Baudžiamoji byla Nr. 1-80-878/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18190-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.2.14.9.3; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 1 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,
sekretoriaujant G. N.,
dalyvaujant prokurorei L. M.-V.,
kaltinamajai I. K.,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. D.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), teista Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini), panaikinus Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (bausmė atlikta (duomenys neskelbtini)), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamoji I. K. (duomenys neskelbtini) apie 6 val. (duomenys neskelbtini) tyčia spardė medines namo terasos duris, taip sugadindama terasos durų varčios medieną, kurios vertė 65 eurai, sulaužė apatinius durų staktos ir varčios apkaustų kampus, kurių vertė 80 eurų, sulaužė varčios atidarymo ribotuvą, kurio vertė 55 eurai, bei viršutinius durų staktos ir varčios žirklių apkaustus, kurių vertė 47 eurai, tokiu būdu sugadino nedidelės vertės jai svetimą – E. D. priklausantį 247 eurų vertės turtą.
Kaltinamoji I. K. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad ji viena išgėrinėjo, kai vakarop jai paskambino draugė I. D., sakė esanti su draugais prie ežero, pakvietė atvykti. Kaltinamoji nevyko, bet draugė vėl jai paskambino vidurnaktį ar net paryčiais, verkė, sakė esanti (duomenys neskelbtini), prašė padėti, sakė, kad ją nori išprievartauti, gąsdina, grasina sumušti. Draugė atsiuntė vietos lokaciją, prašė atvažiuoti. Kaltinamoji policijos nekvietė, vaikščiodama ieškojo, kas ją paveš iki (duomenys neskelbtini), o I. D. nuolat verkdama jai skambinėjo. Kaltinamoji (duomenys neskelbtini) eidama sutiko tris vaikinus, juos paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini), papasakojo situaciją, pasakė jiems sumokėsianti grįžus į (duomenys neskelbtini). Jie kaltinamąją nuvežė į (duomenys neskelbtini). Važiuodama kaltinamoji telefonu kalbėjosi su drauge, ši verkė, jos draugas rėkė, jis ir kaltinamąją pradėjo negražiai vadinti ir gąsdinti, todėl kaltinamoji jį gąsdino, kad, jeigu ji atvažiuos, pasibaigs negerai. Atvažiavus kaltinamoji išlipo iš automobilio, ją prie kelio pasitiko verkdama draugė, parodė, kuris yra jos draugas. Tame name su I. D. buvo M. ir dar vienas vaikinas, Ž., jie terasoje prie namo durų rūkė. Kaltinamoji pradėjo pulti Ž., jie susimušė. Ž. bėgiojo po sodybą, o ji bėgo jam iš paskos. Ž. pribėgęs bandė per duris iš terasos įeiti į namą, bet durys neatsidarė, tuomet jis spyrė į jas ties rankena ir spyna, įėjo vidun ir iškart uždarė duris, šios užsitrenkė. Kaltinamoji bandė jas atidaryti, bet durys neatsidarė, todėl ji du kartus spyrė į durų vidurį, atrodo, pataikė į stiklinį langą. Tuo metu išlindo M. ir pamatė ją spardant duris, pasakė, kad iškvietė policiją. Tuo metu, kai ji spardė duris, draugė buvo prie vaikinų kitoje namo pusėje, iš tos vietos terasos durų nesimatė. Terasos durys nuo spyrio atsidarė ir kaltinamoji įėjo į namo vidų. Ž. jau buvo užsirakinęs tualete. Kai ji įspyrė į duris, šios jau tabalavo nuo Ž. spyrio. M. nematė, kaip į duris spyrė Ž. Tuomet kaltinamoji su drauge ir vaikinais išvyko. Po kelių dienų ji telefonu kalbėjo su M., šis pasakė apie sulaužytas duris, ji, norėdama greičiau viską pabaigti, kaltę dėl durų sulaužymo prisiėmė vien sau, tarėsi, kad M. atlygins žalą. Bet (duomenys neskelbtini), pasiskolinti nepavyko, todėl neatlygino. Nėra tikra, kad durys sulūžo būtent nuo jos spyrio, mano, kad jas galėjo sulaužyti Ž.. Kaltinamąją draugai vadina G., ją kiti žinojo kaip G.. Jau pervedė 650 eurų žalos atlyginimo E. D., susirado darbą užsienyje, per dieną gauna apie (duomenys neskelbtini) eurų, atlygins ir likusią žalos dalį. Jei teismas skirtų baudą, turės pajamų ją sumokėti.
