Civilinė byla Nr. e2S-550-544/2023
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00777-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15.; 3.1.18.2.2.; 3.3.2.5
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. G. ir G. G. atskirajį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-6147-913/2023 pagal ieškovių O. S., E. K., R. M. ieškinį atsakovams A. M., E. G., G. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarui Raimundui Miknevičiui, dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo, teisinių pasekmių išsprendimo, restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės O. S., E. K., R. M. (toliau – ir Ieškovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti dovanojimo sutartį, 2020 m. gegužės 28 d. sudarytą tarp J. S. ir A. M., apsimestiniu sandoriu ir taikyti žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutarties taisykles, konstatuojant, jog tokia sutartis negalioja dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms; pripažinti dovanojimo sutartį, 2022 m. liepos 27 d. sudarytą tarp A. M. ir E. G., G. G., niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento; taikyti restituciją natūra – priteisti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš E. G., G. G. atsakovo A. M. asmeninėn nuosavybėn; taikyti restituciją natūra – priteisti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš A. M. J. S. asmeninėn nuosavybėn; priteisti iš O. S., E. K. ir R. M. atsakovui A. M. 2000 Eur; priteisti ieškovių naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindė tuo, kad atsakovas A. M. po J. S. mirties skubiai 2022 m. liepos 27 d. neatlygintiniu dovanojimo sandoriu perleido žemės ūkio paskirties žemės sklypą savo dukrai G. G. ir žentui E. G. Nurodė, kad ginčas teisme gali užsitęsti gana ilgai, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai gali mėginti dar kartą perleisti žemės ūkio paskirties žemės sklypą tretiesiems asmenims, o tai objektyviai apsunkintų sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir byloje pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre uždraudžiant E. G. ir G. G. perleisti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,5357 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
5. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovių ieškinį bei pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju negalima vienareikšmiškai spręsti, jog ieškinys yra tiek aiškiai nepagrįstais, jog galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas.
6. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatęs, jog ginčas yra kilęs dėl nekilnojamojo turto, padarė išvadą, kad byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuos galimybė perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, jeigu Ieškovių prašomi apribojimai nebūtų taikomi.
7. Teismas įvertinęs tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą yra prevencinės, užkertančios kelią žalai ar neigiamiems padariniams atsirasti, bei padedančios užtikrinti padėties stabilumą ir išsaugojimą (lot. status quo), galimam teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Atsakovai E. G. ir G. G. (toliau – ir apeliantai) pateiktu atskiruoju skundu prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir Ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
9. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, kad teismas nutartyje iš esmės tik perrašė įstatymų nuostatas bei šabloniškai, vos keliuose sakiniuose motyvavo laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinybę.
10. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, tik formaliai atliko preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, apsiribodamas nepagrįstu, deklaratyviu sakiniu dėl preliminaraus ieškinio labiau tikėtino nepagrįstumo. Tvirtina, kad teismas nepaisė to, jog ieškinys net preliminariai negali būti vertinamas kaip pagrįstas, nes Ieškovės yra praleidusios vienerių metų ieškinio senaties terminą dovanojimo sutarčiai nuginčyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio 4 dalis).
11. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje taip pat nepagrįstai nurodė, jog byloje yra reali grėsmė sprendimo įvykdymui, nes teismas tik šabloniškai nurodė, kad egzistuoja galimybė perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, jei apribojimai nebus taikomi.
12. Apeliantai atskirajame skunde teigia, jog byloje nėra duomenų, kad jie veikia / veikė nesąžiningai, kad atliko kokius nors veiksmus norėdami perleisti įgytą turtą tretiesiems asmenims. Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovai niekam neketina ginčo turto perleisti ar jį kaip nors apsunkinti, kadangi patys ginčo turtu naudojasi, juo rūpinasi, investuoja (nusipirko du modulinius namelius, kuriuos pastatė ginčo sklype).
13. Paaiškina, kad pagal teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Priešingu atveju, išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Ieškovės, prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokių duomenų nepateikė. Vien tik Ieškovių kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas negali suteikti joms pranašumo apeliantų atžvilgiu bei savaime nesudaro pagrindo apriboti jų turto.
14. Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodė, kad Ieškovės suklaidino pirmosios instancijos teismą, nurodydamos aplinkybes apie atsakovų A. M. ir G. G. giminystės ryšius, nes tokie ryšiai jų nesieja.
