Dėl skolos pagal sutartį dėl baldų gamybos ir montavimo priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-1027-1154/2025

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00008-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.18.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.1.7.11

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 1 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė,

sekretoriaujant E. B., R. M.,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. B.,

atsakovės atstovui ir trečiajam asmeniui R. R., atsakovės atstovui advokatui T. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „G.“, tretiesiems asmenims R. R. ir J. R., dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „L.“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „G.“ 2500 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gruodžio 28 d. sutartimi dėl vonios baldų gamybos Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės užsakymą pagal iš anksto suderintą projektą, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutartyje nustatyta kaina – 5000 Eur, atsakovė pasirašant sutartį sumokėjo ieškovei 2500 Eur. Ieškovei sumontavus vonios baldus ir pradėjus tartis dėl galutinio apmokėjimo (2500 Eur), atsakovė pranešė, kad nebepasitiki ieškovės atliekamu darbu ir gaminių kokybe ir atsisako paslaugų, nurodė atliktų darbų trūkumus. Ieškovė su atsakovės pretenzija nesutiko. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti likusią pagal sutartį mokėtiną sumą.

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus, be to, darbų kokybė buvo netinkama. Ieškovei pažadėjus per nustatytą terminą ištaisyti darbų trūkumus, tačiau sutartu laiku neatvykus, atsakovei tapo aišku, kad ieškovė tinkamai darbų neatliks, dėl to atsakovė pranešė ieškovei, kad atsisako sutarties. Atsakovės teigimu, ieškovės atlikti darbai yra netinkamos kokybės, be to, darbai neužbaigti, taigi ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti už netinkamos kokybės medžiagas bei neatliktus darbus.

3. Tretieji asmenys R. R. ir J. R. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą; nurodė, kad visiškai palaiko atsakovės poziciją.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas V. B. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Advokatas paaiškino, kad šalys 2023 m. gruodžio 28 d. sudarė sutartį dėl vonios baldų gamybos dviem vonios kambariams – didesniajam ir mažesniajam, baldai buvo gaminami pagal atsakovės pateiktus brėžinius ir matmenis, ieškovė viską pagamino didesnei voniai ir mažesnei voniai, didesnėje vonioje surinko visus baldus, atitinka visi matmenys, o mažesnėje vonioje atsakovė tiesiog nesuteikė galimybės patekti į butą ir sumontuoti baldų. Ieškovės atstovas nurodė, kad visos medžiagos buvo pagamintos, papildomai pagamintos baldų nugarėlės, ieškovė turėjo atvykti sumontuoti, bet tą dieną, kai turėjo atvykti, ryte atsakovė pranešė, kad nutraukia sutartį. Nors pagal sutarties 17 punktą apie sutarties nutraukimą turėjo įspėti prieš mėnesį, tačiau nutraukė sutartį tą pačią dieną ir nesuteikė galimybės sumontuoti baldų mažesnėje vonioje. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad atsakovė mažesnės vonios baldams surinkti samdė kažkokį kitą asmenį, neleido ieškovei užbaigti darbų. Jeigu būtų montavusi ieškovė, viskas būtų atlikta tinkamai. Ieškovės atstovas nurodė, kad pagrindo nutraukti sutartį nebuvo. Atsakovės vadovas, nutraukdamas sutartį, nurodė, kad baldų plokštės nelaminuotos, parinktas pigiausias vidinių sienelių variantas, nesudėtos galinės sienelės (nugarėlės), nėra sienelių stalčiuose, nesuvesta vidurinė baldų linija su plytelių linija, neuždengtos skylutės. Į visa tai atsakovei buvo atsakyta, ieškovė sutiko pagaminti ir pagamino nugarėles (nors dėl jų ir nebuvo susitarta), sutiko laminuoti plokščių briaunas ir turėjo atvykti darbus užbaigti, tačiau atsakovės vadovas nusprendė nutraukti sutartį, išrašė debetinę sąskaitą. Ieškovė su tuo nesutiko, kurį laiką tarp šalių atstovų vyko susirašinėjimas, derinimai, bet galų gale teko kreiptis į teismą. Ieškovės atstovo teigimu, šalys susirašinėjo pakankamai ilgai, bet net ir susirašinėjant nebuvo nurodomi trūkumai, kurie vėliau pateikti į bylą, buvo nurodyti tik pirmiau paminėti trūkumai (laminavimas, galinės sienelės ir kt.), dėl kurių ieškovė pateikė atsakovei atsakymą. Ieškovė siekė užbaigti vykdyti sutartį, bet atsakovė neleido. Dėl to, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė sutartį, nebuvo pasirašytas ir darbų perdavimo–priėmimo aktas, nes ieškovei nebuvo leista darbų užbaigti. Atsakovė samdė kitą asmenį baldams mažesnėje vonioje surinkti ir į bylą pateikia nuotraukas, kad kažkas neatitinka, tai dėl to reikia klausti atsakovės vadovo, kodėl ieškovei neleido užbaigti darbų. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atliko visus darbus, liko tik mažesnėje vonioje surinkti baldus, tačiau jų nesumontavo dėl atsakovės kaltės. Ieškovės atstovas atkreipė dėmesį, kad atsakovės vadovas teismo posėdžio metu neatsakė, kiek sumokėjo samdytam asmeniui už mažesnės vonios baldų surinkimą. Jo teigimu, galima būtų kalbėti su atsakove, jei ši įvardytų, kiek kainavo baldų surinkimas, tačiau atsakovės vadovas savavališkai nusprendė, kad kainuoja 2500 Eur, tai visiškai nepagrįsta. Ieškovė turėjo išlaidų, gamino baldus iš savo medžiagų, taip pat transporto išlaidos, darbas. Pagrindinę kainą sudaro baldų gamyba, o ne jų montavimas. Advokatas taip pat paaiškino, kad tai nebuvo pirmas atsakovės užsakymas ieškovei, ankstesnis užsakymas įvykdytas tinkamai. Šį kartą irgi viskas pagaminta tinkamai, bet atsakovė nusprendė nemokėti pusės sumos. Ieškovės atstovas pripažino, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus, ir pažymėjo, kad už termino praleidimą sutartyje buvo numatytos netesybos, taigi visus klausimus buvo galima išspręsti, bet ne taip, kaip pasielgė atsakovė, tiesiog nutraukdama sutartį ir atsisakydama sumokėti už darbus. Advokatas sutiko, kad ieškovė atliko ne visus darbus, ir paaiškino, kad ieškiniu prašo priteisti atlyginimą už atliktus darbus ir negautų pajamų atlyginimą.

5. Atsakovės atstovas advokatas T. U. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad jeigu sutartis būtų įvykdyta pagal atsakovės pateiktus brėžinius, nebūtų susiklosčiusi dabartinė situacija. Ieškovė reikalauja apmokėti visą sąskaitą, tačiau darbai atlikti nebuvo. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad sutartis, kuria remiasi ieškovė, yra nepasirašyta. Advokatas pripažino, kad šalių susitarimas dėl baldų gamybos ir montavimo buvo sudarytas, esminės jo sąlygos buvo aptartos, viena iš jų – kaina, dėl jos ginčo nėra, buvo bendrauta žodžiu, bet ieškovės pateikta sutartis nėra pasirašyta, todėl ji negalioja. Be to, net ir darant prielaidą, kad ši sutartis galioja, jos 1 punkte nustatyta, kad sutartis turi būti vykdoma pagal iš anksto raštu suderintą projektą, tačiau tokio suderinto projekto nėra, yra tik atsakovės pateikti brėžiniai, pagal kuriuos savo brėžinius baldų gamybai darėsi ieškovė. Advokatas paaiškino, kad dėl baldų kainos ir dėl fakto, kad baldai turėjo būti pagaminti pagal atsakovės atsiųstus brėžinius, ginčo nėra. Ginčas yra dėl to, kad ieškovė neatliko visų darbų. Advokatas nurodė, kad mažesnės vonios baldai pagaminti ne pagal atsakovės pateiktus brėžinius. Tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad baldų fasadinė plokštuma nesutampa su klozeto vandens nuleidimo mygtuko plokštuma (mygtukas yra giliau), taigi netinkamai pagamintas pats baldų karkasas, ir šis trūkumas nepriklauso nuo to, kas surinko baldus. Ieškovės atstovai ne kartą buvo atvykę į vietą matuoti baldų, tuo metu abu klozetai jau stovėjo. Didesnės vonios baldų sienelė su klozeto mygtuko plokštuma sutampa. Advokato teigimu, ne visi baldai yra pagaminti, ne visi sumontuoti, baldų komplektacija yra netinkama. Byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, ką ieškovė yra pristačiusi ir ką sumontavusi, tačiau ji reikalauja visiškai atsiskaityti pagal sutartį, taigi turi įrodyti, kad darbus atliko 100 proc. Tuo tarpu atsakovė yra pateikusi įrodymus, iš kurių matyti, kas yra atlikta, o kas ne. Advokatas nurodė, kad spintelėse neišpjautos kiaurymės kriauklėms, nėra spintelių stalčių, nėra baldų nugarėlių, mažesnėje vonioje spintelės durelės neatsidaro, nes kliūva už kriauklės spintelės. Advokatas pažymėjo, kad pagal sutartį (darant prielaidą, kad ji galioja) užsakovas (t. y. atsakovė) turėjo patvirtinti prekių gavimą, tačiau tokio dokumento ieškovė nepateikė, taip pat nėra pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto, net nebuvo inicijuotas darbų perdavimas; ieškovė taip pat galėjo darbus perduoti vienašališkai, tačiau tai irgi nebuvo padaryta. Atsakovė laikosi pozicijos, kad sumokėjo ieškovei už tai, ką ji yra atlikusi, padengė medžiagų kaštus, o teisę į likusį atlyginimą už gamybą, montavimą ieškovė prarado, nes ji to nepadarė ir pati pripažino, kad pagamino gaminius, kurie net nelaminuoti, nepritaikyti vonios kambariams. Advokato teigimu, baldų trūkumai laikytini esminiais, nes baldais negalima naudotis pagal paskirtį. Jeigu darbai būtų atlikti laiku ir visa apimtimi, pateikta visa baldų komplektacija, sutartis nebūtų nutraukta. Atsakovė prarado pasitikėjimą ieškove dėl jos nekompetencijos, darbų trūkumų. Sutartis buvo sudaryta 2023 m. gruodžio mėn., o rugsėjo mėnesį dar nebuvo įvykdyta, atsakovė daugiau nebegalėjo kliautis pažadais. Terminai atsakovei buvo labai svarbūs, nes buvo laukiama naujagimio, o jam gimus nebuvo galima bet kada atlikti darbus, tai buvo ieškovės delsimo pasekmė. Atsakovė sutartį nutraukė 2024 m. rugsėjo 12 d. el. laišku, nes buvo visiškai prarastas pasitikėjimas ieškove dėl jos netinkamo požiūrio, itin ilgų vykdymo terminų, neužbaigtų darbų, atsiradusių neva nenumatytų aplinkybių, trukdančių atlikti darbus. Ieškovė žadėjo, kad per vieną dieną (tiksliau, naktį) užbaigs darbus, bet tai nėra įmanoma, nes reikėjo ir stalčius pagaminti, skyles išpjauti, nugarėles sudėti, briaunas laminuoti. Be to, laminavimui reikėjo baldus išmontuoti, išsivežti, po to vėl sumontuoti. Visos šios aplinkybės lėmė pasitikėjimo praradimą ir pagrindą nutraukti sutartį.

