Teikimas Nr. TS-15-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00014-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 1 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. P. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam,
n u s t a t ė:
1. D. P. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis ir D. P. paskirta galutinė 16 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pirmus trejus metus bausmę atliekant kalėjime. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiai, paskiriant D. P. subendrintą 14 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu D. P. paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 15 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
3. Bausmės pradžia: 2013 m. gruodžio 19 d. Bausmės pabaiga: 2028 m. spalio 1 d. 2/3 bausmės dalis atlikta 2023 m. rugpjūčio 21 d.
4. Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) vienbalsiai (10 balsų prieš) D. P. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomenduota dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose priemonėse, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir tęsti darbą.
5. Alytaus apylinkės teisme gautas nuteistojo D. P. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodo, kad Komisijai yra pristatomas ketvirtą kartą, visus kartus jam buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo ir skirtos rekomendacijos. Komisijos skirtas rekomendacijas nuteistasis vykdė, tačiau Komisija pakartotinai nutarė netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Komisijos rekomenduojamos priemonės yra deklaratyvios ir abstrakčios. Be to, D. P. jau nuo (duomenys neskelbtini) dirba. Tokiu būdu, tampa nebeaišku, kiek dar laiko reikia vykdyti skirtas rekomendacijas. Be to, Komisijos nutarimas surašytas netiksliai, siekiant kuo labiau parodyti nuteistąjį iš negatyviosios pusės, sureikšminant ankstesnį D. P. teistumą, nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos priimant nuosprendį. Komisija taip pat nepagrįstai vertino nuteistojo turimus įsiskolinimus ir mokėjimus už juos. D. P. bausmę atlieka Alytaus kalėjimo atviro rėžimo sąlygomis, darbo dienomis dirba (duomenys neskelbtini), savaitgaliais jam suteikiamos trumpalaikės išvykos 2 paroms į namus. Nei dirbant, nei išvykų metų jokių nusižengimų nepadarė. Komisijos nutarimas surašytas remiantis vien prielaidomis ir nepagrįstas. Nors Komisija pastebi, kad D. P. turi valdyti kriminogeninį veiksnį susijusį su jo gyvenimo stiliumi ir draugais, tačiau tai, gyvenant struktūruotoje aplinkoje, yra neįmanoma. Be to, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis ir toliau bus prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Taikant lygtinį paleidimą, D. P. turėtų pastovią gyvenamąją vietą, o teigiama aplinka turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ateityje, lengvesnės integracijos į visuomenę.
Skundas atmestinas
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Teismas, susipažinęs su nuteistojo D. P. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
9. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo D. P. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad jis yra nuteistas galutine subendrinta 15 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2/3 paskirtos bausmės jis atlikęs (duomenys neskelbtini), be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant D. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, visais atvejais būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Nors nuteistojo skunde teigiama, kad jo prašymą šeštą svarsčiusi Komisija tiksliai nenurodė, kokių konkrečių reikalavimų reikėtų laikytis, norint atitikti vertinimo kriterijus, dėl to Komisijos nutarimas nepagrįstas, neobjektyvus ir neatitinka teisės aktuose numatytų principų, tačiau teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo turinį ir palyginęs su teismui pateiktos asmens bylos medžiaga, sprendžia, kad šie nuteistojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju Komisija vertino daromos pažangos požymius, tačiau padarė išvadą, kad nėra pasiekta reikšminga pažanga valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, asmenybės pokyčiai dar nėra tokie akivaizdūs, bausmės tikslai nepasiekti. Komisija objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį D. P. apibūdinančius duomenis ir pateikė rekomendacijas. Komisijos nutarime nurodomos aplinkybės atitinka asmens bylos duomenis. Pastebėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu (duomenys neskelbtini) nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis sistemiškai nededa maksimalių pastangų, siekdamas įrodyti, jog jis atitinka ne tik formalius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau išties pakeitė savo elgesį, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
11. Komisija analizavo tiek statinius kriminogeninius veiksnius, tiek dinaminius, tiek ir apsauginius, bei savo išvadas grindė vertindama šių veiksnių tarpusavio santykį ir galimybes stiprinant apsauginius veiksnius mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių. Komisijos nutarime nurodyta, kad D. P. yra linkęs pateisinti savo sprendimus tuometine aplinka ir gyvenimo būdu. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, tai jo penktasis teistumas. Asmuo turi didelių finansinių įsipareigojimų, pats įsiskolinimus pradėjo dengti tik nuo (duomenys neskelbtini), didžiąją bausmės dalį nedirbo. Kartu Komisija vertino aplinkybę, kad jaučiamas ir kriminalinės subkultūros palaikymas. Nuteistasis, atlikdamas bausmę, 8 kartus baustas, skatintas 9 kartus. Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar D. P. gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
12. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus nuteistojo nurodytas aplinkybes, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. P. bausmės atlikimo metu kėlė savo kvalifikaciją – baigė 12 klasių, įgijo suvirintojo ir tekintojo specialybes, nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino. D. P. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo (duomenys neskelbtini) perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. D. P. palaiko gerus santykius su savo šeimos nariais, trumpalaikių išvykų, atostogų metu vyksta pas žmoną. Teismas išdėstytas aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aptartos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, išleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jau galėtų laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
14. Svarbu, kad nuteistasis siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirbti pradėjo tik (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, D. P. oficiali darbinė patirtis iki bausmės atlikimo siekia 7 metus. Pagal teismo nuosprendį iš nuteistojo priteista išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 886 414 Eur. Nuteistasis teigia, kad susitarta su antstole, žmona per mėnesį pervesdavo po 30 Eur išieškojimo padengti. Nuo (duomenys neskelbtini) nuteistajam įsidarbinus iš darbo užmokesčio daromi atskaitymai 20 procentų dydžio. Minėti turimi finansiniai įsipareigojimai neabejotinai reiškia, kad nuteistasis turi turėti aukštą darbinę motyvaciją ir siekį įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus. Pats D. P. motyvacijos dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigoje ilgą laiką nerodė, nors turėjo visas galimybes kaupti darbinę patirtį, artėjant lygtinio paleidimo taikymo galimybei, pateikė prašymą užsiimti individualia veikla, kuri vėliau buvo prilyginta ir darbinei veiklai. Pažymėtina, kad pats D. P. įsiskolinimų iki pradėjus darbą nedengė, nors jis buvo skatintas padidint didžiausią pinigų sumą, kurią nuteistasis gali išleisti per mėnesį apsipirkti. Tokie D. P. elgesio pokyčiai, kaip minėta, vertintini teigiamai, visgi toks jo elgesys labiau susijęs ne su suvoktu poreikiu valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ją mažinant, o su tuo, kas jam asmeniškai bei teisiškai yra naudinga.
15. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistajam nors ir atlikusiam daugiau nei du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis dar išlieka aktualūs kriminogeninės rizikos dinaminiai veiksniai: kriminalinė istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik D. P. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, vertinant nuteistojo pokalbius su resocializacijos specialistais. Nuteistasis gali eliminuoti jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius ir taip daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką tęsiant tiek dalyvavimą pozityvaus užimtumo užsiėmimuose bei renginiuose, tiek dirbant. Šią aplinkybę vertino ir Komisija nutarime akcentuodama, kad nuteistasis stokoja kritiško savo poelgių įvertinimo, yra įtakojamas asocialios grupės.
16. Nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas bausmės atlikimo metu taip pat nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios gali būti koreguojamos tik jo paties veiksmais. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu D. P. drausmine tvarka baustas 8 kartus, taip pat ir už alkoholio vartojimą, uždraustų daiktų laikymą. Nors šios nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau tai neigiamai apibūdina nuteistąjį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis buvo skatintas 9 kartus, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, kad D. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, elgiasi išimtinai nepriekaištingai. Priešingai, elgesio dinamika, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminių poveikio priemonių skaičius, jų santykis, rodo nepakankamą ir nestabilią jo elgesio korekciją.
17. Atkreiptinas dėmesys, jog D. P. anksčiau teistas, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Nusikaltimai tyčiniai, baigti, savanaudiški. Šiuo metu nusikaltimus pripažįsta, nors teisme savo kaltę neigė. Teismas, be kita ko, nustatė kad nuosprendžiu aptarti nusikaltimai yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nusikalstamo susivienijo dalyviu, o toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į visuotinai nusistovėjusias elgesio normas. Visgi, kaip teisingai nurodyta nuteistojo skunde, minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos formuoja teismo nuomonę, įvertinant nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą bausmės atlikimo metu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimą taikyti / netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
18. Atkreiptinas dėmesys, jog ne tik laisvės atėmimo vietų įstaigos privalo dėti pastangas pakeisti nuteistojo asmenybę bei elgesį, bet ir pats asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, turi taip išnaudoti valstybės jam suteikiamas galimybes resocializuotis laisvės atėmimo įstaigoje, kad nekiltų abejonių dėl jo teigiamų elgesio pokyčių. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis nurodo, kad probacijos laikotarpiu jis bus prižiūrimas, tačiau iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nepateikė sutikimo, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, jeigu būtų lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos (12 t., b. l. 8).
19. Nors nuteistasis skunde teigia, kad nebuvo pateiktos jokios rekomendacijos, tačiau priešingai skundo teiginiui, Komisijos nutarime rekomenduojama nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose priemonėse. Be kita ko, ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad D. P. dalyvavo įvairiose programose, renginiuose, mokėsi, dirba. Taigi priemonės, nukreiptos į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, yra žinomos bei realiai galimos tęsti. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką efektyviai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu bei tęsdamas aktyvų dalyvavimą resocializacijos priemonėse. Skundo argumentai dėl to, kad struktūruotoje aplinkoje gyvenantys asmenys negali jam daryti teigiamos įtakos nesudaro pagrindo abejoti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo pagrįstumu ir teisingumu.
20. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nuteistojo skunde nėra nurodyta tokių argumentų, kurie suteiktų pagrindą abejoti Komisijos priimto nutarimo teisėtumu ar pagrįstumu ir jį panaikinti. Teismo vertinimu, Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamai motyvuotas, jame Komisija aiškiai išdėstė aplinkybes, kurias patvirtina ir pateikta asmens bylos medžiaga, kodėl, jų vertinimu, nuteistojo atžvilgiu neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, o teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nesutikti su tokia Komisijos išvada. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo D. P. skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo D. P. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
