Dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. papildomos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal

Civilinė byla Nr. 3K-3-60-403/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04517-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.4.5.19

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. papildomos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę priimti papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

2. Antstolis A. Liaškovas prašė teismo už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija, suinteresuotas asmuo) 2021 m. vasario 5 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-138 nevykdymą skirti skolininkei I. G. periodinę baudą už kiekvieną Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus nevykdymo dieną.

3. Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą, nurodė, kad Inspekcijos 2021 m. spalio 22 d. privalomojo pašalinti pažeidimus įvykdymo aktu Nr. RE-416 konstatuota, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas. 2021 m. vasario 5 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-138 2021 m. gruodžio 6 d. pateiktas antstoliui vykdyti priverstinai. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi skolininkei buvo skirta 50 Eur dydžio bauda už uždelstą įvykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. PN-138 valstybės naudai. Inspekcija rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad teismo nutartimi paskirta bauda nėra pakankama, nes neatlieka pagrindinės savo funkcijos – neskatina skolininkės kaip įmanoma greičiau šalinti savavališkos statybos padarinius.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi prašymą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Inspekcijos 2021 m. vasario 5 d. privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Privalomasis nurodymas surašytas 2021 m. vasario 5 d., tačiau skolininkė neatliko jokių veiksmų, kad privalomasis nurodymas būtų laiku įvykdytas. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-864-650/2022 skolininkei skyrė 50 Eur dydžio baudą už uždelstą įvykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. PN-138 valstybės naudai. Tačiau skolininkė privalomojo nurodymo nevykdė ir toliau. Teisme gautas Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žagarės seniūnijos seniūno raštas, kuriame nurodyta, kad skolininkė 2022 m. rugsėjo 12 d. pradėjo vykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą. Visus pažeidimus skolininkė planuoja pašalinti, t. y. nugriauti malkinę ir sutvarkyti statybvietę, iki 2022 m. rugsėjo 26 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti pateiktu dokumentu.

6. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, tai, kad skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama įvykdyti privalomąjį nurodymą, vertino, kad vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų. Todėl įvertinęs, kad skolininkė yra garbaus amžiaus senatvės pensininkė, taip pat baudos tikslą, kuris yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir laiku įvykdyti teismo sprendimą, atsižvelgdamas į instituto dėl baudos skyrimo tikslus, nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti sankcijas skolininkei, todėl antstolio prašymą skirti skolininkei periodinę baudą atmetė.

7. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Inspekcijos atskirąjį skundą, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

8. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad nei Inspekcija, nei antstolis nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, kurie paneigtų Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žagarės seniūnijos seniūno rašte nurodytas aplinkybes dėl pradėto vykdyti Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PN-138.

9. Apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus Inspekcijos argumentus, kad skolininkė privalomojo nurodymo nevykdo sąmoningai ir nėra jokių aplinkybių, kurios būtų objektyvi kliūtis tinkamai įvykdyti privalomąjį nurodymą.

10. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismui, kad periodinės baudos už 2021 m. vasario 5 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-138 nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų ir tokios pasekmės būtų neproporcingos bei neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė yra garbaus amžiaus senatvės pensininkė, nustatyti įpareigojimai nebuvo vykdomi ne dėl piktybiško skolininkės elgesio, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad periodinės baudos skyrimas šioje byloje būtų laikomas pertekline prevencijos priemone, neatitiktų pažeidimo pobūdžio ir pažeistų teisingumo bei protingumo principus.

11. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 24 d. priėmė papildomą nutartį, kuria tenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisė valstybei iš Inspekcijos 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje, nagrinėjamoje apeliacinės instancijos teisme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymai pateikti nebuvo. Kadangi įrodymai, pagrindžiantys patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui buvo pateikti tik 2023 m. balandžio 26 d., Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje liko neišspręstas antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo klausimas, todėl yra pagrindas priimti papildomą sprendimą (nutartį) (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, įvertinus bylos apimtį, parengto procesinio dokumento turinį ir apimtį, 2023 m. balandžio 20 d. pažymą Nr. APD-2023-06940, yra pagrindas atnaujinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti ir iš suinteresuoto asmens Inspekcijos priteisti valstybei 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Suinteresuotas asmuo Inspekcija kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. papildomą nutartį ir priimti naują nutartį – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo – atmesti kaip nepagrįstą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas pažeidė CPK 593 straipsnyje įtvirtintą pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarką, nesivadovaudamas šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu, kad, nagrinėjant pareiškimus dėl baudos skyrimo CPK VI dalyje nustatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

14.2. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos terminas klausimui dėl papildomo sprendimo priėmimo kelti. Kadangi Šiaulių apygardos teismas nagrinėjamą civilinę bylą išsprendė priimdamas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį ir per nustatytą 20 dienų terminą nebuvo pateiktas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, Inspekcija neturėjo jokio pagrindo tikėtis tokio prašymo pateikimo vėliau nei nustatytas terminas. Todėl teismas, gavęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, turėjo sudaryti galimybę Inspekcijai teikti savo paaiškinimus, argumentus tiek dėl termino prašymui paduoti atnaujinimo, tiek dėl pateikto reikalavimo turinio ir dydžio.

14.3. Kasacine tvarka skundžiamoje 2023 m. gegužės 24 d. papildomoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašyme nurodytų prašymo pateikimo termino praleidimo priežasčių neįvertino kaip svarbių. Todėl buvo pažeista kasacinio teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023 nustatyta teisės aiškinimo taisyklė, kad CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto dvidešimties dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos termino prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti praleidimas, nesant prašymą padavusio asmens nurodytų ir (ar) teismo nustatytų svarbių termino praleidimo priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistąjį terminą, negali būti vertinamas kaip formalus pagrindas CPK 328 straipsnio prasme. Inspekcijos teigimu, apeliacinės instancijos teismui kasacine tvarka skundžiamoje papildomoje nutartyje neįvertinus termino praleidimo priežasčių kaip svarbių, nebuvo teisinio pagrindo atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo pateikti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

15. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas). Taigi kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.

16. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Inspekcija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priimti naują sprendimą – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo papildomu sprendimu atmesti. Taigi, pagal kasacinį skundą kasacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra tik apeliacinės instancijos teismo papildoma nutartis, kuria nutarta atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti ir priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens Inspekcijos 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę priimti papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, aiškinimo ir taikymo

17. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu, be kitų atvejų, teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (nurodyto straipsnio 2 dalis).

18. CPK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 20 dienų terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo paduoti nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujintas.

19. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.

20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023, 43 punktas). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).

21. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą; 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023 44 punktą).

22. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiškimas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme paduotas praleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą dvidešimties dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos terminą. Kaip nustatyta apeliacinės instancijos teismo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą grindė tik tuo, kad apie apeliacinės instancijos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį sužinojo tik 2023 m. balandžio 11 d., gavusi skolininkei apeliacinės instancijos teisme atstovavusio advokato prašymą.

23. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023, 48 punktas).

24. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas pritarti Inspekcijos kasacinio skundo argumentams, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą atnaujinti Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai praleistą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti, nevertino pareiškimo pateikimo termino praleidimo priežasčių, tuo netinkamai taikė CPK 78 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą atnaujinti terminą, nurodydamas, jog įvertino bylos ir advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą, parengto dokumento turinį bei apimtį, taip pat atsižvelgęs į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, tačiau nepasisakė, ar priežastys, dėl kurių pareiškimo padavimo terminas buvo praleistas beveik 5 mėnesius, laikytinos svarbiomis.