6. Atsakovės vadovas ir trečiasis asmuo R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės darbų galutinio rezultato nėra, baldais naudotis negali. Visas projektas nuo pat pradžių nėjo sklandžiai. Susitarimą šalys sudarė maždaug 2023 m. gruodžio 28 d., baldai turėjo būti pagaminti iki 2024 m. balandžio 1 d., tą dieną vadovas turėjo grįžti iš užsienio, tai iki to laiko turėjo būti padaryta. Ieškovės vadybininkas A. P. bendravo ne su atsakovės vadovu, o su jo žmona (trečiuoju asmeniu) J. R. R. R. su žmona iš užsienio grįžo laiku, bet atėjo jau ir birželio mėnuo ir kol patys iniciatyvos neparodė, niekas iš ieškovės pusės su jais nebendravo. Apie 2024 m. liepos 4-5 d. skambino ieškovės atstovai, kad nori atvažiuoti montuoti baldų, bet tuo metu buvo ką tik gimęs sūnus, todėl atsakovės vadovas ir trečiasis asmuo R. R. nesutiko. Tada ieškovės atstovai atvažiavo berods 2024 m. rugpjūčio mėn. Pradžioje R. R. neatkreipė dėmesio į montavimo darbus, tačiau žmona jam pasakė, kad nėra baldų nugarinių sienelių, matosi gipso kartono plokštės. Jo teigimu, gavo produktą, skirtą ne voniai, nes vonios baldų visos detalės turi būti laminuotos, kad neįgertų drėgmės. Kadangi negavo voniai skirtų baldų, tai mano, kad tai yra esminiai dalykai, dėl ko turėtų nesutikti su tuo, ką ieškovė pagamino. Trečiojo asmens teigimu, baldų gamybos ir montavimo projektas užsitęsė, baldais negali naudotis, nes nežino jų likimo, gal juos reikės išmontuoti ir atiduoti, gal vežti remontuoti. Šiai dienai padėtis neapibrėžta. R. R. pripažino, kad rašytinė sutartis jam buvo atsiųsta, bet apie parašus kalbos nebuvo. Veikė iš bendro pasitikėjimo. Paskambino ieškovei, kad reikia baldų. To formalumo (sutarties pasirašymo) tikriausiai ir nepadarė. Pinigus pervedė, nes ne pirmą kartą bendravo, buvo susiklostęs tam tikras ryšys. Dėl sutarties tarėsi telefonu. Sutartį gavo, bet nesigilino, nepamena, kad būtų pasirašęs. Susitarė, kad atsakovė pagamins vonios baldus, tinkamus, pagal brėžinius, kuriuos padarė trečiųjų asmenų dizainerė, kai statėsi būstą, bet tai buvo preliminarūs brėžiniai, o toliau visą medžiagiškumą, spalvas, priėmė ne jis, net pokalbyje nedalyvavo. Pirminiuose brėžiniuose yra nurodyti aukščiai, plytelių ir fasado, viskas sueina į vieną liniją, tačiau linijos yra mažiausias trūkumas. Iš esmės gavo vonios baldus, kurie net nėra skirti vonios patalpoms. Be to, mažesnėje vonioje kriauklė netelpa į karkasą. Paaiškino, kad bendravimas su ieškove jau buvo pasibaigęs, kai pamatavo kriauklę ir atrado, kad į tą spintelę, kuri turi būti mažesnėje vonioje, net rulete matuojant kriauklė netelpa. Ieškovė kažkur apsiskaičiavo gamindama baldus, netinka aukščiai, pločiai, dėl to baldai neatliks tos funkcijos, kokios buvo tikėtasi. Mažesnėje vonioje daryti storą baldą tikslo nėra, nes ten ir taip mažai vietos, o didesnėje vonioje, kur galėjo ir turėjo daryti platų baldą, tai padarė „puse sprindžio“. Baldai pagaminti visiškai ne taip. Su ieškovės vadove mėgino kalbėti dėl galinių sienelių (nugarėlių), baldų laminavimo didesnėje vonioje, nes matė, kad baldai įgers drėgmę, tai ieškovės vadovė sakė, kad pasiūlys alternatyvą laminavimui – klijus, bet atsakovės vadovas su tuo nesutiko. Vadovas pripažino, kad ieškovė sutiko sudėti nugarėles, o dėl susitarimo dėl baldų laminavimo negalėjo tiksliai prisiminti. Tačiau akcentavo, kad trūkumams didesnėje vonioje ištaisyti reikėjo išrinkti visus baldus, išsivežti laminuoti, tuo tarpu toliau vėl prasidėjo ieškovės pasiaiškinimai, kad neva mašina sugedo, dar kažkas. Kadangi toks bendravimas jau tęsėsi kurį laiką, tai kai ieškovė vėl parašė, kad penktadienį neatvyks, kaip buvo sutarta, o atvyks pirmadienį, tada pagalvojo, kad vėl bus eilinis pasiaiškinimas, pasitarė su žmona ir nutarė, kad sutartį reikia nutraukti, nes bijojo likti ir be baldų, ir be pinigų. Vadovas pažymėjo, kad tuo metu, kai ieškovės atstovai buvo atvykę matuoti baldų, klozetai jau buvo sumontuoti (pastatyti 2019 m. rudenį), visos plytelės voniose išklijuotos (2020 m. žiemą).

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Byloje sprendžiama dėl skolos pagal sutartį dėl baldų gamybos ir montavimo priteisimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad šalys sudarė sutartį dėl vonios baldų gamybos ir montavimo, ieškovė (rangovė) pagamino baldus, juos pristatė atsakovei (užsakovei), tačiau dalies baldų nesumontavo dėl to, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė sutartį ir neleido ieškovei užbaigti darbų. Atsakovė sumokėjo pusę sutartos sumos, kitą pusę atsisakė mokėti remdamasi tuo, kad baldai pagaminti netinkamai, be to, atlikti ne visi darbai, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti visą sumą pagal sutartį.

8. Iš atsakovės paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės susitarimu baldai turėjo būti pagaminti ir sumontuoti tretiesiems asmenims R. R. (atsakovės vadovui) ir J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name.

Dėl sutarties sudarymo ir jos teisinio kvalifikavimo.

9. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia 2023 m. gruodžio 28 d. ieškovės UAB „L.“ ir atsakovės UAB „G.“ sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės užsakymą pagal iš anksto suderintą projektą, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktą darbą bei prekę ir už juos sumokėti sutartyje nustatyta tvarka; bendra užsakymo suma – 5000 Eur (el. bylos apyrašas, b. l. 7).

10. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ginčijo šios sutarties galiojimą šalims, teigdama, kad sutartis yra nepasirašyta. Atsakovė pripažino, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl vonios baldų gamybos, kuriuo susitarė, kad baldai bus pagaminti per 10-12 savaičių, baldų kaina 5000 Eur, tačiau nepaisant to, kad šios sąlygos sutampa su rašytinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygomis, atsakovė šios sutarties sudarymo nepripažino.

11. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2023 m. gruodžio 28 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasirašyta nė vienos iš šalių. Atsakovės vadovas R. R. bylos nagrinėjimo metu 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje paaiškino, kad dėl sutarties sudarymo kreipėsi į ieškovę telefonu, šalys bendravo tiek telefonu, tiek el. paštu. Byloje pateiktas trečiojo asmens J. R. 2023 m. rugpjūčio 4 d. siųstas laiškas ieškovės darbuotojui A. P. į el. paštą (duomenys neskelbtini), kuriuo J. R. kreipėsi dėl vonios spintelių pagaminimo, prašė paskaičiuoti preliminarią kainą (el. bylos apyrašas, b. l. 85). Šalių atstovų susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 28 d. atsakovės vadovas R. R. iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovui A. P. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė laišką, kuriuo prašė atsiųsti sąskaitą už dviejų vonių baldus (nurodė sumas – 2160 Eur ir 2002 Eur plius PVM) bei klausė, ar yra galimybė gauti nuolaidą atsižvelgiant į tai, kad daromas ne pirmas užsakymas. Tą pačią dieną ieškovės atstovas A. P. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į atsakovės vadovo R. R. el. paštą (duomenys neskelbtini) išsiuntė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą gruodžio mėnesiui ir išankstinę sąskaitą avanso apmokėjimui (el. bylos apyrašas, b. l. 21–22). Ginčo, kad atsakovė tą pačią dieną sumokėjo 2500 Eur avansą pagal ieškovės atsiųstą sąskaitą, byloje nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktas UAB „G.“ 2024 m. lapkričio 22 d tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas (el. bylos apyrašas, b. l. 18, 26).

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. CK 1.73 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Tačiau šios normos turi būti aiškinamos sistemiškai kartu su Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo normomis, kuriose įtvirtintas bendrasis elektroninės formos nediskriminavimo principas, reiškiantis, kad informacijos teisinė galia negali būti paneigta ar apribota vien tik tuo pagrindu, kad ši informacija yra sukurta, išsiųsta, gauta ar išsaugota elektroninėmis priemonėmis (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Taigi, CK 1.73 straipsnio 2 dalies ir 6.162 straipsnių nuostatos turi būti aiškinamos lanksčiai, atsižvelgiant į elektroninių technologijų pažangą ir pripažįstant sutarties sudarymą šalims apsikeičiant pranešimais elektroniniu paštu.

13. Kaip minėta, atsakovė ofertą dėl vonios baldų gamybos ieškovei pateikė el. paštu, ieškovė taip pat el. paštu akceptuodama ofertą atsiuntė sutarties tekstą, šių aplinkybių atsakovė neginčijo. Atsakovės vadovas R. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad sutarties tekstas jam buvo atsiųstas ir jis jį gavo. Tai, kad atsakovės vadovas nurodė, jog į sutarties tekstą nesigilino, o sutarties pasirašymą įvertino kaip formalų veiksmą, teismo išvadų dėl sutarties sudarymo nekeičia, nes sutarties šalis, elgdamasi nerūpestingai, negali to fakto panaudoti prieš kitą sutarties šalį ir vien tuo pagrindu ginčyti sutarties sudarymą. Kad 2023 m. gruodžio 28 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ir atsakovė suprato prisiimanti teises bei pareigas būtent pagal šią sutartį, patvirtina ir konkliudentiniai atsakovės veiksmai tiek sumokant avansinį mokėjimą pagal sutartį, tiek vykdant sutarties sąlygas, kas matyti iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais.

14. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį ne tik neginčijo sutarties pasirašymo, bet ir pati nurodė, kad 2023 m. gruodžio 28 d. su ieškove sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties kopiją pridėjo prie atsiliepimo, o atsakovės atstovas 2025 m. kovo 10 d. parengiamajame posėdyje patvirtino, kad sutartis buvo sudaryta / pasirašyta 2023 m. gruodžio 28 d. (parengiamojo posėdžio garso įrašas, 25 min. 20-43 sek., 35 min. 44 sek.), ir tik po to, kai byloje kilo klausimas dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą termino pagal sutarties 17 punktą laikymosi, 2025 m. balandžio 14 d. posėdyje ėmė gintis tuo, kad atsakovė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirašė, todėl ji negalioja.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat įvertindamas tai, kad iš šalių paaiškinimų matyti, jog 2023 m. gruodžio 28 d. sutarties sudarymo metu šalis siejo pasitikėjimo santykiai, nulemti anksčiau buvusių sutartinių santykių dėl virtuvės baldų gamybos, dėl ko šalys galėjo teikti mažiau reikšmės sutartinių santykių formalizavimui, teismas atsakovės teiginius, kad 2023 m. gruodžio 28 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta ir šalių nesaisto, vertina kaip atsakovės gynybinę poziciją ir šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje pateikti įrodymai, šalių paaiškinimai teikia pagrindą išvadai, kad šalys 2023 m. gruodžio 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė joje nurodytomis sąlygomis, kurios atspindi sutarties šalių valią ir jas įpareigoja (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

16. 2023 m. gruodžio 28 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) šalys susitarė, kad ieškovė atliks atsakovės užsakymą pagal iš anksto suderintą projektą, o atsakovė priims atliktą darbą bei prekę ir už juos sumokės sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1 punktas).

17. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

18. Iš šalių sudarytos sutarties ir šalių (jų atstovų) paaiškinimų bei kitų įrodymų nustatyta, kad buvo susitarta dėl darbų rezultato – vonios baldų pagaminimo ir sumontavimo dviejuose vonios kambariuose, kurį įsipareigojo įvykdyti ieškovė, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti sutartyje sutartą kainą (5000 Eur), taigi šalių sutartis kvalifikuotina kaip rangos sutartis (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.

19. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti skolą pagal šalių sudarytą rangos sutartį. Ieškovė pripažino, kad savo prievolių pagal sutartį iki galo neįvykdė, tačiau rėmėsi tuo, kad atsakovė neteisėtai sutartį nutraukė ir neleido ieškovei užbaigti darbų. Taigi, ieškovė kelia sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą.

20. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė ieškiniu nereiškia savarankiško reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, nereiškia, jog teismas sutarties nutraukimo aplinkybių neturi vertinti ir dėl jų pasisakyti, nes nagrinėjamu atveju sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo klausimas yra įrodomasis faktas, t. y. byloje nustatinėtina aplinkybė, kuria grindžiami ieškinio reikalavimai. Ieškovė nesiekia pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu su tikslu atnaujinti šalių sutartinius santykius ir tęsti sutarties vykdymą.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienai iš šalių nutraukus sutartį, o kitai šaliai pageidaujant, kad sutartis būtų toliau vykdoma, t. y. kad šalys nebūtų atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.220 straipsnio 1 dalis), aktyvioji turėtų būti ta šalis, kuri siektų toliau vykdyti sutartį, todėl ji turėtų reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Tačiau kai sutartį nutraukia viena šalis, o kita šalis su nutraukimu sutinka ir tiesiog siekia išvengti su tuo susijusių ieškovo reikalaujamų teisinių padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo), ši šalis yra pasyvioji, ir ji gali gintis nuo pareikšto ieškinio, be kita ko, ir atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, kad ji sutarties nepažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTYtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-196-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-196-915/2015">3K-7-196-915/2015</a>). Nagrinėjamoje byloje yra kitokios faktinės aplinkybės nei cituotoje kasacinio teismo byloje, tačiau kasacinio teismo išaiškinimas dėl šalies pareigos reikšti savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (ne)buvimo yra aktualus ir šioje byloje, todėl teismas juo remiasi ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pagal savo pasirinktą teisių gynimo būdą neturėjo pareigos suformuluoti savarankiško reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

22. Kadangi sutarties nutraukimo aplinkybės ir jų teisinis vertinimas patenka į šios bylos nagrinėjimo dalyko apimtį, teismas šiuo klausimu pasisako.

23. Šalių ginčo dėl to, kad 2023 m. gruodžio 28 d. rangos sutartis atsakovės valia vienašališkai buvo nutraukta, nėra. Ginčas kilo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo. Ieškovė akcentavo tai, kad atsakovė sutartį nutraukė neįspėjusi ieškovės apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų terminą, o atsakovė, neigdama 2023 m. gruodžio 28 d. sutarties sudarymą (apie tai pasisakyta šio sprendimo 10–15 punktuose), kartu neigė ir sutarties 17 punkto sąlygos, kurioje įtvirtintas 30 dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas, galiojimą. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, kurį sudarė visuma aplinkybių – nekokybiškai pagaminti, netinkamos komplektacijos baldai, neužbaigti darbai, netinkama ieškovės komunikacija ir įsipareigojimų nesilaikymas, ženkliai praleistas darbų atlikimo terminas ir pan., dėl ko atsakovė prarado pasitikėjimą ieškove ir jos atliekamo darbo kokybe.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

25. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo. Kasacinio teismo praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu laikomasi pozicijos, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTItMjE5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-352-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-352-219/2018">3K-3-352-219/2018</a>).

26. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė baldus turėjo pagaminti iš savo medžiagų pagal atsakovės pateiktus brėžinius ir sumontuoti iki 2024 m. kovo pabaigos–balandžio pradžios. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo el. paštu matyti, kad:

26.1. 2024 m. vasario 28 d. el. paštu ieškovės atstovas A. P. kreipėsi į trečiąjį asmenį J. R., atsiprašydamas dėl vėlavimo parengti baldų specifikacijas, nurodė, kad baldus pagaminti vėluos apie 1–2 savaites, teiravosi dėl galimybės susitikti ir suderinti vonios baldų projektus ir spalvas, prie laiško pridėjo baldų specifikacijas (el. bylos apyrašas, b. l. 89–91).

26.2. 2024 m. kovo 13 d. trečiasis asmuo J. R. el. paštu parašė A. P., kad stalviršis prie kriauklių turėtų būti baltas, daugiau koregavimų neturi, teiravosi dėl veidrodžių (el. bylos apyrašas, b. l. 92), į tai A. P. tą pačią dieną el. paštu atsakė, kad stalviršius pakoreguos, pateikė informaciją, kad paskaičiuos veidrodžius už savikainą (el. bylos apyrašas, b. l. 95).

26.3. 2024 m. birželio 4 d. J. R. el. laišku kreipėsi į A. P., teiraudamasi, kodėl užsakymas nevykdomas, pažymėjo, kad buvo įspėta dėl vėlavimo iki balandžio antros pusės ir toks terminas ją su sutuoktiniu tenkino, nes patys buvo išvykę, tačiau jau birželio pradžia, laukia gimstant kūdikio, todėl vonios baldų sumontavimo terminas yra labai svarbus (el. bylos apyrašas, b. l. 93).

26.4. 2024 m. birželio 11 d. ieškovės vadovė J. P. atsakė J. R., pripažindama ir atsiprašydama, kad vėluoja ir kad baldai nepradėti gaminti, bet iki mėnesio pabaigos darbus įvykdys (el. bylos apyrašas, b. l. 94).

26.5. 2024 m. rugpjūčio 14 d. el. laišku R. R. ieškovės vadovė J. P. pateikė informaciją apie veidrodžių savikainą ir teiravosi, ar galėtų sumontuoti baldus per ilgąjį savaitgalį (t. y. 2024 m. rugpjūčio 15–18 d.) (el. bylos apyrašas, b. l. 12–13, 96). Į šį laišką R. R. atsakė 2024 m. rugpjūčio 21 d., klausdamas tikslesnės informacijos dėl veidrodžių kainos paskaičiavimo (el. bylos apyrašas, b. l. 12).

26.6. 2024 m. rugpjūčio 22 d. J. P. el. paštu informavo R. R., kad atvyks šeštadienį (t. y. 2024 m. rugpjūčio 24 d.) nuo ryto, o baigę darbus aptars nuolaidą už vėlavimą; taip pat informavo apie galimą veidrodžių gamybos kainą (el. bylos apyrašas, b. l. 12).

26.7. 2024 m. rugpjūčio 26 d. J. P. pasiūlė R. R. baldų pjūvius apdoroti specialiais klijais, pasižyminčiais atsparumu vandeniui ir karščiui, taip pat informavo, kad baldų nugarėles užsakė savo sąskaita (el. bylos apyrašas, b. l. 11–12).

26.8. 2024 m. rugpjūčio 28 d. R. R. atsakė, kad pasiūlymas dėl klijų netinka, ir nurodė, kad visos plokščių briaunos turi būti laminuotos, pažymėjo, kad plokštės parinkimas buvo klaidingas, todėl defektus prašė ištaisyti taisyklingai ir kokybiškai (el. bylos apyrašas, b. l. 11).

26.9. 2024 m. rugsėjo 4 d. J. P. el. laišku klausė R. R., ar gali penktadienį (t. y. 2024 m. rugsėjo 6 d.) 17.30 val. užvažiuoti pasiimti detales, ir nurodė, kad šeštadienį (t. y. 2024 m. rugsėjo 7 d.) iš ryto laminuos ir atvyks sumontuoti (el. bylos apyrašas, b. l. 11, 97).

26.10. 2024 m. rugsėjo 5 d. R. R. atsakė, kad gali paimti detales, tik jam kilo klausimas, ar ieškovė per naktį spės iki ryto tiek padaryti, nes darbo daug, ir klausė, kokias detales ketina laminuoti (el. bylos apyrašas, b. l. 11, 97).

26.11. 2024 m. rugsėjo 5 d. J. P. atsakė, kad laminuos visas detales perimetru (el. bylos apyrašas, b. l. 11).

26.12. 2024 m. rugsėjo 5 d. R. R. atsakė: „Supratau, tai gerai atvykite“ (el. bylos apyrašas, b. l. 10–11).

26.13. 2024 m. rugsėjo 6 d. 14.08 val. J. P. parašė R. R., kad dėl tam tikrų aplinkybių negalės atvykti tą pačią dieną, nes krovininis automobilis nespės grįžti iš objekto; nurodė, kad planuotų atvykti pirmadienį (t. y. 2024 m. rugsėjo 9 d.) vakare (el. bylos apyrašas, b. l. 10, 98).

26.14. Į tai R. R. 2024 m. rugsėjo 6 d. 14.45 val. atsakė: „Supratau, dirbkite ramiai“. Iš karto po to J. P. atsiuntė laišką, kuriame padėkojo (el. bylos apyrašas, b. l. 10).

26.15. 2024 m. rugsėjo 9 d. 10.06 val. R. R. parašė ieškovės vadovei, kad esant susiklosčiusiai tokiai situacijai, kuri nėra sprendžiama operatyviai, nebepasitiki ieškovės atliekamu darbu ir gaminių kokybe, todėl buvo priversti surasti, kas ištaisys defektus ir sumontuos gaminius, o ieškovės paslaugų atsisako dėl šių priežasčių: 1) nekokybiški gaminiai: nelaminuotos plokštės, parinktas pigiausias vidinių sienelių variantas; 2) nesudėtos galinės sienelės spintelėse; 3) nepadarytos sienelės stalčiuose prie kriauklių sifonų; 4) spintų vidurinės briaunos nesuvestos su plytelių vidurine linija; 5) neuždarytos skylutės lentynėlėse; 6) prasta komunikacija; 7) stiprus vėlavimas darbų atlikimui, darbai turėjo būti baigti iki 2024 m. kovo 31 d. Prie laiško pridėjo debetinę PVM sąskaitą faktūrą ir nurodė, kad laiko, jog atsakovė su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi. Prie laiško taip pat pridėtos trys nuotraukos, kuriose užfiksuoti nurodyti trūkumai – nesutampanti baldų ir sieninių plytelių horizontali linija, neužtaisytos skylutės lentynėlėms ir nesudėtos baldų nugarėlės (el. bylos apyrašas, b. l. 16–17, 99).

26.16. 2024 m. rugsėjo 10 d. el. laišku J. P. pateikė atsakymus į pareikštas pretenzijas, nurodydama, kad vidinių sienelių medžiagiškumas buvo suderintas užsakant gaminį, o nelaminuotas briauneles sutinka užlaminuoti ir būtų tai atlikę, tačiau atsakovės vadovas tai žinodamas ryte parašė atsisakymo laišką, taip pat pažymėjo, kad tokio tipo balduose galinės sienelės įprastai nededamos ir jos nebuvo užsakytos, bet ieškovė, siekdama kompromiso, jas pagamino ir yra pasirengusi sudėti savo sąskaita, nurodė, kad stalčiai pagaminti įprastai, o apie pastabas stalčiams sužinojo tik iš atsakovės vadovo laiško ir sutiko pakeisti konstruktyvą pagal atsakovės pageidavimus, apie linijų suvedimą nebuvo sutarta užsakant gaminį, o neuždarytos skylutės lentynėlėse yra tiesiog nebaigtas darbas, kurio atsakovė neleidžia užbaigti; nesutiko su pretenzijomis dėl blogos komunikacijos, pripažino vėlavimą, bet ne tik iš savo pusės, ir pažymėjo, kad už vėlavimą yra sutartyje numatytos netesybos; laiške taip pat nurodyta, kad darbai yra nebaigti, todėl nėra pagrindo debetinei sąskaitai išrašyti, ir pažymėta, kad nesuderinusi ir neįspėjusi iš anksto atsakovė negali samdyti kitų meistrų; ieškovės vadovė teiravosi, kada atsakovės vadovas galės priimti ieškovės darbuotojus ir leis užbaigti darbus (el. bylos apyrašas, b. l. 15–16).

