S. A. pagal BK 71 str., 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-334/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12700-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.1.9.7;

(S)

2.4.6.3.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant

prokurorei Justinai Vingilytei,

nuteistajai S. A. ir jos gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

laiduotojai I. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta S. A. galutinė bausmė – 40 MGL dydžio, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2023 m. balandžio 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, S. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės – automobilio „S. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris saugomas UAB „Automera“ saugojimo aikštelėje adresu Smėlynės g. 106B, Panevėžys, konfiskavimas, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant saugoti VĮ „Regitra“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. A. nuteista už tai, kad ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2023 m. balandžio 9 d., apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „S. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu 22.01 val. nustatytas 1,96 promilių girtumas, o 22.24 val. nustatytas 1,87 promilių girtumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. A. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendį pakeisti ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos I. A. atsakomybei, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo baudžiamąją bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2.1. Apeliantė pateiktame skunde nurodo, kad teismas jos atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų, nes anot teismo, vien tai, kad ji neteista, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, augina du mažamečius vaikus, nėra pakankamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuostatų taikymui. Be to, teismas suabejojo ir laiduotojos D. A. asmenybe ir jos atitikimo tinkamo laiduotojo požymiams.

2.2. Anot apeliantės, teismas pažymėjo, kad jai nustatytas girtumo laipsnis (1,87 prom.) žymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau apeliantės teigimu, baudžiamoji atsakomybė kyla kai nustatytas girtumo laipsnis viršija 1,51 prom., o tai apima ir sunkų girtumo laipsnį, kuris prasideda nuo 2,51 prom. Todėl jai nustatytas girtumas, kuris viršijo vos 0,36 prom., nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė ir nesiekia vidutinio girtumo laipsnio (2 prom.), negali lemti išvados, jog jos girtumas žymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

2.3. Apeliantė taip pat nurodo, kad nepagrįstas teismo manymas, jog ji ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Apeliantė pripažįsta, jog praeityje ji buvo padariusi KET pažeidimus ir bausta administracine tvarka, tačiau apeliantė pažymi, kad visi pažeidimai buvo padaryti iki nusikalstamos veikos padarymo, naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų ji nėra padariusi ir pasižada laikytis įstatymų bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Apeliantė taip pat pažymi, kad ji neteista, dirba, praeityje padaryti KET pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, o už juos paskirtos baudos sumokėtos savo noru.

2.4. Apeliantė prašo taikyti jos atžvilgiu laidavimą ir paskirti laiduotoja I. A.. Nurodo, kad I. A. yra vyresnė už ją, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, jos kartu dirba, bendrauja ir po darbo, turi autoritetą tiek jai, tiek ir kitiems darbo kolegoms, todėl mano, kad I. A. gali būti tinkama laiduotoja. (Pridedamas I. A. prašymas)

3. Teismo posėdyje nuteistoji S. A. ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

S. A. apeliacinis skundas tenkinamas

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, taip pat neginčija ir baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei turto konfiskavimo, paskyrimo. Apeliaciniame skunde keliamas tik laidavimo instituto, numatyto BK 40 straipsnyje, netaikymo jos atžvilgiu klausimas, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas apeliantės nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog S. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Būtent dėl galimybės atleisti S. A. BK 40 straipsnio pagrindu teisėjų kolegija ir pasisakys.

5. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 2 dalis).

6. Taigi, BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas.

7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą.

8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų atleisti apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

9. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

10. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, teismas vertino, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra BK 40 straipsnyje išvardytų sąlygų visumos. S. A.padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, yra neteista, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, dirba, yra netekėjusi, viena augina du mažamečius vaikus, tačiau jai nustatytas girtumo laipsnis (pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, o antru – 1,87 promilių neblaivumas) žymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, o be to, S. A. 2018-2023 metų bėgyje net trylika bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (keturi iš jų – greičio viršijimas kelyje), todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad S. A.laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11. Visgi, apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, mano, kad pirmosios instancijos teismas per didelę reikšmę suteikė S. A. padarytiems administraciniams nusižengimams, ir dėl to, nepagrįstai priėmė sprendimą neatleisti S. A.nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

12. Aptariamu atveju pabrėžtina, kad administracinio baustumo buvimas yra vertinamasis kriterijus sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad S. A. administracine tvarka bausta 13 kartų, o būtent: iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, kad ji yra bausta už tai, kad viršijo leistiną greitį (2023 m. vasario 22 d., 2022 m. balandžio 29 d., 2021 m. balandžio 28 d., 2020 m. gegužės 30 d.), už tai, kad vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, už tai, kad vairavo automobilį be privalomosios techninės apžiūros, už tai, kad mokomoje stovėjimo aikštelėje nesumokėjo nustatytos rinkliavos, už tai, kad vairuodama automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, už tai, kad pastatė automobilį tame kelio ruože, kur uždrausta sustoti (stovėti). Teisėjų kolegija vertina, kad visi KET nesilaikymo atvejai yra teisės pažeidimai, tačiau įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, už šių nusižengimų padarymą skirtas nuobaudas, daro išvadą, kad jie nėra itin šiurkštūs. Be to, visos paskirtos baudos yra sumokėtos, o tai teigiamai charakterizuoja S. A., nes tai rodo, kad ji prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Ir nors S. A. net kelis kartus bausta už greičio viršijimą, tačiau įvertinus laikotarpį, taip pat jų tendencingumą, negalima daryti išvados, kad S. A. nuolat daro administracinius nusižengimus ir yra linkusi nusižengti įstatymams.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas šiuo atveju pernelyg sureikšmino ir S. A. nustatytą neblaivumo laipsnį. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam kyla, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaip matyti, S. A. buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Nors nustatytas neblaivumas laipsnis iš tiesų 0,36 prom. viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau tai nelaikytina pagrindu asmens charakteristiką vertinti neigiamai, juo labiau, kad praeityje S. A. nė karto nebuvo bausta už analogiškos veikos padarymą.

14. Byloje nustatyta, kad S. A.padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, neteisėtais veiksmais žala nebuvo padaryta. S. A. neteista, yra bausta administracine tvarka, tačiau nusižengimai nėra šiurkštūs, visos paskirtos baudos yra sumokėtos, už vairavimą esant neblaiviai nebausta (1 t., b. l. 71-84), dirba UAB (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėja, yra netekėjusi, viena augina du mažamečius vaikus, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruota, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų, kad po šioje byloje jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo S. A.būtų padariusi naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Paminėtos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, jog šioje byloje S. A.inkriminuoti nusikalstami veiksmai tėra atsitiktinis neigiamas jos poelgis. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad S. A.laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

15. Be kita ko, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Kaip jau minėta, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teisme buvo išnagrinėtas S. A. mamos D. A. prašymas tapti S. A.laiduotoja ir priimtas sprendimas, nurodant, kad teismas abejoja dėl D. A. atitikimo tinkamo laiduotojo požymius, nes ji, kaip ir S. A. ne kartą bausta už KET pažeidimus, kas rodo jos pačios atsainų požiūrį į KET reikalavimų laikymąsi, o be to, nenustatyta duomenų, kurie liudytų apie realias jos galimybes daryti teigiamą įtaką dukrai. Apylinkės teismui nepatvirtinus D. A. prašymo dėl laidavimo, kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas I. A. prašymas perduoti S. A.jos atsakomybėn pagal laidavimą.