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistema ir jos įgyvendinimo sąlygos bei procedūros įtvirtintos specialiajame įstatyme – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu teismas neišsprendė antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimo, kai įstatymų nustatytais atvejais jos turi būti atlyginamos valstybei, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos turi apie tai pranešti tarnybai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šalies prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamoje byloje toks prašymas CPK 98 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pateiktas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju procesinį terminą praleido profesionalus atstovas – advokatas, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurių šioje byloje jis nepaisė

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašyme nurodyta pareiškimo padavimo termino praleidimo priežastis, kad apie 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį tarnyba sužinojo tik 2023 m. balandžio 11 d., nesant nurodytų kitų termino praleidimo priežasčių, per se (savaime) nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti pareiškimo padavimo terminą, taigi – ir spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo

28. Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė minėtame straipsnyje buvo įtvirtinta 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte Nr. XIIP-3551 nurodyta, kad, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, siūloma papildyti CPK 593 straipsnį, reglamentuojantį pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, ir nustatyti, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus pareiškimus skolininko (priimtame įstatyme – vykdymo proceso šalių) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis teismo kompetencijai priskirtų klausimų, kylančių vykdymo procese, sąrašas.

30. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymo, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 31 punktas). Taigi aptariamos CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise, žr., pvz., nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

31. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

33. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 1 punktas).

34. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 45 punktas).

35. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas papildomą nutartį, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoto asmens Inspekcijos atskirasis skundas netenkintas, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, konstatavo, kad valstybei priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

36. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

37. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

38. Byloje nustatyta, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal suinteresuoto asmens Inspekcijos 2021 m. vasario 5 d. priimtą privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-138. Antstolis, nustatęs, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, šis 2022 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-864-650/2022 skyrė skolininkei vienkartinę 50 Eur baudą už uždelstą įvykdyti suinteresuoto asmens Inspekcijos 2021 m. vasario 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-138 valstybės naudai.

39. Byloje teismų taip pat nustatyta, kad privalomasis nurodymas ir toliau skolininkės nebuvo vykdomas. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-664-368/2022 netenkino suinteresuoto asmens Inspekcijos atskirojo skundo ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį atmesti antstolio prašymą skirti skolininkei periodinę baudą, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, periodinės baudos už 2021 m. vasario 5 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-138 nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, atsižvelgiant į tai, kad skolininkė yra garbaus amžiaus senatvės pensininkė ir nustatyti įpareigojimai nebuvo vykdomi ne dėl piktybiško skolininkės elgesio. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas savo diskrecija, nusprendė neskirti skolininkei periodinės baudos ne dėl to, kad ji buvo įvykdžiusi privalomąjį nurodymą, o dėl išimtinai pačios skolininkės asmens.

40. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė pačios skolininkės veiksmai – antstolis kreipėsi į teismą dėl periodinės baudos skyrimo dėl to, kad skolininkė, net ir pirmą kartą teismui paskyrus baudą, nevykdė privalomojo nurodymo. Taip pat atskirasis skundas teiktas dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl periodinės baudos skyrimo, jos neskyrė ne dėl to, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, o dėl to, kad, atsižvelgiant į tai, jog privalomasis nurodymas pradėtas vykdyti, o skolininkė – senatvės pensininkė, periodinės baudos skyrimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nusprendžia, kad, netgi nevertinant pagrindo atnaujinti pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikimo terminą (ne)buvimą, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, paliekant šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Priešingu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš suinteresuoto asmens Inspekcijos reikštų nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę priimti papildomą sprendimą pagal pareiškimą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, dėl to Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. papildoma nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo valstybei iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naikintina ir priimamas naujas sprendimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo papildomu sprendimu priteisimo valstybei iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atmetamas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

43. Suinteresuotas asmuo Inspekcija, teikdama kasacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė.

44. Kasacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, patyrė 5,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 3 d. pažyma). Kadangi patirtų išlaidų suma yra mažesnė nei minimali 8 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. papildomą nutartį ir atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo papildomu sprendimu priteisimo valstybei iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas

Egidija Tamošiūnienė