Civilinė byla Nr. 3K-3-276/2010
Procesinio sprendimo kategorija 43.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei R. B. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje šalys neginčija, kad reikalavimo dalyku esančias lėšas – 20 000 Lt – ieškovė perdavė, atsakovė – priėmė; šalių ginčas vyksta dėl pinigų perdavimo fakto įforminimo ir šalių valios turinio pinigų perdavimo metu – ar jie padovanoti, ar paskolinti. Atsakovė teigia, kad pinigus gavo ieškovės ir jos sutuoktinio iniciatyva ir gera valia; lėšos skirtos atsakovės vyro baudžiamojoje byloje advokatui pasamdyti; tuo tarpu ieškovė nurodė, kad pinigus perdavė atsakovei, būdama suklaidinta šios nesąžiningų veiksmų; ieškovė galvojo, kad su atsakove yra saistoma prievolinių teisinių santykių, kilusių iš 2000 m. vasario 1 d. paskolos sandorio, esant susitarimui, jog ieškovės ir atsakovės dukters G. B. 2000 m. vasario 1 d. sudarytas 45 000 Lt paskolos raštelis išlieka atsakovei perduotų 20 000 Lt grąžinimo garantas. Ieškovė pažymėjo, kad pagal 2000 m. vasario 1 d. paskolos sutartį nebuvo perduota 45 000 Lt, nors apie sutarties sudarymą deklaruota Valstybinei mokesčių inspekcijai; paskolos sutarties originalą turėjo G. B. tėvas J. B. Ieškovė reiškė ieškinį dėl ginčo lėšų, kaip paskolos, grąžinimo, tačiau ieškinį atsiėmė ir jis įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu paliktas nenagrinėtas, tuo tarpu G. B. nuginčijo 2000 m. vasario 1 d. paskolos sutartį CK 1.86 straipsnio pagrindu (civilinė byla Nr. 2-496-588/2007). Esant tokiai situacijai, ieškovė šioje byloje pinigų grąžinimo reikalavimą grindė CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas vertino, kad faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina ieškovės ir atsakovės paskolinių santykių, nenustačius atsakovės įsipareigojimo grąžinti ieškovei šios perduotus pinigus; teismo vertinimu, ieškovė, perduodama atsakovei 20 000 Lt, veikė savanoriškai, suvokė, kad neturi tokios pareigos. Teismas akcentavo tą aplinkybę, kad ieškovė patvirtino žinojusi, jog 2000 m. vasario 1 d. paskolos sutartis sudaryta tik dėl akių; teismui tai leido spręsti, kad ieškovė, galvodama, jog skolina pinigus, elgėsi skubotai, neįvertino visų aplinkybių ir padarinių, nesilaikė bonus pater familias elgesio standarto, įstatymo reikalavimų dėl paskolos sandorio įforminimo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, kaip ir nesąžiningų veiksmų įtakos ieškovei perduodant pinigus, taip pat 2000 m. vasario 1 d. sutarties originalo ieškovei perdavimo 2005 m. balandžio mėn., kai buvo paskolinti atsakovei 20 000 Lt, fakto; pastarąją aplinkybę patvirtino tik bylos baigtimi suinteresuoti ieškovė ir liudytojas – jos sutuoktinis G. J. (CPK 178 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą. Kolegija akcentavo įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-496-588/2007 nustatytų aplinkybių prejudiciją šioje byloje ir tai, jog tokiu atveju nebereikia įrodinėti aplinkybių tariamam sandoriui pagrįsti, analizuoti 2000 m. vasario 1 d. sandorio dalyko, vertinti šiuo klausimu šalių paaiškinimų. Kolegijai tai suponavo pagrindą pripažinti nepagrįstu ieškovės teiginį, kad 2000 m. vasario 1 d. paskolos sutarties pripažinimas tariamu sandoriu neturi įtakos ginčui dėl 20 000 Lt skolos išnagrinėti; pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, teisingai sprendė, kad ieškovė, elgdamasi protingai, rūpestingai, teisingai bei laikydamasi bonus pater familias elgesio standarto, privalėjo įvertinti, kad sandoris, kuriuo esą buvo užtikrintas 20 000 Lt grąžinimas, yra tariamas, sandorio šalys netapačios; paskolos sutartis yra realinė; šalių teisiniai paskolos santykiai atsiranda tada, kai susitariama dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šiuo atveju, neįforminus atsakovės įsipareigojimo dėl 20 000 Lt grąžinimo raštu, nebuvo teisinio pagrindo išvadai, kad tokį įsipareigojimą patvirtina kito sandorio šalies – G. B. – tariamas įsipareigojimas grąžinti ieškovei 45 000 Lt. Ieškovei neįrodžius 20 000 Lt paskolos fakto, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl CK 6.237 straipsnyje nustatyto pagrindo pinigams išreikalauti nebuvimo; niekinis sandoris negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; 2000 m. vasario 1 d. paskolos sandorio pripažinimas negaliojančiu neįrodo, kad atsakovė turtą įgijo neteisėtai (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, perduodama atsakovei 20 000 Lt, veikė savanoriškai, suvokė, jog neturi pareigos tai daryti; ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir to, kad perdavė pinigus dėl atsakovės nesąžiningumo, todėl negali jų iš atsakovės išreikalauti (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorė (ieškovė) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl CK 6.237 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo, Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Bylą nagrinėję teismai vertino šalis siejusius teisinius santykius ir padarė nepagrįstas išvadas, kad savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, jog jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, kad turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas ir kad taip perduoto turto išreikalavimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams; išeitų, kad be pagrindo įgytas turtas laikytinas iš esmės pateisinamas. Toks pirmiau nurodytos normos aiškinimas neatitinka teismų praktikos nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-81/2008, Teismų praktika 29, p. 124). Kasacinis teismas pirmiau nurodytoje civilinėje byloje konstatavo, kad turto, perduoto asmens, kai tą lėmė nesąžiningas turtą gavusio asmens elgesys, įgijimas negali būti laikomas pateisinamu; turtą perdavusiam asmeniui įrodžius savo suklydimą dėl turtą gavusio asmens nesąžiningo elgesio ir kartu dėl pareigos įvykdyti prievolę turėjimo ir atsakovui to nepaneigus, netaikytinas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir turtas, perduotas dėl suklydimo, turi būti grąžintas jo perleidėjui.