Nors kaltinamoji kaltę pripažino tik iš dalies, jos kaltę dėl tyčinio E. D. nedidelės vertės turto sugadinimo patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti bylos duomenys.
Nukentėjusysis E. D. parodė, kad jo (duomenys neskelbtini) M. D. su draugu Ž. ir šio drauge buvo nukentėjusiajam priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Kitą dieną po įvykio (duomenys neskelbtini)pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini)atvažiavo mergaitė, tarp jos ir Ž. įvyko konfliktas ir mergaitė koja išmušė lauko duris. Pastate yra pagrindinio įėjimo durys ir durys į terasą, mergina išmušė terasos duris, išlakstė brangūs lankstai, sulūžo klijuotos medienos rėmas, lūžo durų tvirtinimai, įskilo kampe išilgai – iš apačios į viršų. Šios durys atsidaro ir kaip paprastos durys, ir atsilenkia. Kai jos užrakinamos iš vidaus, iš terasos jau neįeisi. Iki šio įvykio durys buvo sveikos. Namuose ant langų nėra nei užuolaidų, nei žaliuzių. Pagrindinės namo durys yra su stiklu. Jei atvykstama automobiliu į kiemą, sustojama visai prie pat pagrindinių namo durų. Per pagrindinių durų stiklą nesimato namo vidaus, nes ten yra prieškambaris, tačiau 2-3 metrų atstumu nuo pagrindinių durų toje pačioje pastato sienoje yra dar vienos durys, per jas iš lauko žiūrint matyti vidus ir terasos durys.
Liudytojas M. D. parodė, kad pas jį į sodybą (duomenys neskelbtini) dienos metu atvažiavo Ž. P. su drauge I., automobilį pasistatė tiesiai prie pagrindinių namo durų, prie balkono. Ž. vakare pradėjo išgėrinėti, pergėręs apsipyko su savo drauge, rėkavo, bet draugei fizinės grėsmės ar grasinimų iš jo pusės nebuvo, jokios žalos name nepadarė. Liudytojas buvo išvis blaivus, o Ž. draugė buvo išgėrusi saikingai. Ši paskambino kaltinamajai, kuri su lyg dviem draugais atvažiavo jos pasiimti. Atvykėliai automobilį pasistatė toliau nuo namo įėjimo, kur jau stovėjo Ž. automobilis. Visi išlipo iš automobilio ir prie jo stovėjo. Tarp kaltinamosios ir Ž. kilo konfliktas, tuo metu liudytojas buvo lauke, konflikto pradžią matė. Paskui kaltinamoji ir Ž. nuėjo kalbėtis už namo, o liudytojas tuo metu įėjo į namą per pagrindines duris ir vos po kelių sekundžių, būdamas svetainėje, pamatė, kad per terasos duris įbėgo Ž.. Duris liudytojas matė iš šono, jos tuo metu buvo atfiksuotos (neužrakintos). Ž. jas gal ranka atidarė ir įėjęs jas uždarinėjo, stumdamas. Tuo metu kaltinamoji stūmė duris iš kitos pusės ar spyrė. Ž. dar tuo metu stovėjo prie durų. Paskui liudytojas pamatė, kad durys sulaužytos. Kiek pamena, kaltinamoji į namą neįėjo. Liudytojas skambino į BPC, kvietė policiją, pasakė tą ir atvykėliams, tada šie išvažiavo. Nuėjęs apžiūrėti durų, pamatė išlaužtą varčią, ant durų stiklo kelio aukštyje, gal truputį aukščiau, arčiau lankstų, buvo kojos pėdos atspaudas. Prieš tai tos žymės nebuvo. Kai Ž. bėgo į vidų ir jam iš paskos bėgo kaltinamoji, nematė, kad kažkuris iš jų spirtų į duris. Kai Ž. įėjo, durys dar darinėjosi ir Ž. jas