E. N. pagal BK 132 str., 189 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-332/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-009957-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.3.4.3; 2.4.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei,

nuteistojo E. N. gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdalius ir E. N. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. N. sulaikymo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

E. N. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atėmė gyvybę kitam žmogui – savo mažamečiui sūnui E. N., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: 2018 m. vasario mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengė ir eksploatavo netvarkingą ir nesaugų elektros įrenginį (elektros girliandą), tai yra prie dalies elektros girliandos prijungė nuo nenustatyto buitinio prietaiso dvigyslį laidą su kištuku, susukdamas ir izoliuodamas elektros laidų galus lipnia juosta, jį pakabino miegamajame kambaryje mažamečiams vaikams pasiekiamoje naudoti vietoje ir neužtikrino, kad mažamečiai vaikai juo nesinaudotų, tuo pažeisdamas „Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu 2011-12-20 Nr. 1-309, 13 punktą, nurodantį, kad laidų ir kabelių gyslos turi būti sujungiamos medžiagą ir skerspjūvį atitinkančiais varžtiniais ir spyruokliniais gnybtais, presavimo, virinimo ar litavimo būdu; 16 punktą, nurodantį, kad laidai ir kabeliai sujungimo ir šakojimosi vietose neturi būti mechaniškai tempiami; 17 punktą, nurodantį, kad laidų ir kabelių gyslų sujungimo ir šakojimosi vietų, jungiamųjų ir šakojimosi sąvaržų ir pan. izoliacija turi būti lygiavertė ir šių laidų ir kabelių izoliacijai; 18 punktą, nurodantį, kad laidus ir kabelius sujungti ir atšakoti reikia jungiamosiose ir šakojimosi dėžutėse, sąvaržų izoliaciniuose korpusuose, specialiose statybinių konstrukcijų nišose ir elektros įrenginių, aparatų ir mašinų korpusuose; ir dėl šių pažeidimų visumos 2018-03-01 apie 17.55 val. sūnus E. N., gim. (duomenys neskelbtini), pasiekė ir nutraukė laidą su kištuku, netinkamai sujungtą su girlianda, kabėjusia ant sienos, įkišo kištuką į rozetę, o kitą laido galą su neizoliuotomis srovinėmis dalimis įsikišo į burną, todėl buvo paveiktas 230V įtampos elektros srovės ir mirtinai traumuotas įvykio vietoje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. N. prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad jis augina šeimoje du nepilnamečius vaikus, išlaiko šeimą, o apylinkės teismo nuosprendis po įvykusios nelaimės dar labiau pakenks morališkai, psichologiškai ir finansiškai jų šeimai. Pažymi, kad prokurorė pirmosios instancijos teismo prašė jam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tvirtina, kad jam skirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, o jis jau ir taip yra nubaustas, kadangi neteko sūnaus.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo E. N. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis E. N. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Aptariamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, E. N. pirmosios instancijos teismo skyrė 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią sumažino 1/3 ir nustatė, jog ji būtų atliekama atviroje kolonijoje.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su T. N. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir baigtumo stadiją, kaltės formą (padarytas vienas baigtas neatsargus nusikaltimas). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis praeityje teistas net 11 kartų, dauguma nusikalstamų veikų nukreiptos į svetimo turto vagystes bei smurto naudojimą, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (1 t., b. l. 147-160). Be to, šios bylos tyrimo metu nuteistasis padarė viešos tvarkos pažeidimą (BK 284 str.), dėl kurios padarymo nuteistojo E. N. atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas ir jis pripažintas kaltu, įsakymas įsiteisėjo 2018-12-28. Taip pat iš teismų informacinės sistemos,,LITEKO“ duomenų matyti, kad E. N. atžvilgiu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jam pateikti kaltinimai pagal BK 189 str. 1 d. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad E. N. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 182-184). Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog E. N. neigiama vertybių orientacija yra susiformavus jau ankščiau, jis nesilaiko visuotinai priimtų elgesio normų ir yra linkęs pažeidinėti įstatymus, daryti nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - tai, kad E. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pažymėtina ir tai, jog nuteistajam E. N. pripažinus įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl ko buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsni), teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę dar sumažino ją vienu trečdaliu.

Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad E. N. padarė vieną neatsargų nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti atsižvelgęs į visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo E. N. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Be to, kolegija pažymi, jog tai, kad teismo paskirta bausmė skiriasi nuo prokuroro siūlytos, ką apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, nedaro bausmės neteisinga, nes prokuroro siūlymas dėl bausmės skyrimo teismo nesaisto ir neįpareigoja.

Aukščiau nurodytų duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam E. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarymą pagrįstai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kuris dydis yra gerokai mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog paskirta švelnesnė bausmė šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Juo labiau, kad bylos duomenys patvirtina, jog po nagrinėjamo įvykio, kuris pasak apelianto, buvo jam labai skaudus, jis vėl padarė naują nusikalstamą veiką (BK 284 str.), už kurią buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad E. N. nėra linkęs laikytis įstatymų, nesistengia teigiamai koreguoti savo elgesio netgi tada, kai jam anksčiau buvo taikomos pačios griežčiausios bausmės – areštai ir realus laisvės atėmimas. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu sušvelninti nuteistojo E. N. teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę, nei tai padarė apylinkės teismas. Aplinkybės, kurias savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis (galimybės išlaikyti šeimą atėmimas ir šeimos išskyrimas), kaip turinčias reikšmės jam paskirtos bausmės švelninimui, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstas, kadangi, priešingai nei apeliantas nurodė skunde, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. N. gautu pajamas, kuriomis prisidėtų prie šeimos išlaikymo, be to, kaip minėta anksčiau, po nagrinėjamo įvykio, kuris, pasak apelianto, jam buvo labai skaudus, jis toliau darė nusikalstamas veikas. Taip pat nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė E. N. skirta atlikti atviroje kolonijoje, kuri yra švelniausio rėžimo laisvės atėmimo bausmę vykdanti pataisos įstaiga (Lietuvos Respublikos BVK 62 str.). Laisvės atėmimo bausmės atlikimas būtent tokios rūšies pataisos įstaigoje, kurioje nustatyti žymiai mažesni apribojimai, teisėjų kolegijos nuomone, leis palaikyti nuteistajam glaudesnius ryšius su šeima

Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė E. N. nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Raimundas Jurgaitis

Zigmas Kavaliauskas

Vidmantas Mylė