17. Apygardos teismas, siekdamas nustatyti visas laidavimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausta apeliantės laiduotoja norinti tapti I. A., kuri parodė, kad su S. pažįstamos 5 metus, šiuo metu jos kartu dirba (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) patalpose, slaugytojos padėjėjomis, teikia paslaugas seneliams. Ji yra dirbusi ir (duomenys neskelbtini) globos namuose. I. A. taip pat parodė, kad jos su S. matosi kiekvieną dieną, savaitgaliais, labai artimai bendrauja, gyvena taip pat netoli viena nuo kitos, už kelių gatvių, S. gyvena (duomenys neskelbtini) g., o ji - (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jos pasikalba tarpusavyje. Ir tądien, iškart po įvykio S. paskambino ir papasakojo, kas nutiko. Ji išbarė S. dėl tokio poelgio, sakė jai, kad neturėjo teisės sėsti prie vairo. Tokios aplinkybės gavosi, kad S. susipyko su buvusia drauge, ją išprovokavo, S. labai gailisi dėl įvykio. Apie praeitus S. A. pažeidimus ji taip pat viską žino, nes jos artimai bendrauja, S. – gera jos draugė, yra kaip seserys. I. A. parodė, kad turi šeimą, vaikų, pati nebausta, neteista, nevairuoja automobilio. Nurodė, kad jos tarpusavyje pasikalba, ji jos klauso, todėl mano, kad gali daryti teigiamą įtaką. Jei teismas nuspręstų taikyti laidavimą su užstatu, jai pakeliama suma būtų apie tūkstantį - 1500 eurų. Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateikta ir I. A. charakteristika, kurią pateikė VĮ šv. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir iš kurių matyti, kad I. A. yra charakterizuojama kaip darbšti, atsakinga, komunikabili, mylinti savo darbą, turinti autoritetą ir gerbiama gyventojų bei kolegų (2 t., b. l. 12-13)

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi I. A.asmenybę, tai, jog ji neteista, administracine tvarka nebausta, darbdavių charakterizuojama išskirtinai tik teigiamai, turi autoritetą ir yra visų gerbiama, jos su S. A. labai artimai bendrauja, šalia gyvena, kartu ir dirba, yra kaip seserys, neturi abejonių dėl I. A. tinkamumo būti S. A. laiduotoja. Ji yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti jai teigiamą įtaką. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, mano, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir S. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegijos manymu, sprendimas atleisti S. A.pagal laidavimą, įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per teismo nustatytą laikotarpį bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Parenkant laidavimo terminą atsižvelgtina į S. A.asmenybę, į tai, kad ji padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nensutatyta. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad ji neteista, yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimus. Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. A. nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija tiki, jog baudžiamasis procesas leido S. A. kritiškai įvertinti savo veiksmus ir tai turės įtakos S. A.kaip prevencinio pobūdžio priemonė, todėl laidavimo užtikrinimui papildomos priemonės, teismo nuomone, nereikalingos, dėl to, užstatas neskirtinas.

20. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu S. A. buvo skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise 2 (dvejiems) metams ir transporto priemonės – automobilio - konfiskavimas. Apeliaciniame skunde šių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra ginčijimas, o ir teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad šios priemonės yra neproporcingos, priešingai, jos atitinka tiek S. A. asmenybę, tiek ir jos padarytos veikos pavojingumą. Todėl plačiau dėl jų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisakys.

21. Be viso to, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė, kaip ir atleidimas nuo jos, turi pasiųsti aiškią ir efektyvią žinią tiek kaltininkui, tiek kitiems asmenims, kad tokie veiksmai nėra toleruojami. Nors, kaip minėta, S. A. jau paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat tikslinga skirti S. A.ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apygardos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi susilaukti pakankamai reikšmingų padarinių dėl jo neteisėtų veiksmų. Šioje baudžiamojoje byloje nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, S. A. ir taip nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jai nebus skirta bausmė, ji neturės teistumo ir t. t. Todėl siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės S. A. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL ((500 Eur) (penki šimtai)) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių jos sumokėjimo terminą.

22. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka, kad vairavimas neblaiviam sukelia realų pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitų žmonių sveikatai ir gyvybei bei turtui, tačiau šioje konkrečioje situacijoje spręstina, kad S. A. asmenybę apibūdinantys duomenys, taip pat kita byloje esanti medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad S. A.laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad baudžiamojo proceso paskirtis bus įgyvendinta jos atžvilgiu taikius laidavimą ir ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį, kuria S. A. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 60 MGL, (3 000 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL dydžio (2000 Eur), ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, S. A., padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos I. A., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti S. A., kad laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. A., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Donatas Jatužis

Danutė Švitinienė