Civilinė byla Nr. e2YT-10002-558/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03526-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.2; 3.4.6.19; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 9 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo, pareiškusi savarankiškus reikalavimus A. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo be savarankiškų reikalavimų valstybės įmonė Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas D. S. prašo nustatyti, kad jo motinos L. F., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), bei atnaujinti terminą palikimui priimti.
Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina L. F., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko palikimas: ½ dalis žemės sklypo su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), dėl kurio priėmimo pareiškėjas į notarą kreiptis laiku negalėjo, kadangi, kaip minėta, palikėja gyveno (duomenys neskelbtini), ir juridinių formalumų tvarkymas užėmė daugiau laiko, nei įprastai. Pareiškėjas motinos mirties fakto įtraukti į apskaitą iš karto negalėjo, nes mirties liudijimas buvo išduotas F. pavarde, o Lietuvos registruose palikėja buvo žinoma kaip S., taigi pirmiausiai reikėjo įtraukti į apskaitą Lietuvoje palikėjos santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Ir nors pareiškėjas turėjo motinos santuokos liudijimą, tačiau jis buvo be apostilės, dėl ko civilinės metrikacijos darbuotojai jo nepriėmė. Šį dokumentą iš (duomenys neskelbtini) su apostile pareiškėjas gavo tik 2025 m. liepos mėn. pabaigoje, t. y. 2025 m. liepos 28 d., ir motinos santuoka į apskaitą buvo įtraukta tik 2025 m. liepos 31 d. Tokiu būdu pareiškėjas, tik įtraukęs į apskaitą motinos santuoką, galėjo įtraukti į apskaitą ir jos mirtį, ką atliko 2025 m. rugpjūčio 2 d. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas į notarą, turėdamas motinos mirties dokumentą, gali kreiptis tik dabar, tačiau jau yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjas pažymi, kad po L. F. mirties pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra jos vaikai, t. y. jis ir jo sesuo A. S., paaiškindamas, kad jų motina mirė išsiskyrusi su buvusiu sutuoktiniu (į apskaitą Lietuvoje yra įtraukta tik L. F. santuoka, bet ne ištuoka, kadangi pareiškėjas, neturėdamas dokumentų, pagrindžiančių kur ir kada konkrečiai motina nutraukė santuoką, to padaryti negali). Nors palikėjos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tačiau ji nuolat atvykdavo į Lietuvą, čia buvo jos ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta, visas jai priklausęs turtas yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), o konkrečiai, pagrindinės dalies buvimo vieta – (duomenys neskelbtini). Be to, L. F. Lietuvoje yra sudariusi du testamentus, kas taip pat patvirtina jos interesų buvimą Lietuvoje, ji buvo Lietuvos pilietė (2025-09-05 CBP-4601).
Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka iš dalies. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo ir jos motina mirties dieną nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau jos paliktas turtas yra Lietuvoje, o paskutinėje gyvenamojoje vietoje turto mirusioji neturėjo, todėl L. F. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika. Dėl prašymo, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui pagal įstatymą priimti, nurodė, kad ji taip pat teikė prašymą dėl termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymą ir testamentą priimti kitoje civilinėje byloje, vadovaudamasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir pareiškėjas. Būtent ji, gyvendama (duomenys neskelbtini), iš pradžių tvarkė visus dokumentus, susijusius su motinos mirties įregistravimu, apostilėmis ir pan., ir šiuos dokumentus persiuntė pareiškėjui turėdama lūkestį, kad abu kreipsis į teismą dėl termino atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo. 2025 m. rugpjūčio 14 d. buvo gautas motinos santuokos liudijimas su įspaustu antspaudu, 2025 m. rugpjūčio 28 d. – sertifikatas ir tik 2025 m. rugsėjo 11 d. – apostilė, šie veiksmai dėl dokumentų gavimo jai sutrukdė kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, be to, ji gyvena (duomenys neskelbtini), todėl buvo apsunkinta galimybė gauti teisinę pagalbą Lietuvoje (2025-10-08 DOK-39350).