uždarinėjo, jos tuo metu dar vartėsi ant lankstų, nebuvo ant jų pakibę, viskas buvo tvarkingai, o paskui iš kitos pusės buvo ar smūgis koja, ar dar kažkas, dėl to durys atlūžo, jų po įvykio jau nebuvo galima pajudinti. Bandant uždaryti duris iš vidaus, jos negalėjo sulūžti, matosi, kad sulūžimas padarytas iš išorės. Kai įvyko incidentas su durimis, I. D. stovėjo prie automobilio, kuriuo atvyko kaltinamoji, ir tikrai negalėjo matyti paties įvykio, vykusio kitoje namo pusėje. Priešingoje namo pusėje per duris norint matyti terasos įėjimą, reiktų atsistoti tiesiai prie jų centimetrų tikslumu. Ten yra ir langas, per kurį galima matyti terasos duris, bet per jį galima matyti terasos duris tik nuo 140 m aukščio ir į viršų, durų apačios I. D. negalėjo matyti, nes tuo metu ji stovėjo prie automobilio. Policijos pareigūnai atvyko gal po valandos. Po šio įvykio tarėsi su kaltinamąja, kad ji apmokės žalą, ji vis žadėjo, bet neatlygino.
Liudytoja I. D. parodė, kad su pažįstamu Ž. P. nuvyko pas M. į (duomenys neskelbtini), valtimi plaukiojo ežere, pavakare paskambino kaltinamajai, pasiūlė atvažiuoti ir jai, bet ši atsisakė. Liudytoja su Ž. ir M. nuvažiavo į M. sodybą, per naktį Ž. vienas gėrė alkoholį, o liudytoja ir M. kalbėjosi. Ž. girtas pradėjo labai keistai ir agresyviai elgtis: spjaudėsi, šokinėjo ant jų, bandė trenkti, išrovė kitas stiklines lauko duris. Paskui Ž. norėjo girtas išvažiuoti savo automobiliu, bet liudytoja pasakė, kad su juo nevažiuos. Tada jai paskambino kaltinamoji, jos kalbėjosi per vaizdo kamerą, tuo metu Ž. bandė užsimoti prieš liudytoją, ši išsigando, pradėjo rėkti, G. (kaltinamoji) paklausė, kad atsitiko, liudytoja atsakė, kad jai bando trenkti. G. pasakė, kad atvažiuos jos pasiimti. Liudytoja sutiko, nes Ž. buvo girtas ir nebūtų galėjęs jos parvežti. Liudytoja, kalbėdama su G., neverkė, buvo išsigandusi ir pikta. Į liudytoją daugiau nesikėsino nieko padaryti. Kai su G. kalbėjo per vaizdo kamerą, Ž. jai rėkė, kad „atvažiuok, susitvarkysim“. Buvo jau paryčiai. M. jai pasakė adresą, Liudytoja G. nurodė M. pasakytą adresą. Laukė jos virš valandos, tiesiog sėdėjo viduje ir net nekalbėjo su Ž., nes šis negražiai elgėsi: mėtė daiktus, spjaudėsi, negražiai kalbėjo, bėgiojo lauke. Važiuodama G. jai skambino, nes ne ten nuvažiavo. G. atvažiavo (duomenys neskelbtini)automobiliu kartu su trimis vaikinais, visi išlipo, pasikvietė Ž. pasikalbėti, bet šis pradėjo „šokinėti“ ant G., jie susiginčijo. Ž. pradėjo bėgti, G. jį vijosi. Ž. spyrė į terasos duris. Liudytoja tuo metu stovėjo prie to atvykėlių automobilio, stovėjusio prie įvažiavimo į namą. Stovėdama ji per stiklines namo duris matė terasą, matė, kad Ž. bėgo, traukė duris, paskui spyrė žemai, į durų vidurį, kojos nebuvo aukštai pakėlęs. Jis atidarė duris, įėjęs užtrenkė, paskui jį ėjo G. ir padarė tą patį. Nežino, ką Ž. padarė iš vidaus, bet durys užstrigo, tada G. vieną kartą spyrė žemai į duris, tada durys atsidarė ir ji įėjo. Kai G. ėjo, durys