Dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-271/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 114.11 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei J. V. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės nustatymą, proceso teisės normų dėl įrodymų įvertinimo aiškinimo ir taikymo.

Sprendžiant ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo klausimą ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus, ieškovė prašė teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Lt per mėnesį periodinių išmokų iki jo pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą – 0,0563 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, įpareigojant ją sumokėti atsakovui kompensaciją, lygią 1/3 žemės sklypo vertės, dvi transporto priemones priteisti atsakovui, įpareigojant jį sumokėti ieškovei kompensaciją, lygią 1/3 daliai automobilių vertės. Ieškovė pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsisakė reikalavimo dėl žemės sklypo padalijimo, nes ji žemės sklypą įsigijo asmeninės nuosavybės teise ir šią teisę įregistravo Nekilnojamojo turto registre, todėl žemės sklypas nelaikytinas dalytinu turtu.

Atsakovas, pareiškęs priešieškinį, nesutiko su ieškovės argumentais ir nurodė, kad jie žemės sklypą įsigijo už bendras lėšas šeimos poreikiams tenkinti, todėl šis turtas pripažintinas jungtine nuosavybe, kuris turi būti padalytas po lygiai. Atsakovo teigimu, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Pagerinimų vertė – 47 000 Lt. Atsakovas prašė teismo nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ir atsakovui santuokines pavardes, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Lt per mėnesį periodinių išmokų iki jo pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą: 0,0563 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, įpareigojant ją sumokėti atsakovui kompensaciją, lygią 1/2 daliai žemės sklypo vertės, dvi transporto priemones priteisti atsakovui, įpareigojant jį sumokėti ieškovei kompensaciją, lygią 1/2 daliai automobilių vertės, priteisti atsakovui pusę ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pagerinimo išlaidų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ginčo šalių santuoką, po santuokos nutraukimo paliko ieškovei ir atsakovui santuokines pavardes, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu, priteisė iš ieškovės po 200 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui iki vaiko pilnametystės, priteisė atsakovui dvi transporto priemones, įpareigojant jį sumokėti ieškovei 7000 Lt kompensaciją, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, priteisė jį ieškovei ir įpareigojo ją sumokėti atsakovui 157 500 Lt kompensaciją. Teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti jam gyvenamojo namo pagerinimo išlaidas, nes jis šių neįrodė. Teismas nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas po santuokos sudarymo, už jį buvo sumokėta iš bendrų lėšų – investicinių čekių ir grynųjų pinigų, sklypas įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, todėl, nepaisant to, jog jis buvo įregistruotas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė, šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi šiame sklype stovėjo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas, tai sklypą teismas priteisė ieškovei, įpareigojant ją sumokėti atsakovui 1/2 dalies žemės sklypo vertės kompensaciją.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi apeliacinius skundus tenkino iš dalies, sumažino pirmosios instancijos teismo sprendimu iš ieškovės atsakovui priteistą 157 500 Lt kompensaciją iki 72000 Lt; priteisė iš ieškovės atsakovui 23 500 Lt gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija, atsižvelgdama į ieškovės atstovės apeliacinės instancijos teisme pateiktą 2009 m. rugsėjo 25 d. UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ vertintojų rinkos požiūriu preliminariai nustatytą žemės sklypo vertę (144 000 Lt), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visą žemės sklypą priteisė ieškovei, o atsakovui – kompensaciją už jam tekusią sklypo dalį, tačiau, atsižvelgusi į žemės sklypo vertę bylos nagrinėjimo metu, sumažino priteistą kompensaciją iki 72 000 Lt. Kolegija, vertindama gyvenamojo namo pagerinimui įdėtų lėšų pagrįstumą, rėmėsi liudytojų parodymais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kita bylos medžiaga ir nustatė, kad santuokos metu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo iš esmės pagerintas, padidėjo namo bendras ir naudingas plotai; sutuoktinių bendromis lėšomis santuokos metu buvo įrengtas namo rūsys, mansarda, tualetas, vonia. Kolegija, įvertinusi 2007 m. kovo 23 d. turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta pagerinimų vertė – 47 000 Lt, pripažino pagrįstu atsakovo prašymą priteisti jam 1/2 dalį pagerinimų vertės.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimo dalis, kuriomis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir iš ieškovės atsakovui priteista 157 500 Lt kompensacija; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties dalis, kuriomis kompensacija sumažinta iki 72 000 Lt, ir atsakovui priteista iš ieškovės 23 500 Lt gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų; atmesti atsakovo reikalavimą dėl pagerinimo išlaidų priteisimo, žemės sklypą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.88 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos, nes tais atvejais, kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe tik tuo atveju, jeigu registre turtas nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į rašytinius įrodymus, kuriuose nėra duomenų, kad ginčo žemės sklypas būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Viena ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas buvo įsigytas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, negalėjo būti lemiama pripažįstant turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, kasatorei, kaip asmenine nuosavybe valdomo nekilnojamojo turto savininkei, buvo leista įsigyti žemės sklypą namų valdai eksploatuoti, sklype nebuvo atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėja nurodyta kasatorė, sklypas įregistruotas jos vardu, sklypui išpirkti buvo panaudoti kasatorės ir jos tėvo investiciniai čekiai.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.127 straipsnį, nes parinko neteisingą turto padalijimo būdą: žemės sklypas yra dalus, tik dalyje sklypo stovi kasatorei nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl teismas, nors ir neteisėtai pripažinęs žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovui turėjo priteisti ne kompensaciją, o žemės sklypo dalį. Pagal teismų praktiką pirmiausia turėjo būti taikomas turto padalijimo natūra principas ir, tik turtui esant nedaliam, turėjo būti priteista piniginė kompensacija. Be to, teismui įpareigojus kasatorę sumokėti piniginę kompensaciją atsakovui, pažeistos jos teisės, nes pinigų suma yra didelė, kompensacijai sumokėti kasatorė priversta parduoti namą.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų dėl gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų. Kasatorės teigimu, atsakovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad gyvenamojo namo rūsio darbus jis su kasatorės tėvu atliko iki vestuvių, kasatorės tėvas prisidėjo pinigais, atliko kai kuriuos darbus; 2006 m. gruodžio 22 d. gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti akte konstatuota, kad kasatorė ūkio būdu atliko paprastą einamąjį remontą įrengdama patalpas palėpėje; atsakovas nepateikė įrodymų, kokią sumą jis išleido gyvenamajam namui pagerinti, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais turto vertintojo dokumentais, kuriuose palėpės įrengimo darbai įvertinti dabartinėmis kainomis.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ir objektyviai įvertinęs įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir padalijimo tarp buvusių sutuoktinių būdo, nenukrypo nuo teismų praktikos. Teismas, priteisdamas turto pagerinimo išlaidas, nepažeidė įrodymų įvertinimo taisyklių.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 3.88 straipsnio taikymo

Kasatorė kelia CK 3.88 straipsnio taikymo klausimą, teigdama, kad teismai, taikydami šį straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos, nes tais atvejais, kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe tik tuo atveju, jeigu registre turtas nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Kasatorė byloje remiasi CK 3.88 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodoma apie turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinų nuosavybe, registraciją viešame registre. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies taikymo yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-168/2010. Plenarinė sesija atkreipė teismų dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus sutuoktinių ginčui, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. V. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, sistemiškai aiškinant CK trečiosios knygos normas, kurios reglamentuoja sutuoktinių turto teisinį režimą, matyti, kad įstatymų leidėjas CK 3.88 straipsnio 3 dalimi siekė apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, t. y. suteikė registracijos faktui deklaratyviąją, bet ne konstatuojamąją reikšmę. Tai reiškia, kad jeigu viešame registre kaip turto savininkas yra nurodytas tik vienas sutuoktinis, sąžiningi tretieji asmenys turi teisę manyti, jog tas turtas yra registre nurodyto sutuoktinio nuosavybė, tačiau, kilus sutuoktinių ginčui, turto teisinis režimas yra nustatomas remiantis jau pirmiau nurodytais kriterijais.

Nagrinėjamoje byloje teismų argumentai dėl žemės sklypo teisinio režimo nustatymo neprieštarauja nurodytai kasacinio teismo praktikai. Teismai, pripažindami žemės sklypą bendrąja jungtine bylos šalių nuosavybe, pagrįstai ir teisingai rėmėsi CK 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad viešo registro duomenys buvo pakeisti bylos nagrinėjimo metu, t. y. jau vykstant ginčui dėl turto priklausomybės.

Dėl lengvatinėmis sąlygomis įgyto turto (žemės sklypo) vertės nustatymo, sprendžiant piniginės kompensacijos priteisimo klausimą