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Ieškovės prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovės pripažįsta, kad ieškinyje galėjo suklysti nurodydamos, jog atsakovas A. M. ir apeliantai yra susiję giminystės ryšiais, tačiau vien ši klaida nepašalina fakto, kad ginčo sklypas tarp atsakovų buvo perleistas neatlygintinai (padovanojant). Faktas, kad atsakovas A. M. ginčo sklypą perleido asmenims, su kuriais galimai jo nesieja giminystės ryšiai, tik patvirtina Ieškovių prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą.
16. Ieškovių nuomone, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka tik preliminarų ieškinio vertinimą ir negali daryti išankstinių išvadų dėl ieškinio pagrįstumo, kuris vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės.
17. Nurodė, kad, nors apeliantai tvirtina, jog ginčo sklypo niekam neketina perduoti / perleisti ar kitaip jo apsunkinti, tai niekaip neeliminuoja galimybės ginčo sklypą perleisti už labiausiai patrauklią kainą būtent dėl to, jog žemės sklypas bus sutvarkytas, taigi patrauklesnis potencialiems įgijėjams.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodytą praktiką).
Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
22. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta. Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes Ieškovės ieškinyje yra išdėsčiusios faktines aplinkybes, prie ieškinio pridėjo įrodymus, kuriais grindžia atsakovams pareikštus ieškinio reikalavimus ir ieškinyje dėstomus argumentus (faktines aplinkybes).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatymas atsakovų nurodytų aplinkybių apie galimai praleistą senaties terminą dovanojimo sutarčiai nuginčyti, taip pat apie tai, ar dovanotojas galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Todėl konkrečios aplinkybės bus išnagrinėtos ir įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės ir tai nulems bylos nagrinėjimo iš esmės rezultatą, tačiau negali lemti išvados, jog ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.
Dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės
24. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
25. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.
26. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, konstatavo, jog ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl nekilnojamojo turto, todėl byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuos galimybė perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, jeigu Ieškovių prašomi apribojimai nebūtų taikomi.
27. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi būti vertinamas ne apeliantų galimas nesąžiningumas šalių tarpusavio santykiuose, o atliekami ar realiai ketinami atlikti apeliantų veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, jog būtų apsunkintas Ieškovėms tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors nagrinėjamoje byloje Ieškovės jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie apeliantų siekį išvengti Ieškovėms galbūt palankaus sprendimo vykdymo, ir nepateikė (CPK 178 straipsnis), tačiau iš Ieškovių ieškinio matyti, kad jos reiškia ieškinio reikalavimus ne tik pripažinti negaliojančias 2020 m. gegužės 28 d. ir 2022 m. liepos 27 d. sudarytas dovanojimo sutartis, tačiau ir taikyti restituciją natūra, t. y. pirmiausia perleistą turtą grąžinti atsakovui A. M., po to - mirusiam J. S. Aptartos aplinkybės rodo, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su nekilnojamuoju turtu ir jo teisiniu statusu, esančiu pas apeliantus, todėl savaime egzistuoja didesnė sprendimo neįvykdymo rizika ir atitinkamai didesnis poreikis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo), įvertinus esamą situaciją, yra mažiausiai varžanti apeliantų teises bei netrukdanti jiems naudotis ir rūpintis ginčo žemės sklypu.
31. Laikinosios apsaugos priemonės taikymas – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo nekilnojamąjį turtą, nagrinėjamu atveju iš esmės yra grindžiamas ne apeliantų nesąžiningumu, tačiau poreikiu išlaikyti ginčo nekilnojamojo turto statusą bylos nagrinėjimo teisme metu, taip siekiant išvengti galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, jei ginčo objekto statusas bylos nagrinėjimo metu būtų pakeistas.
32. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, jog disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o tokių ribojimų tikslas – išsaugoti ginčo objektą bei jo teisinį statusą nepasikeitusius iki ginčo teisme išnagrinėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020).
33. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nurodyti principai.
34. Nagrinėjamoje byloje būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamus ribojimus konkrečiam turtui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lėmė ne tik poreikis eliminuoti galimybę apeliantams pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jiems priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir kartu nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
Dėl bylos procesinės baigties
35. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
36. Apibendrindamas visas pirmiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingus įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis 263 straipsnio 1 dalis). Dėl to atskirasis skundas netenkinamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė
