami iš konstatuojamų pastato trūkumų ar defektų, kas leidžia tokį ieškovės reikalavimą laikyti esant kildinamu iš pastate esančių patalpų savininkų sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių.

180. Pažymi, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, bendrija turi įgalinimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, reikšti materialinius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo, bendrojo naudojimo žemės sklypo ir jame esančių bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo pagal paskirtį užtikrinimui. Tačiau ieškinyje nurodyti trūkumai, trečiojo asmens vertinimu, netrukdo bendrijai užtikrinti bendro naudojimo žemės sklypo ir jame esančių bendro naudojimo objektų valdymo ar naudojimo pagal paskirtį.

181. Pažymi,kad vertinant šios civilinės bylos ir lyginamos kasacinio teismo nutartyje išnagrinėtos civilinės bylos faktinių aplinkybių panašumą, kasacinio teismo nagrinėtoje faktinėje situacijoje pastato savininkai balsavimo raštu metu buvo patvirtinę ieškovės (bendrijos) valdymo organų teisę ir pareigą dėl pastato statytojos ir pardavėjos pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreiptis į teismą.

182. Trečiojo asmens vertinimu, bendrija neturi reikalavimo teisės į pastato statytoją (bei pardavėją) dėl patalpas pastate įsigijusių pirkėjų, teisių susijusių su įsigyto daikto kokybe, galimo pažeidimo bei su tuo susijusių nuostolių atlyginimo.

183. Nurodo, jog eksperto E. L. pateiktame ekspertizės akte yra daromos prielaidos apie tariamai „nekokybiškai atliktus projektavimo darbus“ arba netinkamus projektinius sprendinius arba aptariamų defektų atsiradimas yra siejamas su nekokybiška atliktais projektavimo ir statybos darbais. Tokios prielaidos yra išdėstytos lentelės pozicijose Nr. 1.3.3; 2.2.5; 2.2.6; 3.2.2-3.2.5; 4.2.1 (a papunktis); 4.3.4 (b papunktis); 4.4.1; 5.7; 5.10; 6.1; 7.1-7.5.

184. Nurodo, jog projektuotojas pastato projektavimo darbus vykdė pagal 2016-03-20 sutartį, sudarytą su užsakovu UAB „NT investicijų sprendimai“. Prie šios sutarties buvo pridėti dokumentai, kurie apibrėžė projektavimo darbų apimtį. Pažymi, kad ekspertas E. L., atlikdamas ekspertizę, neanalizavo projektavimo užduoties esamu atveju ir todėl nepagrįstai tam tikros projektinės medžiagos trūkumą susiejo su projektuotojo neveikimu. Pažymi, kad visi projektavimo darbai pagal projektavimo užduotį buvo atlikti pilnai, išsamiai ir tinkamai, neatlikti buvo darbai ir neparengti tokie projektiniai sprendiniai, kurių projektuotojas neprivalėjo atlikti, kadangi neturėjo tokios projektinės užduoties.

185. Projektuotojo parengtas pastato techninis projektas buvo perduotas privalomai bendrojo projekto ekspertizei, kuri pateikė išvadą, jog statybos projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus.

186. Bylos nagrinėjimo metu, trečiojo asmens atstovas nurodė, kad trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad ieškovė – daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija neturi teisės reikšti reikalavimo dėl pastato techniniame projekte nurodytų, bet neatliktų darbų. Be to, trečiojo asmens vertinimu, bendrijos savarankiškai reiškiami reikalavimai nesuderinami su privačiais turto savininkų interesais, kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tam tikrais atvejais atsakovės ir trečiojo asmens – rangovo, veiksmus įgyvendinant gyvenamojo namo statybos ir įrengimo projektinius sprendinius, lėmė gyventojų pageidavimai, kaip pavyzdžiui vaikų žaidimų aikštelės įrengimo vieta. Mano, kad butų savininkų nedalyvavimas bylos nagrinėjime, neleidžia įsitikinti, ar gyventojai palaikytų bendrijos reiškiamus reikalavimus.

187. Sprendžiant dėl pastato fasado įrodinėjamų defektų ir jų taisymo būdo, pakabinamų lubų nelygumo, deformacinių siūlių netinkamo nelygumo, tiek požeminės automobilių stovėjimo aikštelės grindyse, tiek gyvenamojo namo laiptinės sienose, ar po statybų likusio tinko nuvalymo, grindų plytelių privedimo prie laiptų aikštelės, akivaizdus poreikis turėti gyventojų valios išreiškimą, jų subjektyvų supratimą ir valią spręsti, ar jie pageidauja teisminių savo teisių gynimo, galiausiai ar jie laiko tai apskritai gyvenamojo namo statybos defektais, o ne bendrijos, kuri tokiu būdu akivaizdžiai įsikiša į kitų asmenų laisvės sritį.

188. Pažymėjo, kad tokiu atveju kai bendrijai pripažįstama teisė reikšti ieškinį, įgyvendinant savininkų teises pagal CK 4.85 straipsnį, bendrija visuomet veikė turėdama bendrijos narių pritarimą ir sprendimą kreiptis į teismą su tikslu ginti bendrijos narių teises tam tikru būdu. Nagrinėjamoje byloje tokio bendraturčio sprendimo nėra, kas yra dar viena reikšminga aplinkybė, užkertanti kelią bendrijai ginti bendrijos narių interesus būtent kreipiantis į teismą dėl nuostolių priteisimo.

189. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju nepasitvirtino eksperto E. L. abstraktaus pobūdžio prielaidos apie galimą projektuotojo kaltę ar atsakomybę dėl tam tikrų įrodinėjamų defektų. Teismo ekspertės R. U. išvadoje nėra numatyta jokių atvejų ar defektų, kurie galėtų būti siejami su projektuotojo atsakomybe. Pažymėjo, kad užduodant klausimus ekspertui E. L., pastarasis pripažino, kad gyvenamojo namo projektavimo eigoje yra galimi projekto pakeitimai, kitos projekto laidos, kuriose gali būti koreguojami pirminio projekto sprendiniai, kaip buvo paviršinių nuotekų surinkimo tinklų projektavimo atveju, taip pat, jog statybų metu yra galimi projekto vadovo, statybos techninio prižiūrėtojo ir darbų vadovo rašytinės pastabos – susitarimai statybos darbų žurnale, kurie gali būti įgyvendinami, nors tokiu būdu ir yra keičiami pirminiai projektiniai sprendiniai. Ekspertas taip pat pripažino aplinkybę, kad tam tikrais klausimais jo išvados buvo bendro pobūdžio, išsamiai realizuojant detalaus projektavimo proceso ir projekto rengimo metu projektuotojo vertintų aplinkybių. \

190. Trečiojo asmens vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės, reikėtų remtis teismo ekspertės R. U. parengta ekspertizės išvada, kurioje pateikti atsakymai, išvados ir informacija nebuvo paneigta,

191. Trečiojo asmens UAB „SPKT“ atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad jo vertinimu tarp šalių kilęs ginčas dėl statybos darbų defektų garantiniu laikotarpiu. Nurodė, kad vertinant ar trūkumai buvo tinkamai pašalinti, turėtų būti remiamasi antrosios ekspertizės išvadomis.

192. Ieškinys tenkintinas iš dalies, dalyje civilinė byla nutrauktina.

193. Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „VALOR LT“ interesais buvo suformuotas jai nuosavybės teise priklausantis sklypas. 2018 m. birželio 22 d. buvo išduotas leidimas statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas). Atsakovė parengė pastato statybos projektinius pasiūlymus šiame sklype, investiciniais tikslais organizavo daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbus, sudarė rangos sutartį su generaliniu rangovu – UAB „Rinva“. Pastatas buvo pradėtas statyti 2018 metais, o baigtas -2020 metais. 2020 m. rugpjūčio 12 d. 2020 m. rugpjūčio 12 d. (surašytas statybos užbaigimo aktas). 2020 m. birželio 30 d. įsteigta ŽVERYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri įregistruota Juridinių asmenų registre 2020 m. liepos 20 d. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. susirinkimas nutaria samdyti ekspertą daugiabučio namo defektams nustatyti, inicijuoti UAB „VALOR LT“ ginčą dėl garanto pateikimo bei grupinio ieškinio dėl netesybų (delspinigių) pateikimo. 2020 m. rugsėjo 11,14 d. ieškovė bei ieškovės atstovė pateikė atsakovei UAB „VALOR LT“ reikalavimą pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą.

194. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1048-910/2021 pagal UAB „VALOR LT“ ieškinį UAB „Rinva“ buvo patvirtinta taikos sutartis.

195. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 29 dalį nekilnojamojo turto vystytojas – statytojas (užsakovas), kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijoje, formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė yra verslininkė, jos verslas - parduoti sukurtą statybos būdu nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamojo turto vystytojas veiklos specifiškumas pasireiškia tuo, kad jos veikla nukreipta ne į nekilnojamojo turto perpardavimą ar pardavimą, o visų pirma į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos ir taip sukurto turto pardavimą. Nekilnojamojo turto vystytojo statuso specifiškumas ir įvairiapusiškumas Statybos įstatymų nustatytame reguliavime lemia tai, kad nekilnojamojo turto vystytojui, kaip ir rangovui nustatyta pareiga garantuoti statinio kokybę statinio garantiniu terminu.

196. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, atsakovė UAB „VALOR LT“, kaip nekilnojamojo turto vystytojas, atsako kaip ir rangovas už statinio kokybę statinio garantinio terminu, todėl atsakovei gali būti reiškiamas ieškinys dėl statinio trūkumų šalinimo.

197. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne bet kurio, o tik suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Pagal CPK 2,5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybes kreiptis į teismą dėl, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Ne. 3K-3-706/2013).

198. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūrai laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-64-421/2022).

199. Nagrinėjamoje byloje bendrija reiškia ieškinį dėl bendro naudojimo objektų trūkumų šalinimo. Atsakovės ir trečiųjų asmenų vertinimu, bendrija neturi reikalavimo teisės, t.y. reikšti reikalavimo pašalinti bendrojo naudojimo objektų defektus.

200. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasis ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.

201. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.85 straipsnio 1,8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimu, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.

202. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 1 dalį bendrijos steigimo tikslas - įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

203. Kasacinio tesimo praktikoje konstatuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus, atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Toks teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, atstovaujančios butų ir kitų patalpų savininkams teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimu, aiškinimas atitinka kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019).

204. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, be kita ko, reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Toks teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, atstovaujančios butų ir kitų patalpų savininkams, teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimu, aiškinimas atitinka kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007; 2015 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017; 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019, 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019

205. Ieškovė yra daugiabučio namo savininkų bendrija, kurios tikslas pagal bendrijos įstatų 5 punktą – įgyvendinti pastato butų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra bei tenkinti kitus bendruosius pastato butų savininkų poreikius. Ieškovė bendrija šiuo atveju pareiškė ieškinį, siekdama apginti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises šiuos objektus naudoti ir prižiūrėti, užtikrinant, kad šie bendro naudojimo objektai būtų be defektų, taigi įgyvendindama jai įstatymo, įstatų ir, be kita ko, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo suteiktą kompetenciją. Todėl teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentais, kad bendrija neturi teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimų, t.y. reikalavimo dėl pastato defektų trūkumų šalinimo, kadangi tokio pobūdžio reikalavimus gali reikšti tik butų savininkai.

206. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu sprendžiamas ginčas tarp šalių dėl statybos rangos darbų rezultato defektų, t.y. sprendžiama, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo prievolę parengti pastato techninius ir darbo projektus, ar daugiabutis namas buvo pastatytas laikantis projektinių sprendinių ir ar nustatyti defektai gali būti laikomais statybos defektais, už kuriuos atsako nekilnojamojo turto vystytojas, taip pat dėl atsiradusių defektų ištaisymo.

207. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimus dėl daugiabučio gyvenamojo namo defektų, kurie susideda iš kelių grupių, t.y. teritorijos ir sklypo plano dalies defektų ir pažaidų, konstrukcijų dalies, fasadų defektų ir pažaidų, vidaus apdailos defektų ir pažaidų, inžineringo defektų ir pažaidų, naudojimo saugos defektai. Ieškovės nurodyti defektai yra nurodyti ir konstatuoti tiek eksperto E. L. ekspertizės akte, tiek ekspertės R. U. ekspertizės akte. Pažymėtina, kad ekspertė R. U. ekspertizę atliko, siekiant nustatyti, ar tinkamai nustatyti defektai buvo pašalinti, kadangi tarp šalių bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas ne tik dėl nustatytų defektų kvalifikavimo ir vertinimo, bet ir defektų šalinimo tinkamumo.

208. Ekspertė R. U., atlikusi ekspertizę, dalį ieškovės ieškinyje nurodytų defektų: nenudažytas tvoros segmentas (1.3.1), nekokybiškai pritvirtintas aptvėrimo stulpas (1.3.2), kiti tvoros defektai ir pažaidos (1.3.5), mechaniškai pažeistos trinkelės (1.5.2), įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogo defektai (2.2.8), nekokybiškai įrengtos grindų konstrukcijos deformacinės siūlės (2.4.2), plytelių deformacijos (3.3.1), netolygios siūlės (3.3.2), deformaciniai plyšiai (3.3.3), mechaniniai pažeidimai (3.3.4), užterštos plytelės (3.3.5), baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos (4.2.2), išteptas durų rėmas (4.5.4), vertino kaip tinkamai ištaisytus.

209. Ieškovės vertinimu, ekspertė R. U. nepagrįstai vertino aukščiau minėtų defektus kaip tinkamai ištaisytus, kadangi ieškovės pateikiami įrodymai, t.y. fotofiksacijos patvirtina, kad šie defektai nėra tinkamai ištaisyti ir atsakovė privalo šiuo defektus ištaisyti tinkamai.

210. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni duomenys negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

211. Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.), dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos: dėl to teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didesne dalimi priklauso bylos baigtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020).

212. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ekspertė R. U. netinkamai atliko ekspertizę, kadangi neturėjo pakankamai prietaisų matuoti ir fiksuoti esamus defektus, ekspertė apžiūrėjo ir įvertino ne visus defektus, be to, ekspertės pateiktas išvadas paneigia ankstesnė eksperto E. L. išvada ir ieškovės pateiktos fotofiksacijos. Pirmiausia pažymėtina, kad ekspertas E. L. atliko ekspertizę 2022 metais, ekspertė R. U. ekspertizę atliko 2023 metais. Nors ieškovės vertinimu, ekspertė R. U. neatidžiai ir neišsamiai atliko pastato apžiūrą, fiksavo defektus, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ekspertė R. U. 2023-01-11 kreipėsi į teismą dėl zip laikmenose nesuformuotų dokumentų pateikimo bei kitų projekto ar statybos dokumentų pateikimo, kurie nepateikti į bylą ir kurie šalių manymu reikalingi ekspertizei atlikti. 2023-01-12 ekspertė R. U. pateikė papildomą prašymą teismui suformuoti zip laikmenose esančius dokumentus. 2023-02-07 ekspertė R. U. pateikė pranešimą teismui apie tai, kad 2023-02-14 bus atliekama daugiabučio gyvenamojo namo apžiūra, kartu nurodė, jog šalys yra informuotos apie apžiūros datą ir laiką. 2023-02-21 pranešimu ekspertė R. U. informavo, kad bus atliekama dar viena pastato apžiūra 2023-02-27 bei prašė pateikti šalių papildomus duomenis: stogo dangos įrengimo instrukciją, kuria vadovavosi rangovas įrengdamas stogo dangą, lietaus vandeniu užpilamų garažo patalpų, tekėjimo pandusu nuotraukas ar video po drenažinio siurblio paleidimo ir latako valymo, nurodant konkrečią nuotraukos ar video datą, statybos darbų žurnalų įrašus formose F-57,F-58,F-59 su statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovų, statinio projekto vykdymo priežiūros ir jos dalių vadovų pastaboms, jei tokių buvo. Ieškovės atstovė advokatė E. K. 2023-02-23 pateikė papildomus įrodymus (DOK -1251), kuriose pateikti paaiškinimai bei fotonuotraukos. Atsakovės UAB „VALOR LT“ atstovė advokatė J. U. 2023-03-14 pateikė papildomus dokumentus (DOK-1645)(statybos darbų žurnalų įrašus, prilydomos stogo dangos montavimo instrukciją, foto fiksacijas bei brėžinį). Ekspertizės aktas surašytas 2023 m. kovo 20 d., t.y. įvertinant ne tik apžiūros metu gautus duomenis, bet ir papildomai gautus duomenis iš ieškovės atstovės ir atsakovės atstovės.

213. Teismo vertinimu, ekspertė R. U. apžiūrėjo pastatą, pareikalavo pateikti papildomus duomenis reikalingus ekspertizės atlikimui, papildomai pasiūlė šalims pateikti įrodymus, šalių vertinimu galinčius turėti įtakos išvados pateikimui, todėl nėra jokio pagrindo sutikti, kad ekspertės R. U. ekspertizė yra neišsami ar atlikta netinkamai. Pažymėtina, kad ekspertė R. U. fiksavo kai kuriuos naujus defektus, kurie nebuvo fiksuojami eksperto E. L. išvadoje. Be to, byloje šalių pateikti įrodymai, šalių paaiškinimai, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad dalis ieškovės prašytų pašalinti defektų yra ištaisyti.

214. Esant šioms anksčiau nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu nenustatyti ekspertės R. U. ekspertizės akto trūkumai, kurie sudarytų pagrindą nelaikyti šios ekspertizės išvados pakankamai išsamia ir ja nesiremti, todėl sprendžiant klausimą dėl pastato defektų (vertinant ar šie defektai buvo ištaisyti tinkamai), teismas remsis ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadomis, vertinant ją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, jų pateiktus įrodymus dėl defektų šalinimo ir šalių vertinimą dėl tinkamai pašalintų defektų, ekspertės R. U. pateiktą ekspertizės išvadą, laiko, kad defektai: nenudažytas tvoros segmentas (1.3.1), nekokybiškai pritvirtintas aptvėrimo stulpas (1.3.2), kiti tvoros defektai ir pažaidos (1.3.5), mechaniškai pažeistos trinkelės (1.5.2), įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogo defektai (2.2.8), nekokybiškai įrengtos grindų konstrukcijos deformacinės siūlės (2.4.2), plytelių deformacijos (3.3.1), netolygios siūlės (3.3.2), deformaciniai plyšiai (3.3.3), mechaniniai pažeidimai (3.3.4), užterštos plytelės (3.3.5), baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos (4.2.2), išteptas durų rėmas (4.5.4)(bendra šių defektų pašalinimo vertė -31297,49 Eur) yra pašalinti tinkamai ir šioje dalyje ieškovės reikalavimas - atmestinas.

215. Nagrinėjamu atveju teismas remsis ir eksperto E. L. teismo ekspertizės aktu, kadangi nagrinėjant bylą buvo atliktos dvi teismo ekspertizės. Vieną ekspertizę atliko E. L., o kitą ekspertizę atliko R. U.. Pažymėtina, kad ekspertizės buvo skiriamos, pavedant teismo ekspertams atsakyti į skirtingus klausimus, t.y. ekspertui E. L. buvo pavesta nustatyti pastato defektus ir pažaidas, ekspertei R. U. iš esmės buvo pavesta atsakyti į klausimus, ar nustatyti defektai ir pažaidos yra pašalinti tinkamai. Todėl sprendžiant klausimą dėl pastate nustatytų defektų ir pažaidų teismas taip pat remsis E. L. pateikta ekspertizės išvada.

216. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas bei įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pašalinti trūkumus. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas, kad kai kurie ieškovės prašomi šalinti trūkumai yra estetinio pobūdžio ir netrukto bendrijai įgyvendinti daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų priežiūros ir valdymo, o kai kurie iš prašomų šalinti trūkumai yra atsiradę dėl netinkamai atliktų statybos darbų. Be to, šalių vertinimu dalis nustatytų defektų ir pažaidų yra atsiradę dėl netinkamos eksploatacijos. Ieškovės vertinimu, visi patikslintame ieškinyje nurodyti defektai ir pažaidos turi būti taisomi arba priteisiamas nuostolių atlyginimas už jų taisymą, kadangi tiek estetinio pobūdžio, tiek kiti trūkumai turi būti ištaisyti, nes atsakovė, parduodama butus daugiabutyje gyvenamajame name akcentavo, kad tai yra išskirtinės kokybės gyvenamasis namas, kurio statybai yra naudotos išskirtinai geros kokybės medžiagos.

217. Vertinant bylos nagrinėjimo metu nustatytus defektus ir pažaidas, šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus įrodymus, teismo vertinimu, sutikti visiškai su ieškovės pozicija vis dėl to nėra pagrindo. Atlikdamas daugiabučio gyvenamojo namo apžiūrą, teismo ekspertas E. L. nustatė defektus ir pažaidas, kuriuos ekspertas vertino kaip estetinio pobūdžio defektus ir pažaidas, bet ne kaip nekokybiškai atliktus statybos darbus.

218. Ekspertas E. L. nustatė šiuos defektus ir pažadas, kuriuos vertino kaip estetinius: vandens pratekėjimai (atraminės sienutės) (2.1.1). Ekspertas E. L. fiksavo vandens pratekėjimo pigmentinės dėmės atraminės sienutės dalyse. Pažymėjo, kad tokios pigmentinės dėmė susiformuoja, kai dėl ilgalaikio ir intensyvaus drėgmės poveikio iš betono konstrukcijų ar skiedinio išplaunamos kalkės. Ekspertas nurodė, jog šios pigmentinės drėgmės poveikio dėmės susiformavo dar prieš daugiabučio gyvenamojo namo statybą ar jo statybos metu tiek dėl atmosferinių kritulių poveikio, tiek ir dėl betonavimo darbų. Pažymėjo, kad apžiūros metu nebuvo fiksuotos šviežios drėgmės poveikio dėmės. Nurodė, kad šios pažaidos turi įtakos tik statinio estetikai ir gali būti pašalinamos naudojant specialias chemines priemones; perkaitinta stogo danga (2.2.3). Ekspertas E. L. apžiūros metu fiksavo, kad įrengiant stogo dangą, ji vietomis buvo perkaitinta – siūlės išryškėjusios netolygiai, tačiau nurodė, kad šiuo atveju remonto darbai nėra tikslingi; požeminės automobilių stovėjimo aikštelės defektai ir pažaidos (4.1.2 b). Ekspertas E. L. nustatė, kad požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje lubos užterštos pigmentinėmis dėmėmis. Tokių dėmių susiformavimo priežastis galėjo būti dėl perdangos betonavimo darbų vykdomų esant drėgnai aplinkai. Dėl tokių pažaidų nukenčia patalpų estetinis vaizdas. Dėmės gali būti pašalintos valant specialiomis cheminėmis priemonėmis; deformacinių siūlių defektai (4.2.1 b). Ekspertė R. U. ekspertizės akte nurodė, jog deformacinių siūlių vaizdas yra estetinis ir defektams ar pažaidoms nepriskiriamas. Ekspertas E. L. ekspertizė akte taip pat nurodė, kad dėl tokių deformacinių siūlių nukenčia tik patalpų estetinis vaizdas. Bendra suma šių defektų suma yra 4054,82 Eur.

219. Dalis ieškovės prašomų šalinti defektų ar pažaidų arba prašomi priteisti nuostoliai yra už defektus ir pažaidas, kurie eksperto E. L. vertinimu, tiek ir ekspertės R. U. vertinimu gali būti atsiradę tiek statybos metu, tiek ir daugiabučio namo eksploatacijos metu,t.y. šie defektai ir pažaidos: sulankstytos komutacinės dėžutės (5.6) Ekspertas E. L. nustatė, kad bendrojo naudojimo koridoriuose sumontuotos komutacinės dėžutės pažeistos mechaniškai (sulankstytos). Pažymėjo, kad mechaniniai dėžučių pažeidimai galėjo atsirasti tiek pastato statybos metu, tiek ir jo eksploatacijos metu, atliekant butų remontą. Dėl sulankstytų dėžučių nukenčia patalpų estetinis vaizdas. mechaniškai pažeisti betoniniai bordiūrai (1.5.3). Eksperto E. L. apžiūros metu yra fiksuoti mechaniškai pažeisti betoniniai bordiūrai. Ekspertas nurodė, jog tokie mechaniniai bordiūro pažeidimai galėjo susiformuoti tiek statybos metu, tiek ir statinio eksploatacijos metu iškraunant ar numetant sunkesnius daiktus, užvažiuojant ant jų sunkiu transporto, mechaniškai valant sniegą ir pan; mechaniniai atraminių sienučių pažeidimai (2.1.2). Ekspertas E. L. nurodė, kad apžiūros metu buvo fiksuotos pažeistos monolitinio gelžbetonio atraminių sienučių dalys. Pažymėjo, kad atraminė sienutės dalis buvo remontuota, tačiau remonto darbai atlikti nekokybiškai. Tokia pažaida galėjo atsirasti tiek statybos metu, tiek ir eksploatuojant pastatą; atraminės sienutės deformacijos (2.1.3). Ekspertas E. L. nurodė, kad apžiūros metu buvo fiksuota, kad natūralių akmenų atraminės sienutės šiaurės vakarinėje dalyje susiformavęs deformacinis plyšys, kuris veikiamas drėgmės ir temperatūrinių poveikių gali intensyviai vystytis. Pažymėjo, kad deformacinis plyšys galėjo susiformuoti tiek iki statybos pradžios, tiek statybos metu, tiek jau eksploatuojant pastatą; skardos elementai pažeisti (3.5.2). Ekspertas E. L. konstatavo, kad ties įvažiavimu į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę skarda pažeista mechaniškai, dėl ko vėliau gali pradėti formuotis korozijos židiniai. Pažymėjo, kad skarda mechaniškai galėjo būti pažeista tiek statybos metu, tiek ir objekto eksploatacijos metu; kabančių lubų mechaniniai pažeidimai(4.1.2). Atlikdamas ekspertizę ekspertas E. L. nustatė, kad pastate buvo mechaniškai pažeistos kabančių segmentinių lubų mineralinės plokštės. Pažymėjo, kad šios pažaidos galėjo susiformuoti tiek vykdant statybos darbus, tiek ir pastato eksploatacijos metu, nešant didelio gabarito daiktus, nuimant plokštes. Ekspertė R. U. pateikė išvadą, kad pažeidimai yra mechaninio pobūdžio, galimai atsiradę eksploatavimo metu ir statybos defektams nepriskiriama; mechaniniai plytelių pažeidimai (4.3.1). Ekspertas E. L. nustatė, kad liftų holuose ir bendro naudojimo laiptinėse yra mechaniškai pažeistų akmens masės plytelių. Pažymėjo, kad toks mechaninis pažeidimas galėjo atsirasti tiek pastato statybos metu, tiek jį eksploatuojant. Bendra prašomų šalintų defektų vertė 869,48 Eur

220. Anksčiau nurodytus defektus, kurie ekspertų vertinimu galėjo atsirasti tiek statybos metu, tiek daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijos metu, ieškovės vertinimu turėtų šalinti atsakovė arba turėtų būti atitinkamai priteisiamos defektų šalinimo išlaidos. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra įrodymų, kurie nepaneigiamai patvirtintų, kad minėti defektai atsirado būtent statytos metu. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertų pateiktas išvadas, kad šie defektai galėjo atsirasti tiek statybos metu, tiek pastato eksploatacijos metu, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad visi šie minėti defektai atsirado statybos metu, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje – atmestinas.

221. Vienas iš reikalavimų, kuriuos reiškia ieškovė patikslintame ieškinyje, yra tas, kad patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį (6.8). Pažymėtina, kad ekspertas E. L., atlikdamas daugiabučio gyvenamojo namo apžiūrą, nustatė, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės techninėje patalpoje yra sumontuotas ventiliatorius, kuris gaisro atveju turi sudaryti viršslėgį liftų hole. Apžiūros metu nustatyta, kad ši patalpa užkrauta pašaliniais daiktais (ekspertizės akto 271 lapas 319 paveikslėlis). Iš pateikiamos eksperto fotonuotraukos matyti, kad šioje patalpoje pastatyta lentyna, kurioje sudėtos dėžės ir pan. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad šie patalpoje esantys daiktai būtent priklauso atsakovei, ar tai, kad atsakovė naudoja šią patalpą ne pagal paskirtį, todėl šis ieškovės reikalavimas dėl patalpų naudojimo ne pagal paskirtį - atmestinas.

222. Ekspertas E. L., atlikdamas ekspertizę, nustatė, kad durų skambučių mygtukų įrengimo atstumai nuo grindų neatitinka techninio projekto rekomendacijų (5.8). 2017 m. UAB „JP Architektūra“ parengto techninio projekto elektrotechninės dalies techninėse specifikacijose pateiktos rekomendacijos jungiklių ir kištukinių lizdų įrengimo atstumams nuo grindų, t.y. jungtukus rekomenduojama įrengti 90 arba 150 cm, o rozetes -30 cm ir 115 cm atstumu nuo grindų. Ekspertas E. L. nustatė, kad durų skambučiai antrame aukšte yra 71 cm, o kituose 85 cm aukštyje nuo grindų, nesilaikant rekomenduojamų atstumų nuo grindų. Pažymėjo, kad jungiklių įrengimo atstumai nuo grindų pateikti reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl permontuoti skambučių mygtukus nėra būtina.

223. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad nors šio defekto ekspertai nevertino kaip būtino šalinti, tačiau ieškovės vertinimu nevienodu atstumu nuo grindų įrengti durų skambučiai yra ne tik estetinio pobūdžio statybos darbų defektas, bet ir sukelia papildomų nepatogumų butų savininkams. Šiuo atveju, nors ir buvo pažeistas rekomenduotinas durų skambučių įrengimo atstumų nuo grindų, tačiau, atsižvelgiant į eksperto E. L. pateiktas išvadas, kad nėra būtina permontuoti jau sumontuotus durų skambučius, darytina išvada, kad šis defektas nėra laikytinas esminiu statybos darbų defektu, todėl ieškovės reikalavimas permontuoti durų skambučius - atmestinas.

224. Patikslintu ieškiniu ieškovė reiškė reikalavimą dėl evakuacinės laiptinės defektų ir pažaidų (4.1.3a). Ekspertas E. L. nustatė, kad evakuacinės laiptinės betono lubos, laiptų aikštelių ir maršų apačios yra užterštos dažais, skiediniais, nuo drėgmės susiformavusios pigmentinės dėmės ir paviršius nėra nudažytas. Šios pažaidos fiksuotos visuose pastato aukštuose. Ekspertė R. U. nurodė, kad darbo projekte evakuacinių laiptinių apdaila nebuvo numatyta. Atsižvelgiant į tai, kad darbo projekte evakuacinės laiptinės apdaila nebuvo numatyta ir šiuo atveju galima sutikti su atsakovės pozicija, kad ši evakuacinės laiptinės apdaila buvo atlikta papildomai, todėl šiuo atveju šis defektas nelaikytinas esminius statybos darbų trūkumu, o daugiau estetinio pobūdžio trūkumu, kuris netrukdo eksploatuoti pastato, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas - atmestinas.

225. Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 4 straipsnis apibrėžė esminius statinio reikalavimus (dabar galiojančio Statybos įstatymo 4 straipsnis įtvirtina, kad esminius statinio reikalavimus nustato 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011). Šio straipsnio 1 dalis nustatė, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus: 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos); 2) gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti; 3) higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės; 4) saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos; 5) apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti normaliomis sąlygomis; 6) energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus). To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad šio straipsnio 1 dalyje išvardytus esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) bei statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai, nurodyti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 1,3 ir 4 punktuose.

226. Statybos įstatymu apibrėžtais esminiais statinio reikalavimais įstatymų leidėjas iš esmės siekia užtikrinti kertinį ir esminį visuomenės interesą, kad statiniai būtų projektuojami ir statomi taip, jog nekeltų pavojaus žmonių, naminių gyvūnų ar nuosavybės saugai ir nepakenktų aplinkai. Vienas iš šio intereso elementų yra saugaus ir stabilaus, t. y. kokybiško, statinio sukūrimo užtikrinimas. Tai reiškia, kad Statybos įstatymu siekiama užtikrinti ne tik statinio savininko (statinio statytojo (užsakovo)), bet ir trečiųjų asmenų teises bei interesus. Šiam interesui įgyvendinti ir jį užtikrinti Statybos įstatymu nustatoma teisinių reikalavimų sistema, apimanti, be kita ko, ir įstatymo nustatytas rangovo pareigas, kurios apima rangovo pareigas statybos proceso metu ir pareigas pasibaigus statybos procesui, t. y. pareigą sukurti saugų ir stabilų statinį bei pareigą garantuoti, kad statinys tam tikrą įstatymo nustatytą terminą būtų kokybiškas. Šios rangovo pareigos yra nulemtos įstatymo ir yra imperatyviosios (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-8-450/2023, 55,56 punktai).

227. Pagal CK 6.697 straipsnio 1 dalį rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį terminą turi užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį rangovas atsako už defektus, kurie yra nustatyti per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Iš esmės analogiška nuostata dėl subrangovės atsakomybės už garantiniu laikotarpiu išaiškėjusius atliktų darbų defektus buvo įtvirtinta ir subrangos sutarties 7.3 papunktyje. Pažymėtina, kad atliktų darbų defektais gali būti pripažinti tik tokie darbų trūkumai, kuriais yra nukrypstama nuo projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų arba pažeidžiami privalomi statybos normatyviniai dokumentai.

228. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 33 punktas).

229. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytą teisinį reglamentavimą, kad atliktų darbų defektais gali būti pripažinti tik tokie darbų trūkumai, kuriais yra nukrypstama nuo projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų arba pažeidžiami privalomi statybos normatyviniai dokumentai, teismas vertindamas teismo ekspertų E. L. ir R. U. nustatytus defektus ir pažaidas, bei atsižvelgdamas į jų pateiktas išvadas, pasisako dėl žemiau nurodytų darbų defektų ir pažaidų, kurie vertinami kaip statybos darbų defektai.

230. Pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 punkte pastato bendro naudojimo objektai apibrėžiami kaip bendrosios pastato konstrukcijos: 1) pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendro naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendro naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso savininkams); 4) vietiniai inžinieriniai tinklai- kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendro naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir(ar) valdomas žemės sklypas.

231. Lietaus vandens nuotekų sistemos defektai (1.1) Ekspertas E. L. ekspertizės metu nustatė, kad Saltoniškių g. atšaka, ties tiriamu pastatu eina su nuolydžiu ir užsibaigia atraminės sienutės konstrukcija. Ties atraminės sienutės konstrukcija Saltoniškių g. atšakos važiuojamoji dalis suformuota su nuolydžiu į tiriamą pastatą. Lyjant ir ypač liūčių metu, lietaus vanduo Saltoniškių g. atšaka teka žemyn ir atsimušęs į atraminės sienutės konstrukciją, teka į Saltoniškių g. 44 požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Nors ir ties Saltoniškių g. 44 požeminės automobilių stovėjimo aikštelės pakeliamais vartais yra įrengtas lietaus vandens surinkimo latakas, tačiau šis latakas nesugeba surinkti žemyn tekančio lietaus vandens ir lietaus vanduo patenka tiek į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tiek į greta esančias technines patalpas. Tekantis vanduo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę pažeidžia STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 10.6 punktą. Bylos nagrinėjimo metu ekspertas E. L. paaiškino, kad įrengus papildomą lataką situacija pagerėtų, bet papildomo latako įrengimas neišspręstų šios problemos. Turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl papildomo vandens surinkimo ir latako įrengimo. Liudytojas E. M. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad šiuo atveju vanduo nuo gatvės teka ne į šulinį, bet teka į parkingą. Apačioje esantis trapas nesurenka viso vandens. Trapas yra valomas. Nurodė, kad Saltoniškių gatvės gale esantis miesto šulinys turėtų surinkti visą vandenį, todėl, norint, kad vanduo nepatektų į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, turi būti įrengtas nukreipimas nuo panduso link miesto šulinio.