jau buvo sulaužytos, jos klibėjo, nebuvo stabilios. Po jų veiksmų durys nebuvo sulaužytos, stiklai nebuvo išdaužti. Ž. viską pradėjo, jis tas duris išspardė. G. priėjusi paėmė duris, dar vieną kartą žemai paspyrė ir įėjo. Liudytoja tada su M. bandė įeiti per kitas duris, M. pirmas įbėgo į namą. Liudytoja nepamena, per kurias duris į namą ji įėjo, gal per pagrindines. Terasos durys buvo atidarytos, iš arti į jas nežiūrėjo, bet, kiek matė, jos nebuvo išlaužtos. Jie susiginčijo ir išvažiavo, nes liudytojai reikėjo namo. M. nekvietė policijos. Žino iš M., kad Ž. girtas suniokojo kito draugo motorinę valtį ir neatlygino žalos, tą vakarą jie dėl to ir pykosi.
E. D. pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį parodymų protokole nurodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 6 val. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp Ž. P. ir apie (duomenys neskelbtini) metų merginos, atvažiavusios automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Ž. P. norint užsidaryti name, mergina spardė terasos duris ir jas išlaužė. Žala 900 eurų (1 t., b. l. 1 – 2).
Įvykio vietos apžiūrų (duomenys neskelbtini) dienomis metu apžiūrėta (duomenys neskelbtini) esantis vieno aukšto medinių rastų gyvenamasis namas ir jo lauko durys. Kitoje namo pusėje yra medinė terasa, iš kurios yra dar vienos įėjimo į namą medinės durys su stiklo paketu, ant kurio iš lauko pusės maždaug vieno metro aukštyje matomas netaisyklingomis formomis apipurvintas stiklas. Apžiūrint duris iš namo vidaus, dešinėje pusėje kampe nuo apačios matomas durų skilimas į viršų, kuris tęsiasi apie 30-40 cm. Prie šių durų dešinėje pusėje viršuje matomas nuo sienos atluptas durų apvadas (1 t., b. l. 20 – 33).
(duomenys neskelbtini)M. R. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 6.23 val. gautas budėtojo pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu daužomos stiklinės durys. Atvykus 6.37 val., pranešėjas M. D. paaiškino, kad su draugais šventė tėvui priklausančioje sodyboje, apie 6 val. automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) atvyko kartu šventusios merginos draugai, pradėjo laužti, spardyti stiklines įėjimo duris ir jas sulaužė, paskui asmenys tuo automobiliu pasišalino link (duomenys neskelbtini). Pranešėjas šią informaciją jau buvo pateikęs pagalbos telefonu 112. Nurodytas automobilis nepastebėtas (1 t., b. l. 34 – 35).
Nukentėjusysis E. D. ikiteisminio tyrimo metu pateikė (duomenys neskelbtini) defektavimo aktą (1 t., b. l. 46 – 47, 48). Jame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) išlaužtų lauko durų skilusi varčios mediena įvertinta 65 eurais, sulaužyti apatiniai staktos ir varčios apkaustų kampai įvertinti 80 eurų, sulaužytas varčios atidarymo ribotuvas įvertintas 55 eurais, sulaužyti viršutiniai staktos ir varčios žirklių apkaustai įvertinti 47 eurais, darbų vertė – 420 eurų, transportavimas – 72 eurai. Su PVM medžiagų ir darbų vertė – 894,19 eurų (1 t., b. l. 48).
