Civilinė byla Nr. e2YT-9196-1232/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-03124-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.4.5.19; 3.1.7.4; 3.1.7.6 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 8 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,
sekretoriaujant Jolitai Matulienei,
dalyvaujant pareiškėjai A. Š., jos atstovui advokato padėjėjui Juliui Paškevičiui,
suinteresuotam asmeniui A. Š. ir jo atstovei advokatei Onai Klinavičienei,
suinteresuotiems asmenims D. Š. ir A. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. Š., A. Š., D. Š., R. Š., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja A. Š. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama atnaujinti A. Š. įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusį po jos močiutės O. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su ja susisiekė A. Š. ir pranešė apie močiutės O. Š. (toliau – palikėja) mirtį. (duomenys neskelbtini) pareiškėja el. paštu kreipėsi į Prienų raj. 3-ojo notarų biuro notarę dėl palikimo priėmimo ir gavo atsakymą, kad ji, kaip R. Š. dukra, turi teisę paveldėti kartu su kitais pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais palikėjos turtą. Kad galėtų šią teisę įgyvendinti, pareiškėjai rekomenduota kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo po palikėjos mirties ar palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti palikėjos turtą. Pareiškėja su palikėja nebendravo nuo vaikystės, o (duomenys neskelbtini) pareiškėja išvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių – pareiškėjos tėvas R. Š., nei bendravo su pareiškėja, nei prisidėjo prie jos išlaikymo, pareiškėja nepalaikė jokių santykių su palikėja. Informacija apie palikėjos mirtį buvo sąmoningai nuslėpta tam, kad suinteresuoti asmenys galėtų paveldėti palikėjai priklausantį turtą. Pareiškėja nebuvo laiku informuota apie palikėjos mirtį, dėl ko ji negalėjo laiku kreiptis į notarą. (duomenys neskelbtini) pareiškėja patyrė psichologinį spaudimą iš A. Š. pusės, t. y. po daugiau nei 15 metų nutrūkusių santykių jis netikėtai pradėjo dažnai kreiptis į pareiškėją telefonu ir žinutėmis, ragindamas ją kuo greičiau priimti sprendimą dėl palikimo ir užsiminė, kad ji esą nėra morališkai verta jokios paveldėjimo dalies, nes jos gyvenimas buvo „lengvas“ ir „sėkmingas“, kai tuo tarpu kiti šeimos nariai susiduria su sveikatos problemomis ir sunkiai dirba. A. Š. pranešė, kad rengia dokumentus teismui ir paprašė pareiškėjos asmeninių duomenų (adreso, el. pašto). Pareiškėja nebuvo iki galo informuota, kad rengiamasi pateikti skundą dėl paveldėjimo dalybų. Kuomet A. Š. pateikė skundą teismui dėl paveldėjimo bylos, kuri sietina su pareiškėjos interesais kitoje paveldėjimo byloje, kurio ji siekia paveldėti savo mirusio tėčio turtą, pareiškėja pasijautė, jog ja yra manipuliuojama, kas paskatino siekti įgyvendinti savo paveldėjimo teisę po palikėjos mirties. Pareiškėja, kaip palikėjos vaikaitė, turi teisę paveldėti su pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais jos tėčiui R. Š. tenkančią turto dalį į palikėjos turtą. Pareiškėjos tėvas niekada neprisidėjo prie pareiškėjos išlaikymo, todėl R. Š. tenkančios dalies į palikėjos turtą paveldėjimas atstovavimo teise leis bent iš dalies finansiškai atlyginti netinkamą elgesį pareiškėjo atžvilgiu. Palikimo priėmimo termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nes pareiškėja galės paveldėti palikėjos turtą kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais lygiomis dalimis, be to, dar nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai kitiems palikimą priėmusiems įpėdiniams, kas reiškia, kad nuosavybės teisės dar nėra įregistruotos. Priešingu atveju, jei teismas palikimo priėmimo termino neatnaujins, nebus suderinti visų pirmos eilės įpėdinių ir jų vaikų interesai paveldėti artimų giminaičių turtą, kas neatitiks šio instituto paskirties, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų (1 t., el. b. l. 55-59).
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl O. Š. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (1 t., el. b. l. 60-62).
