Dėl įsakymo panaikinimo

Teismingumo byla Nr. T-81/2018

Teisminio proceso Nr. 2-61-3-03215-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Janinos Januškienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo – viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. P. 2017 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. P. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Įsakymu pripažinta, jog viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir Ligoninė) direktorius A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, tačiau su tuo jis nesutinka. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas nustato pareigą apie esamą interesų konfliktą informuoti institucijos vadovą, tuo tarpu jis pats yra institucijos (Ligoninės) vadovas, todėl, kaip įsitikinęs pareiškėjas, jis neturėjo kam pareikšti nusišalinimo nuo sprendimų, kurie sukelia interesų konfliktą, priėmimo, privalėjo vykdyti Ligoninės vadovo pareigas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis kartu yra gydytojas profesionalas, turintis mokslinį daktaro laipsnį, nuo 2009 m. gegužės 27 d. turi galiojančią licenciją verstis gydytojo praktika, Ligoninėje dirba ir gydytoju ortopedu-traumatologu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras sprendimus dėl pareiškėjo, kaip gydytojo ortopedo-traumatologo, darbo Ligoninėje priėmė, kai jis jau buvo Ligoninės direktorius, todėl, pareiškėjo manymu, tai turėtų būti vertinama kaip Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro rašytinis sprendimas nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį dalyvauti tolesnėse sprendimų procedūrose. Pasak pareiškėjo, Ligoninės vidaus administravimo sprendimams taikant nusišalinimo institutą, susidarytų teisinio reguliavimo prasme negalima situacija, kai asmuo, kuriam pavesta vadovauti viešajai įstaigai, kurioje jis taip pat atlieka ir kitas darbo funkcijas, nepriims su įstaigos valdymu susijusių sprendimų, nes kiekvienas sprendimas palies jį ne kaip vadovą, bet kaip tos įstaigos darbuotoją. Pareiškėjo teigimu, priimti įsakymai adresuoti ne jam, o pareigybėms pagal Ligoninės skyrius, įsakymai yra ne sprendimai, o teisės taikymo aktai; kiti įsakymai priimti remiantis administracijos susirinkimo ir Ligoninės stebėtojų tarybos sprendimais, priimdamas tokius įsakymus, pareiškėjas neturėjo sprendimo laisvės. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo žmona UAB „Nemuno vaistinė“ dirbo konsultante, ji nedalyvavo UAB „Nemuno vaistinė“ viešųjų pirkimų veikloje, nėjo su tuo susijusių pareigų, neturėjo jokio turtinio ar neturtinio intereso bendrovės sudaromoms viešųjų pirkimų sutartims, todėl, pareiškėjui pasirašant viešųjų pirkimų sutartis su UAB „Nemuno vaistinė“, interesų konflikto nebuvo ir jis neturėjo nusišalinti nuo šių sprendimų priėmimo. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, jog 2014 m. spalio 20 d. viešojo pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 21 d. viešojo pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 18 d. viešojo pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Ligoninės ir UAB „Nemuno vaistinė“ buvo sudarytos atlikus viešųjų pirkimų procedūrą per Centrinę perkančiąją organizaciją – CPO.lt. Būtent CPO.lt, o ne perkančioji organizacija tikrino, įregistravo tiekėjus, Ligoninė teikė užsakymą, CPO.lt sudarė pasiūlymų eilę ir išrinko laimėtoją. Pareiškėjas, kaip Ligoninės vadovas, atliko procedūrinį veiksmą – pasirašė sutartis, tačiau pats jokių sprendimų dėl sutarties sudarymo, jų sąlygų nustatymo nepriėmė, nedalyvavo vykdant pirkimus per CPO.lt, neformavo užsakymų, dėl to mano, kad jam nekilo pareiga nusišalinti. 2014 m. gruodžio 19 d. viešojo pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Ligoninės ir UAB „Nemuno vaistinė“ sudaryta atlikus viešojo pirkimo atviro konkurso būdu procedūrą. Pareiškėjas, būdamas komisijos pirmininkas, nusišalino nuo visų klausimų, susijusių su UAB „Nemuno vaistinė“ pasiūlymo svarstymu ir sprendimų dėl jo priėmimo, sprendimą priėmė komisijos nariai, jis tik atliko formalią procedūrą – pasirašė sutartį. Dėl to pareiškėjas mano, kad jis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad komisija pažeidė tyrimo atlikimo terminą, todėl tiek tyrimo išvada, tiek skundžiamas įsakymas priimti neteisėtai atlikto tyrimo pagrindu.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2018 d. sausio 18 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-479-208/2018 pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje tarp pareiškėjo ir atsakovės Ministerijos susiklostę darbo teisiniai santykiai terminuotos darbo sutarties pagrindu, pareiškėjas nėra valstybės tarnautojas, todėl ginčas kilęs ne iš valstybės tarnybos, bet iš darbo teisinių santykių, dėl to spręstinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC03NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-75/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-75/2017">T-75/2017</a>).