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas po santuokos sudarymo, už jį buvo sumokėta iš bendrų lėšų – investicinių čekių ir grynųjų pinigų, sklypas įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, todėl, nepaisant to, jog jis buvo įregistruotas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė, šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisė už atsakovui tenkančią žemės sklypo dalį piniginę kompensaciją.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės šia įstatymo nuostata vadovavosi, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje vieno iš dalijamų objektų – namų valdos žemės sklypo – vertė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į šio turto įgijimo būdą bei specifinę paskirtį, t. y. į aplinkybę, jog šiame sklype stovi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas bei kiti statiniai, sklypas buvo įsigytas iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis už nominalią kainą.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą atsirado 1996 m. birželio 6 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Šios sutarties sudarymo metu galiojo Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, kurios 7.1.1.1 punkte nustatyta, kad privačių namų valdų savininkai turėjo teisę įsigyti valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai ne aukciono tvarka, taikant nominalią žemės kainą. Nominali parduodamos žemės kaina buvo nustatoma vadovaujantis Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 patvirtinta Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodika. Teisėjų kolegija nurodo, kad nominali kaina neatspindi tikrosios parduodamo daikto vertės. Nominali kaina nustatyta valstybės, tikslu suteikti tam tikriems asmenims teisę įsigyti jų naudojamus žemės sklypus lengvatinėmis sąlygomis. Nagrinėjamos bylos atveju subjektas, turėjęs teisę įsigyti ginčo žemės sklypą lengvatine kaina, buvo ne atsakovas, o kasatorė, nes atsakovas nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą neturėjo. Taigi kasatorės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą buvo būtina ir esminė sąlyga ginčo žemės sklypui įsigyti, o šis sklypas yra neatskiriama namų valdos dalis ir esamoje situacijoje, atsižvelgiant į sklypo dydį bei paskirtį, negalėtų būti savarankiškas civilinės teisinės apyvartos objektas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas įsigytas lengvatinėmis sąlygomis, kai lengvatos subjektas yra gyvenamojo namo savininkė – kasatorė, ir atsakovo panaudotų sklypui įsigyti lėšų dalis sudaro tik minimalią dalį (apie 1/3 dalį nominalios sklypo kainos), priteistinos kompensacijos dydžio nustatymas, vadovaujantis sklypo rinkos kaina, neatsižvelgiant į sklypo įsigijimui įdėtų lėšų dydį, neatitiktų protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-192/2009). Parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti veiksniai ir interesai (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nevertino šių aplinkybių, nors byloje nustatyti faktai (kasatorės gaunamos pajamos, jos sveikatos būklė) buvo pagrindas sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad priteistai kompensacijai išmokėti kasatorė būtų priversta parduoti namą ir atsidurtų daug blogesnėje padėtyje negu atsakovas, o tai reikštų nurodytų protingumo ir teisingumo principų nepaisymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovui priteistinos už namų valdos žemės sklypą kompensacijos dydis nustatytinas vadovaujantis proporcingumo principu, t. y. atsižvelgiant į sklypui įsigyti panaudotų bendrų lėšų dydį ir atsakovui tenkančią dalį. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovui priteista kompensacija mažintina iki 10 000 Lt, tai atitiktų pirmiau nurodytus civilinių teisių gynimo principus.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

Kasatorė kelia klausimą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų dėl gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasatorės argumentais.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., byla Nr. 3K-3-13/2009).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas išvadą apie tai, kad kasatorei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas šalims gyvenant santuokoje buvo iš esmės pagerintas, grindė objektyviais faktais – bendro ir naudingo plotų padidėjimu, kuris nustatytas rašytiniais įrodymais, o pagerinimų vertę nustatė turto vertinimo ataskaitoje pateiktų duomenų pagrindu. Turto vertintojo, veikiančio pagal išduotą licenciją, įstatymo nustatyta tvarka parengta turto vertinimo ataskaita yra rašytinis dokumentas, kuriame gali būti faktinių duomenų apie svarbias bylai aplinkybes, pavyzdžiui, dalijamo turto vertę. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o pagal 24 straipsnio 3 dalį – laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad turto vertinimo ataskaita yra tinkama įrodinėjimo priemonė, nes atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (CPK 197 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Z. J., bylos Nr. 3K-3-413/2007). Turto vertinimo ataskaita byloje vertinama kartu su kitais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nagrinėdamas reikalavimų pagrindu nurodytas aplinkybes, tyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl kasatorės argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą pažeidimo, atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teisėjų kolegija, sumažinusi priteistos iš kasatorės kompensacijos dydį, remdamasi CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis, perskirsto bylinėjimosi išlaidas.

Kasatorė prašo priteisti žyminį mokestį už kasacinį skundą (300 Lt), išlaidas advokato pagalbai apmokėti surašant kasacinį skundą (1000 Lt), atsakovas prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai, šiam surašant atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą, apmokėti (2000 Lt). Sumažinus apeliacinės instancijos teismo iš kasatorės atsakovui priteistą kompensaciją, pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškovei iš atsakovo priteistina 258 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl išlaidų dydžio advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir nurodo, kad pagal Rekomendacijų 8.13 punktą kasatorei priteistina 860 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, surašant kasacinį skundą. Atsakovo prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą viršija Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytą dydį, todėl jos mažintinos ir atsakovui iš kasatorės priteistina 224 Lt išlaidų advokato pagalbai sumokėti, surašant atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 48,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš proceso dalyvių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį pakeisti.

Iš ieškovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 72 000 Lt kompensaciją atsakovui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų).

Priteistas iš ieškovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3015 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sumažinti iki 2593 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt trijų litų).

Priteistas iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3082,67 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme padidinti iki 3514,24 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų keturiolikos litų 24 ct).

Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 258 Lt (du šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 860 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, surašant kasacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 224 Lt (du šimtus dvidešimt keturis litus) išlaidų advokato pagalbai sumokėti, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,84 Lt (šešis litus 84 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Priteisti iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,99 Lt (keturiasdešimt vieną litą 99 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Stripeikienė

Juozas Šerkšnas