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog jeigu teismas konstatuos, kad yra visos sąlygos atnaujinti terminą palikimui pagal įstatymą priimti, tai jie teismo prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
5. Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškime nurodytais argumentais, dėl ko ji laiku nepriėmė palikimo nesutinka. Nurodė, kad pareiškėja nepriėmusi palikimo yra dėl savo aplaidumo ir abejingumo, o suinteresuotus asmenis kaltina psichologiniu spaudimu (1 t., el. b. l. 74-76).
6. Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu nesutinka, nes nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja buvo atidi, sąžininga ir rūpestinga įgyvendinant savo teises į palikimą, todėl prašo pareiškimą atmesti. Pareiškėjoms tėvams nutraukus santuoką, iš tikrųjų neliko artimo ryšio su tėvo artimaisiais, giminėmis. Tačiau pareiškėjos ryšys su tėvu nebuvo nutrūkęs, pareiškėjai grįžus gyventi iš užsienio, ji gyvendavo pas tėvą (duomenys neskelbtini), kai pareiškėja buvo sužalota per eismo įvykį ir gydėsi ligoninėje, tėvas ją lankė, slaugė ir ja rūpinosi. (duomenys neskelbtini) prasidėjo pareiškėjos ir jo bendravimas per FB programėlę. Mirus pareiškėjos tėvui ji iškarto buvo informuota apie jo mirtį, tačiau pareiškėja į tėvo laidotuves neatvyko, nesidomėjo ar reikalinga prisidėti prie laidotuvių išlaidų. Pareiškėja ir su savo seserimi R. Š. nepalaiko santykių. Pareiškėja buvo ne kartą kviečiama atvykti pasisvečiuoti, susitikti su močiute ir tėvo broliais, jai rašė ir A. Š. sutuoktinė, kad ji visada laukiama, kad močiutė pasiilgo. Pareiškėja ne kartą lankėsi (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), tačiau močiutės neaplankė. Ji niekada nesirūpino močiute. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo su pareiškėja bendraujama el. ryšio priemonėmis ir suinteresuotas asmuo suprato kaip pareiškėjos nenorą tęsti bendravimo. (duomenys neskelbtini) pradžioje suinteresuotas asmuo ėmėsi iniciatyvos išspręsti teisinius dalykus dėl paveldėjimo, todėl (duomenys neskelbtini) paprašė pareiškėjos jam paskambinti ir įkėlė pareiškėjai notarės duomenis. (duomenys neskelbtini) pareiškėja parašė, kad ji notarei patvirtino, kad nepretenduoja į močiutės palikimo dalį, o dėl tėvo palikimo kreipsis į advokatą. (duomenys neskelbtini) R. Š. jam taip pat parašė, kad jos su pareiškėja nusprendė niekur nesikreipti. (duomenys neskelbtini) jis kreipėsi į teismą dėl tėvų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tačiau teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Jis niekada nepažeidė kitų įpėdinių interesų, nenuslėpė reikšmingų faktų, pats pradėjo procesą, kad paveldėjimo bylos būtų užbaigtos paveldėjimo pagal įstatymą liudijimų išdavimu (1 t., el. b. l. 79-81).
7. Suinteresuoti asmenys D. Š. ir R. Š. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
8. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. Š. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) A. Š. susisiekė su ja per socialinius tinklus ir prašė jam paskambinti. Tą pačią dieną jis informavo, kad prieš metus laiko mirė jo mama, t. y. močiutė. Šita žinia ją šokiravo. Su A. kalbėjo apie šeimą, kas įvyko ir to pokalbio metu jis paprašė susiekti su notare dėl palikimo. Geranoriškai pasakė, kad atsiųs duomenis, pokalbis buvo šiltas. Susitarė, kad susisieks su notare ir duos žinoti dėl savo apsisprendimo. Pokalbio metu jis pasakė, kad turi ji teisę į paveldėjimą. Po kelių dienų ji susiekė su notare (duomenys neskelbtini) ir notarė paaiškino, kad yra užvestos dvi paveldėjimo bylos dėl jos tėčio ir dėl močiutės. Keletą dienų pagalvojus nusprendė kreiptis dėl tėčio palikimo priėmimo. Nenorėdama konfliktuoti su šeima ir tikėdamasi, kad turės normalų kontaktą su suinteresuotais asmenimis, informavo A., kad dėl močiutės nesikreips. Po kelių savaičių A. jai parašė prašydamas el. pašto, nes buvo rengiami į bylą dokumentai. Tuo metu nesuprato kokie dokumentai rengiami ir pagalvojo, kad tai susiję su paveldėjimo klausimu. Ji su atstovu kreipėsi į teismą dėl tėčio palikimo termino atnaujinimo. Po poros mėnesių gavo iš Alytaus teismo dokumentus, kad A. pradėjo