232. Neįrengta vaikų žaidimų aikštelė (1.2). Ekspertas E. L. ekspertizės akte nurodė, jog vadovaujantis 2016-03-20 galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (galiojusi redakcija nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31) numatė, kad pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams. Minimalią sklypo struktūrą sudaro tokios jo dalys (plotai): želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms (10.4 punktas). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 ir 242 punkto reikalavimais, žemės sklype turėjo būti suprojektuota ir įrengta vaikų žaidimų aikštelė, sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Projektiniuose sprendiniuose buvo numatyta įrengti vaikų žaidimų aikštelę, kuri turėjo būti dengta gumine danga.

233. Netinkama aptvėrimo pagrindo betono aplinkos poveikio klasė (1.3.3). ekspertas E. L. nurodė, jog apžiūros metu buvo nustatyta, kad netinkama įvažiavimo į požeminės automobilių stovėjimo aikštelės atraminių sienučių betono aplinkos poveikio klasė. Rekomenduojama pažeistą betono paviršių nuvalyti suremontuoti remontiniais mišiniais ir apsaugoti nuo atmosferinių kritulių poveikio įrengiant pvz. skardinį stogelį. Liudytojas E. M. nurodė, kad šis defektas buvo taisomas, tačiau uždėtas per plonas betono sluoksnis.

234. Nekokybiškai atlikti naujos tvoros įrengimo darbai (1.3.4). Ekspertas E. L. apžiūros metu fiksavo, kad naujai įrengtos tvoros elementai pažeisti korozijos. Korozijos židiniai susiformavo dėl netinkamos apdailos. Laiku nepašalinus korozijos židinių, jie toliau intensyviai vystysis. Ekspertė R. U. pateikė išvada, kad trūkumas buvo taisomas, tačiau nebuvo pilnai ištaisytas, nes egzistuoja korozija, kliba rankena. Remiamasi įrašu statybos žurnale Nr.12, 2022-08-18 darbas - tvoros dalys perdažytos, 1 vnt. Kartu prie statybos žurnalo pateikia defektų taisymo fotofiksacija. Defekto šalinimo kaina 111,98 Eur be PVM ir 135,49 Eur su PVM. Liudytojas E. M. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tvoros segmentas vietomis buvo padažytas, tačiau liko nesutvarkyta prie tvoros virinimo vietų, prie vartelių spynos. Tvoros segmentas turėtų būti dažomas milteliniu būdu.

235. Netinkamas asfalto dangos įrengimas (1.5.4). Ekspertas E. L. nustatė, kad ties įvažiavimu į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, fiksuota netinkamai įrengta asfaltbetonio siūlė prie borto bei nurodyta, jog šie defektai ir pažaidos susiformavo statybos metu. Liudytojas E. M. nurodė, kad šis defektas nėra pašalintas.

236. Neužtaisytos trinkelių siūlės (1.5.7). Ekspertė R. U. pateikia išvadą, kad perklotos trinkelės yra nepilnai užpildytos atsijomis apie 1 kv.m. plotą ir šio trūkumo šalinimo kaina yra 16,08 Eur be PVM bei 19,46 Eur su PVM. Teismo posėdžio metu ekspertas E. L. paaiškino, kad reikalingas papildomas užpildymas atsijomis.

237. Automobilių stovėjimo vietų ženklinimo pažaidos (1.7). Ekspertas E. L. apžiūros metu fiksavo, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, atsilupę horizontalaus automobilių stovėjimo vietų ženklinimo dažai. Tokios pažaidos galėjo susiformuoti atliekant automobilių stovėjimo vietų ženklinimą ir pažeidžiant ženklinimo įrengimo technologiją.

238. Netinkamos dangos užleidimas ant vertikalių plokštumų (2.2.1). Ekspertas E. L. nurodė, jog apžiūros metu buvo nustatyta, kad stogo danga ant vertikalios plokštumos užleista nepakankamai, nėra užsandarinta ir netenkina statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 27.2 punkto reikalavimų. Nurodo, jog tai yra statybos defektas. Teismo posėdžio metu ekspertas E. L. nurodė, kad stogo danga turi būti užleista pakankamai, kadangi priešingu atveju nebus pilnai apsaugoma stogo danga ir fasadas apsaugoti nuo kritulių poveikio.

239. Netinkamas dangos įrengimas (2.2.2). Ekspertas E. L. nurodė, jog pagal technologinius reikalavimus prilydoma hidroizoliacinė danga, dėl galimų pažeidimų ir technologiškai sudėtingo jos priklijavimo, neturėtų būti montuojama stačiu kampu, o turėtų būti montuojama formuojant 45 laipsnių kampu nuožulą. Objekto apžiūros metu buvo fiksuota, kad prilydoma ritininė danga įrengta 90 laipsniu kampu ir pastoviai veikiama mechaniškai per ją vaikščiojant. Be to, prilydoma ritininė danga ties metalo konstrukcijomis įrengta nepatikimai, sumontuojant 90 laipsniu kampu, jos galai nėra užsandarinti. Pažymi, kad tai yra statybos darbų brokas.

240. Tvirtinimo varžtų korozija (2.3.2). Ekspertas E. L. nurodė, jog apžiūros metu buvo fiksuota metalo konstrukcijų tvirtinimo varžtų korozija, kuri galėjo pasireikšti dėl keleto priežasčių, t.y. netinkamai pasirinkti varžtai bei varžtų montavimo metu buvo pažeistas jų apsauginis cinko sluoksnis. Pažymėjo, kad tai statybos defektas. Nešalinant šio defekto, galimas korozijos plitimas. Liudytojas E. M. patvirtino, kad šis defektas buvo šalinamas, tačiau šiuo metu yra ne varžtai pakeisti.

241. Cokolinės pastato dalies defektai ir pažaidos (3.1). Ekspertės R. U. pateikiama išvada, kad defektas yra taisytas, dalis yra ištaisyta. Išvada pateikiama remiantis įrašu statybos darbų žurnale Nr. 13, kuriame 2022-10-07 fiksuotas darbas – įrengtas pastato cokolinės dalies apdailinis sluoksnis, 1 komp. Prie statybos darbų žurnalo pateikta defekto šalinimo fotofiksacija. Ekspertės R. U. pateiktoje išvadoje nurodoma, kad defekto šalinimo išlaidos yra 161,73 Eur be PVM ir 195,69 Eur su PVM. Ekspertas E. L. nurodė, jog apžiūros metu nustatyta, kad nėra įrengtas cokolinės pastato dalies apdailinis sluoksnis, o plastikinis cokolinis profilis vietomis sulaužytas. Neįrengtas apdailinis sluoksnis – statybos darbų defektas. Plastikinis cokolinis profilis galėjo būti sulaužytas tiek statybos metu, tiek ir pastato eksploatacijos metu.

242. Plyšiai tinkuotose fasado dalyse (3.2.1), apdailinio fasadinio tinko nutrupėjimai (3.2.2), mechaninės fasado apdailinio tinko sluoksnio pažaidos (3.2.3), dėmės ant fasadinio tinko (3.2.4), fasadinio tinko nelygumai (3.2.5). Ekspertė R. U. pateikė išvadą, kad eksperto E. L. nustatyti pastato tinkuotos fasado dalies plyšiai ir nutrupėjimai yra ištaisyti, išskyrus naujai atsiradusį tinko atsilupimą angokraštyje. Naujai atsiradusio tinko atsilupimo defekto šalinimo išlaidas ekspertė R. U. skaičiavo 85,71 Eur bei PVM ir 103,71 Eur su PVM.

243. Balkonų apdailos defektai ir pažaidos (3.4.1). Ekspertas E. L. nustatė, kad nuo drėgmės poveikio yra susiformavusios pigmentinės dėmės bendrojo naudojimo balkonų plokščių apačioje. Pažaidos susiformavo dėl neįrengto laštakio balkono briaunos apačioje. Ekspertė R. U. nurodė, kad vietoje patikrinus balkonus po taisymo, nustatyta, kad balkonų šonuose laštakis neįrengtas. Atlikti hermetizavimo darbai, tačiau vanduo patenka per paliktus tarpus. Dėl defektų balkonų apačios tinkas apneštas purvu, reikalingas balkonų lubų dažymas. Defektų šalinimo išlaidos pagal ekspertės R. U. skaičiavimus yra 1884,20 Eur be PVM ir 2279,88 Eur su PVM. Liudytojas E. M. paaiškino, kad šis defektas buvo šalinamas, t.y. balkonai buvo tvarkomi iš priekinės dalies. Nurodė, jog pirmų aukštų balkonų defektai pašalinti, tačiau bėga vanduo 8-9 aukšto balkonuose.

244. Nekokybiškas įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimas (3.5.1). Ekspertas E. L. nurodė, jog apžiūros metu buvo fiksuota, kad įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę stogelio fasado apskardinimas įrengtas netolygiai, su vizualiai matomu nukrypimu bei nurodo, jog tai statybos brokas. Liudytojas E. M. nurodė, kad šis defektas yra matomas vizualiai.

245. Kabančių lubų nelygumai (4.1.1) Ekspertė R. U. pateikė išvadą, kad dalis šio defekto yra ištaisyta. Nustatė, kad yra neišlygintas pakabinamų lubų karkasas 2 aukšte ir lokalios vietos. Šio defekto šalinimo išlaidos pagal pateiktus ekspertės R. U. skaičiavimus sudaro 1091,44 Eur be PVM ir 1320,64 Eur su PVM. Liudytojas E. M. nurodė, kad yra iki galo nesutvarkyti kabančių lubų rėmai prie kurių kabinamos kabančios lubos. Kabančių lubų išpildymas yra netvarkingas.

246. Deformaciniai plyšiai (4.2.1 a). Ekspertas E. L. nustatė 10-o aukšto bendro naudojimo koridoriuose pertvaroje susiformavusį gulsčią deformacinį plyšį. Ekspertė R. U. šį trūkį taip pat fiksavo, nurodydama, jog dalis šio trūkio yra ištaisyta. Ekspertė nustatė naujus tinko įtrūkimus. Nurodė, jog tvarkomas sienų įtrūkių plotas yra 3,11 kv.m., kurios turi būti tinkuojamos, atšokusios tinko dalys turi būti tinkuojamos naujai. Pagal ekspertės R. U. pateiktus skaičiavimus, defekto šalinimo išlaidos yra 1036,76 be PVM ir 1254,48 Eur su PVM. Liudytojas E. M. nurodė, kad šis defektas buvo šalinamas, tačiau tai nebuvo tinkamai atlikti šalinimo darbai. Buvo užtaisyti tik siūlė, kai tuo tarpu turėjo būti atlikti paruošiamieji darbai ir tik tada tvarkomas visas plotas, o ne tik pati siūlė.

247. Betoninių sienų defektai ir pažaidos (4.2.3). Ekspertas E. L. nustatė, kad pastato evakuacinėje laiptinėje prieš nudažant nebuvo nuvalyti betono ir skiedinio likučiai. Ekspertė R. U. nustatė uždažytus betono aptaškymus 3,7 ir 8 evakuacinės laiptinės aukštuose.

248. Neįrengtos grindjuostės (4.3.3) Ekspertas E. L. teismo ekspertizės atlikimo metu nustatė, kad evakuacinėje laiptinėje nėra įrengtos grindjuostės, kas neatitinka STR 2.05.13:2004 „Statinio projektavimas. Grindys“ reikalavimų bei pažymėjo, kad tai statybos darbų defektas.

249. Neįrengtos akmens masės plytelių dangos (4.3.4 a) Ekspertas E. L. nustatė, kad evakuacinėje laiptinėje nėra užbaigti akmens masės plytelių klijavimo darbai. Pažymėjo, kad tai statybos darbų defektas.

250. Neįrengtos medinių lentų dangos (4.3.4 b). Ekspertas E. L. nurodė, jog projektiniuose sprendiniuose nurodyta, kad visuose balkonuose turi būti įrengtos TL-1 medžio kompozito lentų su lagėmis grindų danga. Objekto apžiūros metu nustatyta, kad bendro naudojimo balkonuose medžio kompozito lentų grindys nėra įrengtos. Pažymėjo, kad per šiuos balkonus eina evakuacinis kelias iš liftų holo į evakuacinę laiptinę ir balkonuose įrengus medžio kompozito lentų grindis būtų nusižengta gaisrinės saugos reikalavimams, kurie numato, kad I ugniai atsparumo laipsniuose statiniuose evakuacinių laiptinių, kai jais evakuojasi 50 ir daugiau žmonių grindys turi būti nedegios.

251. Neįrengti įspėjamieji paviršiai žmonėms su negalia (ŽN)(4.3.4 c). Ekspertas E. L. apžiūros metu nustatė, kad įspėjamieji paviršiai nėra įrengti, nors tiek techninio projekto statinio architektūra dalies sprendiniuose, tiek ir darbo projekto architektūra sprendiniuose buvo numatyta įrengti įspėjamuosius paviršius žmonėms su negalia. Pažymėjo, kad yra statybos darbų defektas.

252. Laiptų konstrukcijos defektai ir pažaidos (4.4.1). Ekspertas E. L. objekto apžiūros metu nustatėm kad evakuacinėje laiptinėje buvo fiksuoti gelžbetoninių laiptų maršų ir aikštelių betono pavieniai nudaužymai, taip pat fiksuota, kad tarp laiptų maršų konstrukcijų ir sienų konstrukcijų yra palikti tarpai. Dėl tokių pažaidų nukenčia estetinis patalpų vaizdas. Pažymėjo, kad didesnė tikimybė, kad pakopos buvo nudaužytos statybos metu. Dėl tarpų tarp laiptų maršų ir sienos konstrukcijos, didelė tikimybė, kad tai yra projektavimo klaida.

253. Durų furnitūros korozija (4.5.3).Ekspertas E. L. apžiūros metu fiksavo durų varčios furnitūros koroziją bei vertino tai, kaip durų gamybos broką.

254. Neįrengti durų atidarymo stabdžiai (4.5.5). Ekspertas E. L. nustatė apžiūros metu, kad bendro naudojimo koridoriaus galuose, ties inžinierinių komunikacijų šachtomis, ties greta esančiomis durimis į butus, nėra įrengti durų atidarymo stabdžiai, todėl varstant buto duris, rankenomis daužoma inžinierinių komunikacijų apdaila. Pažymėjo, kad tai nekokybiškų statybos darbų rezultatas.

255. Neužbaigta sienų apdaila (4.6.1) Ekspertas E. L. nustatė, kad technines patalpas nuo požeminės automobilių stovėjimo aikštelės patalpų skiriančios sienos pagal projektą turėjo būti nudažytos, tačiau nebuvo nudažytos. Pažymėjo, kad statybos darbų defektas.

256. Neįrengti sanitariniai prietaisai (4.6.2). Ekspertas E. L. nustatė, kad valytojos patalpoje nėra sumontuoti sanitariniai prietaisai: kriauklė ir klozetas, nors darbo projekto statinio architektūros dalies sprendiniuose yra suprojektuotas klozetas ir plautuvė. Pažymėjo, kad tai statybos darbų defektas.

257. Neįrengtos pakabinamos lubos (4.6.3). Ekspertas E. L. nustatė, kad darbo projekto statinio architektūros dalyje lubų plane ir fasadinių paviršių žiniaraštyje nurodoma, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės liftų hole įrengiamos kabančios lubos. Apžiūros metu nustatyta, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės liftų hole kabančios lubos nėra sumontuotos. Pažymėjo, kad statybos darbų defektas.

258. Kabeliai nėra apsaugoti nuo mechaninio ir atmosferinio poveikio (5.1). Ekspertas E. L. apžiūros metu nustatė, kad ant pastato stogo bei požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėti palikti elektros kabeliai, kurie nėra pritvirtinti, jų gyslos nėra izoliuotos. Ant stogo esantys kabeliai nėra apsaugoti nuo atmosferos poveikio, mechaninių pažeidimų, saulės UV spindulių poveikio. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje kabeliai nėra tinkamai pritvirtinti, nėra izoliuotos kabelių gyslos, kabeliai apvynioti aplink šildymo sistemos vamzdžius. Pagal „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės“ reikalavimus nenaudojama atviroji elektros instaliacija turi būti išmontuota. Nurodė, jog šie palikti kabeliai galimai skirti butų savininkų oro vėsinimo sistemos išorinių blokų pajungimui. Rezervinių kabelių palikimas panaudojimui ateityje yra galimas, tačiau kabeliai turi būti tinkamai pritvirtinti, apsaugoti nuo galimų mechaninių ar kitokio pobūdžio pažeidimų, tinkamai sužymėti, kabelių gylos izoliuotos, suvestos į komutacines dėžutes. Pažymėjo, kad kabelių įrengimas neatitinka Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 14,16,33,34,42,43 punktų reikalavimų. Kabelių tvirtinimas taip pat neatitinka UAB „JI Architektūra“ parengto techninio projekto elektroninės dalies techninės specifikacijos.

259. Netinkamas kabeliavimas (5.5). Ekspertas E. L. nustatė, kad jėgos ir signaliniai kabeliai pastate sumontuoti ant pačių kabelinių kopėčių be jokio atskyrimo, kas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Ekspertė R. U. nustatė, kad defektas egzistuoja dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse, Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklėse nurodytų reikalavimų neišpildymo.

260. Netinkamas evakuacinės laiptinės plotis ir laiptų nuolydis (6.1). Ekspertas E. L. apžiūros metu nustatė, kad evakuacinės laiptinės betoninių laiptų plotis yra apie 29,5 cm, o aukštis 15 cm, o iš pirmo aukšto į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę pakopos plotis yra 24 cm, o aukštis apie 20 cm. Nurodė, jog evakuacinės laiptinės iš pirmo aukšto į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę laiptų pakopų nuolydis ir laiptinės tarpaukštinių aikštelių plotis neatitinka Gyvenamųjų namų pastatų gaisrinės saugos taisyklių 47 punkto reikalavimų ir neatitinka techninio projekto gaisrinės saugos reikalavimų. Vertintinas kaip statybos defektas

261. Nefunkcionalūs priešgaisriniai vartai požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje (6.3). Ekspertas E. L. apžiūros metu nustatė, kad požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje sumontuoti priešgaisriniai vartai. Šie priešgaisriniai vartai nėra pajungti prie elektros ir gaisrų valdymo sistemos. Vertino kaip nekokybiškai atliktą statybos darbą.

262. Netinkamas priešgaisrinių durų pajungimas (6.4). Taip pat apžiūros metu ekspertas E. L. nustatė, kad netinkamai pajungtos priešgaisrinės durys iš evakuacinės laiptinės ant stogo. Pažymėjo, kad tai yra nekokybiškai atliktas statybos darbas.

263. Netinkamos inžinierinių komunikacijų apdailos durys (6.7). Ekspertas E. L. apžiūros metu nustatė, kad inžinierinių komunikacijų šachtose, perdangos lygyje, yra atliktas priešgaisrinis sandarinimas. Sandarinimas atliktas nekokybiškai – matomi tarpai.

264. Prie laiptų nėra įrengti turėklai (7.1). Ekspertas E. L. nustatė, kad ties įvažiavimu į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, evakuacinėje laiptinėje iš pirmo aukšto į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir laiptuose iš dešimto aukšto ant stogo nėra įrengti turėklai. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrengė turėklus prie parkingo ir evakuacinėje laiptinėje. Ekspertė R. U. nustatė,kad lauko laiptų turėklų atramos pritvirtintos skirtingai, neestetinis vaizdas. Pagrindo metalas pradėta koroduoti, todėl reikia papildomos antikorozinės dangos. Ekspertė R. U. paskaičiavo defekto šalinimo išlaidas, kurios sudaro 24,81 Eur be PVM bei 30,02 Eur su PVM.

265. Pavojingi peraukštėjimai (7.2). Ekspertas E. L. ant pastato stogo nustatė pavojingus peraukštėjimus, netenkinančius STR „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ reikalavimų. Ekspertė R. U. ekspertizės aprašomojoje dalyje nurodoma, kad peraukštėjime tarp stogo ir laiptų egzistuoja pirmas rizikos faktorius dėl statinių naudotojų paslydimo ir kritimo smūgio, statinių naudotojams praradus pusiausvyrą, t.y. neatitinka STR2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“ 10.1 punkto reikalavimų.

266. Žemas konstrukcijų aukštis (7.3). Ekspertas E. L. nustatė, kad ant pastato stogo sumontuotos metalo konstrukcijos ir aukštis nuo metalinių laiptelių aikštelės iki apatinės metalo konstrukcijos dalies yra 1,63 cm, todėl lipant laiptais galima susižaloti. Toks žemės konstrukcijų aukštis, kelia pavojų ant stogo turintiems patekti asmenims, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ekspertė R. U. taip pat patvirtino, kad žemesnio aukščio stogo konstrukcija yra kliūtis, apimanti sužeidimus, atsirandančius dėl tiesioginio smūgio ar kontakto naudotojui atsitrenkus konstrukcijas. Taip pat konstatavo, kad priklijuota juosta yra atsiklijavusi, rekomenduojam uždažyti įspėjimus kita spalva. Ekspertės R. U. paskaičiuotos trūkumo šalinimo išlaidos yra 2,03 Eur be PVM ir 2,46 Eur su PVM.

267. Nepažymėti ir neapsaugoti langai (7.4). Ekspertas E. L. nustatė, kad kiekvieno aukšto liftų hole sumontuoti langai nėra pažymėti kaip saugūs. Pažymėjo, kad stiklai turi būti sužymėti ir apsaugoti atitvarais.

268. Nesaugus patekimas į vandens apskaitos mazgą ir gesinimo stoties patalpą (7.5). Ekspertas E. L. nustatė, kad pastate įrengtas nesaugus patekimas į vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpas (per stacionariai įrengtas kopėčias). Ekspertė R. U. nurodė, kad šiuo atveju rizikos suvaldymui galimi keli taisymo būdai, t.y. įrengiant papildomą atramą /rankeną kopėčių viršuje.

269. Nenumatyti parkavimo borteliai automobilių stovėjimo aikštelėje lauke (7.6). Ekspertas E. L. nurodė, jog vadovaujantis techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 145 punkto reikalavimas, kad lauko automobilių aikštelėje turėjo būti numatytos priemonės, kurios apsaugo transporto priemones nuo atsitrenkimo į aptvarus, gatvės ir teritorijos elementus. Tokios priemonės yra ratų atmušėjai.

270. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko su tam tiktai nustatytais defektais, teigdama, kad daugiabutis gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti ir pridavimo metu nebuvo nustatyta jokių defektų. Pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimas tinkamu naudoti neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės, paaiškėjus defektams, juos šalinti arba atlyginti šių defektų šalinimo išlaidas.

271. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovė teikė fotonuotraukas, video medžiagą dėl lietaus vandens nuotekų sistemos defektų. Ieškovės vertinimu, šis defektas nėra pašalintas, vanduo toliau patenka į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Atsakovė pateikė video medžiaga, kurioje fiksuota, kad lietaus metu vanduo patenka šulinį bei teigia, kad defektas yra ištaisytas. Be to, atsakovės vertinimu, galimai vanduo patenka į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę dėl netinkamai bendrijos prižiūrimų trapų ar netinkamai veikiančių siurblių, už kurių priežiūra yra atsakinga bendrija. Tačiau nagrinėjamu atveju sutikti su atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Rinva“ pozicija, kad problema egzistuoja tik dėl nevalomų trapų ir siurblių netinkamos priežiūros, nėra pagrindo, kadangi teismo vertinimu, įrengiant vandens nuotekų sistemą nebuvo pilnai įvertinta daugiabučio gyvenamojo namo statybos vieta, atsižvelgiant į reljefo ypatumus ir priimti sprendiniai nebuvo pakankami užtikrinant tinkamos vandens nuotekų sistemos funkcionavimą. Todėl darytina išvada, kad lietaus vandens nuotekų sistemos defektai nėra pašalinti ir šis defektas egzistuoja. Kokiu būdu šis defektas gali būti šalinamas, nurodė bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas E. L. ir liudytojas E. M..

272. Bylos nagrinėjimo metu išsiskyrė šalių pozicijos dėl vaikų žaidimų aikštelės įrengimo. Ieškovės vertinimu šis defektas turi būti pašalintas, t.y. įrengta vaikų žaidimų aikštelė kaip ir numatyta projektiniuose sprendiniuose. Atsakovės vertinimu, vaikų žaidimų aikštelės neįrengimas nelaikytinas defektu, kadangi vaikų žaidimų aikštelė buvo sumontuota tik daugiabučio gyvenamojo namo pridavimo metu, o vėliau buvo sutarta su butų pirkėjais, kad vaikų žaidimų aikštelė bus įrengta šalia esančio daugiabučio gyvenamojo namo. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 ir 242 punkto reikalavimais, žemės sklype turėjo būti suprojektuota ir įrengta vaikų žaidimų aikštelė, sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Projektiniuose sprendiniuose buvo numatyta įrengti vaikų žaidimų aikštelę, kuri turėjo būti dengta gumine danga. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ redakcija numato analogiškus reikalavimus sklypo rekreacijai. Todėl šiuo atveju vertinti, kad statybos reglamento imperatyviai numatyti reikalavimai dėl rekreacinių zonų įrengimo, galėjo būti keičiami šalių susitarimu dėl vaikų žaidimų aikštelės įrengimo šalia esančio daugiabučio gyvenamojo namo kieme, yra negalimas. Šalys negali keisti susitarimu imperatyviai statybos reglamentų nustatytų reikalavimų, tuo labiau, kad vaikų žaidimo aikštelė buvo įrengta pastato pridavimo metu, kas taip pat leidžia teigti, kad šis statybos reglamento reikalavimas yra privalomas daugiabučio gyvenamojo namo statytojui.

273. Vienas iš reikalavimų, kuriuos reiškia ieškovė, neįrengta hidroizoliacija ant lauko parkingo sienų, pastato pamatų. Šį reikalavimą ieškovė grindžia pateikta S. M. išvada bei pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti drėgmės ir vandens sukeliamos pasekmės. Nors ekspertas E. L. nefiksavo šio defekto, tačiau ieškovės vertinimu šis defektas nebuvo užfiksuotas tik todėl, kad ekspertas E. L. defektus fiksavo rudenį, kai buvo sausa ir šis defektas nebuvo matomas. Pažymėtina, kad ekspertas E. L. ekspertizės išvadoje nurodoma jog atraminės sienutės buvo įrengiamos skirtingais laikotarpiais, statant daugiabutį gyvenamąjį namą Saltoniškių g. 44 atraminė sienutė buvo rekonstruota ant senosios, įrengiant papildomai monolitinio gelžbetonio dalį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad techniniame projekte numatyta atitraukti parkingo sieną nuo esamos sienutės. Kaip matyti iš eksperto E. L. ekspertizės išvadoje nurodytų duomenų, kad atraminė sienutė buvo rekonstruota ant senosios įrengiant papildomai monolitinio gelžbetonio dalį, kai tuo tarpu techniniame projekte numatyta, kad parkingo siena turėjo būti atitraukta nuo esamos sienutės. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir UAB „Rinva“ atstovai teigė, kad atraminė sienutė buvo pastatyta jau anksčiau prieš gyvenamojo daugiabučio namo statybas ir rangovas neturėjo pareigos papildomai įrenginėti atraminės sienutės hidroizoliacijos, tačiau teismo vertinimu, rangovui pasirinkus sprendimą atraminę sienutę rekonstruoti ją įrengiant ant senosios atraminės sienutės, turėjo būti padaryta tiek parkingo sienų, tiek pamatų hidroizoliacija. Šis defektas laikytinas statybos darbų trūkumu, kadangi parkingo siena nebuvo atitraukta nuo jau esamos atraminės sienutės.

274. Kaip jau buvo minėta statybos darbų defektais gali būti pripažįstami tik tokie darbų trūkumai, kurias nukrypstama nuo projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų arba pažeidžiami privalomi statybos norminiai dokumentai. Teismo vertinimu, lietaus vandens nuotekų sistemos defektai (1.1); neįrengta vaikų žaidimų aikštelė (1.2); netinkama aptvėrimo pagrindo betono aplinkos poveikio klasė (1.3.3); nekokybiškai atlikti naujos tvoros įrengimo darbai (1.3.4); netinkamas asfaltuotos dangos (1.5.4); neužtaisytos trinkelių siūlės (1.5.7); automobilių stovėjimo vietų ženklinimo pažaidos (1.7); netinkamos dangos užleidimas ant vertikalių plokštumų (2.2.1); netinkamas dangos įrengimas (2.2.2); tvirtinimo varžtų korozija (2.3.2); cokolinės pastato dalies defektai ir pažaidos (3.1); plyšiai tinkuotose fasado dalyse (3.2.1), apdailinio fasadinio tinko nutrupėjimai (3.2.2), mechaninės fasado apdailinio tinko sluoksnio pažaidos (3.2.3), dėmės ant fasadinio tinko (3.2.4), fasadinio tinko nelygumai (3.2.5); balkonų apdailos defektai ir pažaidos (3.4.1); nekokybiškas įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimas (3.5.1); kabančių lubų nelygumai (4.1.1); deformaciniai plyšiai (4.2.1 a); betoninių sienų defektai ir pažaidos (4.2.3); neįrengtos grindjuostės (4.3.3); neįrengtos akmens masės plytelių dangos (4.3.4 a); neįrengtos medinių lentų dangos (4.3.4 b); neįrengti įspėjamieji paviršiai žmonėms su negalia (ŽN)(4.3.4 c); laiptų konstrukcijos defektai ir pažaidos (4.4.1); durų furnitūros korozija (4.5.3); neįrengti durų atidarymo stabdžiai (4.5.5); neužbaigta sienų apdaila (4.6.1); neįrengti sanitariniai prietaisai (4.6.2); neįrengtos pakabinamos lubos (4.6.3); kabeliai nėra apsaugoti nuo mechaninio ir atmosferinio poveikio (5.1); netinkama kabelių degumo klasė (5.2); netinkamas kabeliavimas (5.5); gaisrinių čiaupų defektai (5.7); netinkamas evakuacinės laiptinės plotis ir laiptų nuolydis (6.1); nefunkcionalūs priešgaisriniai vartai požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje (6.3); netinkamas priešgaisrinių durų pajungimas (6.4); netinkamos inžinierinių komunikacijų apdailos durys (6.7); prie laiptų nėra įrengti turėklai (7.1); pavojingi peraukštėjimai (7.2); žemas konstrukcijų aukštis (7.3); nepažymėti ir neapsaugoti langai (7.4); nesaugus patekimas į vandens apskaitos mazgą ir gesinimo stoties patalpą (7.5); nenumatyti parkavimo borteliai automobilių stovėjimo aikštelėje lauke (7.6), defektai laikytini statybos trūkumais.

275. Patikslintame ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti atsakovę dalį nustatytų defektų įpareigoti pašalinti, t.y. suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus nuvedimo sistemą (defektas 1.1); suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendrojo naudojimo balkonuose (defektas 4.3.4b); įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5); pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas 6.1); pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje aikštelėje trūkumus (defektas 6.3); pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato pajungimo trūkumus (defektas 6.4); pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpą trūkumus (defektas Nr.7.5). Pašalinti šiuos statybos defektus galima tik parengiant projektinius sprendinius, ar taikant kitus defektų šalinimo būdus, kurie atitiktų faktinę situaciją, t.y. būtų ištaisyti nekokybiškai atlikti statybos darbai. Esant šioms anksčiau nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo statybos anksčiau išvardintus defektus - tenkintinas.

276. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę pakeisti pastato bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose pastato statybos metu įrengtus elektros kabelius į teisės aktų reikalavimus atitinkančius elektros kabelius (defektas Nr. 5.2). Ieškovė nurodė, jog ekspertas E. L. ekspertizės metu nustatė, kad buvo panaudoti degūs Eca degumo klasės kabeliai pastato elektros instaliacijoje, kai pagal Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimus turėjo būti naudojami Cca degumo klasės (savaime gęstantis (nepalaikantis degimo) kabeliai. Nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimas pakeisti pastato bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose pastato statybos metu įrengtus elektros kabelius, teismo vertinimu yra neįgyvendinamas, kadangi elektros kabeliai yra sujungti į vientisą sistemą ir todėl turėtų būti keičiama visa sistema, o ne vien tik kabeliai bendro naudojimo patalpose. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad pasirinkta kabelių degumo klasė kelia elektros instaliacijos sistemos trukdžius. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų (ekspertės R. U. ekspertizės akto 112-113 psl.) matyti kad buvo naudojamas kabelis paženklintas CE ženklu. Prospecta JB-Y(St) Y ugniai atsparių behalogeninių kabelių charakteristikoje nurodytas grandinės vientisumas (atsparumas ugniai, vientisumo išlaikymo kriterijus gaisro metu) yra PH 90, kas atitinka E 90, t.y. išlaiko 90 min. ir tenkina projekto reikalavimus. Esant šioms paminėtoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti pastato bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose pastato statybos metu įrengtus elektros kabelius į teisės aktų reikalavimus atitinkančius elektros kabelius - atmestinas.

277. Taip pat ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse (defektas 5.7). Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad ekspertas E. L. nustatė, kad pagal techninį projektą gaisrinių čiaupų spintelėse turėjo būti įrengti ranka įjungiami dūmų šalinimo valdymo sistemos įrenginiai, tačiau nebuvo įrengti. Ekspertė R. U. pateiktoje ekspertizės išvadoje nurodė, kad nors techniniame projekte buvo numatytas dūmų šalinimo sistemos valdymo įrenginių mygtukas įjungiamas ranka, tačiau darbo projekte procesų valdymas ir automatizacija komutacinėse dėžėse rankinis valdymas nenumatytas. Duomenų, kad šiuo sprendiniu buvo pažeisti priešgaisrinės saugos reikalavimai byloje nėra. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse - atmestinas.

278. Ieškovė patikslintu ieškiniu dalį nustatytų statybos trūkumų prašė atsakovę pašalinti, o už kitų defektų pašalinimą, priteisti nuostolių atlyginimą. Nuostolių dydį ieškovė skaičiuoja remiantis eksperto E. L. pateiktas skaičiavimais. Pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti nuostolių atlyginimą taip pat ir už defektus, kuriuos teismas vertino remiantis ekspertės R. U. išvada kaip tinkamai pašalintus ir taip pat už defektus, kurie ekspertų buvo vertinami kaip galėję atsirasti ne tik statybos metu, bet ir pastato eksploatacijos metu. Dalį defektų ekspertė R. U. vertino kaip taisytus, bet netinkamai ištaisytus. Pažymėtina, kad ir šių defektų šalinimą ieškovė taip pat prašė priteisti visas išlaidas remiantis eksperto E. L. išvada. Atsižvelgiant į tai, kurie defektai į pripažinti statybos darbų defektais, nuostolių dydis nustatomas tik šiems statybos defektams pašalinti: neįrengta vaikų žaidimų aikštelė (1.2) 8218,67 Eur; netinkama aptvėrimo pagrindo betono aplinkos poveikio klasė (1.3.3) 12,50 Eur; nekokybiškai atlikti naujos tvoros įrengimo darbai (1.3.4) 111,98 Eur (ekspertės R. U. nurodytos defekto šalinimo išlaidos; netinkamas asfalto dangos įrengimas (1.5.4) 20,19 Eur; neužtaisytos trinkelių siūlės (1.5.7) 16,08 Eur (R. U. nurodyta defekto šalinimo kaina); automobilių stovėjimo vietų ženklinimo pažaidos (1.7) 13,41 Eur; netinkamos dangos užleidimas ant vertikalių plokštumų (2.2.1) 314,20 Eur; netinkamas dangos įrengimas (2.2.2) 136,07 Eur; tvirtinimo varžtų korozija (2.3.2) 276,78 Eur; cokolinės pastato dalies defektai ir pažaidos (3.1) (ekspertės R. U. paskaičiuotos išlaidos už neįrengtą cokolinės pastato dalies sluoksnį – 161,73 Eur., už plastikinį cokolinį profilio defektų šalinimą išlaidos nepriteisiamos, kadangi ekspertizės akte nurodoma, kad plastikinis cokolinis profilis galėjo būti sulaužytas tiek statybos metu, tiek eksploatacijos metu); plyšiai tinkuotose fasado dalyse (3.2.1), apdailinio fasadinio tinko nutrupėjimai (3.2.2), mechaninės fasado apdailinio tinko sluoksnio pažaidos (3.2.3), dėmės ant fasadinio tinko (3.2.4), fasadinio tinko nelygumai (3.2.5) 85,71 Eur (ekspertės R. U. paskaičiuotos naujai atsiradusių tinkų nutrupėjimo defekto šalinimo išlaidos); balkonų apdailos defektai ir pažaidos (3.4.1) 1884,20 Eur (ekspertės R. U. paskaičiuotos defekto šalinimo išlaidos); nekokybiškas įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimas (3.5.1) 199,37 Eur; kabančių lubų nelygumai (4.1.1) 1091,44 Eur (ekspertės R. U. paskaičiuotos defekto šalinimo išlaidos); deformaciniai plyšiai (4.2.1 a) 1036,76 Eur (ekspertės R. U. paskaičiuotos defekto šalinimo išlaidos); betoninių sienų defektai ir pažaidos (4.2.3) 2130,91 Eur; neįrengtos grindjuostės (4.3.3) 1123,30 Eur; neįrengtos akmens masės plytelių dangos (4.3.4 a) 41,45 Eur; neįrengti įspėjamieji paviršiai žmonėms su negalia (ŽN)(4.3.4 c) 8439,02 Eur; laiptų konstrukcijos defektai ir pažaidos (4.4.1) 113,21 Eur; durų furnitūros korozija (4.5.3) 103,61 Eur; neįrengti durų atidarymo stabdžiai (4.5.5) 413,64 Eur; neužbaigta sienų apdaila (4.6.1) 340,87 Eur; neįrengti sanitariniai prietaisai (4.6.2) 353,05 Eur; neįrengtos pakabinamos lubos (4.6.3) 558,98 Eur; kabeliai nėra apsaugoti nuo mechaninio ir atmosferinio poveikio (5.1) 385,76 Eur; netinkamos inžinierinių komunikacijų apdailos durys (6.7); prie laiptų nėra įrengti turėklai (7.1) 24,81 Eur (ekspertės R. U. pateiktos defekto šalinimo išlaidos); pavojingi peraukštėjimai (7.2) 55,32 Eur; žemas konstrukcijų aukštis (7.3) 2,03 Eur (ekspertės R. U. pateiktos defekto šalinimo išlaidos); nepažymėti ir neapsaugoti langai (7.4) 1711,34 Eur; nenumatyti parkavimo borteliai automobilių stovėjimo aikštelėje lauke (7.6) 224,06 Eur; hidroizoliacijos ant lauko parkingo sienų, pastato pamatų įrengimas – 23914,80 Eur. Defektų šalinimo išlaidų kaštai skaičiuotini remiantis eksperto E. L. pateiktu defektų šalinimo išlaidų kaštais, taip pat ekspertės R. U. išvadoje pateiktais defektų šalinimo išlaidų kaštais. Bendra defektų šalinimo išlaidų kaštų suma yra 53 515,15 Eur.

279. Taip pat ieškovė prašo priteisti 1636,65 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė, t.y. už pakeistus durų pritraukėjus, durų atramas, durų fiksatorius, durų stabdiklius, vandens šildytuvą ir sandėliavimo lentyną. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu bei procesiniuose dokumentuose, teismo vertinimu ieškovės reikalavimas priteisti išlaidas ir už sandėliavimo lentyną, yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad sandėliavimo lentyna buvo privaloma įrengti ir tai galima būtų laikyti kaip nekokybiškai atliktus statybos darbus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad daugiabučio gyvenamojo namo durų atramos, fiksatoriai ir stabdikliai buvo pažeisti kai kuriuose aukštuose, todėl šis ieškovės reikalavimas priteisti 1565,62 Eur (1636,65 -71,03 (sandėliavimo lentynos vertė)=1565,62 Eur) dydžio nuostolius - tenkintinas.

280. Ieškovė taip pat prašo tuo atveju, jei atsakovę tinkamai nepašalins statybos darbų defektų, ieškovės naudai iš atsakovės priteisti baudą po 300 Eur už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

281. Pagal CPK 271 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

282. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad kai kuriuos defektus generalinis rangovas UAB „Rinva“ ne tik šalino, bet yra pasirengusi kai kuriuos defektus šalinti, tik trukdė bylos nagrinėjimo metu ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau šiuo atveju, įvertinant tai, kad prašomi įpareigoti pašalinti defektai yra vertintini kaip statybos darbų trūkumas, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą nustatyti defektų šalinimo terminą ir teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, t.y. nustatomas šešių mėnesių terminas defektams pašalinti, o šių defektų nepašalinus iš atsakovės UAB „VALOR LT“ priteistina bauda po 300 Eur už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

Dėl ieškovės dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo

283. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, jog kad atsisako dalies reikalavimų, kadangi laiko, jog atsakovė tinkamai pašalino trūkumus. Ieškovė atsisako nuo ieškinio reikalavimų bendrai 23 332,88 Eur sumai, t.y. nuo reikalavimų 1.3.5 (kiti tvoros defektai ir pažaidos); 1.4 (netinkamas dangų nuolydis); 1.5.1 (betonu užterštos trinkelės); 1.5.5 (įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę); 1.6 (lietaus vandens surinkimo trapo deformacijos); 1.8 (paliktos statybinės atliekos); 2.2.5 (kiti statybos techninio reglamento pažeidimai); 2.2.6 (saulės baterijų metalo konstrukcijų montavimo defektai); 2.2.7 (ant stogo paliktos šiukšlės); 2.3.1 (neužbaigta metalo konstrukcijų apdaila); 2.4.1 (deformaciniai plyšiai grindų konstrukcijoje); 2.4.3 (užteršta grindų danga); 3.4.2 (balkonų aptvėrimo defektai ir pažaidos); 3.5.3 (nekokybiškas palangių apskardinimas); 3.6 (nekokybiškas sandarinimas); 3.7 (neužbaigti fasadų apdailos darbai); 4.2.4 (sienų su akmens masės ir plytelių apdaila defektai ir pažaidos); 4.3.2 (grindjuosčių defektai ir pažaidos); 4.3.5 (nekokybiškai atlikti sandarinimo darbai); 4.4.2 a (netinkamas turėklų tvirtinimas); 4.4.2 b (nekokybiškai atlikti turėklų įrengimo darbai); 4.5.1 (nesureguliuotos durys); 4.5.2 (deformuotos duris sandarinančios gumos); 4.5.6 (netinkamas durų aukštis); 4.5.7 (įėjimo durų defektai); 4.5.8 (durų apdailos juostelės defektai); 5.3 (kabeliai netinkamai prijungti prie gaisro aptikimo jutiklių); 5.4 (neužbaigti instaliacijos darbai); 5.9 (netinkamas kodinių spynų tvirtinimas); 5.10 (netinkamai įrengta žaibosaugos sistema); 5.11 (netinkamai sumontuotas vamzdynas); 6.2 (netinkamai įrengtas sausvamzdis); 6.5 (netinkamai atlikti gaisro aptikimo sistemos instaliacijos darbai); 7.7 (apsauginio aptvėrimo defektas vandens gesinimo stotyje). Taip pat ieškovė atsisako nuo reikalavimo Šie trūkumai buvo pašalinti po bylos iškėlimo teisme. Nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos.

284. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje, ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisakoma ieškinio reikalavimų. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo bendrai 23 332,88 Eur sumai, t.y. nuo reikalavimų 1.3.5 (kiti tvoros defektai ir pažaidos); 1.4 (netinkamas dangų nuolydis); 1.5.1 (betonu užterštos trinkelės); 1.5.5 (įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę); 1.6 (lietaus vandens surinkimo trapo deformacijos); 1.8 (paliktos statybinės atliekos); 2.2.5 (kiti statybos techninio reglamento pažeidimai); 2.2.6 (saulės baterijų metalo konstrukcijų montavimo defektai); 2.2.7 (ant stogo paliktos šiukšlės); 2.3.1 (neužbaigta metalo konstrukcijų apdaila); 2.4.1 (deformaciniai plyšiai grindų konstrukcijoje); 2.4.3 (užteršta grindų danga); 3.4.2 (balkonų aptvėrimo defektai ir pažaidos); 3.5.3 (nekokybiškas palangių apskardinimas); 3.6 (nekokybiškas sandarinimas); 3.7 (neužbaigti fasadų apdailos darbai); 4.2.4 (sienų su akmens masės ir plytelių apdaila defektai ir pažaidos); 4.3.2 (grindjuosčių defektai ir pažaidos); 4.3.5 (nekokybiškai atlikti sandarinimo darbai); 4.4.2 a (netinkamas turėklų tvirtinimas); 4.4.2 b (nekokybiškai atlikti turėklų įrengimo darbai); 4.5.1 (nesureguliuotos durys); 4.5.2 (deformuotos duris sandarinančios gumos); 4.5.6 (netinkamas durų aukštis); 4.5.7 (įėjimo durų defektai); 4.5.8 (durų apdailos juostelės defektai); 5.3 (kabeliai netinkamai prijungti prie gaisro aptikimo jutiklių); 5.4 (neužbaigti instaliacijos darbai); 5.9 (netinkamas kodinių spynų tvirtinimas); 5.10 (netinkamai įrengta žaibosaugos sistema); 5.11 (netinkamai sumontuotas vamzdynas); 6.2 (netinkamai įrengtas sausvamzdis); 6.5 (netinkamai atlikti gaisro aptikimo sistemos instaliacijos darbai); 7.7 (apsauginio aptvėrimo defektas vandens gesinimo stotyje), priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 4 dalis, CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovei ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos.

285. Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

286. Ieškovė yra sumokėjusi 2687,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Prašo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, kadangi ieškovė turėjo būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovės prašymas tenkintinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas).

287. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ekspertui E. L. buvo sumokėta 484,00 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje, o ieškovė buvo sumokėjusi į teismo depozitinę sąskaitą 500,00 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Ieškovė taip pat yra sumokėjusi 5445,00 Eur už ekspertizės atlikimą (ekspertės R. U. ekspertizės atlikimą). Kadangi į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą įmokas sumokėjo tiek ieškovė, tiek atsakovė ir apmokėjimas ekspertei R. U. buvo atliktas iš UAB „VALOR LT“ įneštos sumos į teismo depozitinę sąskaitą, ieškovei grąžintina 5461,00 Eur dydžio suma. Atsižvelgiant į tai, kad iš UAB „VALOR LT“ įmokėtos 5300,00 Eur sumos buvo atliktas mokėjimas ekspertei R. U. už ekspertizės atlikimą, ši suma priteistina iš ieškovės ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijos.

288. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis.

289. Ieškovė pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo metu ji patyrė šias išlaidas: 484 Eur ieškovė sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą už eksperto apklausą, išlaidos advokato pagalbai apmokėti 20 589,34 Eur, išlaidos S. M. ekspertizės akto parengimui 4235,00 Eur, išlaidos techninio prižiūrėtojo darbui padengti 1815,00 Eur, 50,00 Eur žyminio mokesčio už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Nors ieškovė pateiktame skaičiavime dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė kaip jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už R. U. ekspertizę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad mokėjimas už R. U. ekspertizę buvo atliktas iš UAB „VALOR LT“ įmokėtos 5300,00 Eur sumos, išlaidos už ekspertizės atlikimą išminusuojamos iš bendros ieškovės bylinėjimosi išlaidų sumos (32 439,34 -5300,00= 27123,34 Eur). Bendra ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma 27 123,34 Eur.

290. UAB „VALOR LT“ bylinėjimosi išlaidos 17 793,50 Eur, kurias sudaro 4400,00 Eur išlaidos ekspertizei apmokėti, išlaidos advokatės J. U. atstovavimo paslaugoms apmokėti, kurias sudaro 1694,00 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 363,00 Eur – už papildomus procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą 2021-03-30 teismo posėdyje, 1839,20 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą pagal 2022-02-07 Panevėžio apygardos teismo nutartį, 2086,04 Eur už atsiliepimą į patikslintą ieškinį parengimą; 266,20 Eur už papildomų procesinių dokumentų parengimą teismo posėdžiui, 1031,53 Eur už papildomų procesinių dokumentų parengimą, 689,70 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2022-12-08 teismo posėdyje, klausimų ekspertui parengimą, 435,60 Eur už papildomų procesinių dokumentų parengimą, 290,40 Eur už atsiliepimo į UAB „Rinva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2023-05-25 teismo posėdyje, 871,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2023-05-25, 2023-06-09 teismo posėdžiuose, 565,68 Eur pasirengimas ir atstovavimas 2023-08-22 teismo posėdyje, 1730,30 Eur pasirengimas ir atstovavimas 2023-08-24, 2023-09-06, 2023-09-15 teismo posėdžiuose, papildomų procesinių dokumentų parengimas, 1530,65 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2023-10-04-, 2023-11-16, baigiamąją kalbą.

291. UAB „VALOR LT“ advokato J. E. išlaidos: PVM sąskaita faktūra MA Nr. 2022-08-163 (suma 193,60 Eur), išrašyta 2022-08-31 UAB „VALOR LT“ vardu, PVM sąskaita – faktūra MA Nr. 2022-10-185 (suma 193,60 Eur), išrašyta 2022-10-31 UAB „VALOR LT“ vardu, PVM sąskaita faktūra MA Nr.2022-12-155 (suma 387,20 Eur) išrašyta 2022-12-30 UAB „VALOR LT“ vardu, PVM sąskaita faktūra MA Nr. 2023-02-170 (suma 1355,20 Eur) išrašyta 2023-02-28 UAB „VALOR LT“ (suteiktos paslaugos darbas su eksperte nurodytas 2023-02-14, 2023-02-22, 2023-02-27, daugiabučio gyvenamojo namo apžiūra buvo atliekama 2023-02-14 ir 2023-02-27, todėl iš šios sumos išminusuojama 320 Eur; PVM sąskaita faktūra MA Nr. 2023-08-153 (suma 1548,80 Eur), PVM sąskaita faktūra MA Nr. 2023-09-187 (suma 2904,00 Eur). Bendra advokato J. E. bylinėjimosi išlaidų suma 6262,40 Eur. Bendra atsakovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma 24 055,90 Eur.

292. Atsakovės UAB „VALOR LT“ atstovas advokatas J. E. bylos nagrinėjimo pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal šias PVM sąskaitas – faktūras: PVM sąskaita faktūrą MA Nr. 2018-03-124 (suma 4315,67 Eur), išrašytą UAB „Drusvila“ vardu, pagal PVM sąskaitą faktūrą MA Nr.2018-04-112 (suma 822,80 Eur), išrašytą 2018-04-30 UAB „Drusvila“ vardu, PVM sąskaita faktūra MA Nr.2018-05-138 (suma 1548,80) išrašyta 2018-05-31 UAB „Drusvila“ vardu, PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 2018-06-034 (suma 943,80 Eur), išrašyta 2018-06-29 UAB „Drusvila“ vardu. Bylinėjimosi išlaidos pagal šias aukščiau minėtas PVM sąskaitas – faktūras nepriteistinos, kadangi jos išrašytos UAB „Drusvila“ (byloje nedalyvaujančio asmens vardu), be to šios sąskaitos- faktūros 2018 metais, kai ieškinys nagrinėjamoje byloje yra pareikštas 2020 m. gruodžio 21 d.

293. Trečiasis asmuo T. M. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas 1796,85 Eur, kurias sudaro bylos medžiagos analizė ir atsiliepimo į ieškinį parengimas (1 val.), atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ekspertizės skyrimo, prašymo parengimas.

294. Trečiojo asmens UAB „JP Architektūra“ bylinėjimosi išlaidos 5640,00 Eur, kurias sudaro atsiliepimo parengimas, civilinės bylos medžiagos analizė, atsiliepimo dėl ekspertizės skyrimo parengimas, pasiruošimas teismo posėdžiui.

295. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti 221 622,94 Eur dydžio trūkumų šalinimo išlaidas, 1636,65 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, kurios buvo patirtos ieškovei šalinant trūkumus bei įpareigoti pašalinti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo daugiabučio gyvenamojo namo statybos trūkumus, t.y. ieškovė reiškė tris reikalavimus. Ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies, t.y. priteistos trūkumų šalinimo išlaidos bendrai 55 081 Eur sumai, t.y. tenkinta ¼ dalis reikalavimų arba 25 procentai nuo prašytos priteisti trūkumų šalinimo sumos. Dalies ieškinio reikalavimų ieškovė atsisakė bylos nagrinėjimo metu, atsakovui ištaisius trūkumus, t.y. ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų bendrai 23 332 Eur sumai, kas sudarytų apytiksliai apie 12 procentų nuo bendros reikalautos trūkumų šalinimo sumos. Taip pat buvo tenkinta dalis ieškovės reikalavimų dėl trūkumų pašalinimo per šešių mėnesių terminą. Teismo vertinimu, skaičiuojant proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, laikytina, kad ieškovės ieškinys tenkintas 50 procentų. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 29 355,90 Eur, pridėjus R. U. ekspertizės išlaidas (5300,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas yra patenkintas 50 procentų, iš ieškovės ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijos atsakovės UAB „VALOR LT“ naudai priteistina 14 677,95 Eur. Kadangi išlaidos yra priteistos ir iš ieškovės ir atsakovės, priteistos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos, t.y. ieškovei priteista 13561,67 Eur, atsakovei UAB „VALOR LT“ 14 677,95 Eur. Įskaičius priteistas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1116,28 Eur.

296. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo T. M. ir UAB „JP Architektūra“ yra pateikę prašymus priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens T. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 1796,85 Eur, UAB „ JP Architektūra“ -5640,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkintas 50 procentų, iš ieškovės trečiojo asmens T. M. naudai priteistina 898,43 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, UAB „JP Architektūra“ naudai -2820,00 Eur.

297. Nors teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pasisakė, jog jos galioja iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, papildomai pasisakytina dėl jų panaikinimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo sprendimui, Panevėžio apygardos teismo 2023-12-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – naikintinos.

298. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, kadangi procesiniai dokumentai šalims buvo siunčiami per EPP sistemą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VALOR LT“, juridinio asmens kodas 304152923, ieškovės ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 305590180, 53515,15 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius penkis šimtus penkiolika eurų 15 euro centų), trūkumų šalinimo išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VALOR LT“, juridinio asmens kodas 304152923, ieškovės ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 305590180, 1565,62 Eur (tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 62 centus) trūkumų šalinimo išlaidas, kurios buvo patirtos ieškovei šalinant trūkumus.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „VALOR LT“, juridinio asmens kodas 304152923, ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), trūkumus:

Suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus vandens nuotekų sistemą (defektas 1.1);

Suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendro naudojimo balkonuose (defektas 4.3.4b);

Įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5);

Įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse (defektas 5.7);

Pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas 6.1);

Pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje aikštelėje trūkumus (defektas 6.3);

Pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato pajungimo trūkumus (defektas 6.4);

Pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpą trūkumus (defektas 7.5);

Taikyti sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VALOR LT“, juridinio asmens kodas 304152923, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus šių trūkumų: suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus vandens nuotekų sistemą (defektas 1.1); suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendro naudojimo balkonuose (defektas 4.3.4b); įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5); įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse (defektas 5.7); pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas 6.1); pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje aikštelėje trūkumus (defektas 6.3); pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato pajungimo trūkumus (defektas 6.4); pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpą trūkumus (defektas 7.5) ieškovės ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VALOR LT“ priteisti po 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovės ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijos atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų: 1.3.5 (kiti tvoros defektai ir pažaidos); 1.4 (netinkamas dangų nuolydis); 1.5.1 (betonu užterštos trinkelės); 1.5.5 (įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę); 1.6 (lietaus vandens surinkimo trapo deformacijos); 1.8 (paliktos statybinės atliekos); 2.2.5 (kiti statybos techninio reglamento pažeidimai); 2.2.6 (saulės baterijų metalo konstrukcijų montavimo defektai); 2.2.7 (ant stogo paliktos šiukšlės); 2.3.1 (neužbaigta metalo konstrukcijų apdaila); 2.4.1 (deformaciniai plyšiai grindų konstrukcijoje); 2.4.3 (užteršta grindų danga); 3.4.2 (balkonų aptvėrimo defektai ir pažaidos); 3.5.3 (nekokybiškas palangių apskardinimas); 3.6 (nekokybiškas sandarinimas); 3.7 (neužbaigti fasadų apdailos darbai); 4.2.4 (sienų su akmens masės ir plytelių apdaila defektai ir pažaidos); 4.3.2 (grindjuosčių defektai ir pažaidos); 4.3.5 (nekokybiškai atlikti sandarinimo darbai); 4.4.2 a (netinkamas turėklų tvirtinimas); 4.4.2 b (nekokybiškai atlikti turėklų įrengimo darbai); 4.5.1 (nesureguliuotos durys); 4.5.2 (deformuotos duris sandarinančios gumos); 4.5.6 (netinkamas durų aukštis); 4.5.7 (įėjimo durų defektai); 4.5.8 (durų apdailos juostelės defektai); 5.3 (kabeliai netinkamai prijungti prie gaisro aptikimo jutiklių); 5.4 (neužbaigti instaliacijos darbai); 5.9 (netinkamas kodinių spynų tvirtinimas); 5.10 (netinkamai įrengta žaibosaugos sistema); 5.11 (netinkamai sumontuotas vamzdynas); 6.2 (netinkamai įrengtas sausvamzdis); 6.5 (netinkamai atlikti gaisro aptikimo sistemos instaliacijos darbai); 7.7 (apsauginio aptvėrimo defektas vandens gesinimo stotyje), priimti ir civilinę bylą šioje dalyje dėl anksčiau nurodytų reikalavimų – nutraukti.

Priteisti iš ieškovės ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 305590180, trečiojo asmens T. M. naudai 898,43 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 43 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 305590180, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „JP Architektūra“, juridinio asmens kodas 126076390, 2880,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 305590180, 2687,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. kovo 1 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 283 bei 2021 m. sausio 4 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr.52. Mokesčio grąžinimą pavesti Mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Grąžinti ieškovei ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 305590180, 5461,00 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) permokos, kuri buvo įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą ir eksperto apklausą.

Priteisti iš ieškovės ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 305590180, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VALOR LT“, juridinio asmens kodas 304152923, 1116,28 Eur (vieną tūkstantį šimtą šešiolika eurų 28 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja Rita Dambrauskaitė