2 Dėl CPK 176, 185 straipsnių pažeidimo. Pažeidžiant CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, pripažintina nepagrįsta teismų išvada, kad kasatorė neįrodė atsakovės nesąžiningo elgesio; priešingai nei vertino teismai, atsakovės nesąžiningą elgesį kasatorė įrodė, pateikusi 2000 m. vasario 1 d. paskolos sandorį ir įsiteisėjusį Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo šis sandoris pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; taigi nenuginčyti kasatorės argumentai, kad 2000 m. vasario 1 d. paskolos sutartis sudaryta tik brangaus turto įgijimui deklaruoti, kad pagal sutartį pinigai neperduoti ir atsakovė išvengti skolinės prievolės galėjo tik tuo atveju, jeigu kasatorė nebūtų galėjusi panaudoti paskolos sutarties, t. y. nebūtų jos turėjusi. Nors kasatorė negalėjo įrodyti, kad 2000 m. vasario 1 d. paskolos sutarties jai įteikimo faktas sutapo su 20 000 Lt perdavimo atsakovei momentu, tačiau šie kasatorės paaiškinimai labiau tikėtini, nei atsakovės, jog jai nežinoma, kaip paskolos sutarties originalas pateko pas kasatorę. Teismų konstatuota aplinkybė, kad kasatorė neatlygintinai perdavė atsakovei 20 000 Lt advokatui samdyti, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų. Kita vertus, teismai nepagrįstai vertino, kad šiam ginčui išspręsti neturi įtakos aplinkybės, jog 2000 m. vasario 1 d. paskolos sutartis negaliojo ir kasatorei apie tai buvo žinoma nuo jos sudarymo momento. Atsakovei pasiūlius šią sutartį laikyti 20 000 Lt grąžinimo garantija, susiklostė kiti šalių paskoliniai santykiai.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nes joje išsamiai išanalizuotos bylos faktinės aplinkybės ir padarytos argumentuotos išvados. Kasaciniame skunde kasatorės nurodomos aplinkybės nepagrįstos įrodymais. Tuo tarpu teismų išvada, kad šalys nebuvo saistomos paskolinių santykių, yra pagrįsta, argumentuota ir teisėta. Nors kasatorė teigia, kad atsakovė pasiūlė 2000 m. vasario 1 d. sudarytą paskolos sutartį laikyti jai perduotų 20 000 Lt grąžinimo garantija, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais ir teismų teisingai įvertinti, nes, minėta, šalys nebuvo saistomos paskolos sutarties.
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl be pagrindo įgyto turto
Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityviškumo principo (CK 1.137, 1.138 straipsniai). CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas, kuris gali būti įgyvendinamas, taikant skirtingus teisinius mechanizmus. Nagrinėjamu atveju yra aktualus nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo klausimas.
CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybėje ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. L. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-111/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Transgesta Servis“ v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-60/2010). Vadinasi, kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia, kad turto įgijimo negalima pateisinti konkrečiu teisės aktu ar sandoriu. Šioje byloje kasatorė turėjo įrodyti, kad atsakovė be teisinio pagrindo gavo 20 000 Lt, šiai neginčijant pinigų gavimo fakto, bet teigiant, jog pinigai perduoti neatlygintinai, esant tam tikroms aplinkybėms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymo tam tikrais atvejais pripažįstamas pateisinamu turto gavimas be teisinio pagrindo arba taip gauto turto išreikalavimas laikomas iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. CK 6.241 straipsnyje nustatyti atvejai, kai gauto turto negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas. Šios bylos kontekste bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą išvadai, kad savanoriškas turto perdavimas kasatorės, žinojusios, jog ji neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš ją gavusios atsakovės negali būti išreikalautas. Dėl to atmestini kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nukrypo nuo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo taisyklės, jog turto, perduoto asmens, kai tą lėmė nesąžiningas turtą gavusio asmens elgesys, įgijimas negali būti laikomas pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-81/2008, Teismų praktika 29, p. 124). Šiuo atveju teismų išvadą lėmė byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) ir kasatorės veiksmų vertinimas.
Dėl CPK 176, 185 straipsnių taikymo
Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles, todėl nepagrįstai sprendė, jog kasatorė neįrodė atsakovės nesąžiningo elgesio.
Kasacinis teismas nenustato naujų faktinių bylos aplinkybių, bet patikrina apskųstus sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvas įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini ir patikimi. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju bylą nagrinėję teismai, laikydamiesi pirmiau nurodytų įrodinėjimo taisyklių, nustatė esmines bylos aplinkybes ir teisingai pripažino, jog kasatorės veiksmai, šiai perduodant pinigus atsakovei, yra neteisėti, neatitinka geros moralės normų, jais siekta nepaisyti įstatymo nustatytų reikalavimų sutarčiai tinkamai įforminti, todėl išvada, kad teismas neturi ginti neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių, yra teisėta ir pagrįsta. Kasacinio skundo argumentais dėl CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių pažeidimo nepaneigta tokia teismų išvada.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas patyrė 50,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinant ieškovės V. J. kasacinio skundo ir paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 50,60 Lt (penkiasdešimt litų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Janina Stripeikienė
Juozas Šerkšnas