bylą dėl senelio turto perdalinimo. Ją tai šokiravo, nes ji buvo neinformuota, kad suinteresuoti asmenys pradėjo šį procesą ir dėl to pasijautė apgauta. Tuo metu jai buvo emociškai sunku tai priimti, todėl ji (duomenys neskelbtini) kreipėsi į advokatą dėl teisių gynimo. Suinteresuoti asmenys sąmoningai nuslėpę faktą apie močiutės mirtį, nes (duomenys neskelbtini) per Kalėdas nusiuntė žinutę D. Š., t. y. A. Š. žmonai, ir A. Š. pasveikinimą su Kalėdomis, tačiau D. Š. į pasveikinimą nesureagavo, o A. sureagavo – sveikinam ir tave. Būtent tada jie ir galėjo informuoti apie močiutės mirtį. Be to, ji mato, kad veiksmai dėl paveldėjimo buvo pradėti prieš ją informuojant. Apie močiutę ji domėjosi per D., nors D. ji nepažinojo, nes su šia šeima ji nebendravo. Jos tėvai išsiskyrė prieš jai gimstant. Su močiute bendravo iki paauglystės. Iš pradžių eidavo pas senelius su mama, per įvairias šventes, gimtadienius. Vėliau mama neidavo, eidavo tik ji. Mama nepageidavo, kad ji bendrautų su šita šeima, bet ji toliau bendravo iki 13 m., tačiau vėliau ji pasijautė nepageidaujama, nes buvo šalta atmosfera, todėl daugiau nebendravo. Ji prisimena, kad senelis ir močiutė, kai ateidavo paauglystėje pas juos, jai Kalėdoms duodavo 100 Lt. Kai numirė senelis, ji buvo pakviesta į laidotuves ir tada susipažino su savo tėvu. Po laidotuvių metus laiko susiskambindavo su tėvu, nes jai buvo įdomu kas jis toks. Buvo ir senelio mirties metinėse. 2005 m. tėvo draugė ją vežė į stotį ir pateko į eismo įvykį, kuo metu buvo sužalota. Po avarijos gyveno viena (duomenys neskelbtini), todėl apsistojo pas tėvą. Du mėnesius gyveno pas tėvą, jai buvo atliktos trys operacijos, tačiau niekas iš šeimos narių nebuvo aplankyti, neskambino ir nesidomėjo. Kai tėvas smurtavo prieš savo draugę, ji išėjo iš namų su ramentais, dėl ko komplikavusi žaizda, ir ji turėjo dar vieną operaciją. Tėvas ją paliko palatoje ir daugiau jo nebematė. Niekas iš šeimos narių, t. y. nei močiutė, nei tėvo broliai neskambino ir nesiteiravo. Buvo ilgas reabilitacijos laikotarpis, todėl ji nusprendė (duomenys neskelbtini) išvykti iš (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jai paskambino tėvas neblaivus, tačiau ji paprašė, kad tėvas jai daugiau neskambintų ir jos netrukdytų, nes šie santykiai jai buvo emociškai skaudūs. Kai išvyko iš (duomenys neskelbtini), pirmas kontaktas šeima buvo (duomenys neskelbtini), kai pranešė dėl tėvo mirties. Jai išlaikymas iš tėvo buvo priteistas. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). į (duomenys neskelbtini) grįždavo gana dažnai, kas metai, kas pusantrų aplankyti senelius iš mamos pusės. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo grįžusi į (duomenys neskelbtini) aplankė kapus, o po to į (duomenys neskelbtini) grįžo tik (duomenys neskelbtini). Kai grįždavo į (duomenys neskelbtini) močiutės neaplankydavo, nes visada jautėsi nereikalinga šitoje šeimoje, ypatingai po (duomenys neskelbtini), nes jai tai buvo barjeras. Pareiškėja šiuo metu dirba, turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), gyvena savuose namuose. Palikimą priimti po močiutės mirties jai svarbu ne iš turtinės pusės, tai daugiau emocinis ir principo klausimas, ji nori atstatyti situacijos teisingumą, nes ji yra dalis šitos šeimos ir jos vieta šioje šeimoje. Sužinojusi apie močiutės mirtį, ji pasakė, kad į palikimą nepretenduos, tačiau vėl buvo pasinaudota jos geranoriškumu, nes suinteresuoti asmenys kreipėsi į teismą dėl turto atidalijimo. Suinteresuoti asmenys nesidalino informacija, nes jeigu būtų pasidalinę informaciją, ji būtų nesikreipusi į teismą. Suinteresuotų asmenų manipuliacija pasireiškė dėl tolimesnių jų veiksmų, t. y. 2025 m. kovo 12 d. ji informavo A., kad kreipsis dėl tėvo dalies paveldėjimo, ir tą pačią dieną A. nusiuntė laišką notarei prašydamas padalinti turtą. Jai skaudu pats faktas, kad buvo kreiptasis į teismą ir ji nebuvo neinformuota. Prie savo tėvų ir močiutės laidotuvių neprisidėjo, kad prie turto išlaikymo reikia prisidėti ji nepagalvojo. Močiutės kapus prižiūri sūnūs (2025 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 18 s. – 1 val. 08 min. 25 s.).
9. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Julius Paškevičius pareiškimą prašė tenkinti pareiškime nurodytais argumentais.
10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Š. paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka. Pareiškėja prikalbėjo daug netiesos. Niekas nevengė bendrauti, jis yra pareiškėjos krikšto tėvas. Gyvenimas pats juos išskyrė, nes kiekvienas turi rūpesčių. Iki kol pareiškėja buvo paauglė, jie bendravo. Jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyveno daug metų. Jo žmona parašė pareiškėjai, bet pareiškėja net nežinojo kas tas A. yra. Šilto bendravimo nebuvo, bet sveikindavosi su Kalėdomis. Tėvai visada laukė pareiškėjos ir norėjo bendrauti. O. Š. palaidojo visi broliai. Pareiškėjai nepranešė apie palikėjos mirtį, nes daugiau nei 20 metų jie nebendravo. Turto po motinos mirties rūpinasi suinteresuoti asmenys, moka mokesčius, šienauja. Su pareiškėja paskutinį kartą bendravo po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) ir dar (duomenys neskelbtini) buvo susitikę stotyje. Notarų biuras tikrai neįpareigojo pranešti apie močiutės mirtį. Po palikėjos mirties jos turtą priėmė trys broliai, ir jis net nežinojo, kad palikimas priklauso palikėjai (2025 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 52 s. – 1 val. 23 min. 31 s.).
11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. Š. paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka. Pareiškėja daug netiesos pasakė. Visi gyveno savo gyvenimą ir pati pareiškėja nebendravo su jais. Pareiškėjos mama buvo pati mylimiausia mamai marti. Niekada neslėpė nuo pareiškėjos apie palikėjos mirtį. Pati pareiškėja nebendravo su močiute. Mirus palikėjai apie jos mirtį informavo tik tuos su kuriais bendravo, tačiau sąmoningai nuo pareiškėjos neslėpė, nes tiesiog buvo nutrūkęs bendravimas. Po palikėjos mirties jos palikimą priėmė visi broliai, tačiau jis po tėvo mirties palikimo dar nepriėmė. (duomenys neskelbtini) esančiais tėvų namais rūpinasi broliai, o jis rūpinasi tėvo turtu (duomenys neskelbtini), moka mokesčius. Palikėjos vardu nėra registruoto turto, tačiau tėvai kartu užgyveno turtą. Jis pats pareiškėjos kontaktų neturėjo (2025 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 23 min. 56 s. – 1 val. 34 min. 07 s.).
12. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Š. paaiškino, kad pareiškėja jį susirado ir jie pradėjo bendrauti, jis labai dėl to džiaugėsi, rodė ir mamai nuotraukas. Jis pats rašė pareiškėjai, kad yra laukiama ir jie sąžiningai labai jos laukė, kad juos aplankytų pareiškėja. Jautė, kad nuoskauda pareiškėjos yra nuo vaikystės. Iš socialinių tinklų matė, kai ji grįždavo į (duomenys neskelbtini), bet niekada nesiteikė grįžusi jam parašyti. Kai jis pranešė pareiškėjai, kad mirė jos tėvas, t. y. brolis, pareiškėja pasakė, kad užjaučia, bet jis buvo alkoholikas. Jam tai buvo skaudu, nes tai buvo jo brolis, apie mirusį negražu taip kalbėti. Kvietė, kad atvažiuotų į tėvo laidotuves, tačiau ji atsisakė ir tada jis suprato, kad pareiškėja pati nenori bendrauti su jais. Kai mirė palikėja, net nepagalvojo, kad reikia pranešti pareiškėjai, nes bendravimas su ja buvo nutrūkęs. Neteisinga teigti, kad jie nori turtą pasisavinti. Visi broliai turi kur gyventi. Tėvų turtą išlaikyti yra didelis vargas, reikia prižiūrėti kelis hektarus žemės, šienauti, A. neturi sveikatos ir tai yra didelis vargas jam. Jie nori susėsti ir pasidalinti turtą ar jį parduotų, kad pasilengvintų gyvenimą. Po motinos mirties jie laikėsi gedulo ir dėl to nesitvarkė palikimo. Po palikėjos mirties per 3 mėnesiu pateikė.arei prašymus dėl palikimo priėmimo, tačiau, kad palikimas priklauso ir R., ir A., jie nebuvo informuoti ir notarė apie tai nieko nesakė. Praėjus metams po palikėjos mirties jis kreipėsi į advokatę, kad padėtų sutvarkyti palikimo dokumentus. (duomenys neskelbtini) su advokate nuvykus pas notarę, jiems buvo pasakyta, kad notarė neieškos pareiškėjos ir jos sesės, nes tai yra jų pareiga pranešti. Tada ir parašė pareiškėjai per Messenger programėlę ir nurodė visą informaciją. Jokių manipuliacijų pareiškėjai nedarė, priešingai pateikė visą informaciją ir leido jai apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Pokalbį su pareiškėja baigė gražiai. Pareiškėja nori priimti palikimą, nes jaučiasi nuskriausta, tačiau visi broliai yra už bendravimą su pareiškėja, ir močiutė labai norėjo bendrauti su pareiškėja. Tačiau pačio bendravimo trūksta iš pačios pareiškėjos (2025 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 34 min. 24 s. – 2 val. 12 min. 35 s.).
13. Suinteresuoto asmens A. Š. atstovė prašė reikalavimą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
k o n s t a t u o j a:
pareiškimas atmestinas.
14. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų, dalyvavusių asmenų paaiškinimų parodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
15. Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė O. Š. (toliau – palikėja). Palikėja turėjo keturis vaikus, t. y. A. Š., D. Š., A. Š. ir R. Š. (1 t., el. b. l. 9, 38). R. Š. mirė (duomenys neskelbtini) ištuokoje, jis turėjo dvi dukras, t. y. A. Š. ir R. Š. (1 t., el. b. l. 36).
16. Pareiškėja pareikšimu teismo prašo atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusį po jos močiutės O. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, kaip pirmos eilės įpėdiniai.
17. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, paveldi lygiomis dalimis. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą (CK 5.12 straipsnis). Tai reiškia, kad vaikaitei, paveldinčiai atstovavimo teise, trijų mėnesių terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. močiutės mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.12 straipsnis, 5.50 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po mirusios O. Š. mirties palikėjos vaikai A. Š., A. Š. ir D. Š. priėmė palikimą atsiradusį po palikėjos mirties (1 t., el. b. l. 20-21, 47-48). Pareiškėja taip pat turi teisę paveldėti palikėjos (močiutės) turtą kartu su pirmos eilės paveldėtojais, šiuo atveju suinteresuotais asmenimis, t. y. mirusiosios sūnumis (CK 5.12 straipsnis). Tačiau pareiškėja per įstatymo nustatyta tvarka po močiutės mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti, remiasi tuo, kad apie močiutės mirtį suinteresuoti asmenys jai pranešė tik (duomenys neskelbtini), kai notarė nurodė suinteresuotiems asmenims jai pranešti. Ji su palikėja nebendravo nuo vaikystės, o (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Be to, suinteresuoti asmenys sąmoningai nepranešė apie palikėjos mirtį, nes norėjo vieni paveldėti turtą, todėl dėl nesąžiningų suinteresuotų asmenų neveikimo, slepiant palikėjos mirtį, pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Suinteresuoti asmenys su tokiais pareiškėjos argumentais nesutiko, todėl byloje tarp šalių kilo ginčas dėl įstatyme numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
19. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).
