Baudžiamoji byla Nr. 1-29-531/2023
Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00004-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.4; 1.2.14.6.2.1; 1.2.17.13; 1.2.18.8.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas,
sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,
dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,
gynėjui advokatui Valentinui Račiui,
kaltinamajam M. R.,
civiliniam ieškovui S. G.,
civilinių ieškovų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei S. D., Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui A. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) atstovei V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. I.,
specialistei Nijolei Leonavičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, esantis M. R. individualios įmonės savininku ir dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, anksčiau neteistas,
kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, taip pat 183 straipsnio 2 dalyje ir 209 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymu,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
M. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus Bendrovės vardu, jos naudai ir interesams, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio,,apskaitos registrai“ 1 dalį, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-10-31, bendrovės veiklos teritorijoje, tyčia, apgaule, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės – 29417,25 Eur įmokų į valstybės biudžetą, iš kurių 15090,24 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 14327,01 Eur įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėjimo, veikdamas per UAB,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pagal 2018-10-26 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkančią UAB,,(duomenys neskelbtini)“ (į.k.(duomenys neskelbtini), reg. vieta - (duomenys neskelbtini)) darbuotoją - buhalterę A. P., nieko nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, jis, elektroniniu paštu pateikė A. P., AB,,(duomenys neskelbtini)“ banke, esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus - mokėjimo pavedimus, skirtus įtraukti į UAB,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą apie sau ir UAB,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui M. Č. išmokėtus (pervestus) pinigus sumoje 46635,30 Eur, kuriuose melagingai nurodė, kad pinigai pervedami ne kaip darbo užmokestis, o kaip išmokamas avansas, po ko buhalterė A. P., šiuos melagingus duomenis įtraukė į UAB,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to apskaitos registruose neteisingai atvaizdavo išmokėtą darbo užmokestį M. R. ir M. Č., kuris buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotas kaip išmokamas avansas atskaitingiems asmenims, po ko remiantis šiais duomenimis, 2019 - 2020 m. M. R. ir M. Č. finansinėse ataskaitose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir mėnesinėse pajamų deklaracijose, A. P., nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką, neteisingai atvaizdavo šių asmenų darbo užmokestį, kaip neišmokėtą: t.y. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie šių asmenų pajamas, deklaruotą ir mokėtiną gyventojų pajamų mokestį - deklaravo nulius, ir šias suklastotas mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas elektroniniu būdu pateikė valstybės įgaliotai institucijai - mokesčių administratoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai, o finansinėse ataskaitose forma (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie šių asmenų pajamas ir elektroninių priemonių pagalba pateikė jas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės - 15090,24 Eur Gyventojų pajamų mokesčio ir 14327,01 Eur įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėjimo ir padarė didelę turtinę žalą - 15090,24 Eur valstybės biudžetui ir 14327,01 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Be to jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, užimamų pareigų pagrindu atstovaudamas minėtai bendrovei ir veikdamas jos vardu, turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą; pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 red. Nr. IX-1889) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kad: bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę - ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi; privalėdamas veikti bendrovės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 straipsnio 1 dalis ir 8 dalis bei 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus kreditoriams, sąmoningai blogai valdydamas įmonę bei jos pinigines lėšas, esančias įmonės sąskaitose, tyčia, nesilaikydamas bendrovės veiklos tikslo - pelno siekimo ir bendrovės turto didinimo, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, dėl sunkios bendrovės ekonominės padėties (bendrovei turint 99449 Eur kreditorinių įsiskolinimų), akivaizdžiai gresiant bankrotui, tyčia 2020-01-06 sudarė akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą apsimestinį sandorį - paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50000 Eur paskolos 5 metų laikotarpiui, nenurodant konkretaus skolos mokėjimo grafiko, nenumačius palūkanų ir be jokio prievolės įvykdymo užtikrinimo, suteikimo MB,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), kurios narys ir vadovas buvo pats M. R., pagal kurią UAB,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-28 iki 2020-11-23 iš sąskaitos LT(duomenys neskelbtini), esančios,,(duomenys neskelbtini)“ AB, pervedė 46030 Eur į MB,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas (duomenys neskelbtini) esančią AB,,(duomenys neskelbtini)“, ir (duomenys neskelbtini) esančią AB,,(duomenys neskelbtini)“, iš kurių, laikotarpiu nuo 2020-07-03 iki 2020-11-13 MB,,(duomenys neskelbtini)“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios,,(duomenys neskelbtini)“ AB, dalį paskolos sumos – 2400 Eur grąžino, pervesdama į UAB,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią,,(duomenys neskelbtini)“ AB;
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2021-02-22 iki 2021-02-24 po Panevėžio apygardos teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo (2021-02-18) neturėdamas tam teisės, pažeisdamas 2019-06-13 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XII-2221 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų - (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas ir (duomenys neskelbtini), esančios AB,,(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai pervedė 6620 eurų į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią,,(duomenys neskelbtini)“ AB; po ko, M. R. dalį šių pinigų išsigrynino banko bankomatuose, o dalį pinigų - 30644,30 Eur pervedė savo sugyventinei L. A. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB,,(duomenys neskelbtini)“ banke, nieko nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, kuri šiuos pinigus išgrynino banko bankomatuose ir perdavė M. R., kuris visus šiuos pinigus panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį UAB,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – 50250 Eur, ir šiais savo veiksmais, jis sąmoningai blogai valdydamas įmonę, žymiai pablogino UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę ir turtinę padėtį, kas nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir bankrotą, ir padarė didelę – 157960,57 Eur turtinę žalą kreditoriams:
3410,50 Eur VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui;
72482,79 Eur UAB,,(duomenys neskelbtini)“;
5342,75 Eur SIA,,(duomenys neskelbtini)“;
1834,45 Eur,,(duomenys neskelbtini)“;
7559,11 Eur A. D. įmonei;
1189,44 Eur UAB,,(duomenys neskelbtini)“;
6790,26 Eur UAB,,(duomenys neskelbtini)“;
24971,68 Eur S. G. ūkiui;
1211,42 UAB,,(duomenys neskelbtini)“;
738 Eur UAB,,(duomenys neskelbtini)“;
4110,18 Eur UAB,,(duomenys neskelbtini)“;
4983,78 Eur UAB,,(duomenys neskelbtini)“;
2906,98 Eur UAB,,(duomenys neskelbtini)“;
1048,95 Eur UAB,,(duomenys neskelbtini)“;
7833,55 Eur UAB,,(duomenys neskelbtini)“;
1491,93 Eur UAB,,(duomenys neskelbtini)“;
1674 Eur ŽŪB,,(duomenys neskelbtini)“;
209,93 Eur antstolei S. K.;
2732,39 Eur UAB,,(duomenys neskelbtini)“;
5438,48 Eur (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis M. R. dėl jam pareikštų kaltinimų teismo posėdyje nurodė, jog kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad teikdamas duomenis buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei galimai padarė klaidų dėl neapdairumo ir patirties stokos. MB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti pinigai buvo skirti jam, kaip atlyginimo dalis, nes jo asmeninės sąskaitos buvo areštuotos antstolių, ir jis negalėjo disponuoti savo pinigais. Pripažįsta, kad pervedė neteisėtai 6 tūkstančius eurų ir juos išgrynino. Taip pat nurodė, kad jam nebuvo tikslo įmonę privesti prie bankroto ar tyčia bankrutuoti. Bankrotą inicijavo verslo partneriai, kuriuos neapgalvotai pasirinko.
Nors kaltinamasis M. R. savo kaltę neigia, jo kaltė padarius inkriminuotas veikas, patvirtinama liudytojų parodymais bei įrodymais, užfiksuotais bylos dokumentuose.
