Administracinė byla Nr. eI2-13760-931/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04035-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
sekretoriaujant Dinai Belovai,
dalyvaujant atsakovo atstovui K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Y. (S. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas S. Y. (S. Y.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: panaikinti Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 24S163130 dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas nurodo, kad visus duomenis jis pateikė sąžiningai ir teisingai, visa informacija yra tikra ir tokia, kokia jam buvo žinoma, prašymo dėl leidimo laikinai gyventi (toliau – ir LLG) išdavimo pateikimo momentu. Pareiškėjas nurodė, kad jis nori gauti LLG ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Tai atitinka tikrovę ir tikruosius jo ketinimus.
Teiginys dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės yra niekuo neparemtas ir kategoriškas, spekuliatyvus, primetantis kaltės prezumpciją. Pareiškėjas darė viską, kad legaliai atvyktų į Lietuvą, joje dirbtų ir darė tai pagal savo žinias ir sugebėjimus. Tokie kaltinimai negali būti adresuojami užsieniečiui, kuris teikia dokumentus valstybės kompetentingai institucijai, viską atlieka teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau neturi nei žinių, nei kompetencijos patikrinti Darbdavio, jo reputacijos ar ekonominės veiklos (rezultatų, efektyvumo). Tam trukdo ir kalbos barjeras, ir specialiųjų žinių kompetencijų neturėjimas, ir teisinės bei institucinės sistemos nepažinojimas.
Sprendime jokio fakto dėl nelegalios migracijos grėsmės nėra, o tik nepagrįsta prielaida, kad Darbdavys nesugebės vykdyti savo įsipareigojimų prieš pareiškėją, o po to įvyks nelegali migracija. Tokia prielaida yra fiktyvi.
Departamentas Sprendime pripažįsta, kad Bendrovė pateikė finansinių dokumentų kopijas, kurie de facto įrodo atliktus darbus, finansines apyvartas ir t. t. Bendrovė pateikė darbų atlikimo sutartis ir rašytinį paaiškinimą, kuriuos Departamentas vertino neobjektyviai.
Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą ir nutarė atsisakyti išduoti pareiškėjui LLG, nors visos pretenzijos motyvacinėje dalyje yra Bendrovei, o ne pareiškėjui. Dėl šios priežasties ginčijamas Sprendimas yra neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Sprendimas galėjo būti priimtas remiantis išimtinai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ, Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatomis. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais. Iš tokio neteisėto Sprendimo ir jame nurodyto nepagrįsto pagrindo Pareiškėjui kyla itin sunkios teisinės ir socialinės pasekmės. Jis nuo šio Sprendimo priėmimo (jei Sprendimas įsiteisėtų) negalės vienerius metus teikti naujo prašymo dėl LLG.
Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad minėtos normos negalėjo būti taikomos ir tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, t. y. jos neegzistuoja. Departamentas turėjo pareigą jį iš anksto įspėti apie bet kokius trūkumus ir jie būtų nedelsiant pašalinti. Departamentas neklausė pareiškėjo jokios papildomos informacijos apie jo atvykimo laiką, aplinkybes, dėl kurių Darbdavys jo neįdarbino, jeigu buvo kokie nors faktiniai įdarbinimo trūkumai, ir apskritai kokias nors faktines aplinkybes.
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) ketina dirbti pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais, Bendrovės už 2019–2022 m. mokestinį laikotarpį deklaruota ekonominė veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Registrų centro 2024 m. liepos 1 d. duomenimis, Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų už praėjusius finansinius metus nėra pateikusi, Bendrovė nevykdo Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos prievolės.
SODROS informacinės sistemos 2024 m. liepos 10 d. duomenimis, Bendrovėje dirbo 10 darbuotojų. Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė, kuri suinteresuota kviestis trečiųjų šalių piliečius atvykti į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesijas, kurios yra įtrauktos į Trūkstamų profesijų sąrašą statybų sektoriuje, 2023 m. tarpininkavo dėl 105 užsieniečių, o 2024 m. – dėl 34 užsieniečių, pateikusių prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu (visi kviečiami užsieniečiai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai).
Viešai skelbiami Registro centro duomenys apie Bendrovės deklaruotą veiklą bei Bendrovės tarpininkavimo raštuose nurodyti duomenys apie tai, kad Bendrovės ekonominės veiklos rūšis, kurią užsieniečius statybų sektoriuje įdarbinti ketinanti Bendrovė vykdo, – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, patys savaime nepatvirtina, kad Bendrovė realiai šią veiklą vykdo, todėl Migracijos departamentas Bendrovei 2023 m. spalio 9 d. per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pranešimą prašydamas pateikti papildomus dokumentus apie Bendrovės vykdomą veiklą statybų sektoriuje. 2023 m. spalio 9 d. Bendrovė Migracijos departamentui pateikė dokumentų skaitmenines kopijas.