20. Teismas nurodo, jog palikimas savaime nepereina įpėdiniams, pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Tai reiškia, kad, atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, šio termino eigos pradžią lemia įstatyme nustatytas įvykis – palikėjo mirtis.
21. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir paskirtį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisų negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzc4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-378/2017">3K-3-154-378/2017</a>, 29 punktas). Praleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-54/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-54/2014">3K-3-54/2014</a>; kt.).
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-54/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-54/2014">3K-3-54/2014</a> ir joje nurodytą praktiką).
23. Pareiškėja nurodė, kad su palikėja nebendravo nuo paauglystės, t. y. 13 m., o (duomenys neskelbtini) pareiškėja išvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmens gyvenimo kitoje valstybėje faktas netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2007">3K-3-523/2007</a>; 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2011">3K-3-295/2011</a>). Toks asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODItNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182-421/2016">3K-3-182-421/2016</a>, 12 punktas). Teismas pažymi, jog tai, kad pareiškėja su savo močiute, tėvu, ar kitais artimais giminaičiais nepalaikė ryšių, toks pareiškėjos elgesys negali būti ta pateisinančia priežastimi, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, jog nebendravimas su palikėja bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzc4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-378/2017">3K-3-154-378/2017</a>). Net ir palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzc4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-378/2017">3K-3-154-378/2017</a>; 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc1LTM3OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-275-378/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-275-378/2023">e3K-3-275-378/2023</a>).
24. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, taigi, tikėdamasis galimai pretenduoti pagal įstatymą į mirusio palikimą, pareiškėja privalėjo imtis veiksmų palikimui priimti, o pareiškėjos nebendravimas su palikėja savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje pateikti susirašinėjimai tarp suinteresuotų asmenų (jų sutuoktinių) ir pareiškėjos patvirtina, kad suinteresuoti asmenys (jų sutuoktinės) ne kartą kvietė pareiškėją atvykti į svečius ir aplankyti močiutės, tačiau pati pareiškėja nedėjo pastangų palaikyti ryšio su palikėja. Iš pateiktų susirašinėjimų su A. Š. sutuoktine O. ir pareiškėja matyti, jog (duomenys neskelbtini) per Messenger susirašinėjimo programėlę, pareiškėjai buvo pranešta apie jos tėvo R. Š. mirtį. Taip pat ji buvo kviečiama į laidotuves ir aplankyti savo močiutės palikėjos (1 t., el. b. l. 91-102). Be to ir A. Š. su savo sutuoktine D. Š., rašydami per D. Š. Messerger programėlę, rodė norą bendrauti su pareiškėja (2 t., el. b. l. 24-28). A. Š. taip pat rodė norą bendrauti su pareiškėja kviesdamas pareiškėją, kai ji bus (duomenys neskelbtini), atvykti pas juos į svečius (1 t., el. b. l. 103-102, 119-120, 139-142). Teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino, kad ne kartą buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini), tačiau palikėjos nei karto neaplankė, nors pripažino, kad iki paauglystėje bendravo su seneliais. Pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad ji nutraukė ryšius su šia šeima, nes jautėsi įskaudinta, kad po avarijos niekas iš šeimos narių nesidomėjo jos sveikata (2025 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 31 min. – 57 s. – 34 min. 04 s.; 38 min. 50 s. – 41 min. 45 s.). Pareiškėja pareigą informuoti apie palikėjos mirtį perkelia suinteresuotiems asmenims, nurodydama, kad būtent suinteresuoti asmenys yra atsakingi, kad jai nebuvo laiku pranešta apie palikėjos mirtį. Pareiškėja taip pat nurodė, kad suinteresuoti asmenys jai nepranešė ir todėl, kad norėjo vieni paveldėti palikėjos turtą, todėl dėl nesąžiningų suinteresuotų asmenų neveikimo, slepiant palikėjos mirtį, pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys paaiškino, kad niekas specialiai nenuslėpė palikėjos mirties fakto. Kadangi su pareiškėja bendravimo iš būtent iš pareiškėjos pusės beveik nebuvo, todėl mirus O. Š., jie informavo tik tuos su kuriais jie bendravo. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėją apie palikėjos mirtį informavo suinteresuotas asmuo A. Š. (duomenys neskelbtini). Būtent jis, siekdamas susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, nuvyko į notarų biurą ir tada notarė informavo, kad apie palikėjos mirtį reikia pranešti ir mirusio R. Š. dukroms. (duomenys neskelbtini) per Messenger susirašinėjimo programėlę A. Š. parašė pareiškėjai žinutę, kad norėtų pasikalbėti, bei (duomenys neskelbtini) išsiuntė nuotrauką su Prienų rajono 3-ojo notarų biuro kontaktiniais duomenimis (1 t. el. b. l. 113, 135-136). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku kreipėsi į Prienų rajono 3-ąjį notarų biurą dėl užklausos apie palikimą po O. Š. mirties, nurodydama, kad su ja susiekė palikėjos sūnus A. Š. ir informavo apie pradėtą palikimo procedūrą, rekomenduodamas kreiptis į notarų biurą (1 t., el. b. l. 31). Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarė Asta Banienė (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pareiškėjai nurodė, kad ji yra pirmos eilės įpėdinė į R. Š. palikimą. Kadangi palikimo priėmimo terminas yra praleistas, notarė išaiškino pareiškėjai teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atstatymo arba juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taip pat nurodė, kad mirus O. Š. – R. Š. motinai, pareiškėjai priklauso palikimo dalis į močiutės palikimą pagal CK 5.12 straipsnį, bei nurodė, kad bet kuriuo atveju pareiškėjai reikalingas teismas ir advokato pagalba (1 t., el. b. l. 16, 49-50). Iš pateiktų teisinių paslaugų sutarties matyti, jog pareiškėja su advokatės Inos Kurauskienės kontora 2025 m. kovo 13 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį (el. b. l. 18-19, 45-46). Vertinant pareiškėjos elgesį nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėja sužinojusi apie savo močiutės mirtį nuo (duomenys neskelbtini), turėdama apsisprendimo laisvę galėjo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, tačiau ji pati nepareiškė noro priimti palikimą, ką patvirtino posėdžio metu ir pati pareiškėja. Taip pat byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja sužinojusi apie palikėjos mirtį, jokių veiksmų palikimui priimti neatliko, t. y. iš byloje pateikto Messenger susirašinėjimo pareiškėja (duomenys neskelbtini) A. Š. per Messenger programėlę parašė, jog ji nepretenduoja į močiutės O. Š. palikimo dalį, o dėl tėvo paliko dalies kreipėsi į advokatą. Kita R. Š. dukra R. Š. taip pat patvirtino, kad ji dėl palikimo niekur nesikreips (1 t., el. b. l. 145-150). Pareiškėja į teismą kreipėsi tik dėl savo tėvo palikimo priėmimo, t. y. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl termino palikimui atnaujinimo po savo tėvo R. Š. mirties. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4657-1154/2025 atnaujino pareiškėjai praleistą terminą jos tėvo R. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 178 straipsnio 3 dalis). Prienų rajono 3-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo tėvo mirties (1 t. el. b. l. 197).
25. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja žinodama apie palikėjos mirtį jau (duomenys neskelbtini), per trijų mėnesių terminą nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, o priešingai, ji nesiekė priimti palikimo. Pareiškėjos nurodytas aplinkybės, jog ji nebendravo su močiute bei savo artimais giminaičiais iš tėvo pusės, ir dėl to jai nebuvo žinoma apie palikėjos mirtį, teismas atmeta kaip nesudarančius pagrindo termino atnaujinimui po palikėjos mirties.
26. Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, jog A. Š. manipuliavo pareiškėja, nesidalino informacija dėl tolimesnių veiksmų ar vertė ją kuo greičiau apsispręsti dėl palikimo priėmė atmesti kaip neįrodyti. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) A. Š. pareiškėjai parašė, kad ruošia teismui dokumentus dėl turto dalies nustatymo ir informuoja pareiškėją, kad įtrauks ją į procesą kaip R. Š. dukrą. Taip pat nurodė, kad tvarko mamos ir tėtės dokumentus ir jeigu jai kils kokių klausimų, ji visada gali jam paskambinti ar paskambinti jo advokatei (1 t. el. b. l. 105-106, 115, 121-123, 130-133, 143; 2 t., el. b. l. 30-37). Kaip minėta, pati pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį ir visais paveldėjimo klausimais galėjo konsultuotis su profesionaliais teisininkais dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, ką pareiškėja ir padarė (duomenys neskelbtini) kreipdamasi į teismą dėl termino atnaujinimo po savo tėvo mirties. Tačiau pareiškimą dėl termino atnaujinimo po močiutės mirties pareiškėja teismui pateikė tik (duomenys neskelbtini). Tad šiuo atveju vertinant pareiškėjos elgesį matyti, kad pareiškėja sužinojusi apie savo močiutės mirtį, turėjo visas galimybes kreiptis į teismą dėl termino aplikimui priimti po palikėjos mirties, tačiau turėdama apsisprendimo laisvę nepareiškė noro priimti palikimo. Taip pat vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Šios bylos kontekste teismas konstatuoja, kad nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių pareiškėjai priimti palikimo po savo močiutės mirties, pareiškėja kaip pirmos eilės įpėdinė, turėdamas apsisprendimo laisvę, pati nepareiškė noro priimti palikėjos palikimo.