Kaltinimai M. R. dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, įrodymai, įrodymų analizė bei motyvai
M. R. yra pareikšti kaltinimai tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tyčia, apgaule, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės – 29417,25 Eur įmokų į valstybės biudžetą, iš kurių 15090,24 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 14327,01 Eur įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. teikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai banko sąskaitos išrašus - mokėjimo pavedimus, skirtus įtraukti į UAB,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą apie sau (M. R.) ir UAB,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui M. Č. išmokėtus (pervestus) pinigus sumoje 46635,30 Eur, kuriuose melagingai nurodė, kad pinigai pervedami ne kaip darbo užmokestis, o kaip išmokamas avansas, dėl ko buhalterė neteisingai atvaizdavo šių asmenų darbo užmokestį, kaip neišmokėtą: t.y. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie šių asmenų pajamas, deklaruotą ir mokėtiną gyventojų pajamų mokestį - deklaravo „nulius“, ir šias suklastotas mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai, o finansinėse ataskaitose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie šių asmenų pajamas ir pateikė jas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Kaltinamasis neneigė, kad teikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai darbuotojai banko sąskaitos išrašus - mokėjimo pavedimus, kuriuose buvo nurodoma, kad pinigai pervedami kaip avansas. Tačiau aiškina, jog tai atsitiko per klaidą, nes jis naudojosi paruošta mokėjimo pavedimo forma, o buhalterinės įmonės darbuotoja jam neišaiškino šios problemos esmės.
Liudytojas I. B. parodė, jog prieš 5 – 7 metus susipažino su M., kuris sužinojęs kad jo (liudytojo) įmonė tvarko buhalterinę apskaitą, sudarė sutartį. M. atsiųsdavo dokumentus elektroniniu paštu, o paskirtos buhalterės juos apdorodavo ir teikdavo deklaracijas. Bet jeigu dokumentų negaudavo, teikė „nulines“ deklaracijas. Pradžioje dirbo viena buhalterė, kuri tik suvesdavo į apskaitą ir pateikdavo duomenis. Paskui pradėjo dirbti kita. Ar buvo kokių nors incidentų tarp buhalterių ir M. R., nepamena, bet neneigia, kad jų galėjo būti. Jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė ir darbo užmokesčio apskaitą. Tuos duomenis - darbo sutartis ir kokio dydžio darbuotojo atlyginimas, pateikia vadovas. Pagal juos teikiamos ataskaitos Sodrai kas mėnesį.
Liudytoja Laima I. Ž., parodė, jog ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Gal 2017 metais vadovas jai priskyrė tvarkyti M. R. įmonės buhalteriją. Jai kilo daug klausimų, buvo neaiškumų, todėl gavusi telefono numerį, bandė skambinti M. R.. Tik spėjus prisistatyti, pasipylė priekaištai ir pretenzijos. Ji taip ir nesuprato, dėl ko. Išklausius jo monologą, pokalbis baigdavosi. Gal po savaitės paskambino dar kartą, ir vėl pasipylė priekaištai ir pretenzijos. Taip ji skambino du ar tris kartus. Tada pasakė savo vadovui I. B., kad atsisako dirbti su ta įmone, nes nežino, kodėl jis nekalba su ja. Tada jos įmonės vadovas paskambino jam (M. R.), išgirdo tik „Laba diena“ ir padėjo ragelį. Ji tada pasakė, kad su ta įmone nedirbs. Viskas taip ir baigėsi. Jai trūko informacijos, negalėjo visko padaryti taip, kaip reikia. Dokumentus gaudavo elektroniniais laiškais. Būdavo sąskaitos – faktūros, bankiniai pavedimai. Sodrai ir mokesčių inspekcijai teikė, ką galėjo. Dokumentacija buvo tokia, kokia ją pasiekdavo. Galėjo būti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas jų įmonei tuo metu nemokėjo. Atlyginimus skaičiuodavo kompiuterine programa. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo du darbuotojai. Darbo sutarčių nematė. Gal ir prašė jų, bet niekas neatsiuntė. Žiniaraščius pildė programoje pagal banko pavedimus, ką matydavo banko išrašuose. Atlyginimai išmokėti nebūdavo, tai norėjo klausti, kodėl nemokamas atlyginimas. Matė tik, kad išmokamas avansas. Ji taip ir užfiksuodavo, nes atlyginimas yra atlyginimas, o avansas yra avansas. A. P. nepažįsta, nes ji atėjo dirbti po jos, ir perėmė jos darbą.
Liudytoja A. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino, nes 2020 metais įsidarbino buhaltere buhalterinių paslaugų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten jai davė vesti šios įmones apskaitą. R. pavardę žino, nes jis į elektroninį paštą atsiųsdavo dokumentus, su juo kalbėdavo telefonu. Jis pateikdavo pirkimo ir pardavimo sąskaitas - faktūras, kurias ji suveda į apskaitą, skaičiuoja atlyginimus, teikia deklaracijas - PVM deklaraciją, pajamų mokesčio deklaraciją. Per tuos tris mėnesius pateikė po tris deklaracijas. Dėl atlyginimų rašė R., nes buvo parašyta, kad išmokėtas ne atlyginimas, o avansas. Ji jam rašė, kad nemokamas atlyginimas darbuotojui, bet jokio atsakymo nebuvo. Būdavo rašoma banko pavedimuose, kad avansas, t.y. mokėjimo paskirtis - avansas. Tvarkingos įmonės rašo, kad darbo užmokestis, o pas jį buvo vienas žodis „avansas“. Buvo darbuotojas M. Č., o pačiam R. - nepamena, neužfiksavo, kaip jam buvo mokamas atlyginimas. Su Sodra atsiskaitydavo, sumokant banko pavedimu, o mokesčių inspekcijai ne, nes GPM deklaracija skaičiuojama nuo išmokėto darbo užmokesčio. Kadangi buvo mokamas avansas, tai to darbo užmokesčio nebuvo mokėta. Tada pateikdavo „nulinę“ deklaraciją, nes reikia skaičiuoti nuo išmokėto atlyginimo. Kai rašydavo, kad tai avansas, negali rodyti, kad tai atlyginimas. Su M. R. buvo sunku bendrauti, jis paskambindavo, greitai viską susakydavo ir padėdavo ragelį. Jis jai neatsakė į laiškus. Jis puikiai žinojo, kad darbo užmokestis nemokamas. Jeigu būtų mokamas darbo užmokestis, jam tuojau pat būtų išstatomi inkasiniai už nesumokėtą GPM. Darbo užmokestį turi mokėti darbdavys.
2022-04-13 A. P. paaiškinimuose raštu yra nurodžiusi, kad ji UAB,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkyti pradėjo nuo pirkimo ir pardavimo sąskaitų už 2020 m. 06 ir 07 mėn., nes šie duomenys nebuvo suvesti, dėl nepateiktų pirminių dokumentų, nes reikėjo pateikti ISAF registrus ir deklaracijas už 2020 m. 06 ir 07 mėnesius. M. R. reikalavo skubiai viską suvesti, nes norėjo susigrąžinti PVM permoką. Po to ji suvedinėjo banko išrašus į programą ir pastebėjo, jog pinigai M. R. buvo pervedinėjami kaip,,avansas“. 2020-09-01 rašydama laišką dėl prašymo pateikimo grąžinti PVM permoką, ji klausė direktoriaus dėl algų mokėjimo, tikslinosi ar teisingai ji suprato, tačiau jokio atsakymo iš M. R. negavo (tai patvirtina M. R. siųstas elektroninis laiškas). A. P. nurodė, kad mokėjimo pavedimuose visada būdavo,,avansas“, o jos žiniomis, jeigu mokamas darbo užmokestis, paskirtyje turi būti nurodoma darbo užmokestis už nurodytą laikotarpį. Tokios paskirties pavedimuose nebuvo. Buhalterinėje programoje prieš tai dirbusi buhalterė fiksavo tokius,,avanso“ mokėjimus ir jau nuo 2018 m. visi pervedami pinigai M. R. apskaitoje buvo fiksuoti kaip išmokėti avansu atskaitingam asmeniui - M. R.. Darbo užmokesčio sąskaitoje 4480 Eur išmokamo darbo užmokesčio nebuvo, todėl nebuvo mokamas ir GPM (2 t., 86 - 93 b.l.).
Iš VMI pateiktos pažymos matyti, jog UAB,,(duomenys neskelbtini)“ 2021-08-10 duomenimis valstybės ar savivaldybės biudžetams, pinigų fondams įsiskolinimų neturi, šios įmonės atžvilgiu mokestinių tyrimų, mokestinių patikrinimų atlikta nebuvo. Pagal mokesčių mokėtojo registrinius duomenis, apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2018-10-26 iki 2020-05-17 buvo L. I. Ž., laikotarpiu nuo 2020-05-18 iki 2020-07-23 - I. M. D., nuo 2020-07-24 iki 2020-11-15 – A. P. (2 t., 104-105 b.l.).