26.17. 2024 m. rugsėjo 12 d. R. R. atsakė, kad konstruktyvus dialogas su ieškove nebegalimas, nes nebėra pasitikėjimo jos darbu. El. laiškas nebuvo išsiųstas specialiai pirmadienio (t. y. 2024 m. rugsėjo 9 d.) rytą, priminė, kad laukė ieškovės darbuotojų atvykstant penktadienį (2024 m. rugsėjo 6 d.), tačiau ieškovė gaminių tvarkymui pasiimti neatvyko, todėl iš atsakovės pusės buvo priimtas sprendimas su ieškove toliau darbų nebetęsti ir vienašališkai nutraukti tolimesnius darbus. Atsakovės vadovas pasiūlė arba palikti ieškovei 2500 Eur atsiskaitymą už iš dalies pagamintus gaminius ir toliau vykdyti darbus su kita organizacija, arba gražinti nekokybiškai pagamintus gaminius, savo ruožtu ieškovei grąžinant avansą. R. R. taip pat pateikė savo komentarus dėl ieškovės vadovės atsakymų į 2024 m. rugsėjo 6 d. pretenziją dėl darbų trūkumų (el. bylos apyrašas, b. l. 14–15).

26.18. 2024 m. lapkričio 22 d. ieškovės vadovė J. P. išsiuntė atsakovės vadovui tarpusavio skolų suderinimo aktą ir sąskaitą apmokėti (el. bylos apyrašas, b. l. 19–20, 24, 25).

26.19. 2024 m. lapkričio 22 d. atsakovės vadovas R. R. atsakydamas persiuntė ieškovės vadovei J. P. savo žmonos J. R. (trečiojo asmens) el. laišką, kuriame nurodyta, kad, atsakovės apskaitos duomenimis, skolos likutis yra 0 Eur, pridėtas 2024 m. lapkričio 22 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas; laiške taip pat nurodyta, kad defektai buvo įvertinti tik mažosios vonios, o atlikus didžiosios vonios vertinimą dar išaiškėjo, kad buvo sumaišyti vonių spintelių storiai, dėl to neatsidaro durelės mažojoje vonioje šalia pakabinamos spintelės, nes pagamintos per storos spintelės (vietoje 18 cm – 25 cm storio), pakabinamos spintelės storis neatitinka nurodyto praustuvo modelio (praustuvas tapo per didelis įleisti į baldą), turėjo keisti kitu gaminiu, ir daugybė kitų neatitikimų, pakeitimai brangiai kainavo; projekte sumaišyta viskas, kas įmanoma; baldus reikėtų gaminti iš naujo, bet atsakovės atstovams tai kainavo per daug laiko ir pinigų, prarastas pasitikėjimas ieškovės kvalifikacija. Nurodyta, kad atsakovė santykius su ieškove laiko nutrauktais ir pasibaigusiais ir į tolesnį dialogą nesivels (el. bylos apyrašas, b. l. 19, 23–24, 25, 26–27).

26.20. 2024 m. gruodžio 16 d. ieškovės atstovė pakartotinai išsiuntė atsakovei raginimą apmokėti skolą (el. bylos apyrašas, b. l. 23, 25).

26.21. 2024 m. gruodžio 20 d. trečiasis asmuo J. R. el. laišku ieškovės vadovei J. P. pakartotinai nurodė, kad šalių tarpusavio skolos likutis yra 0 Eur ir kad su skola griežtai nesutinka. Taip pat nurodė, kad ieškovė neatliko nė pusės darbų, nes gaminiai nebuvo pagaminti tinkamai pagal pateiktus pirminius brėžinius, neatitiko kokybės reikalavimų, ir pažymėjo, jog nereikalavo kompensuoti savo patirtų išlaidų dėl neatliktų darbų ir gaminių perdarymo, sutartį su ieškove nutraukė, todėl santykiai su ieškove yra nutraukti ir pasibaigę, ieškovė reikalauja to, ko neuždirbo (el. bylos apyrašas, b. l. 23, 25).

27. Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė sutartį nutraukė 2024 m. rugsėjo 9 d. atsakovės vadovo R. R. el. paštu ieškovės vadovei atsiųstu laišku, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovė nebepasitiki ieškovės atliekamu darbu ir gaminių kokybe, todėl buvo priversta surasti, kas ištaisys defektus ir sumontuos gaminius, o ieškovės paslaugų atsisako dėl laiške nurodytų priežasčių; taip pat atsiuntė debetinę sąskaitą faktūrą ir pažymėjo, kad atsakovė su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi. 2024 m. rugsėjo 9 d. el. laiške nurodytos sutarties nutraukimo priežastys (šio sprendimo 26.15 punktas).

28. Teismas, įvertinęs 2024 m. rugsėjo 9 d. el. laiške atsakovės vadovo R. R. nurodytas sutarties nutraukimo priežastis (kurios pakartotos ir 2024 m. rugsėjo 12 d. laiške), nemato pagrindo jas vertinti kaip esminį sutarties pažeidimą. Tokia išvada darytina remiantis tuo, kad iš šalių susirašinėjimo aiškiai matyti, jog klausimai dėl plokščių briaunų laminavimo ir baldų nugarėlių nebuvimo buvo iškelti jau anksčiau, t. y. jau nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. šalys susirašinėjo dėl šių atsakovės įvardytų trūkumų (šio sprendimo 26.7 punktas). Ieškovė, nors ir nepripažino, kad dėl tokių baldų savybių (iš visų pusių laminuotų plokščių, baldų nugarėlių) buvo susitarta, tačiau sutiko pagaminti nugarėles savo sąskaita ir informavo, kad jas užsakė, taip pat šalys derino baldų plokščių apsaugos nuo drėgmės būdus, atsakovė reikalavo, kad baldai būtų laminuoti, ieškovė su tuo sutiko ir 2024 m. rugsėjo 4 d. parašė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. vakare galėtų atvykti pasiimti detales, o kitos dienos rytą laminuotų ir atvyktų sumontuoti. Atsakovė sutiko. Ieškovei 2024 m. rugsėjo 6 d. apie pietus parašius, kad planuotų atvykti ne 2024 m. rugsėjo 6 d. (penktadienį), bet rugsėjo 9 d. (pirmadienį), nes krovininis automobilis nespės grįžti iš objekto, R. R. atsakė „Supratau, dirbkite ramiai“. Tai rodo, kad pati atsakovė pripažino, jog trūkumai nėra tokie, kurių nebūtų galima pašalinti ir dėl kurių atsakovė iš esmės būtų negavusi to, ko tikėjosi pagal šalių sudarytą sutartį. Tačiau 2024 m. rugsėjo 9 d. dar prieš ieškovės darbuotojams atvykstant atsakovės vadovas parašė ieškovės vadovei, kad nebepasitiki ieškovės atliekamu darbu ir gaminių kokybe, todėl buvo priverstas surasti, kas ištaisys defektus ir sumontuos gaminius, o ieškovės paslaugų atsisako. Kaip priežastį, dėl ko nutraukia sutartį, nurodė faktiškai tuos pačius trūkumus, kuriuos prieš tai leido ieškovei ištaisyti.

29. Kiti trūkumai, kuriuos atsakovė įvardijo į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir kuriais atsakovės atstovai rėmėsi duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu, t. y. tai, kad netinkamai buvo pagaminti mažesnės vonios baldai, jų išmatavimai neatitinka atsakovės pateiktų brėžinių, taip pat kad ieškovė nepagamino stalčių ir kt., atsakovės pranešime ieškovei dėl sutarties nutraukimo nebuvo įvardyti kaip darbų trūkumai, atsakovė nutraukdama sutartį jais nesirėmė. Be to, iš atsakovės atstovų paaiškinimų ir kitos bylos medžiagos matyti, kad aplinkybes, jog baldų išmatavimai, komplektacija neatitinka sutarties sąlygų, atsakovė nustatė jau po to, kai sutartis buvo vienašališkai nutraukta, taigi šios aplinkybės negali būti vertinamos tuo aspektu, ar jos sudarė teisėtą pagrindą nutraukti sutartį. Iš bylos duomenų (atsakovės atstovų paaiškinimų, atsakovės vadovo 2024 m. rugsėjo 9 d. laiško, kuriame nurodyta, kad atsakovė samdys kitą asmenį darbams atlikti) nustatyta, kad atsakovė, nutraukusi sutartį su ieškove, pasamdė E. T. baldams mažesnėje vonioje sumontuoti ir tik šiam pradėjus baldus montuoti nustatė papildomus baldų trūkumus, kuriais grindė atsikirtimus į ieškinį nagrinėjamoje byloje.

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pasakytina, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą. T. y. byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovė 2024 m. rugsėjo 9 d. dėl jos vadovo R. R. laiške nurodytų trūkumų turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, nes iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį.

31. Kaip matyti, sutartis buvo nutraukta iš anksto neįspėjus ieškovės apie sutarties nutraukimą. Nė viename byloje pateiktame el. laiške atsakovė nepateikė ieškovei įspėjimo apie galimą sutarties nutraukimą. Priešingai, 2024 m. rugsėjo 6 d. laišku, kaip minėta, atsakovė sutiko, kad ieškovė atvyktų 2024 m. rugsėjo 9 d. pasiimti detalių laminavimui, tačiau nepaisant to, tą pačią dieną (2024 m. rugsėjo 9 d.) sutartį nutraukė ir ieškovei užbaigti darbų neleido.