2024 m. balandžio 16 d. Migracijos departamento darbuotojai nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur Bendrovės darbuotojai turėjo vykdyti statybos darbus. Atvykus į statybvietę, Migracijos departamento darbuotojai bendravo su šio objekto statybos projekto vadovu G. L., dirbančiu UAB „Rewo“, kuris, patikrinęs visas rangovų ir subrangovų sutartis, informavo, kad veiklos sutarčių, sudarytų su Bendrove, nerado ir duomenų, kad Bendrovė šiame objekte kada nors dirbo, neturi. Tą pačią dieną telefonu buvo susisiekta su Bendrovės direktoriumi V. T., kuris negalėjo tiksliai pasakyti, kur šiuo metu Bendrovės darbuotojai atlieka statybos darbus teigdamas, kad statybos objekte adresu: (duomenys neskelbtini) darbuotojai jau seniai darbus atliko, o kur šiuo metu jie dirba dar patikslins ir perskambins, tačiau po 30 min. susisiekti su Bendrovės direktoriumi nepavyko.
2024 m. balandžio 16 d. Migracijos departamento darbuotojai nuvyko ir į statybos objektą adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame rado nebaigtą statyti namą, tačiau jame dirbančių darbuotojų nebuvo. Patikrinimo metu Migracijos departamento darbuotojai bendravo su šalia minėto objekto esančio vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja V. Z., kuri teigė, kad ji pati čia dirba nuo vasario mėnesio ir šiame objekte nematė dirbančių darbuotojų.
2024 m. balandžio 25 d. Bendrovės direktoriaus V. T. telefonu informavo Migracijos departamentą, kad Bendrovės darbuotojai atlieka statybos darbus adresu: (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną Migracijos departamento darbuotojai nuvyko minėtu adresu ir bendravo su statybos darbų šiame objekte vadovu P. B. Paklausus, ar Bendrovės darbuotojai vykdo darbus šiame objekte, P. B. teigė, kad pagal veiklos sutartis Bendrovės tarp rangovų ar subrangovų nėra, ir paaiškino, kad šiame objekte yra atliekami baseino statybos darbai, o toliau pavažiavus tuo pačiu adresu yra atliekami stadiono statybos darbai, tačiau statybos darbų vadovas yra kitas asmuo. Migracijos departamento darbuotojams nuvykus į stadiono statybvietę, į ją patekti nepavyko. Paskambinus ant skelbimo lentos nurodytu telefonu, atsiliepė statybos darbų vadovas S. K., kuris nurodė, kad šiame objekte nedirba Bendrovės darbuotojai, ir šią informaciją vėliau patvirtino elektroniniu laišku.
Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi išdavimo kontekste. Pagal Įstatymo 141 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti.
Migracijos departamentas Bendrovės veiklą, o būtent – galimybę aprūpinti pareiškėją darbu, dėl kurio buvo sulygta, vertino ne ūkio subjekto veiklos priežiūros kontekste, o pareiškėjo teisinės padėties nustatymo kontekste.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai yra imperatyvūs ir savarankiški. Nustačius bent vieną iš jų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamento vertinimu, dokumentų, pagrindžiančių nuolatinio pobūdžio Bendrovės statybų veiklą Lietuvoje, nepateikimas, kelia pagrįstų abejonių, kad Bendrovė turės pajamų iš tokios veiklos ateityje. Nustatytos aplinkybės dėl Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams nemokamo darbo užmokesčio arba mokamo mažesnio nei Bendrovė įsipareigojo mokėti tarpininkavimo rašte, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Bendrovė negali aprūpinti darbu užsieniečius visai darbo dienai ir neturi finansinio pajėgumo jiems mokėti tarpininkavimo rašte nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio, tokiu būdu Bendrovė suteikia pagrindą užsieniečiams piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis (Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, gavę leidimus laikinai gyventi, užsiima individualia veikla, žinodami, jog leidimas laikinai gyventi šiuo pagrindu neišduodamas). Aplinkybė, kad užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi ir dirbdami Bendrovėje, negauna mėnesinio darbo užmokesčio, kurį Bendrovė įsipareigojo mokėti tarpininkavimo rašte, leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Nustatytų aplinkybių visuma kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės deklaruojamos veiklos pobūdžio bei įtarimų, kad Bendrovės tikrasis tikslas yra tarpininkauti trečiųjų šalių piliečiams gaunant leidimus laikinai gyventi ir legalizuojant jų buvimą Europos Sąjungoje bei Šengeno erdvėje.
Migracijos departamento vertinimu, Bendrovei šiuo metu realiai nevykdant deklaruojamos veiklos statybų sektoriuje ir negalint priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, asmuo ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų ar įtikinamų argumentų, kurie paneigtų Migracijos departamento išvadas, o tik deklaratyviai nesutinka su ginčijamu sprendimu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.
konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 24S163130 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. Y. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.
Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2024 m. kovo 8 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad ketina dirbti (duomenys neskelbtini) (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Prašyme, be kita ko, nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis bus darbo užmokestis, kurio dydis nurodytas – (duomenys neskelbtini) Eur.