Iš 2021-12-14 gauto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto matyti, jog UAB,,(duomenys neskelbtini)“ už darbuotojus VSDF biudžetui nuo 2020 m. gegužės mėnesio skolinga 3410,50 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų (2 t., 108 b.l.).
Liudytojas M. Č. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis M. R. jam yra pažįstamas daugiau nei 5 metus. Jis buvo jo darbdaviu, kai dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o paskui - „(duomenys neskelbtini)“. Jo darbas buvo surasti krovinius, suderinti pakrovimą, iškrovimą. Jis išrašydavo sąskaitas – faktūras, dirbo su klientais. Tiesioginio priėjimo prie įmonės finansų neturėjo, su grynaisiais pinigais nedirbo, tik gaudavo algą. Jam mokėdavo atlyginimą du kartus per mėnesį, pervedant dalimis po pusę atlyginimo į sąskaitą, tiek, kiek nurodyta darbo sutartyje. Visą laiką būdavo užrašoma, kad tai avansas. Pradžioje galvojo, kad viskas gerai, bet paskui pamatė, kad ne. Už paskutinius du mėnesius negavo algos, buvo vėlavimai. Laukė, bet kai nesumokėjo, išėjo iš darbo. Darbo sutarties nutraukimas iš dalies buvo susijęs su atlyginimo nesumokėjimu - tai buvo pagrindinė priežastis. Dar kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl to. Šiuo metu darbdavys yra skolingas už tuos du mėnesius. Kalbėjosi, kažką aptarė, bet pinigų nėra ir viskas. Jų paimti negali iki šiol.
Daugiau įmonėje darbuotojų nebuvo, jis buvo vienintelis darbuotojas. Visais darbiniais klausimais kalbėjosi tik su M. R. ir nežinojo, kas tvarko įmonės buhalteriją. Šiai dienai įmonė jam skolinga apie 400 eurų pagal darbo sutartį, dar yra priedai, pagal darbo ginčų komisijos išvadą: viso yra 788,50 eurų su mokesčiais.
Jis nenaudojo įmonės lėšų bendrovės veiklai vykdyti, nežinojo, kodėl jam pervesdavo tik avansą. Jis sudaręs sandorius, išrašydavo sąskaitas – faktūras, jas persiųsdavo klientui ir tą pačią sąskaitą M..
Iš Sodros pažymos matyti, jog M. Č. UAB,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2019-09-02 iki 2020-11-30, o UAB,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-09-05 iki 2020-01-14 (2 t., 75 - 78 b.l.).
2022-01-31 atlikus UAB,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, kad UAB,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams M. R. ir M. Č. darbo užmokestis už atliktą darbą buvo pervedamas bankiniais pavedimais, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas“ arba „dalinis darbo užmokesčio mokėjimas“. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose atvaizduota, kad darbo užmokestis nebuvo mokamas. UAB,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje finansinėje atskaitomybėje 2020-12-31 dienai, atvaizduota kaip neišmokėtas darbo užmokestis darbuotojams 2020 m. gruodžio 31 d. - 19101,03 Eur. UAB,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 – 2020 m. nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalimi: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, bendrovė 2019 – 2020 m. apskaitos registruose neteisingai atvaizdavo išmokėtą darbo užmokestį darbuotojams. Nustatyta, kad M. R. bei M. Č. buvo išmokėta iš viso 46635,30 Eur darbo užmokesčio, tačiau tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje atvaizduota, kaip išmokamas avansas atskaitingiems asmenims. Bendrovė 2019 - 2020 m. išmokėjusi darbuotojams M. R. bei M. Č. 46635,30 Eur, nesumokėjo į valstybės biudžetą 15090,24 Eur GPM ir 14327,01 Eur įmokų Sodrai. Taip pat bendrovė 2019 - 2020 m. į GPM deklaracijas (F313) įrašė neteisingus duomenis apie deklaruotą ir mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir neteisingas deklaracijas pateikė VMI. Taip pat finansinėse ataskaitose už 2019 - 2020 m. neteisingai atvaizdavo neišmokėtą darbo užmokestį darbuotojams (6 t., 13-38 b.l.).
Iš 2022-01-31 specialisto išvados prieduose esančių mėnesinių pajamų mokesčių deklaracijų matyti, kad jose yra deklaruojamos „nulinės“ darbuotojų pajamos ir nuo jų privalomi sumokėti mokesčiai, t.y. rodoma, kad darbuotojai atlyginimo negauna ir mokesčių nemoka (7 t., 30-52 b.l.).
Bylos dokumentais patvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2017 m. lapkričio 13 d., įm. kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas - (duomenys neskelbtini). Veiklos pobūdis - didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį, krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla. Bendrovės vykdyta veikla - ekspedicijos paslaugos. Bendrovės akcininku ir direktoriumi nuo 2018 m. lapkričio 6 d. buvo M. R. (6 t., 41 b.l.). Pagal 2018-10-26 sudarytą Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (specialisto išvados 3 priedas (6 t., 44 - 46 b.l.).
Kaip nurodyta specialisto išvadoje (16 - 19 dokumento lapai), pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus (Sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) aktyvumo ataskaitas) nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitos buvo išmokėtos piniginės lėšos direktoriui M. R. bei vadybininkui M. Č.. Pagal buhalterinės apskaitos registrus, minėtos lėšos apskaitytos, kaip avansu išmokėti pinigai atskaitingiems asmenims.
Pagal apskaitos registrą nustatyta, kad M. R., kaip atskaitingo asmens negrąžintas pinigų likutis 2019-01-01 sudarė 5750 Eur. 2019 - 2020 m. iš banko sąskaitos direktoriui buvo išmokėta 42640,45 Eur, pirkta prekių pagal avanso apyskaitą už 653,99 Eur. Atskaitingo asmens negrąžintas pinigų likutis - 2021-01-01 sudarė 47736,46 Eur (33 priedas, 6 t., 177 - 178 b.l.).
Patikrinus bendrovės tvarkomus darbo užmokesčio žiniaraščius nustatyta, kad M. R. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. priskaičiuota 27670 Eur darbo užmokesčio, išskaičiuota 5534 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 5395,66 Eur įmokų Sodrai, 830,10 Eur (3 proc. įmokų į fondus), išmokama suma - 15910,24 Eur Žiniaraščiuose atvaizduota, kad darbo užmokestis M. R. minėtu laikotarpiu nebuvo išmokėtas (34 priedas, 7 t., 1 - 23 b.l.).
Tyrimo metu pagal banko išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. liepos mėn. M. R. iš bendrovės banko sąskaitos buvo pervesta iš viso 9850 Eur. Taip pat nustatyta, kad 2019 - 2020 m. M. R. buvo išmokėta 23600 Eur grynais pinigais, kurie bendrovės tvarkomoje apskaitoje apskaityti, kaip avansu išmokėti pinigai atskaitingam asmeniui. Nustatyta, kad bendrovė nuo išmokėto 33450 (9850+23600) darbo užmokesčio M. R. neapskaičiavo 10934,21 Eur GPM bei 9112,20 Eur įmokų Sodrai (35 priedas 7 t., 24 - 25 b.l).
Iš M. Č. pateiktos 2019 m. rugpjūčio 30 d. darbo sutarties matyti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)” komercijos vadybininko pareigose dirbo nuo 2019-09-02 iki 2020-11-30. Nustatyta darbo laiko norma 2 val/dieną, 5 d.d. savaitė, mokant 314,05 Eur darbo užmokestį (37 priedas 7 t., 27 - 29 b.l.).
Patikrinus bendrovės tvarkomus darbo užmokesčio žiniaraščius nustatyta, kad M. Č. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. buvo nustatytas 250 Eur mėnesinis darbo užmokestis ir iš viso minėtu laikotarpiu buvo priskaičiuota 4048 Eur darbo užmokesčio, išskaičiuota 777,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 803,67 Eur įmokų suma Sodrai, 105 Eur (3 proc. įmokų į fondus), išmokama suma - 2352,13 Eur. Žiniaraščiuose atvaizduota, kad darbo užmokestis M. Č. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. nebuvo išmokėtas (34 priedas, 7 t., 1 - 23 b.l.).