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-167/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-167/2009">2K-167/2009</a>, 2K-73-677/2016). Veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, jei sugadinto ar sunaikinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 eurų, taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla, kai sugadinto svetimo turto vertė viršija 150 eurų, bet neviršija 500 eurų.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).
Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas I. K. tyčia sugadinus nedidelės vertės svetimą – E. D. priklausantį – turtą yra pagrįstas ir įrodytas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji I. K. (duomenys neskelbtini) apie 6 val. (duomenys neskelbtini) tyčia spardė medines namo terasos duris, taip sugadindama terasos durų varčios medieną, kurios vertė 65 eurai, sulaužė apatinius durų staktos ir varčios apkaustų kampus, kurių vertė 80 eurų, sulaužė varčios atidarymo ribotuvą, kurio vertė 55 eurai, bei viršutinius durų staktos ir varčios žirklių apkaustus, kurių vertė 47 eurai, tokiu būdu sugadino nedidelės vertės jai svetimą – E. D. priklausantį 247 eurų vertės turtą.
E. D. turto – namo (duomenys neskelbtini) įėjimo į namą nuo terasos pusės durų sugadinimus patvirtina tiek jo, tiek liudytojo M. D. parodymai, objektyviai patvirtina ir įvykio vietos apžiūrų protokoluose ir fotonuotraukose užfiksuoti duomenys, durų apgadinimai tiksliai išvardinti (duomenys neskelbtini) defektavimo akte. Liudytojas M. D. ir nukentėjusysis E. D. patvirtino, kad iki įvykio šios durys buvo sveikos.
Kaltinamoji savo kaltę dėl durų sugadinimo pripažino tik iš dalies. Ji neneigė, jog bent porą kartų spyrė į terasos duris, norėdama jas atidaryti ir pasivyti nuo kaltinamosios bėgantį Ž. P., tačiau teigia, kad duris sulaužyti galėjo prieš jos veiksmus į tas pačias duris spyręs Ž. P..
Vertinant kaltinamosios parodymų patikimumą, pastebėtina, kad jie nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu I. K. visiškai pripažino savo kaltę, tuomet nurodė, kad Ž. P. į duris sudavė ranka, o teisme jau pradėjo teigti, esą jis irgi spyrė į duris ties jų rankena. Teisme iškeltą versiją, kad duris galėjo sugadinti Ž. P., bandė palaikyti kaltinamosios draugė liudytoja I. D., kuri teigė iš kitos namo pusės per ten esančias stiklines namo duris mačiusi terasą ir tai, kaip Ž. P. spyrė į duris, o prieš per tas duris einant kaltinamajai, durys jau buvo sulaužytos, klibėjo. Tačiau vėlgi tiek kaltinamoji, tiek ši liudytoja parodė, kad Ž. P., per terasos duris įėjęs į namo vidų, tas duris uždarė, šios užsitrenkė ir būtent dėl to kaltinamoji jų negalėjo atidaryti. Taigi visiškai nelogiška, kad durys būtų klibėję ar išlūžę nuo Ž. P. veiksmų, nes jos nebūtų galėję būti uždarytos, kaip nurodė M. D.. Liudytojas M. D. taip pat patvirtino, kad įėjęs Ž. P. terasos duris uždarė, tuo metu jos nebuvo sulaužytos, jas paskui spardė būtent kaltinamoji ir jau po kaltinamosios spyrių durys nebeužsidarė.