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. P. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo“.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Kolegija nutartyje nurodo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2017 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2017 m. balandžio 6 d. raštas „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“, kuriuo Ministerijai pavesta atlikti tyrimą dėl Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus A. P. veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms. Vykdydamas šį pavedimą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto pavedimo vykdymo“ sudarė Komisiją, kuriai pavedė įvertinti ir pateikti išvadas, ar A. P. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 23 d. iki 2017 m. kovo 23 d. sprendė klausimus, susijusius su savo paties, kaip Ligoninės gydytojo, darbo užmokesčiu, taip pat ar sprendė klausimus dėl sutartinių santykių su įmonėmis, kuriose dirbo arba dirba (arba turi šių įmonių akcijų) jo sutuoktinė. Komisijai atlikus tyrimą ir pateikus tyrimo išvadas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras priėmė ginčijamą 2017 m. rugpjūčio 4 d. Įsakymą, kuriuo pripažinta, jog Ligoninės direktorius A. P. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kuriuo pripažinta, kad viešosios įstaigos vadovas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kolegija nutartyje nurodo, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovas, kaip viešosios įstaigos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, vadovas, turintis administravimo įgaliojimus, laikomas asmeniu, dirbančiu valstybinėje tarnyboje, kuriam taikomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai. Kaip asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, vykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, paprastai kontroliuoja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnis). Nagrinėjamo ginčo atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tyrimą, ar viešosios įstaigos vadovas nepažeidė Įstatymo nuostatų, atlikti ir sprendimą priimti pavedė viešosios įstaigos steigėjai – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 3 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas.

Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 2 straipsnio 1 dalį, asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

Kaip matyti iš byloje esančių viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės įstatų (įregistruoti Juridinių asmenų registre 2012 m. gegužės 2 d.), viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš valstybės turto ir lėšų įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais (Įstatų 1 punktas) (pagal naujos redakcijos Ligoninės įstatų (įregistruoti Juridinių asmenų registre 2018 m. sausio 2 d.) 1 punktą – viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešoji sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas pagal ligoninei suteiktą licenciją; įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga). Pagal 2012 m. gegužės 2 d. įstatų 4 punktą, įstaigos savininkas yra Lietuvos Respublika; įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija (pagal naujos redakcijos 2018 m. sausio 2 d. įstatų 4 punktą, įstaigos dalininkas (steigėjas) yra valstybė, o jos teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija).

Su ieškovu – Ligoninės direktoriumi 2013 m. birželio 28 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis. Ginčijamu 2017 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. P. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo“ buvo pripažinta, kad ieškovas pažeidė minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Subjektai, kurie kontroliuoja, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nustatyti nurodyto įstatymo 22 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 3 dalį, jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą. Apie tyrimo rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka šio įstatymo nuostatas. Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta, kad valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kolegialioje valstybės ar savivaldybės institucijoje atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas neatitinka šio įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnį, šios komisijos sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte taip pat įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo dėl VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus A. P. elgesio vertinimo, nurodyto 2017 m. birželio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus A. P. elgesio vertinimo“. Nurodytame rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktu, pripažino, kad pateiktoje sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2017 m. birželio 9 d. patikslintoje išvadoje A. P. veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. rugpjūčio 1 d. rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui, pažymėjo, kad galutinį sprendimą dėl A. P. turi priimti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad nors su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau, sistemiškai vertinant anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo nuostatas, darytina išvada, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo atžvilgiu ieškovas laikytinas asmeniu, dirbančiu valstybinėje tarnyboje (minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, ir keliamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, kuriuo, kaip minėta, pripažinta, kad ieškovas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, priskirtinas kategorijai tarnybinių ginčų, kurie pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra teismingi administraciniam teismui.

Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC03NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-75/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-75/2017">T-75/2017</a>, ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra analogiškas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai teisinei situacijai, todėl ja, priimant šią teismingumo nutartį, nesivadovaujama.

Pagal CPK 36 straipsnio 7 dalį, kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ex lege (pagal įstatymą), o byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Perduoti bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo – viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimas netenka teisinės galios.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas

Ričardas Piličiauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Janina Januškienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Artūras Drigotas