Pagal apskaitos registrą nustatyta, kad M. Č., kaip atskaitingam asmeniui laikotarpiu nuo 2020-04-10 iki 2020-11-10 iš banko sąskaitos buvo pervesta 5760 Eur (36 priedas, 7 t., 26 b.l.).
Pagal atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. 28 d. iki 2020 m. spalio 30 d. M. Č. iš bendrovės banko sąskaitos buvo pervesta 13185,30 Eur, nurodant paskirtį „avansas“ (25 priedas, 6 t., 150 b.l.).
Tyrimo metu pagal banko išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. M. Č. (Bendrovėje įdarbintas tik 2019 m. rugsėjo mėn.) iš bendrovės banko sąskaitos buvo pervesta iš viso 13185,30 Eur. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė nuo išmokėto darbo užmokesčio M. Č. neapskaičiavo 4156,03 GPM bei 5214,81 Eur įmokų Sodrai (35 priedas 7 t., 24 - 25 b.l).
Specialisto išvadoje konstatuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams M. R. ir M. Č. darbo užmokestis už atliktą darbą buvo pervedamas bankiniais pavedimais, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas“ arba „dalinis darbo užmokesčio mokėjimas“. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose atvaizduota, kad darbo užmokestis nebuvo mokamas. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą finansinę atskaitomybę 2020-12-31, kurioje atvaizduota kaip neišmokėtas darbo užmokestis darbuotojams 2020 m. gruodžio 31 d. - 19101,03 Eur.
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 - 2020 m. nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalimi: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus bei liudytojų parodymais nustatyta, kad bendrovė 2019 - 2020 m. apskaitos registruose neteisingai atvaizdavo išmokėtą darbo užmokestį darbuotojams. Nustatyta, kad M. R. bei M. Č. buvo išmokėta iš viso 46635,30 Eur darbo užmokesčio, tačiau tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje atvaizduota, kaip išmokamas avansas atskaitingiems asmenims. Bendrovė 2019 – 2020 m. išmokėjusi darbuotojams M. R. bei M. Č. 46635,30 Eur, nesumokėjo į valstybės biudžetą 15090,24 Eur GPM ir 14327,01 Eur įmokų Sodrai. Taip pat nustatyta, kad bendrovė 2019 – 2020 m. į GPM deklaracijas (F313) įrašė neteisingus duomenis apie deklaruotą ir mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir neteisingas deklaracijas pateikė VMI. Taip pat finansinėse ataskaitose už 2019 – 2020 m. neteisingai atvaizdavo neišmokėtą darbo užmokestį darbuotojams (37a priedas).
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai.
Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai, ir kad ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016).
Aptartais įrodymais yra patvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2017 m. lapkričio 13 d. Bendrovės akcininku ir direktoriumi nuo 2018 m. lapkričio 6 d. buvo M. R.. Pagal 2018 m. spalio 26 d. sudarytą Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje, be kita ko numatyta, kad Užsakovas atsako už pirminių apskaitos dokumentų pateikimo pilnumą, teisingumą ir savalaikį pateikimą Vykdytojui (2.2 punktas), o Vykdytojas atsako už finansinės atskaitomybės atitikimą bendriems apskaitos principams ir galiojantiems norminiams aktams (2.1 punktas). Nėra jokių abejonių, kad duomenis, susijusius su piniginių lėšų išmokėjimu darbuotojui M. Č. ir sau, buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei teikė M. R.. Taip pat akivaizdu, kad darydamas bankinius pavedimus, jis nurodydavo, kad tai ne darbo užmokestis, o avansas. Šios aplinkybės jis neneigia, tvirtindamas, kad taip atsitiko per klaidą, nes jis tiesiog nekreipė dėmesio į pavedimo šabloną. Tačiau šiuos jo aiškinimus paneigia apklaustų liudytojų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių buhalterių L.I. Ž. ir A. P. parodymai, kurios bandė M. R. išaiškinti, kad bendrovės darbuotojui nemokamas atlyginimas ir nemokami mokesčiai Sodrai ir mokesčių inspekcijai. Be to, jis negalėjo nematyti suformuotų deklaracijų, teikiamų Mokesčių inspekcijai. Tokie M. R. paaiškinimai nepaneigia jo kaltės pateikus buhalterijai mokėjimo pavedimus, kurie neatitinka mokėjimo paskirties, taigi ir nešalina jo atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Būtent M. R. buvo atsakingas už tinkamą savo bendrovės dokumentų pateikimą buhalterinei apskaitai, todėl privalėjo užtikrinti, kad Sodrai ir Mokesčių inspekcijai būtų pateikiamos teisingos veiklos pajamų deklaracijos. Tačiau akivaizdu, kad jis nei mokesčių deklaravimu, nei deklaruojamų pajamų ir mokesčių teisingumu visiškai nesidomėjo ir to nekontroliavo, nors tokią pareigą, kaip bendrovės direktorius turėjo.
Kadangi byloje yra vienareikšmiškai nustatyta, kad dėl M. R. tyčinių veiksmų teikiant buhalterinei apskaitai netinkamus (neatitinkančius tikrovės) dokumentus – mokėjimo pavedimus, valstybės institucijai – Sodrai ir VMI buvo pateiktos neteisingos deklaracijos, nes nustatyta, kad 2019 - 2020 m. M. R. buvo išmokėta 23600 Eur grynais pinigais, kurie bendrovės tvarkomoje apskaitoje apskaityti, kaip avansu išmokėti pinigai atskaitingam asmeniui bei nustatyta, kad bendrovė nuo išmokėto 33450 (9850+23600) darbo užmokesčio M. R. neapskaičiavo 10934,21 Eur GPM bei 9112,20 Eur įmokų Sodrai, o laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. 28 d. iki 2020 m. spalio 30 d. M. Č. iš bendrovės banko sąskaitos buvo pervesta 13185,30 Eur, nurodant paskirtį „Avansas“. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė nuo išmokėto darbo užmokesčio M. Č. neapskaičiavo 4156,03 GPM bei 5214,81 Eur įmokų Sodrai. Tokiais veiksmais ši nusikalstama veika ir buvo baigta.
Pagal nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo M. R. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.
Taip pat M. R. yra pareikštas kaltinimas pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, teikdamas neteisingus duomenis apie pajamas, t.y. rodydamas juos, ne kaip darbo užmokestį, o kaip avansą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės - 15090,24 Eur Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 14327,01 Eur įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėjimo, kas viso sudaro 29417,25 Eur sumą. Taigi, šiuo atveju kaltinamojo veika pasireiškė turtinės prievolės išvengimu, t.y. darbdavio pareigos sumokėti nustatytus mokesčius už gaunantį atlyginimą darbuotoją nevykdymu, panaudojant apgaulę, dėl kurių atsirado padariniai - turtinė žala valstybei, nes iš jos, veikiančios per įgaliotas institucijas, buvo pagrobtos biudžetui priklausančios lėšos. M. R. apgaulė pasireiškė akivaizdžiu ir sąmoningu darbdavio prievolės mokėti darbuotojui atlyginimą, ignoravimu. Ši veika laikytina baigta, nes kaltinamasis, išvengęs sumokėti mokesčius, įgijo galimybę tomis lėšomis, likusiomis banko sąskaitoje, disponuoti savo nuožiūra. Todėl iš šis kaltinimas visiškai pasitvirtino ir nusikaltimas yra įrodytas.
Pagal 2023-04-27 įst. Nr. XIV-1925 nuo birželio 1 d. įsigaliojusią BK 190 straipsnio redakciją, didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, t.y. 20000 Eur. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, M. R. išvengė 29417,25 Eur vertės prievolės, kas viršija nurodytą dydį ir įtakos nusikaltimo kvalifikavimo koregavimui neturi.
Kaltinimai M. R. dėl nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 209 straipsnyje, įrodymai, įrodymų analizė bei motyvai
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimo esmę sudaro tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai (viršydamas įgaliojimus) neatlygintinai paverčia savu turtu, kitaip tariant, ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir tuo padaro žalą turto savininkui. Turto pasisavinimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, kas reiškia, jog kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas (pavyzdžiui, paimdamas iš bendrovės kasos), siekia šį turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Todėl sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), t.y. kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais.