Pareiškėjas taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarpininkavimo raštas). Tarpininkavimo rašte, be kita ko, nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį (pareiškėją) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (duomenys neskelbtini), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Bendrovė įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu mokėti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinį darbo užmokestį.
Migracijos departamentas, patikrinęs Bendrovės duomenis nustatė, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais 2024 m. liepos 10 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Įstatymo 35 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindus.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – Aprašas)
Teismas nagrinėjamu atveju nesutinka su Sprendime nustatyto Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto teisinio pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi, kuris sudaro prielaidas Migracijos departamentui taip pat atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Aprašo 80.3 p., Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.), taip pat prielaidas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, keista 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3K-128 14 punktą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime iš esmės nėra motyvų, pagrindžiančių nei Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą nei 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą.
Kaip nurodė LVAT 2024 m. liepos 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTgxNS01MDIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1815-502/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1815-502/2024">eA-1815-502/2024</a>, įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme atsakovas, pirmiausiai, turėjo pareigą, prieš priimdamas sprendimą minėtu pagrindu, surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, tik pastarasis neatitikimas paaiškėjo vėliau. Atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad, šiuo atveju, jau teikiant duomenis apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, buvo pakankamai akivaizdu, jog toks tarpininkavimo rašte numatytas mokėti darbo užmokestis realiai negalės būti mokamas ir iš esmės yra (buvo) siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi.
Narinėjamu atveju iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas Sprendime išsamiai įvertino tik Bendrovės veiklą ir darė išvadą, kad nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, jog Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą dėl asmens įdarbinimo ir leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Bendrovėje pagrindu, iš tiesų ketino su asmeniu sukurti realius darbo santykius Lietuvoje ir suteikti jam darbo sutartyje sulygtą atlyginimą darbą. Tačiau vien ši faktinė aplinkybė, teisėjų kolegijos požiūriu, nėra pakankama padaryti išvadą, kad buvo situacija, apibrėžta Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės). Nagrinėjamu atveju atsakovas vertino išimtinai Bendrovės veiksmus, tačiau nevertino paties pareiškėjo veiksmų. Į bylą nebuvo pateikta bei Migracijos departamento Sprendime neatsispindi duomenys apie tai, kad pareiškėjas iš esmės siekė suklaidinti valstybės institucijas, siekdamas apgaule gauti leidimą gyventi. Analogiška aktualaus teisės aktų išaiškinimo buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjI4OC01NTYvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2288-556/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2288-556/2023">eA-2288-556/2023</a>.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi Sprendime remiamasi iš esmės vien tik Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų nuostatomis, detaliau nevertinant anksčiau nurodytų aplinkybių, šiuo konkrečiu atveju Sprendimas šioje dalyje negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Migracijos departamentas Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi grindė ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatomis, t. y. kad asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.
Pagal LVAT praktiką, UTPĮ, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei UTPĮ nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzY3NS02MjQvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3675-624/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3675-624/2019">eA-3675-624/2019</a>; 2019-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzQ0MC02MDIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3440-602/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3440-602/2019">eA-3440-602/2019</a>; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzI3OS04MjIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3279-822/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3279-822/2019">eA-3279-822/2019</a>; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtOTkwLTc4OS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-990-789/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-990-789/2024">eA-990-789/2024</a>; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTAzNC04MjEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1034-821/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1034-821/2024">eA-1034-821/2024</a>; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTEwNC01MDIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1104-502/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1104-502/2024">eA-1104-502/2024</a>; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTEwMS02MDIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1101-602/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1101-602/2024">eA-1101-602/2024</a>; 2024 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTMzOC01MjUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1338-525/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1338-525/2024">eA-1338-525/2024</a>).
LVAT išaiškino ir tai, kad, siekiant taikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjI4OC01NTYvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2288-556/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2288-556/2023">eA-2288-556/2023</a>; 2024 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTMzOC01MjUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1338-525/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1338-525/2024">eA-1338-525/2024</a>).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: „<...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; <...>“ (10 straipsnio 5 dalis).
LVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAĮ 10 (buvusi VAĮ 8 straipsnio) straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teismo vertinimu ginčijamame Sprendime nėra aiškiai nurodyta, kurių UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pareiškėjas neatitiko. Sprendime nėra aiškiai, tiksliai nurodyta, kurių konkrečiai UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto (kuris turi tris papunkčius) sąlygų neatitiko pareiškėjas. Teismo vertinimu, motyvų išdėstymas Sprendime dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nėra adekvatus, aiškus, pakankamas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas kaip neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.
Remiantis sistemine teisės nuostatų analize Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigojamas iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNzQyLTI2MS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1742-261/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1742-261/2016">A-1742-261/2016</a>).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo S. Y. (S. Y.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 24S163130.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. Y. (S. Y.) prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Agnė Stankevičienė
Fausta Vitkienė