32. Šalių sudarytos sutarties 17 punkte buvo nustatyta, kad sutartis gali būti bet kurios šalies iniciatyva nutraukta, jeigu viena iš šalių nevykdo arba netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, įspėjus kitą šalį prieš 30 kalendorinių dienų. Atsakovė sutartį nutraukė neįspėjusi apie tai ieškovės, taigi nesilaikydama sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimo tvarkos. Atsakovė nepagrįstai ginčijo šios sutartinės nuostatos galiojimą šalims. Be to, analogiška nuostata įtvirtina ir CK 6.218 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

33. Be bendrųjų nuostatų, rangos sutarties atveju sutarties vienašalį nutraukimą dėl netinkamos kokybės darbų reglamentuoja CK 6.665 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu rangovas nepašalina trūkumų per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Taigi, pagal šią normą, nustačius, kad darbų trūkumai nebuvo esminiai ir nepašalinami, sutartis galėjo būti vienašališkai nutraukta taip pat tik įspėjus apie nutraukimą (suteikus galimybę ištaisyti trūkumus) per protingą terminą.

34. Atsakovė byloje kaip pagrindu nutraukti sutartį rėmėsi ir tuo, kad ieškovė praleido sutartinių prievolių įvykdymo terminą. Atsakovės teigimu, darbų atlikimo terminas jai buvo svarbi sąlyga.

35. Iš šalių susirašinėjimo duomenų matyti, kad nepaisant to, jog 2023 m. gruodžio 28 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punkte buvo numatytas 10–12 savaičių užsakymo realizavimo terminas, šalių sutartiniai santykiai tęsėsi iki 2024 m. rugsėjo 9 d. Ieškovė per sutartyje nustatytą terminą darbų neatliko, 2024 m. vasario 28 d. įspėjo trečiąjį asmenį J. R. apie 1–2 savaičių vėlavimą, J. R. prieštaravimų neišreiškė. Per įspėjime nurodytą vėlavimo terminą ieškovė taip pat darbų neatliko. 2024 m. birželio 4 d. J. R. išreiškė pretenziją dėl to, kad terminas praleistas gerokai ilgiau nei buvo įspėta, o darbai vis dar neatlikti, ir nurodė, kad terminas tretiesiems asmenims yra svarbus, nes šeima laukia kūdikio gimimo. Tačiau konkretaus papildomo termino sutarčiai įvykdyti atsakovė ieškovei nenustatė ir neįspėjo apie galimą sutarties nutraukimą. Priešingai, iš susirašinėjimo matyti, kad šalių bendravimas tęsėsi, buvo tęsiamos derybos dėl veidrodžių pagaminimo, prasidėjusios dar 2024 m. kovo mėn. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo R. R. pripažino, kad 2024 m. liepos 4–5 dienomis ieškovė kreipėsi klausdama, ar gali atvažiuoti montuoti baldus, tačiau tuo metu dėl kūdikio gimimo jis nesutiko priimti ieškovės darbuotojų. Teismas pritaria atsakovės vertinimui, kad dėl susidariusios situacijos, susijusios su vaiko gimimu, kuri sutarties vykdymo terminą dar prailgino, yra ieškovės kaltė, nes ji turėjo baldus pagaminti ir sumontuoti gerokai iki 2024 m. liepos mėnesio. Kita vertus, iš 2024 m. birželio 11 d. el. laiško matyti, kad ieškovė, atsiprašiusi už vėlavimą pagaminti baldus ir pasižadėjusi tai padaryti iki mėnesio pabaigos, stengėsi įvykdyti šį savo įsipareigojimą. Iš susirašinėjimo taip pat matyti, kad šalių bendravimas atsinaujino 2024 m. rugpjūčio 14 d., kai ieškovės vadovė siūlė tą patį savaitgalį (rugpjūčio 15–18 d.) atvykti montuoti baldus, tačiau į šį laišką atsakovės vadovas atsakė tik 2024 m. rugpjūčio 21 d., be to, parašė tik kitomis temomis ir nieko neatsakė dėl ieškovės pasiūlymo atvykti montuoti baldus. Kitokių duomenų apie šalių sutartinių santykių eigą, be šio susirašinėjimo, byloje nėra. Kitą dieną ieškovės vadovė vėl kreipėsi į atsakovo vadovą, siūlydama atvykti atlikti darbus 2024 m. rugpjūčio 24 d. Jau po kelių dienų, t. y. 2024 m. rugpjūčio 26 d., ieškovės vadovė pateikė pasiūlymą atsakovės vadovui dėl baldų pjūvių hermetizavimo, informavo apie užsakytas baldų nugarėles; iš to galima daryti išvadą, kad baldai buvo pristatyti ir montuojami 2024 m. rugpjūčio 24–26 d.

36. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo J. R. 2024 m. birželio 4 d. el. laiške ieškovės atstovui nurodė, jog vonios baldų sumontavimo terminas yra labai svarbus dėl laukiamo kūdikio gimimo. CK 6.658 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Tačiau atsakovė šia savo teise nesinaudojo ir sutarties neatsisakė. Atsakovės ir trečiųjų asmenų elgesys, neatsisakant sutarties, neįspėjant ieškovės apie sutarties nutraukimą, bet tęsiant sutartinius santykius ir po sutartyje nustatyto termino pasibaigimo, derinant darbų atlikimo sąlygas, laiką ir pan., neleidžia teigti, kad griežtas termino laikymasis atsakovei turėjo esminę reikšmę, o terminą praleidus sutarties vykdymas prarado prasmę. Tokiai išvadai daryti faktinio pagrindo byloje nėra.

37. CK 6.209 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai pasibaigus šiam terminui ji gali sutartį nutraukti; jeigu papildomas terminas nustatytas neprotingai trumpas, tai jis turi būti atitinkamai pailgintas; nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą. Ši norma aiškintina ir taikytina kartu su CK 6.217 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatytas papildomas CK 6.217 straipsnio 2 dalies požiūriu vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas: kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148/2010">3K-3-148/2010</a>).

38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymo institutas paprastai yra taikomas neesminių sutarties pažeidimų atvejais (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Jeigu termino sutarčiai įvykdyti praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1–2 ir 5 dalys), nėra būtinas papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymas. Nukentėjusi šalis tokiais atvejais turi teisę pasirinkti, ar nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Vis dėlto, jeigu nukentėjusi šalis nusprendžia pasinaudoti teise nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. CK 6.209 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusi šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau ji negali taikyti kitų gynimosi būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDY0LTY4Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-464-687/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-464-687/2017">e3K-3-464-687/2017</a>, 33 punktas).

39. Taigi, remiantis kasacinio teismo praktika, pažeidus sutartyje nustatytą terminą, priklausomai nuo to, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, taikomos skirtingos sutarties nutraukimo taisyklės. Kai termino praleidimas turi esminio pažeidimo reikšmę, taikomos CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse bei 6.218 straipsnyje nustatytos taisyklės. Jeigu termino praleidimas neturi esminės reikšmės, tai nutraukiant sutartį vadovaujamasi CK 6.209 straipsniu, 6.217 straipsnio 3 dalimi, 6.218 straipsniu. Šių taisyklių, nustatančių pranešimo apie nutraukimą terminus, papildomo termino prievolei įvykdyti nustatymą paskirtis yra išlaikyti tarp šalių susiklosčiusius santykius kartu nepažeidžiant nukentėjusios šalies interesų, paliekant galimybę jai savo praradimus kompensuoti kitomis kreditorių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant ir nuostolių atlyginimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina sutartinių santykių tikrumą ir yra civilinių santykių stabilumo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2009">3K-3-287/2009</a>).

40. Pagal CK 6.652 straipsnio 2 dalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Remiantis CK 6.652 straipsnio 4 dalimi, rangovui pažeidus viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Tai reiškia, kad pagal šią normą termino praleidimas gali būti pripažįstamas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę užsakovui vienašališkai nutraukti sutartį.

41. Nagrinėjamu atveju nesant pagrindo pripažinti, kad termino praleidimas buvo esminis sutarties pažeidimas, konstatuotina, kad atsakovė vienašališkai nutraukti sutartį dėl termino praleidimo galėjo tik prieš tai nustačiusi protingą terminą sutarčiai įvykdyti. To nebuvo padaryta. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi tuo, jog ieškovė per vieną dieną nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. vis tiek nebūtų atlikusi tokio kiekio darbų, koks buvo būtinas sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti, todėl atsakovei buvo aišku, kad trūkumai nebus ištaisyti. Minėta, kad įstatymas reikalauja nustatyti ne bet kokį, bet protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti kaip sutarties vienašališko nutraukimo dėl termino pažeidimo teisėtumo sąlygą.

42. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vienašalio nutraukimo pagrindai turi būti ne formalūs, bet realūs, jų tikrumas turi būti įrodytas, jie turi sukelti neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai. Nukentėjusi šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nuo sužinojimo apie sutarties pažeidimą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Tai reiškia, kad nukentėjusios šalies reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu, turi įvykti laiku ir būti adekvati. Šalys turi pareigą elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI2LTM4MS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-326-381/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-326-381/2022">e3K-3-326-381/2022</a>).

43. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama ir sutarties šalių bendradarbiavimo pareiga. Išaiškinta, kad CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas reikalauja, jog šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Ši pareiga, kuri yra viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje, saisto sutarties šalis per visą sutartinių santykių laikotarpį, įskaitant ir santykius, susiklostančius po sutarties nutraukimo, susijusius su sutarties nutraukimo padarinių išvengimu, sumažinimu ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-535/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-535/2013">3K-3-535/2013</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44. Ieškovė byloje neginčijo aplinkybės, kad ji praleido sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą. Tačiau nustačius, kad termino praleidimas šiuo atveju nepripažintinas esminiu sutarties pažeidimu, sutartis šiuo pagrindu galėjo būti nutraukta tik prieš tai nustačius ieškovei protingą terminą sutarčiai įvykdyti. Sutarties nutraukimas nesilaikant jos nutraukimo tvarkos ir pagrindų negali sukurti pageidaujamų teisėtų padarinių. Sutiktina su ieškove, kad atsakovė savo pažeistas teises dėl termino praleidimo galėjo ginti ir kitais teisių gynimo būdais, pvz., reikalaudama iš ieškovės sutarties 9 punkte nustatytų delspinigių, nuostolių atlyginimo ir pan.

Dėl skolos priteisimo.

45. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės likusią 2500 Eur nesumokėtą sumą pagal sutartį. Atsakovė teigė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti viso sutartyje nustatyto atlyginimo, nes ji atliko ne visus darbus, o atlikti darbai yra netinkamos kokybės.

46. Ieškovė neginčijo, kad mažesnės vonios baldų montavimo darbų ji neatliko, bet teigė, kad šių darbų atlikti jai neleido atsakovė, neteisėtai nutraukusi sutartį ir neleidusi patekti į patalpas. Atsakovė neneigė, kad po 2024 m. rugsėjo 9 d. su ieškove sutartinius santykius nutraukė ir darbų užbaigti jei neleido.

47. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pagal sutartį atsakovė turėjo patvirtinti prekių gavimą, tačiau tokio dokumento ieškovė nepateikė, taip pat nėra pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto, net nebuvo inicijuotas darbų perdavimas; ieškovė taip pat galėjo darbus perduoti vienašališkai, tačiau tai irgi nebuvo padaryta. Šiuos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.

48. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad atsakovė, neteisėtai nutraukusi sutartį ir neleisdama ieškovei patekti į patalpas, pabaigti darbus, faktiškai atėmė ieškovei galimybę įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir perduoti darbų rezultatą atsakovei. Iš bylos duomenų matyti, kad sutartiniai darbai buvo beveik baigti, tačiau atsakovė pati sukūrė situaciją, dėl kurios jai nebuvo perduotas galutinis darbo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pozicija, kad ieškovė negali reikalauti atlyginimo, nes darbai neperduoti, o darbų priėmimo perdavimo aktas nepasirašytas, pripažintina nepagrįsta. Teismo vertinimu, atsakovė, neteisėtai nutraukusi sutartį, neturi teisės iš savo neteisėtų veiksmų tikėtis gauti naudos ir tuo remdamasi atsisakyti vykdyti savo prievoles pagal sutartį. Ieškovė turi teisę reikalauti atsiskaityti už tai, ką ji atliko iki sutarties nutraukimo (CK 6.658 straipsnio 4 dalis).

49. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2010">3K-3-469/2010</a>). Taigi, atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už tai, ką ieškovė yra atlikusi. Savo ruožtu ieškovė neturi teisės reikalauti atlygio už neatliktus darbus.

50. Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė mažesnės vonios baldų nesumontavo. Atsakovė, nutraukdama sutartį, nurodė tokius darbų trūkumus: nelaminuotos baldų plokščių briaunos, nesudėtos nugarinės sienelės, nesuvesta baldų horizontali linija su sieninių plytelių linija, nepadarytos sienelės stalčiuose, neuždengtos skylutės lentynėlėse. Dėl skylučių uždengimo ir horizontalios linijos suvedimo pati atsakovė pripažino, kad tai mažareikšmiai trūkumai. Dėl kitų trūkumų – byloje nė viena šalis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl tokių baldų savybių buvo susitarta arba nesusitarta. Iš bylos duomenų spręstina, kad sudarant sutartį šalis siejo pasitikėjimo santykiai ir daug klausimų buvo sprendžiama žodžiu. Taigi, įrodymų, kad dėl stalčių sienelių, baldų nugarėlių ir plokščių briaunų laminavimo buvo susitarta, byloje nėra. Ieškovė nors ir sutiko laminuoti plokštes, pagaminti nugarines sieneles, pakeisti stalčių konstruktyvą, tačiau nepripažino, kad dėl to buvo susitarta (ieškovės 2024 m. rugsėjo 10 d. el. laiškas, el. bylos apyrašas, b. l. 15–16).

51. Atliktų darbų trūkumų faktą, t. y. kad darbai neatitinka sutartyje nurodytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.663 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti užsakovas, įstatyme nėra nustatyta atliktų darbų trūkumų fakto prezumpcijos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės atlikti darbai (vertinant tuos trūkumus, kurie buvo nurodyti sutartį nutraukiant) neatitiko sutarties sąlygų ar kokybės reikalavimų, išskyrus reikalavimą dėl plokščių briaunų apsaugos nuo drėgmės. Teismas sutinka, kad atsižvelgiant į tai, jog baldai buvo skirti vonios kambariui, jie turėjo būti pagaminti iš drėgmei atsparių medžiagų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas pastebėjo, kad atsakovės pateiktose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matomos baldų plokščių briaunos yra laminuotos. Su tuo sutiktina, tačiau iš tų pačių įrodymų matyti, kad nebuvo laminuotos vidinių lentynėlių briaunos, be to, faktą, kad ne visos plokščių briaunos buvo apsaugotos nuo drėgmės, pripažino ir ieškovės vadovė šalių susirašinėjimo metu. Taigi, iš byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, kad dalis baldų plokščių briaunų nebuvo apsaugotos nuo drėgmės tam skirtomis priemonėmis (viena iš tokių priemonių gali būti laminavimas, su kuo sutiko ieškovės vadovė). Vadovaujantis protingumo principu, šis trūkumas pripažintinas pagrįstu.

52. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė kitus trūkumus, kurie buvo nustatyti jau po to, kai sutartis buvo nutraukta. Atsakovės atstovo advokato T. U. teigimu, mažesnės vonios baldai pagaminti netinkamai, ne pagal atsakovės pateiktus brėžinius, nes neatitinka jų išmatavimai, dėl to klozeto vandens nuleidimo mygtukas yra giliau negu spintelės fasado plokštuma, kas reiškia, kad netinkamai pagamintas baldų karkasas, be to, spintelėse neišpjautos kiaurymės kriauklėms, nėra spintelių stalčių, mažesnėje vonioje neatsidaro spintelės durelės, nes kliūva už kriauklės spintelės. Trečiasis asmuo R. R. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad neatitinka baldų aukščiai, pločiai, mažesnėje vonioje pagaminti „stori“ baldai, nors ten ir taip mažai vietos, o didesnėje vonioje per maži, t. y. baldai pagaminti visiškai ne taip. Panašaus pobūdžio trūkumai buvo nurodyti ir 2024 m. lapkričio 22 d. R. R. ieškovei persiųstame trečiojo asmens J. R. el. laiške ((el. bylos apyrašas, b. l. 19, 23–24, 25, 26–27). Byloje pateiktos nuotraukos (el. bylos apyrašas, b. l. 101–110) ir vaizdo įrašai, kuriais atsakovė įrodinėjo ieškovės atliktų darbų trūkumus.

53. Teismas atsakovės argumentus dėl šių darbų trūkumų atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

54. Atsakovė pripažino, kad mažesnės vonios baldai buvo sumontuoti po to, kai sutartis su ieškove buvo nutraukta, juos montavo atsakovės samdytas asmuo, kuris nėra susijęs su ieškove. Taigi, už šio asmens veiksmus ieškovė neturi prisiimti atsakomybės. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nustatyti baldų trūkumai nepriklauso nuo to, kas juos montavo. Tačiau teismas negali su tuo sutikti. Atsakovė byloje pateiktomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais įrodinėja ieškovės atliktų darbų trūkumus, remdamasi kito asmens, nesusijusio su ieškove, atliktų montavimo darbų rezultatu. Ieškovė įsipareigojo ne tik pagaminti baldų sudedamąsias dalis, bet ir baldus surinkti, taigi darbų rezultatas pagal rangos sutartį turėjo būti konkrečiai vietai pritaikyti ir joje sumontuoti baldai. Neleidusi ieškovei užbaigti darbų ir pasamdžiusi kitą asmenį baldams montuoti, atsakovė turi prisiimti tokio savo sprendimo nulemtą riziką dėl galutinio darbų rezultato ir negali jos perkelti ieškovei. Dėl to teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės teiginius dėl mažesnėje vonioje kito asmens sumontuotų baldų trūkumų – išmatavimų neatitikimo.

55. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė nepristatė, nesumontavo spintelių stalčių, tačiau R. R. 2024 m. rugsėjo 9 d. el. laiške ieškovei buvo nurodyti stalčių trūkumai, iš to teismas sprendžia, kad stalčiai buvo pristatyti. Priešingų įrodymų atsakovė nepateikė. Atsakovės teiginiai, kad neišpjautos angos kriauklėms spintelėse, reiškia ne darbų trūkumus, bet neužbaigtus darbus. Dėl to, kad darbai nebuvo užbaigti, ginčo byloje nėra. Atsakovė taip pat nurodė, kad kriauklė netelpa į jai skirtos spintelės karkasą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

56. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-104/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-104/2014">3K-3-104/2014</a>).