M. R. kaltinimas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, atstovaudamas minėtai bendrovei ir veikdamas jos vardu, turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą; <...> būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, tyčia 2020-01-06 sudarė akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą apsimestinį sandorį - paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50000 Eur paskolos 5 metų laikotarpiui, suteikimo MB (mažajai bendrijai),,(duomenys neskelbtini)“, kurios narys ir vadovas buvo pats M. R., pagal kurią UAB,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-28 iki 2020-11-23 pervedė 46030 Eur į MB,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, o laikotarpiu nuo 2020-07-03 iki 2020-11-13 MB,,(duomenys neskelbtini)“ dalį paskolos sumos - 2400 Eur grąžino, pervesdama į UAB,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2021-02-22 iki 2021-02-24 po Panevėžio apygardos teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo (2021-02-18) neturėdamas tam teisės, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų neteisėtai pervedė 6620 Eur į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, po ko, dalį šių pinigų išsigrynino bankomatuose, o dalį pinigų - 30644,30 Eur pervedė savo sugyventinei L. A., kuri šiuos pinigus išgrynino banko bankomatuose ir perdavė M. R., kuris visus šiuos pinigus panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Tokiu būdu M. R. pasisavino jo žinioje buvusį UAB,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – 50250 Eur;
Kaltinamasis M. R. dėl šio kaltinimo kaltu neprisipažino, nors neneigia, kad 50 tūkstančių pervedė tam, kad pasiimtų kaip atlyginimą. Tai buvo padaryta paskolos sutarties pagrindu, kas jo manymu, yra visiškai teisėta. Dėl 6620 Eur pervedimo į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kuriuos išgrynino, sutinka, kad tai neteisėta, bet taip padarė aplinkybių verčiamas. 50 tūkstančių eurų paskola nebuvo panaudota, nes nespėjo įgyvendinti planuoto projekto. Tie pinigai buvo pervesti jo šeimos išlaikymui. 10 - 20 tūkstančių turėjo skirti projektui vystyti, o 30 tūkstančių buvo pervesti kaip darbo užmokestis į L. (A.) sąskaitą asmeninių poreikių tenkinimui, nes, kaip nurodė teismo posėdyje, turėjo iš kažko gyventi.
Liudytoja A. P. dėl šio M. R. pareikšto kaltinimo teismo posėdyje parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ matydavo bankiniuose pavedimuose, nes didelės pinigų sumos iš „(duomenys neskelbtini)“ būdavo pervedamos ten. Ji klausė, ar yra kokia sutartis, kad būtų teisingai užfiksuota apskaitoje. Jis (M. R.) sakė, kad sutartis yra, bet ji tos sutarties neturėjo. Paskui jis sutartį pateikė, tačiau tai buvo paskolos sutartis be šalių parašų. Ji sakė, kad turi pateikti sutartį su parašais, bet taip viskas ir liko.
Juridinis asmuo - MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2019 m. rugsėjo 17 d. Juridinio asmens, kurioje nustatytas vienasmenis atstovavimas, vardu veikia vadovas M. R.. Nurodoma MB veikla - mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, taip pat krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla (5 t., 103 - 104; 131 - 132; 137 - 140 b.l.).
2022 m. sausio 31 d. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. jau turėdama 99449 Eur kreditorinių įsiskolinimų, 2020 m. sausio 6 d. sudarė paskolos sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“ (kurių savininku ir vadovu buvo tas pats M. R.), pagal kurią UAB,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo dalimis paskolinti MB,,(duomenys neskelbtini)“ apyvartinėms lėšoms iki 50000 Eur laikotarpiui nuo 2020-01-06 iki 2025-01-06. 2020 – 2021 m. į MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą iš viso buvo pervesta 52650 Eur, iš jų: 43330 Eur į sąsk. (duomenys neskelbtini), 840 Eur į sąsk. (duomenys neskelbtini), 8480 Eur į AB (duomenys neskelbtini). Atlikus priešpriešinį patikrinimą su MB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal pateiktus apskaitos dokumentus bei registrus nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 30644,30 Eur gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė L. A.. Taip pat piniginės lėšos minėtu laikotarpiu buvo naudojamos įvairiems atsiskaitymams parduotuvėse už prekes bei už suteiktas paslaugas.
Specialistė N. Leonavičienė, teikdama paaiškinimus dėl specialisto išvados, teismo posėdyje nurodė, kad 2021-02-11 Panevėžio apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Nutartis įsiteisėjo vasario 18 d., o kaltinamasis po to pervedė pinigines lėšas. Nemokumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. Taip pat iš dokumentų matosi, kad tuo laikotarpiu - nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio iki 2020 m. kovo 11 d., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos buvo išimta 23 tūkstančiai grynais pinigais bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose. Minėtos piniginės lėšos apskaitytos kaip gautas avansas. MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra jis pats (M. R.) taip pat buvo išduoti pinigai pagal sudarytą sutartį, jau turint 99 tūkstančių kreditorinį įsiskolinimą. Viso susijusiai įmonei pervedami 52 tūkstančiai Eur. Po to - 2020-01-28 jis pinigus perveda atgal, grąžindamas 2400 Eur, o 2021-01-24 perveda dar 840 Eur, kada jau yra paskelbtas bankrotas. Taigi, buvo sudaryta kredito sutartis, kada įmonėje jau buvo susidariusi sunki padėtis. Turėdamas įsiskolinimų, jis negalėjo pervesti pinigų su juo pačiu susijusiai įmonei.
Kaip minėta, M. R. kaltinamas jo žinioje buvusio didelės vertės UAB,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – 50250 Eur piniginių lėšų pasisavinimu, t.y. jų paėmimu iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo, sąskaitos ir panaudojimu nežinia kam, dėl ko jo vadovaujama bendrovė patyrė 50250 Eur dydžio nuostolį.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 50 punktas). Akcinių bendrovių turtas teisėje yra griežtai atskirtas nuo akcininkų turto. Teisės aktų reglamentuotas UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. UAB nuosavybė - tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas.
Kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis veiksmas vertintinas kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas. Tai ne kartą pabrėžta kasacinėse nutartyse Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, tačiau kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto pasisavinimą, reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (LAT plenarinės sesijos nutartis 2K-P-78/2012).
Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą yra svarbu atsižvelgti į neteisėtai paimto turto vertę, įmonės finansinę padėtį ir bankroto grėsmę.
M. R. padaryta veika – turto pasisavinimas yra patvirtinama paties kaltinamojo paaiškinimais, liudytojos A. P. parodymais, taip pat specialistės išvada ir jos komentarais teismo posėdyje, kurie paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis tai darė teisėtai, paskolos sutarties pagrindu. Tačiau jis net neneigia savanaudiško tikslo, t.y. esant areštuotoms jo asmeninėms sąskaitoms, jis tokiu būdu įgydavo lėšų asmeninių poreikių tenkinimui. Visa tai ir įrodo kaltinamojo akivaizdžią tyčią darant šį nusikaltimą, o tai, kad jis lygiai taip elgėsi jau žinodamas apie iškeltą bankroto bylą, rodo, kad jis piktybiškai ignoravo juridinių asmenų veiklą reglamentuojančias teisės normas.
Teismas konstatuoja, kad šioje kaltinimo dalyje yra nustatyta, jog M. R. tyčia pasisavino UAB,,(duomenys neskelbtini)”, kurios direktoriumi jis buvo, turtą – jo žinioje buvusias pinigines lėšas – 50250 Eur. Nusikaltimas baigtas, nes jis turėjo realią galimybę gautas lėšas valdyti, jomis naudotis ir disponuoti, jas grynino, naudojo savo nuožiūra, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Duomenų apie tai, kad jis pasisavintas lėšas panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti, nepateikta. Be to, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis neneigė, jog tas lėšas naudojo asmeninių poreikių tenkinimui ir savo bei šeimos išlaikymui.
Kaip minėta, šiuo metu galiojanti baudžiamojo kodekso 190 straipsnio redakcija (2023-04-27 įst. Nr. XIV-1925), numato, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Kaltinamojo M. R. nusikalstamos veikos padarymo metu MGL buvo lygus 50 Eur. Kaltinamasis pasisavino 50250 Eur, kas viršija 400 MGL sumą.
