Civilinė byla Nr. e2YT-5784-470/2025
Proceso Nr. 2-13-3-01838-2025-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2.;
(S)
2.5.3.; 3.4.5.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 8 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,
sekretoriaujant Redai Narijauskienei,
dalyvaujant pareiškėjai M. V., jos atstovei advokatei Astai Bilinskienei,
suinteresuotiems asmenims P. S., V. G., V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. S., V. G., V. G., G. G., R. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja M. V. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos V. O. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai, kaip įstatyminei V. O. G. įpėdinei, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą motinos valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjai valdyti, naudotis, disponuoti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos motina V. O. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). V. O. G. vardu Nekilnojamojo turto registre registruotos nuosavybės teisės į 3,5000 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teises į šį turtą pareiškėjos motina įgijo pagal 1994-03-24 Valdybos potvarkį Nr. 152-V. Taip pat šiame žemės sklype yra pareiškėjos motinai V. O. G. priklausęs gyvenamasis namas su ūkio pastatais. Nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus Nekilnojamojo turto registre V. O. G. vardu nėra registruotos, žemės sklypu dar iki nuosavybės teisių į jį atkūrimo naudojosi pareiškėjos motina V. O. G.. Motinai prižiūrėti žemę padėjo pareiškėja ir jos brolis V. G.. Pareiškėjos motina V. O. G. (duomenys neskelbtini) testamentu, gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjos broliui V. G.. 3,5000 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į testamentą neįtrauktas ir yra paveldėtinas pagal įstatymą. Teisę paveldėti pagal įstatymą turėjo V. O. G. sūnus V. G. ir pareiškėja, paveldint po ½ dalį minėto žemės sklypo. V. O. G. sutuoktinis V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo jau miręs (duomenys neskelbtini).
V. O. G. sūnus V. G. palikimą tiek testamentinį, tiek pagal įstatymą po V. O. G. mirties priėmė (duomenys neskelbtini), pateikdamas pareiškimą Lazdijų rajono 2-am notaro biurui, o pareiškėja M. V. įstatyminį palikimą po savo motinos V. O. G. mirties, priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti pagal tuo metu galiojusios 1964 m. CK 587 str. 2 d. nuostatas. Pareiškėjos brolis V. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. G. mirties Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi dėl palikimo, atsiradusio po V. G. mirties, perėjimo valstybei, tačiau palikimo nepriėmė. Nežiūrint į tai, kad pats gyvenamasis namas testamentu buvo paliktas pareiškėjos broliui, mirus pareiškėjos motinai pareiškėja perėmė motinai priklausiusius asmeninius daiktus – drabužius, papuošalus, nuotraukas, išskirtinius indus – senovinį pietų servizą, krištolines taures. Pareiškėja ir jos brolis tarpusavyje susitarė dėl žemės sklypo naudojimo, nors žemės sklypo teisiniai dokumentai dar ir nebuvo iki galo sutvarkyti. Pareiškėja žemės sklype nuolat augina daržoves savo šeimai, sklypą naudoja pagal žemės ūkio paskirtį, prižiūri kaip savo turtą ir daro tai nuo pat motinos V. O. G. mirties.
Pareiškėjos M. V. atstovė advokatė Asta Bilinskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos pareiškimą palaiko, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. O. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos dukra M. V. priėmė motinos palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas pareiškėjai, kaip įstatyminei V. O. G. įpėdinei, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą motinos valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjai valdyti, naudotis, disponuoti.
Suinteresuotas asmuo V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjos brolis. Pareiškėjos pareiškimą palaiko, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos V. O. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties M. V. priėmė motinos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo P. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjos sesuo. Pareiškėjos pareiškimą palaiko, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos V. O. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties M. V. priėmė motinos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjos sesuo. Pareiškėjos pareiškimą palaiko, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos V. O. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties M. V. priėmė motinos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Bylą prašo nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys G. G. ir R. M. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, informuoti tinkamai.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a> kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra V. O. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. V. O. G. vardu Nekilnojamojo turto registre registruotos nuosavybės teisės į 3,5000 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teises į šį turtą pareiškėjos motina įgijo pagal 1994-03-24 Valdybos potvarkį Nr. 152-V. Taip pat šiame žemės sklype yra pareiškėjos motinai V. O. G. priklausęs gyvenamasis namas su ūkio pastatais, ką patvirtina namų valdos techninės apskaitos knyga. Nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus nekilnojamojo turto registre V. O. G. vardu nėra registruotos. V. O. G. (duomenys neskelbtini) testamentu, reg. Nr. 2153 gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjos broliui V. G., gimusiam (duomenys neskelbtini). 3,5000 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į testamentą neįtrauktas ir yra paveldėtinas pagal įstatymą. Šį turtą turi teisę paveldėti pagal įstatymą V. O. G. vaikai: sūnus V. G. ir pareiškėja, paveldint po ½ dalį minėto žemės sklypo. Motinai prižiūrėti žemę padėjo pareiškėja ir jos brolis V. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini). V. O. G. sūnus V. G. palikimą tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą po V. O. G. mirties priėmė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina į bylą pateiktas Lazdijų rajono 2-am notaro biuro liudijimas, o pareiškėja M. V. palikimą pagal įstatymą po savo motinos V. O. G. mirties priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėjos ir jos atstovės išdėstytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog M. V. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po motinos V. O. G. mirties likusį turtą, t. y. naudojimasis motinos nuosavybės teise valdytu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), jo priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių komunalinių paslaugų ir kitų mokesčių mokėjimas, žemės sklypo naudojimas žemės ūkio darbams, leidžia spręsti, kad M. V. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad M. V. po motinos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė jos turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtą tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja M. V. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos M. V. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos V. O. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja M. V. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į motinos V. O. G. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Snaigė Juknevičienė