Suinteresuotas asmuo A. S. šioje byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. reiškia iš esmės tuos pačius reikalavimus, kaip ir pareiškėjas D. S., prašydama nustatyti, kad L. F., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), bei atnaujinti praleistą palikimo priėmimo pagal testamentą ir pagal įstatymą terminą po motinos L. F. mirties, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti po teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad nors paskutiniuoju metu palikėja gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvą ji laikė savo pagrindinių socialinių interesų vieta. Visą laiką nuo palikėjos mirties suinteresuotas asmuo intensyviai tvarkė dokumentus, kad būtų galima pripažinti Lietuvoje motinos mirties faktą. Dokumentų tvarkymas užsitęsė dėl to, kad (duomenys neskelbtini) palikėja buvo registruota kaip F. ir mirties liudijimas buvo gautas L. F. pavarde, jos santuoka į apskaitą Lietuvoje nebuvo įtraukta ir pavardė nebuvo pakeista, Lietuvos registruose ji buvo įregistruota kaip L. S.. Paaiškino, jog motinos santuokos liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbtini)), o tokiems dokumentams taikoma speciali apostilės procedūra, kuomet pirmiausia reikia gauti originalų sertifikuotą liudijimo egzempliorių su „raised seal“ (iškiluoju antspaudu), kurį siunčia tik paštu, tuomet privaloma kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl „Letter of Exemplification“, kuris pakeičia C. C. patvirtinimą (C. C. tokio dokumento netvirtina), ir tik po šių žingsnių dokumentas gali būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini), kad būtų uždėta H. A.. Visos šios procedūros (duomenys neskelbtini) paprastai trunka kelis mėnesius, ypač jei dokumentai siunčiami paštu, todėl jų gavimas užtruko nepriklausomai nuo jos noro ar pastangų. Taip pat pažymėjo, kad palikėja buvo išsituokusi (duomenys neskelbtini), šį faktą patvirtina jos mirties liudijime pateikti duomenys (2025-10-10 DOK-39683).
Pareiškėjas D. S. pateikė atsiliepimą į A. S. pareiškimą, kuriame nurodė, jog su jos reikalavimais sutinka pilnai (2025-11-03 DOK-E 42840).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į D. S. pareiškimą, kuriame prieštaravimų dėl prašymo nepateikė, išreiškė prašymą pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant. Paminėjo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo reikalavimai būtų atmesti. Suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos L. F. palikimo perėjimą valstybei (2025-09-16 DOK-36304).
Ginčo byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo nėra, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškėjo pareiškimas ir suinteresuoto asmens savarankiški reikalavimai tenkinami.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad L. F. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje. Gyventojų registro duomenimis, ji 2015 m. liepos 30 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini); mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tai patvirtina, be kita ko, (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėja mirė ištuokoje (N. D. sveikatos departamento (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 9 punktas). Pareiškėjas D. S. ir suinteresuotas asmuo pareiškusi savarankiškus reikalavimus A. S. yra palikėjos vaikai. Testamentų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) įregistruotas L. F. (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas (duomenys neskelbtini) miesto 2-ajame notaro biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) įregistruotas L. F. (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas (duomenys neskelbtini) 3-iajame notaro biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo faktų neregistruota. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, L. F. vardu registruotas nekilojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo atsiradimo vietos fakto – nustatymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo pareiškusi savarankiškus reikalavimus prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos L. F. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnį (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta (CK 5.4 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas CK 5.4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIyLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-422-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-422-378/2020">e3K-3-422-378/2020</a>). CK 1.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Tai reiškia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvoje esantys nekilnojamieji daiktai paveldimi pagal Lietuvos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2013">3K-3-166/2013</a>; 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04MC03MDYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-80-706/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-80-706/2017">3K-3-80-706/2017</a>).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. F. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Nors pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo pareiškusi savarankiškus reikalavimus nurodė, kad jų motina mirties dieną nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad L. F. 2015 m. liepos 30 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu duomenų apie konkrečiu laikotarpiu jos deklaruotą išvykimą / gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), registre nėra (2025 m. gruodžio 8 d. Gyventojų registro išrašas). Palikėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), po to periodiškai sugrįždavo į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) įregistravo (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą (duomenys neskelbtini) 2-ajame notaro biure, (duomenys neskelbtini) įregistravo (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą (duomenys neskelbtini) 3-iajame notaro biure, mirusiosios nekilnojamasis turtas buvo ir yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). L. F. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokusi, duomenų, kad būtų (duomenys neskelbtini) įsigijusi gyvenamąjį būstą, kitą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, kitą registruotiną turtą, siekusi į (duomenys neskelbtini) perkelti savo socialinius interesus, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad palikėja, nors buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri vėliau buvo nutraukta, bei mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ji išlaikė glaudų ir stabilų ryšį su kilmės valstybe (Lietuva) ir būtent Lietuva išliko jos socialinių, ekonominių ir asmeninių interesų vyraujanti vieta – jos turto buvimo vieta, pilietybės išlaikymas, ryšių su suaugusiais vaikais palaikymas, nuolatinis sugrįžimas laikinai gyventi. Remiantis CK 1.5 straipsniu, palikėjos sūnui ir dukrai nėra jokio ekonominio intereso tvarkyti paveldėjimo dokumentus (duomenys neskelbtini), kadangi visas jų motinos nekilnojamasis turtas yra tik Lietuvos Respublikoje, todėl nagrinėjamu atveju dėl konkretaus Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto paveldėjimo yra kompetentingi spręsti Lietuvos Respublikos notarai (Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir Lietuvos Respublikos teismai, taikydami Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo klausimais. Palikimo bylos vedimas (duomenys neskelbtini) prieštarautų ne tik protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principams, tačiau ir palikėjos aiškiai išreikštai valiai ir akivaizdžiai išlaikytai pozicijai Lietuvos Respublikoje išlaikyti asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą, t. y. pilietybės šalyje Lietuvoje turėti nekilnojamąjį turtą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus aptartų įrodymų visumą, daroma išvada, kad palikėjos L. F. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo pareiškusi savarankiškus reikalavimus negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad jie galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui pareiškusiai savarankiškus reikalavimus atlikti palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo procedūras (CPK 445 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Šiuo atveju L. F. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas jos palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas D. S. ir suinteresuotas asmuo, pareiškusi savarankiškus reikalavimus A. S. yra įstatyminiai pirmos eilės L. F. įpėdiniai (CK 5.2 straipsnio 1-2 dalys, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir siekia paveldėti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjas į teismą su pareiškimu dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo kreipėsi 2025 m. rugsėjo 5 d., suinteresuotas asmuo tokį reikalavimą pareiškė 2025 m. spalio 10 d. Šie veiksmai vertinami kaip objektyvi jų valios priimti mirusios motinos palikimą išraiška, tačiau minėti veiksmai atlikti praleidus įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Jų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodytos aplinkybės patvirtina, jog savo teisę priimti palikimą laiku nerealizavo dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, kadangi palikėja mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui reikėjo surinkti oficialius dokumentus dėl mirties įrašo patvirtinimo, gautus dokumentus autorizuoti, prieš tai sutvarkyti dokumentus dėl palikėjos sudarytos santuokos patvirtinimo (kuri jos mirties dienai nutraukta). Laikytina, kad tai užtruko didelį laiko tarpą. Be to, tik šiuo teismo sprendimu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo atsiradimo vietos, dėl ko anksčiau, nesant aiškios palikimo atsiradimo vietos, objektyviai nebuvo galima kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų interesus. Duomenų apie kitus galimus paveldėtojus byloje nėra, paveldėjimo byla iki šiol neužvesta.
Tokiu būdu teismas sprendžia, kad pagrindų atsisakyti atnaujinti pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui pareiškusiai savarankiškus reikalavimus praleistą terminą priimti palikimą, atsižvelgiant į termino pratęsimo ir atnaujinimo galimybes civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, nėra nustatyta. Tokiu būdu vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šis prašymas tenkinamas, terminas palikimui, atsiradusiam po L. F. mirties, priimti atnaujinamas (CPK 576-578 straipsniai).
D. S. ir A. S. išaiškinama, kad jie turi per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje nesusidarė. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nekompensuojamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, 576 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo pareiškimą ir suinteresuoto asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Atnaujinti pareiškėjui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotam asmeniui, pareiškusiai savarankiškus reikalavimus A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priimti, pradedant jį skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti D. S. ir A. S., kad jie per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarų biurą dėl turto paveldėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Daina Knezevičienė