Todėl jam pareikštas kaltinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį yra inkriminuotas pagrįstai ir visiškai įrodytas, veika atitinka visus būtinuosius (t.y. objektyviuosius, subjektyviuosius) šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Kaip jau buvo paminėta aukščiau, vadovas yra saistomas pareigos siekti bendrovei naudos, atsižvelgdamas į esamą ekonominę situaciją, jis turi pareigą saugoti įmonės turtą, valdyti jį tinkamai ir veikti geriausiais būtent bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).
M. R. be kita ko, buvo pareikštas kaltinimas, jog tyčia sudarydamas akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą apsimestinį sandorį - paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50000 Eur paskolos 5 metų laikotarpiui, nenurodant konkretaus skolos mokėjimo grafiko, nenumačius palūkanų ir be jokio prievolės įvykdymo užtikrinimo, suteikimo MB,,(duomenys neskelbtini)“, kurios narys ir vadovas buvo pats M. R., pagal kurią UAB,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-28 iki 2020-11-23, pervedė 46030 Eur į MB,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, taip pat nuo 2021-02-22 iki 2021-02-24 po Panevėžio apygardos teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo (2021-02-18) neturėdamas tam teisės, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų neteisėtai pervedė 6620 eurų į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir šiuos pinigus pasisavino, o pasisavindamas jo žinioje buvusį turtą bei sąmoningai blogai valdydamas įmonę, žymiai pablogino UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę ir turtinę padėtį, kas nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir bankrotą, padarė didelę – 157960,57 Eur turtinę žalą kaltinime išvardintiems 20 kreditorių.
M. R. teismo posėdyje nurodė, kad su šiuo kaltinimu nesutinka, nes jis nesiekė vadovaujamos bendrovės bankroto, o viskas įvyko dėl kreditorių, kurie pradėjo bankroto procedūras, kaltės.
BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelė žala kreditoriams. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai.
Šiame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis Civilinio kodekso, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413/2014).
Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkinės veiklos vykdymas. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų asmeninių interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų.
Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-648/2017 ir kt.). Nustačius asmens kaltumą dėl įmonės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, pagal BK 209 straipsnį atsakomybė taikoma, kai tai nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2014).
Šioje byloje kaltinimas pagal BK 209 straipsnį M. R. konstruojamas taip, kad jis, sudarydamas ekonomiškai nenaudingą paskolos sutartį su pačiu savimi, o bendrovei iškėlus bankroto bylą ir dėl to netekęs įgaliojimų atlikti finansines operacijas, pasisavindamas jo žinioje buvusį ir bankroto administratoriaus nespėtą perimti turtą - bendrovės sąskaitoje esančias lėšas, bei sąmoningai blogai valdydamas įmonę, žymiai pablogino UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę ir turtinę padėtį, kas nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir bankrotą, bei padarė didelę – 157960,57 Eur turtinę žalą 20 (dvidešimčiai) kreditorių.
Taigi, pagal kaltinimo formuluotę, sąmoningai blogo bendrovės valdymo laikotarpis apima nuo 2020-01-06 (paskolos sutarties sudarymas) iki 2020-11-23, kai buvo baigti pervesti 46030 Eur į MB,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, taip pat, priėmus nutartį dėl bankroto ir jai įsiteisėjus 2021-02-18, nuo 2021-02-22 iki 2021-02-24, kai buvo neteisėtai pervesti dar 6620 Eur. Pareikštas kaltinimas dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo ir dėl to kilusių padarinių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto ir didelės turtinės žalos bendrovės kreditoriams) iš esmės siejamas su jau aptartu bendrovės piniginių lėšų pasisavinimu.
Šioje byloje jau nustatyta, kad turto pasisavinimas M. R. buvo inkriminuotas pagrįstai ir yra įrodytas. Akivaizdu, jog dėl tokių veiksmų buvo ženkliai – daugiau nei 50 tūkstančių eurų sumažintas bendrovės turtas, taip pat nebuvo siekiama padengti bendrovės kreditorių reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2019-06-13 Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr.2019-06-13 2 straipsnio 7 dalimi - Juridinio asmens nemokumas - juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Kaltinimas dėl nusikalstamo bankroto grindžiamas specialisto išvada, teismo posėdyje apklaustos specialistės paaiškinimais, taip pat procesiniais dokumentais dėl bankroto proceso.
Šioje byloje atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų apžiūrą, kitų įmonių pateiktus dokumentus, pagrindžiančius ūkinius finansinius ryšius su šia bendrove, specialistė N. Leonavičienė, atlikusi dokumentų tyrimą, pateikė išvadą, kurą patvirtino ir teismo posėdyje, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m., 2020 m., 2021 m. sausio 1 d. – vasario 19 d. Metinių pelno mokesčio deklaracijų, pateiktų VMI, duomenys rodo, kad 2019 m. bendrovė gavo 9723 Eur veiklos pelną, 2020 m. patyrė 57781 Eur nuostolį, o 2021 m. iki vasario 19 d. veiklos nevykdė. 2019-12-31 Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai neviršijo jos turto, todėl pagal Nemokumo įstatymo nuostatas, bendrovė 2019-12-31 buvo moki.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame 2020 m. balanse užfiksuoti likučiai 2020-12-31 (išvados 7 lapas (6 t. 19-20 b.l.) ir 13 priedas):
1. Turtas sudarė 241212 Eur (trumpalaikis turtas), iš to skaičiaus:
- atsargos -110671 Eur (pirktos prekės skirtos perparduoti - 565 Eur, sumokėti avansai - 110103 Eur).
- per vienerius metus gautinos sumos -122663 Eur (pirkėjų skolos - 33838 Eur, suteiktos paskolos - 2000 Eur, atskaitingi įmonės asmenys - 47736 Eur, kitos gautinos skolos - 38500 Eur, kitos gautinos sumos - 589 Eur;
- gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje - 7878 Eur;
2. Nuosavas kapitalas sudarė -632 Eur iš to skaičiaus:
- įstatinis kapitalas - 49125 Eur;
- nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) - 49757 Eur;
3. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 241844 Eur (skoliniai įsipareigojimai -2646 Eur, gauti avansai - 45623 Eur, skolos tiekėjams - 175626 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai - 17063 Eur, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 886 Eur).
2020-12-31 Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai viršijo jos turtą, todėl pagal Nemokumo įstatymo nuostatas, bendrovė 2020-12-31 buvo nemoki.
2021 m.01-01 - 02-19 (bankroto datai) UAB „(duomenys neskelbtini)” pateikti užfiksuoti likučiai 2021-12-19 (14 priedas):
1. Turtas sudarė 241208 Eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas, iš to skaičiaus:
- atsargos -110671 Eur (pirktos prekės skirtos perparduoti -565 Eur, sumokėti avansai - 110103 Eur).
- per vienerius metus gautinos sumos - 122663 Eur (pirkėjų skolos - 33838 €, suteiktos paskolos -2000 Eur, atskaitingi įmonės asmenys - 47736 Eur, kitos gautinos skolos - 38500 Eur, kitos gautinos sumos - 589 Eur;
- gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje -7874 Eur;
2. Nuosavas kapitalas sudarė 636 Eur, iš to skaičiaus:
- įstatinis kapitalas - 49125 Eur,
- nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) - 49761 Eur;
3. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 241844 Eur (skoliniai įsipareigojimai - 2646 Eur gauti avansai - 45623 Eur skolos tiekėjams - 175626 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 17063 Eur kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 886 Eur;
2021-02-19 Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai viršijo jos turtą, todėl pagal Nemokumo įstatymo nuostatas bendrovė 2021-02-19 buvo nemoki.
2020-12-31 ir 2021-02-19 bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (632) ir (636), nes bendrovės turtas mažesnis, negu visi įsipareigojimai, tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė buvo bloga.