57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDgtNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-608-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-608-701/2015">3K-3-608-701/2015</a>).

58. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teigė, kad ieškovė turi įrodyti, jog ji tinkamai įvykdė savo prievoles pagal sutartį, tuo tarpu ji jokių įrodymų nepateikė, o atsakovė, priešingai, pateikė ne vieną įrodymą, kad darbai yra atlikti su trūkumais, dėl ko jų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Teismas šių argumentų nepripažįsta pagrįstais, nes, pirma, kaip jau minėta, darbų trūkumų faktą įrodyti turi atsakovė. Antra, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir jos įgyvendinimo, atsižvelgtina į aplinkybę, kad atsakovė, neteisėtai nutraukusi sutartį, ne tik neleido ieškovei užbaigti vykdyti savo sutartines prievoles, bet ir apribojo jos realias galimybes pateikti bylai reikšmingus įrodymus, nes ieškovės pagaminti baldai liko tretiesiems asmenims priklausančiame gyvenamajame name, į kurį ieškovė neturi galimybės patekti. Taigi ieškovė neturi realios galimybės pateikti tiesioginius įrodymus dėl trečiųjų asmenų patalpose esančių jos gamintų baldų komplektacijos, kokybės ir pan. Už tokią padėtį yra atsakinga atsakovė, todėl jai tenka didesnė įrodinėjimo našta, nes ieškovė negali būti įpareigota atlikti tai, kas yra neįmanoma, t. y. pateikti tiesioginius įrodymus, esančius pas atsakovę.

59. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad jų visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovė tinkamai atliko savo prievoles pagal šalių sudarytą sutartį, išskyrus mažesnės vonios baldų montavimą bei baldų plokščių briaunų laminavimą, atsakovės pateikti įrodymai šios išvados nepaneigia ir nepatvirtina atsakovės nurodytų ieškovės darbų trūkumų (CPK 185 straipsnis).

60. Ieškovė pripažino, kad visų darbų neatliko, tačiau prašė priteisti iš atsakovės visą likusią pagal sutartį nesumokėtą 2500 Eur sumą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašo priteisti iš atsakovės 2500 Eur ne tik kaip atlygį už atliktus darbus, bet ir kaip negautas pajamas. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu nereikalavo priteisti negautų pajamų atlyginimą, tokį reikalavimą suformulavo tik teismo posėdžio metu ir byloje neįrodinėjo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

61. Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra žala, įskaitant ir negautas pajamas (CK 6.249 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas turi būti atimamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQyLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-242-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-242-421/2024">e3K-3-242-421/2024</a>, kt.). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga ir ji nėra preziumuojama, todėl žalos faktą ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559/2011">3K-3-559/2011</a>???, kt.). Pastebėtina ir tai, kad rangos santykiams skirtoje CK 6.658 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje rangovo teisę į atlyginimą už atliktą darbo dalį, kai darbas nebaigiamas, numatyta, kad rangovas neturi teisės reikalauti to, ką jis sutaupo dėl sutarties nutraukimo.

62. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų dėl jos negautų pajamų realumo ir jų dydžio, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, o reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo pripažįsta nepagrįstu ir neįrodytu.

63. Nustačius, kad ieškovė dalies darbų neatliko, pagrindo priteisti visą jos prašomą atlyginimą nėra. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje pažymėjo, kad esminius ieškovės kaštus sudarė ne baldų montavimas, bet jų medžiagos, gamyba, transportavimas, taip pat užsiminė apie tai, kad neatliktų darbų vertė galėtų būti apie 500 Eur. Ieškovės atstovas prašė atsakovės, kad ši įvardytų, kiek ji yra sumokėjusi už mažesnės vonios baldų surinkimą jos samdytam asmeniui, tačiau atsakovė šios sumos neįvardijo. Nesant kitokių byloje pateiktų duomenų, abiem bylos šalims užėmus kraštutines pozicijas, t. y. ieškovei prašant priteisti visą skolą, o atsakovei ginčijant ieškinio reikalavimus visa apimtimi, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad ieškovės neatliktų darbų vertė yra 500 Eur; šia suma mažintinas ieškovei iš atsakovės priteistinas atlygis už darbus pagal rangos sutartį.

64. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas priteisti 2500 Eur tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 2000 Eur skolos.

65. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus tinkamai nevykdė, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

66. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

67. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 56 Eur žyminio mokesčio ir 1000 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Kartu su 2025 m. kovo 10 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas (DOK-9537) ieškovės atstovas advokatas V. B. pateikė 2025 m. vasario 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje detalizuotas suteiktų paslaugų pobūdis ir kaina, bei sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį 2025 m. vasario 13 d. pinigų priėmimo kvitą.

68. Atsakovės atstovas advokatas T. U. 2025 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (DOK-15099), prie kurio pridėjo 2025 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2964,50 Eur sumai už atstovavimą nagrinėjamoje byloje. Sąskaitoje detalizuotos suteiktos paslaugos ir nurodyta, kad su klientu sudarytas susitarimas, jog ši sąskaita bus apmokėta iki 2025 m. gegužės 31 d.

69. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. posėdyje byla buvo išnagrinėta ir nutarta teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2025 m. gegužės 12 d. Tačiau 2025 m. gegužės 12 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas dėl poreikio įtraukti trečiuosius asmenis, teismo posėdis paskirtas 2025 m. birželio 16 d., jame byla išnagrinėta ir nutarta teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2025 m. liepos 1 d.

70. 2025 m. birželio 16 d. atsakovės atstovas pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo (DOK-24214), jame nurodė, kad atsakovas su atstovu susitarė, jog 2025 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo terminas pratęstas iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Prie prašymo taip pat pridėta 2025 birželio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 363 Eur sumai už pasirengimą ir dalyvavimą 2025 m. birželio 16 d. teismo posėdyje, joje nurodyta, kad su klientu sudarytas susitarimas, kad šios (įskaitant 2025 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) sąskaitos mokėjimo terminas atidėtas iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.

71. Prašymus priteisti atstovavimo išlaidas atsakovės atstovas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MC0zMTMvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-50-313/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-50-313/2024">3K-7-50-313/2024</a>.

72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MC0zMTMvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-50-313/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-50-313/2024">3K-7-50-313/2024</a> nurodyta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas.

73. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir jos atstovas nepateikė rašytinio susitarimo dėl atstovavimo paslaugų kainos mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo, taip pat jokio kito dokumento, kuriame būtų įtvirtintas rašytinis atsakovės įsipareigojimas sumokėti nurodyto dydžio atlyginimą už atstovavimą šioje byloje. Tai neatitinka pirmiau aptartų kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų formuojant praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovo pateiktoje 2025 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytoje 2964,50 Eur sumai, buvo nurodyta, jog šalių susitarimu ši sąskaita bus apmokėta iki 2025 m. gegužės 31 d., tačiau suėjus šiam terminui sąskaita nebuvo apmokėta, o teismui pateiktas advokato pranešimas, kad sąskaitos apmokėjimo terminas pratęstas iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. (2025 m. birželio 16 d. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas DOK-24214), be to, papildoma sąlyga, kad 2025 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas šalių susitarimu pratęstas iki 2025 m. rugpjūčio 31 d., įrašyta ne šioje sąskaitoje, bet 2025 birželio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini).

74. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad kasacinio teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MC0zMTMvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-50-313/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-50-313/2024">3K-7-50-313/2024</a> negali būti suprantamas taip, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekianti šalis neprivalo įrodyti bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo realumo. Visų pirma, šiuo išaiškinimu turėtų būti remiamasi tik tada, kai bylinėjimosi išlaidos dar nėra faktiškai apmokėtos ir kartu su bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais yra pateikiami įrodymai, patvirtinantys šalies susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-478-467/2025). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateikti dokumentai nepagrindžia atsakovės atstovavimo išlaidų realumo, nes atsakovė nepateikė susitarimo su advokatu dėl šių išlaidų apmokėjimo tvarkos ir sąlygų, be to, iš bylos duomenų matyti, kad suėjus advokato nurodytam pirmosios sąskaitos apmokėjimo terminui sąskaita nebuvo apmokėta, kas papildomai patvirtina, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad šios išlaidos bus neišvengiamai ir realiai patirtos.

75. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nesprendžia dėl atsakovės nurodytų išlaidų atitikties rekomenduojamiems išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiams pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus, o atsakovės prašymą priteisti atstovavimo išlaidas atmeta kaip nepagrįstą.

76. Teismo sprendimu patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 80 proc. Taikant šią proporciją, ieškovei atlygintinos jos bylinėjimosi išlaidos – iš atsakovės priteisiama 844,80 Eur ((1000 + 56) x 80 proc.), o atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (jo dalis pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją) iš ieškovės nepriteisiamas.

77. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų šioje byloje nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo priteisimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) skolos ir 844,80 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Lina Navickytė