27. Teismas taip pat pažymi, jog paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2012">3K-3-14/2012</a>). Po palikėjos O. Š. mirties, per įstatymų nustatytą terminą, palikimą priėmė suinteresuoti asmenys A. Š., D. Š. ir A. Š. (1 t., el. b. l. 22-23, 77). Po S. K. Š. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė R. Š., pareiškėjos tėvas, A. Š., A. Š. ir O. Š. (1 t., el. b. l. 22-23, 77). Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nurodė, kad paveldėtą turtą prižiūri, moka mokesčius, draudžia turtą, siekdama jį išsaugoti, turi šienauti žolę, kad negautų baudų. Pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad jai nežinoma koks turtas liko po palikėjos mirties, ji nei prie savo tėvo, nei prie močiutės laidotuvių neprisidėjo, o kad reikia prisidėti prie turto išlaikymo ji nepagalvojo (2025 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 07 min. 20 s. – 1 val. 08 min. 25 s.).
28. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78-248/2016">3K-3-78-248/2016</a> ir joje nurodyta praktika). Teismo posėdžio metu teismui uždavus klausimą kodėl svarbu pareiškėjai priimti palikimą po močiutės mirties, pareiškėja nurodė, kad jai svarbu palikimą priimti ne iš turtinės pusės, tai nėra turtinis klausimas, o principo klausimas, nes ji nori atstatyti situacijos teisingumą, nes ji yra dalis šios šeimos ir jos vieta šioje šeimoje. (2025 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 35 s. – 44 min. 50 s.). Pati pareiškėja nurodė, kad ji dirba ir turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), gyvena savuose namuose, todėl termino neatnaujinimo atveju, nesant kitų reikšmingų duomenų, nėra pagrindo išvadai, kad tai turėtų itin neigiamos įtakos jos interesams. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad palikimą jai svarbu priimti dėl to, kad pareiškėjos tėvas niekada neprisidėjo prie jos išlaikymo, todėl R. Š. tenkančios dalies į palikėjos turtą paveldėjimas atstovavimo teise leis bent iš dalies finansiškai atlyginti netinkamą elgesį pareiškėjo atžvilgiu. Tačiau posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad išlaikymas jai iš tėvo buvo priteistas teismo, be to pareiškėjai yra atnaujintas terminas palikimui priimti po tėvo mirties ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
29. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių parodymus bei įvertinus pareiškėjos elgesį pagal individualius sąžiningo, atidaus, rūpestingo asmens elgesio standartą, konkrečių svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas palikimui priimti nenustatyta. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad pareiškėja savo valios priimti palikimą per įstatymu nustatytą terminą neišreiškė dėl subjektyvių aplinkybių ir pareiškėjos veiksmai atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartų neatitiko. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, pareiškėjos teisė į palikimą pasibaigė, nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl reikalavimas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Suinteresuotą asmenį A. Š. byloje atstovo advokatė Ona Klinavičienė. Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis, jog patyrė 730,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (300,00 Eur už atsiliepimo į pareiškimą parengimą; 230,00 Eur už konsultacijas, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje 2025 m. spalio 9 d.; 200,00 Eur už konsultacijas ir pasirengimą teismo posėdžiui bei dalyvavimą posėdyje 2025 m. lapkričio 18 d.) (2 t., el. b. l. 38-40).
32. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, suinteresuoto asmens atstovės paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.
33. Atmetus pareiškimą dėl termino palikimui atnaujinimo. suinteresuotam asmeniu A. Š. iš pareiškėjos priteistinos 730,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 577–578 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 730,00 Eur (septynių šimtų trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Vilma Venckevičienė