Atlikus bendrovės finansinės būklės santykinių rodiklių paskaičiavimus, matyti, kad bendrojo likvidumo mokumo koeficientas 2020 m. ir 2021-02-19 buvo mažesnis, negu „1“ ir tai parodo, kad įmonės aktyvų nepakanka trumpalaikėms skoloms padengti ir kad bendrovė neturėjo galimybių laiku grąžinti skolas. Žema einamojo likvidumo rodiklio reikšmė parodo, kad bendrovėje padidėjusi rizika ir jos finansinė padėtis pavojinga.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ kritinio likvidumo koeficientai 2020-12-31 ir 2021-02-19 yra mažesni už vienetą „1“, ir tai parodo, kad bendrovės aktyvų (be atsargų, išankstinių apmokėjimų) nepakanka trumpalaikėms skoloms padengti ir kad bendrovė neturėjo galimybių greitai grąžinti skolas.
Mokumas - Įmonės sugebėjimas grąžinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui. Nemokia laikoma įmonė, kuri nesugeba sumokėti kreditoriams, teikiantiems prekes ir paslaugas skolon. Panevėžio apygardos teismas 2021-04-29 nutartyje patvirtino kreditorių sąrašą 152522,09 Eur sumai ir jų neginčijamus finansinius reikalavimus (priedas). Sąraše užfiksuoti kreditoriai ir įsipareigojimų dydis:
- I eilės - VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius -3410,50 Eur.
- II eilės - Kiti kreditoriai, kurie teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas - 149111,59 Eur.
Iš byloje atlikto specialių žinių reikalaujančio tyrimo, susijusio su bendrovės nemokumo nustatymu ir jo išvadų visiškai akivaizdu, kad kaltinamasis M. R. visiškai nesirūpino įmonės finansine padėtimi, už paslaugas delsė atsiskaityti, atsiskaitydavo dalimis arba visiškai neatsiskaitydavo, o visas gaunamas pajamas pervesdavo į jam priklausančios MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir jas pasisavindavo, kas lėmė, jog bendrovė tapo nemoki ir bankrutavo, o kreditoriai patyrė didelę turtinę žalą, nes iki šiol nėra gavę pajamų, kurias turėjo gauti iš M. R. vadovaujamos bendrovės, kuri bankrutavo. Šiuo atveju žala kreditoriams atsirado ne tik dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, bet ir dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo.
Šiuo atveju teismas sprendžia, jog yra surinkta pakankamai objektyvių ir įtikinamų M. R. kaltę dėl nusikalstamo bankroto patvirtinančių įrodymų, reikšmingų nusikalstamai veikai inkriminuoti, todėl kaltinimas pagal BK 209 straipsnį, visiškai pasitvirtino ir yra įrodytas.
Motyvai dėl bausmių skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra taip pat.
Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus bausmių skyrimo pagrindus ir įstatymuose įtvirtintą būtinumą individualizuoti bausmes bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymą.
Dvi kaltinamojo M. R. padarytos veikos yra priskiriamos sunkių, viena apysunkio ir viena nesunkaus nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3; 4 ir 5 dalys).
M. R. nusikaltimus padarė anksčiau būdamas neteistas (8 t. 11 - 12 b.l.). Jis yra baustas administracine tvarka už transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų ir kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat už administracinius nusižengimus, susijusius su finansų sistema ir oficialiąja statistika (ANK 187 straipsnio 2 dalis, 2021-08-17 nutarimas). Nuobaudų galiojimo terminai nėra pasibaigę (8 t. 2 - 10 b.l.). Administracinės baudos nesumokėtos ir išieškomos priverstinai (LITEKO duomenys iš antstolių informacinės sistemos). Vėlesnių duomenų apie administracines nuobaudas teismas neturi. Apie įskaitas psichiatrinio ar priklausomybės ligų skyriuje duomenų nėra. Jį charakterizuojančių duomenų iš gyvenamosios vietos nėra taip pat. M. R. teismui pateikė duomenis, kad jis yra trijų mažamečių vaikų, gimusių (duomenys neskelbtini) metais, tėvas (8 t. 185 – 187 b.l.).
Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į inkriminuotų veikų skaičių, jų ekonominį ir finansinį pobūdį, mastą bei trukmę, taip pat baigtumą, kaltinamojo asmenybę, valstybinio kaltintojo poziciją dėl skirtinų bausmių, taip pat į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalis ir 183 straipsnio 2 dalis alternatyvių laisvės atėmimui bausmių nenumato, sprendžia, jog M. R. už šias veikas yra baustinas švelnesnėmis už bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmėmis. Taip pat už nusikaltimą, numatytą BK 209 straipsnyje, jam skirtina mažesnė už bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 220 straipsnio 1 dalį - bauda, kurios dydis būtų artimas minimumui. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1; 3 ir 5 dalies 2 punkto nuostatomis, t.y. taikant bausmių apėmimą (BK 209 straipsnis) ir dalinį sudėjimą (BK 182 straipsnio 2 dalis ir 183 straipsnio 2 dalis).
M. R. yra taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 (galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) (TAR, 2019, Nr. 2019-11177) 3 dalies nuostatos, ir jam paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtinas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, o likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti, manant, kad bausmės tikslai M. R. gali būti pasiekti, jam atlikus tik jos dalį. Tuo pačiu jam skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kadangi visi M. R. inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti jam tiesiogiai valdant paties įkurtas įmones, t.y. jo darbinės veiklos srityje, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užkirsti kelią finansinės drausmės pažeidimams, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 68² straipsniu, M. R. yra tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, uždraudžiant jam bausmės atlikimo laikotarpiu ir 3 (trejus) metus po bausmės atlikimo steigti ar įsigyti privataus kapitalo įmones, joms vadovauti ar dalyvauti jų valdyme.
Kardomoji priemonė M. R. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo skirta. Ją skirti iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, netikslinga.
Dėl civilinių ieškinių ir kiti su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius M. R. pareiškė:
1) BAUB,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius UAB,,(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-18 pareiškė civilinį ieškinį 54356,46 Eur sumai (1 t., 138 b.l.).
2) (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - AVMI) 2022-03-07 pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo 15090,24 Eur sumai (1 t., 127-129 b.l.).
3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2022-03-14 pareiškė civilinį ieškinį 14327,01 Eur sumai (1 t., 148-149 b.l.), kuris bylą nagrinėjant teisme buvo patikslintas, pareiškiant ieškinį tiesiogiai M. R. (8 t. 178 b.l.).
4) S. G. 2021-04-27 pareiškė civilinį ieškinį 25622,86 Eur sumai (1 t., 158-161 b.l.). 2022-11-30 pateiktu ieškiniu jis pakeitė ieškininius reikalavimus juos papildydamas ir prašo priteisti iš M. R. 35786,65 Eur turtinės žalos ir 105637 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat išlaidas už advokato teisinę pagalbą (8 t. 127 b.l.).
5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-04-27 pareiškė civilinį ieškinį 52689,96 Eur sumai (2 t., 1-4 b.l.). 2023-02-06 teismui buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys su priedais, kuriuo prašoma iš civilinio atsakovo priteisti 72482,79 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat bylinėjimosi išlaidas – 3858,74 Eur (8 t., 162 – 164 b.l.).
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė S. D., palaikydama išdėstytą reikalavimą, teismo posėdyje nurodė, kad šis ieškinys reiškiamas bankrutuojančios įmonės vardu ginant kreditorių interesus. Paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismo 2021-02-11 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2021-02-19. M. R., susipažinęs su šiuo teismo sprendimu, žinodamas, kad neteko įgaliojimų ir negali valdyti įmonės turto, daryti pavedimų ir kitų finansinių operacijų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 2021 m. vasario 22 - 24 dienomis pervedė 6620 Eur piniginių lėšų įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu atliekant finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad M. R. pasisavino 47736,46 Eur, pervesdamas šias lėšas be pateisinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Tokiu būdu M. R. padarė turtinę žalą, sudarančią 54356,46 Eur sumą, kurią ir prašo priteisti. Ieškinio reikalavimai yra susiję tik dėl paties kaltinamojo padarytų neteisėtų veiksmų.