Kaltinamosios ir liudytojos I. D. parodymai nesutapo ir dėl kitų įvykio aplinkybių – kaltinamoji teigė, kad draugė jai paskambino verkdama, prašė atvažiuoti ją išsivežti iš sodybos, nes bijojo Ž. P., nuolat skambinėjo verkdama, kad kaltinamoji atvažiuotų, tuo tarpu pati I. D. neigė verkusi ar prašiusi kaltinamąją atvažiuoti ją išsivežti, ar vėliau verkdama skambinėjusi važiuojančiai kaltinamajai, tiek ji, tiek M. D. parodė, kad jokios grėsmės sodyboje I. D. nebuvo, tiesiog ši norėjo grįžti namo, o su labai neblaiviu Ž. P. važiuoti nenorėjo.
Teismas netiki liudytojos I. D. parodymais, kad ji, stovėdama kitoje namo pusėje prie atvykusiųjų automobilio, matė, kaip Ž. P. spyrė į terasos duris ir jos nuo to klibėjo, buvo sulaužytos, nes šie parodymai neatitinka jos pačios, kaltinamosios ir liudytojo M. D. parodymų, kad Ž. P. įėjus pro duris, šios užsidarė, o, kaip parodė M. D., I. D. negalėjo matyti Ž. P. ėjimo pro terasos duris, nes ji stovėjo ne prie stiklinių namo durų, pro kurias būtų galima matyti terasos duris, o kur kas toliau nuo jų, prie automobilio, kuriuo atvyko kaltinamoji. Nuo tos vietos terasos durų nesimatė, o per priešingoje namo sienoje esančius langus terasos durys galėjo būti matomos tik nuo maždaug 1,4 m ir aukštyn, tuo tarpu visas durų skilimas yra nuo jų apačios į viršų maždaug 30-40 cm, durų stiklo paketas apipurvintas maždaug 1 m aukštyje, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad spyriai į duris buvo tikrai žemiau nei 1,4 m aukštyje. Ši liudytoja teigė į namą įėjusi kartu su M. D. ir mačiusi duris, tačiau to M. D. neparodė, be to, liudytoja teigė, kad durys nebuvo sugadintos, o tą paneigia jau minėti duomenys apie iškart po įvykio užfiksuotus vizualiai matomus sugadinimus. Be to, ši liudytoja teigė, kad M. D. nekvietė policijos, bet tą paneigė ir liudytojo M. D., ir kaltinamosios parodymai, policijos pareigūno M. R. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Taigi, jei liudytoja I. D., kaip pati teigė, būtų su M. D. kartu įėjusi į namą, kaip buvo spardomos terasos durys, būtų girdėjusi, kad M. D. telefonu kviečia policiją ar bent kad apie policijos iškvietimą pasako kaltinamajai I. K..
Taigi kaltinamosios ir liudytojos I. D. parodymus dėl to, kad Ž. P. spyrė į duris ir jas sulaužė, teismas vertina tik kaip subjektyvią gynybinę versiją, prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams, ir jais nesiremia. Tuo tarpu j
Taigi, nors kaltinamoji ir teigia, kad dar prieš jai spiriant į duris, į tas pačias duris jau buvo spyręs Ž. P., teismui nėra jokių abejonių, kad būtent ji, spardydama E. D. namo įėjimo iš terasos duris, jas apgadino. Kaip minėta, liudytojas M. D. parodė, kad iki tol durys buvo sveikos, jas buvo galima atidaryti ir uždaryti, jos vartėsi ant lankstų, Ž. P. pro jas įėjo į namo vidų ir uždarė, o būtent po I. K. spyrių durys išlūžo ir nebebuvo galima jų uždaryti.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog kaltinamoji I. K. tyčia apgadino svetimą turtą, priklausantį E. D.. Įvykį tiesiogiai stebėjęs liudytojas M. D. parodė, kad I. K. buvo pikta, spardė duris susinervinusi, siekė taip pašalinti kliūtį jai įeiti į namą paskui jos persekiotą Ž. P.. Tai, kad kaltinamoji vijosi Ž. P., patvirtino ir ji pati, ir liudytoja I. D.. Teismui nėra abejonių, kad kaltinamoji tyčiniais veiksmais sugadino svetimą turtą, nes ji suvokė, kad spardydama sugadins svetimas namo duris, bet vis tiek savo aktyviais veiksmais bandė jas taip priverstinai atidaryti.
Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) durų defektavimo aktas, kuriame nurodyta, kad sugadintos terasos durų varčios medienos vertė 65 eurai, sulaužytų apatinių durų staktos ir varčios apkaustų kampų vertė 80 eurų, sulaužyto varčios atidarymo ribotuvo vertė 55 eurai, sugadintų viršutinių durų staktos ir varčios žirklių apkaustų vertė yra 47 eurai. Teismas neturi pagrindo abejoti šiuo durų gamintojo atliktu žalos įvertinimu. Todėl teismas vertina, kad šiame defektavimo akte nurodyta padaryta turtinė žala yra reali. Pati kaltinamoji neteikė kitokių duomenų, paneigiančių defektavimo akte nurodytos turtinės žalos dydį, jo neginčija. Taigi nustatyta, kad neteisėtais I. K. veiksmais padaryta 247 eurų turtinė žala E. D. viršija 3 MGL dydžio, t. y. 150 eurų sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio, tai yra 500 eurų sumos. Todėl konstatuotina, kad I. K. padarė BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę I. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji iki teismo nuosprendžio priėmimo savo noru jau atlygino pakankamai didelę (daugiau nei ½ dalį) padarytos turtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji laikoma teisiama pirmą kartą, nes ankstesnis teistumas (nusikalto, būdama (duomenys neskelbtini)) laikytinas išnykusiu (2 t., b. l. 34 – 39). Anksčiau daug kartų bausta administracinėmis nuobaudomis, skirtų baudų nesumokėjusi (2 t., b. l. 22 – 33), anksčiau dirbo (2 t., b. l. 40 – 41), teigia dirbanti užsienio valstybėje. Abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra (2 t., b. l. 19).
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina geriausiai kaltinamosios asmenį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat atsižvelgiant į padarytos žalos dydį, nustatomas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytam minimaliam, nes pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamosios asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui.
Civilinio ieškinio išsprendimas
Nukentėjusysis E. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 894,19 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 64). E. D. teismo posėdžio (duomenys neskelbtini) sumažino savo ieškinio reikalavimą, prašydamas priteisti iš kaltinamosios 244,19 Eur dėl durų sugadinimo padarytos turtinės žalos atlyginimo, nes kaltinamoji jam jau atlygino 650 eurų, pateikė tą patvirtinantį savo banko sąskaitos išrašą (2 t., b. l. 155).
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.248 straipsniai). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad kaltinamoji I. K. atliko neteisėtus tyčinius veiksmus – sugadino E. D. gyvenamojo namo duris, dėl to nukentėjusiojo turtui padaryta žala, nes duris reikia remontuoti. Pagal nukentėjusiojo pateiktą defektavimo aktą durų remonto išlaidos yra 894,19 Eur (1 t., b. l. 48). Neteisėtais kaltinamosios veiksmais padaryta turtinė žala jau atlyginta iš dalies, neatlyginta dalis yra 244,19 Eur. Pripažintina, kad E. D. pagrįstai reikalauja turtinės žalos atlyginimo, nes žala jo turtui padaryta kaltinamosios tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamajai tenka pareiga tą žalą atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Teismo vertinimu, reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl E. D. teisme patikslintas civilinio ieškinio reikalavimas atlyginti 244,19 eurų turtinę žalą tenkinamas visiškai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
I. K. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti ją 20 MGL dydžio (1 000 eurų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad I. K. privalo paskirtą baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini), teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
E. D. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš I. K. 244,19 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 19 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja Inga Liubinienė