Mokesčių inspekcijos atstovas A. V. nurodė, jog šioje byloje (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija M. R. pareiškė 15090,24 Eur dydžio ieškinį, kurį prašo priteisti. Ieškinio dydis grindžiamas byloje esančia 2022-01-31 specialisto išvada, kaip nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis. Bankroto byloje kaip kreditorinis reikalavimas nebuvo pareikštas, kadangi minėta nesumokėta mokesčių suma buvo nustatyta tik šio ikiteisminio tyrimo metu, o mokestinė prievolė bendrovei nagrinėjant bankroto bylą nebuvo suformuota. Mokesčių inspekcijai nebuvo žinoma, kad tas darbo užmokestis aplamai buvo, nes deklaracijos buvo pateiktos „nulinės“, ir tik ikiteisminio tyrimo metru buvo nustatyta, kad atlyginimas buvo išmokėtas, todėl yra privalu sumokėti ir gyventojų pajamų mokestį. Nei bendrovė, nei M. R. iki šiol, paskaičiuoto mokesčio nėra sumokėję, tai yra valstybei padarytos žalos nėra atlyginę. Kadangi ši žala kilo dėl tyčinių M. R. veiksmų, todėl prašo priteisti iš jo.
Sodros atstovė V. P. nurodė, kad socialinio draudimo fondo valdyba M. R. reiškia 14327,01 Eur dydžio civilinį ieškinį. Jis pareikštas vadovaujantis 2022-01-31 specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad 2019 - 2020 metų laikotarpyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams M. R. ir M. Č. buvo išmokėta 46635,30 Eur suma, kuri bendrovės apskaitoje atvaizduota, kaip lėšos, išmokėtos avansu atskaitingam asmeniui. Nustačius, kad tai yra darbo užmokestis darbuotojams, bendrovė liko nesumokėjusi 14327,01 Eur įmokų į Sodros biudžetą, dėl ko valstybei buvo padaryta turtinė žala, kurią ir prašo priteisti.
Civilinio ieškovas S. G. pareiškė ieškinį M. R., kurį patikslinęs prašo iš M. R. priteisti 35786,65 Eur turtinės žalos pagal pateiktus dokumentus ir 105637 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro 1 mėnesio vidutinės negautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos už suteiktas transporto paslaugas - 24 tūkst. eurų ir advokato išlaidos šioje byloje - 11098,74 eurų. Iki šiol bendrovės skola jam negrąžinta. Jis yra įtrauktas į bankroto administratoriaus sudarytą kreditorių sąrašą.
Dėl neturtinės žalos nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienintelis jo verslo partneris, kurios įsiskolinimas ir vėlavimas atsiskaityti sukėlė pasekmes jo įmonei - buvo sudėtinga sumokėti už degalus, mokėti atlyginimus, vėlavo sumokėti Sodrai, mokesčių inspekcijai, susidarė nepatogumų dėl kreditų grąžinimo, kurių nemažai buvo paėmęs. Tas įtakojo jo paties blogus finansinius rodiklius ir reitingą, negalėjo kreditų imti daugiau, kas žlugdė jo verslą. Dėl susidariusios skolos jis kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat į teisėsaugos institucijas dėl tyrimo inicijavimo.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 52689,96 Eur sumai (2 t., 1-4 b.l.), kuris bylos nagrinėjimo teisme metu buvo patikslintas. Ieškinio pareiškime nurodoma, kad pagal turimus duomenis - apskaitos dokumentus, dėl neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas UAB,,(duomenys neskelbtini)“ įmonei liko skolinga 72482,79 Eur. Todėl šiai sumai UAB,,(duomenys neskelbtini)“, patikslinusi reikalavimus, reiškia civilinį ieškinį M. R., kartu prašydama priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 3858,74 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, paaiškinimų neteikė. Ieškinio pareiškime nurodoma, kad dėl civilinio atsakovo nusikalstamos veikos ir neteisėtų veiksmų, ieškovas patyrė žalą, kurią ir reikalauja priteisti.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teismas, išnagrinėjęs civilinių ieškovų - BAUB,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus UAB,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikštus piniginius reikalavimus, sprendžia, jog civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, nes M. R. inkriminuota ir įrodyta pripažinta veika – neteisingų duomenų apie pajamas teikimas ir turto pasisavinimas (BK 220 straipsnio 1 dalis, taip pat 183 straipsnio 2 dalis) šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti žalos padarymo faktą, kadangi buvo nustatyta, jog kaltinamasis pažeidė Buhalterinės apskaitos, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų reikalavimus, o tuo pačiu ir pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Minėtos sumos buvo išmokėtos M. R. nurodymu jam pačiam, nesant tinkamai įformintos finansinės operacijos, kuri atsispindėtų buhalterinėje apskaitoje. Taigi, šiuo atveju yra nustatytas teisinis priežastinis ryšys, kurio pakanka civilinei atsakomybei taikyti.
S. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniai atmestini, nes jie kildinami iš verslo santykių, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų ieškovams už paslaugas. Tačiau, kaip minėta, šiai bendrovei yra iškelta bankroto byla (2021-02-11 Panevėžio apygardos teismo nutartis 6 t., 50-54 b.l.), o 2021-04-29 Panevėžio apygardos teismo nutartimi (6 t., 55-56 b.l.) yra patvirtintas kreditorių sąrašas ir neginčijami jų reikalavimai: UAB „(duomenys neskelbtini) – 72482,79 Eur, o S. G. – 24971,68 Eur. Analogiškas sumas jie yra nurodę savo ieškiniuose dėl turtinės žalos. Kadangi jos yra išieškomos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka, šie įsiskolinimai nėra laikytini žala ir priteisti šioje baudžiamojoje byloje. Dėl nurodytų motyvų yra atmestinas S. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – buhalterinių dokumentų ir informacijos kompiuterinėse laikmenose likimo klausimus spręsti vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, taip pat 183 straipsnio 2 dalyje ir 209 straipsnyje, ir jį nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį - 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1; 3 ir 5 dalies 2 punktu, paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir iš dalies sudedant, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, taip pat 65 straipsnio 2 dalimi, skirtą baudą subendrinti su subendrinta laisvės atėmimo bausme jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 (galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) (TAR, 2019, Nr. 2019-11177) 3 dalimi, M. R. paskirtos bausmės vykdymą iš dalies atidėti ir nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, o likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, paskirti viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 68² straipsniu, M. R. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, uždraudžiant jam bausmės atlikimo laikotarpiu ir 3 (trejus) metus po bausmės atlikimo steigti ar įsigyti privataus kapitalo įmones, joms vadovauti ar dalyvauti jų valdyme.
BUAB,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus UAB,,(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 54356,46 Eur žalos atlyginimo, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį dėl 15090,24 Eur žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikštą ieškinį dėl 14327,01 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš M. R. priteisti nurodytiems civiliniams ieškovams šias sumas.
S. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 35786,65 Eur turtinės žalos, iš kurių 11098,72 Eur išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu, ir 105637 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 72482,79 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, taip pat 3858,74 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmesti.
Išaiškinti nuteistajam, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):
LT78 7290 0000 0013 0151; banko kodas 72900; AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas;
LT05 7044 0600 0788 7175; banko kodas 70440; AB SEB bankas;
LT32 7180 0000 0014 1038; banko kodas 71800; AB Šiaulių bankas;
LT74 4010 0510 0132 4763; banko kodas 40100; Luminor Bank AS Lietuvos skyrius;
LT24 7300 0101 1239 4300; banko kodas 73000; „Swedbank“ AB;
LT42 7230 0000 0012 0025; banko kodas 72300 UAB Medicinos bankas;
nurodant įmokos kodą - 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. BUAB,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, kuriuos tyrimo metu 2022-04-14 pateikė įtariamasis M. R., pagal 2022-07-19 pakvitavimą perduotus saugoti įgaliotam UAB,,(duomenys neskelbtini)“ asmeniui (4 t., 180-181 b.l., 8 t., 74 b.l.), palikti bankroto administratoriui – UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2. 2021-08-26 iš UAB,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančios įmonės UAB,,(duomenys neskelbtini)“ paimtus UAB,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus už 2019 - 2020 m. ir CD laikmenas, saugomas FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) NVTS (2 t., 59-61 b.l.), perduoti bankroto administratoriui.
3. CD laikmenas (3 vnt.) su kredito įstaigų pateiktais duomenimis (5 t., 7, 47, 79 b.l.), kurios pateiktos kartu su byla – palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėjas Valdas Ciesiūnas
