Administracinio nusižengimo byla Nr. II-77-922/2025
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00020-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
19.3; 21.1.4; 21.1.8; 21.10.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2025 m. rugpjūčio 6 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
sekretoriaujant Rasai Osinskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam Ž. L., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo protokolą, atstovui E. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. L. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2025 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Teismas
nustatė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 25 d. nutarimu Ž. L. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 115 Eur bauda – už tai, kad statutinį valstybės tarnautoją išvadino įžeidžiančiais žodžiais „kvaila pareigūnė“, „bobos“, „sistema kaip šūdo krūva, o tarnautojai tos krūvos dalis“ ir tokiais savo veiksmais pažemino pareigūno garbę ir orumą.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2025 m. kovo 18 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus persiųstas Ž. L. skundas dėl Institucijos 2025 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriame pareiškėjas prašo nutarimą panaikinti. Skunde Ž. L. nurodo, kad jo pateiktame elektroniniame laiške buvo išsakytos kritinės pastabos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnės veiksmų. Nors pareigūnė ar institucija galėjo jas suprasti kaip nepriimtinas ar nemandagias, jos nelaikytinos pažeminančiomis baudžiamosios ar administracinės atsakomybės prasme. Skunde pažymėjo, kad nebuvo tiesioginio tikslo žeminti pareigūnės garbę ir orumą. Laiškas buvo subjektyvus jo patirties apibūdinimas ir emocinė reakcija, bet ne sistemingas puolimas. Kritika institucijoms ar pareigūnams savaime negali būti laikoma nusižengimu, jeigu joje nėra šmeižto ar realaus orumo žeminimo. Pareiškėjo teigimu aplinkybės nebuvo tinkamai išanalizuotos, administracinė nuobauda jam buvo paskirta remiantis vien subjektyviai interpretuotu tekstu, neatsižvelgus į visas faktines aplinkybes. Pareigūnė nebuvo tiesiogiai išjuokta ar šmeižiamai kaltinama kokia nors nusikalstama veika, todėl administracinė atsakomybė šiuo atveju yra perteklinis sprendimas. Atsižvelgus į tai prašo panaikinti jam skirtą administracinė nuobaudą.
Teismo posėdyje Ž. L. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad parašytu elektroniniu laišku nesiekė įžeisti ar pažeminti pareigūnų. Teksto atskiros dalys negali būti interpretuojamos atskirai nuo viso turinio ir konteksto. Teksto parašymo laikas ir aplinkybės įrodo, kad buvo išprovokuotas pareigūnų atliktų veiksmų jo atžvilgiu. Su paskirta bauda nesutinka ir prašo ją panaikinti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atsiliepime prašoma Institucijos 2025 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia nuomonės reiškimo laisve ir tiesioginio tikslo žeminti pareigūnės garbę ir orumą neturėjimu. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis numato, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, todėl ši teisė reikšti nuomonę nėra absoliuti. Pareiškėjo elektroniniame laike išsakyti žodžiai „kvaila pareigūnė“, „bobos (gražios ir baisios)“, „sistema kaip šūdo krūva, o tarnautojai tos krūvos dalis“ neabejotinai yra nederami, užgaulūs, menkina pareigūnus. Tokiais teiginiais rodoma nepagarba VSAT pareigūnams. Tai negali būti vertinama tik kaip kritiška nuomonė dėl bendro pareigūnų darbo.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės nusižengimo protokolą, atstovas nesutiko su pareiškėjo skundu, nurodė, kad Ž. L. paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta. 2025 m. sausio 23 d. 23.12 val., Ž. L. atsiųsdamas tekstą, kuriame buvo išsakyti žodžiai, įžeidė pareigūnės J. P. garbę ir orumą. Pareiškėjas patvirtino siuntęs tokio pobūdžio laišką. Pareiškėjo teiginys, kad laiške išdėstyta jo nuomonė, tam tikra reakcija, netitinka dalykų, kadangi laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, todėl ši teisė reikšti nuomonę nėra absoliuti. Laiškas atsiųstas praėjus 14 d., po to kai buvo atlikti procesiniai veiksmai su juo, kuriuos atliko pareigūnė J. P.. Tai laikytina kaip Ž. L. gynybinė pozicija, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp Ž. L. ir pareigūnės apklausos metu nebuvo jokio konflikto, nebuvo kokių nors veiksmų, kurie pažemintų vieno arba kito asmens garbę ir orumą. Teismo posėdyje apklausti liudytojai nepatvirtino, kad tarp pareigūnės ir Ž. L. buvo kokie nors ginčai, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundo netekinti.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. P. (Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja) nurodė, kad Ž. L., berods 2025 m. sausio 9-10 d., apie 11-12 val., viename kolegės vedamame ikiteisminiame tyrime apklausė specialiuoju liudytoju, vyko rami apklausa, asmeniui išaiškintos jo teisės, įteiktas prokuroro priimtas nutarimas ir jis buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, pasirašęs protokolą asmuo išvyko. Apklausoje, apart jos ir pareiškėjo, pašaliniai asmenys nedalyvavo, tačiau tas kabinetas kur yra jos darbo vieta, sėdi ji, kolegė A. Ž. ir vertėja. Tas kabinetas trijų asmenų. Pašalinių asmenų nebuvo. Tuo metu, kai vyko apklausa, A. Ž. buvo kabinete, ar buvo vertėja nepamena. Vyko tyli, rami apklausa, visai nesusijusi su maisto užsakymu. Tikrai nebuvo to, ką nurodė pareiškėjas. Tikrai nei jos kas klausė kokį maistą užsisakyti, nei ji to klausė. Apklausos metu Ž. L. jokių priekaištų neišsakė, konflikto tikrai nebuvo. Kiek jai žinoma, tai iš Ž. L. pareigūnų buvo paimtas telefonas ir jis apklausoje minėjo, kad nori tą telefoną susigrąžinti, ji tą fiksavo protokole ir po apklausos jis paklausė ar gali pateikti prašymą. Ji dar jam padėjo surašyti prašymo eigą. Jis surašė prašymą, ji uždėjo spaudą, kad gavo, įdėjo į bylą ir su tuo prašymu atidavė tyrėjai, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą, t. y., G. S.. Tas Ž. L. elektroninis laiškas atėjo gal po kokių poros savaičių ir ne tiesiai jai, o į Vilniaus rinktinę, o vėliau budėtojai persiuntė. Ji perskaičiusi laišką nustebo, tokie Ž. L. pasisakymai įžeidė ją kaip valstybės tarnautoją. Nemalonu, nes toje apklausoje jokio konflikto nebuvo ir Ž. L. jokių pastebėjimų neišsakė. Kiek žino, tai nebuvo vienas laiškas, kam adresuotas negali pasakyti. Viename laiške buvo negražiai pasisakyta apie kolegę G. S., taip pat apie prokurorą. Ją įžeidė tai, jog pasakė „kvaila pareigūnė“. Dėl pasisakymo dėl pietų, tai jis jos neįžeidė, tačiau apie tai nebuvo net jokios kalbos. Ji šioje darbovietėje dirba nuo 2013 m., panašaus pobūdžio laiškų anksčiau nebuvo gavusi, dėl jos darbo atlikimo jokių laiškų nebuvo gauta, tarnybinių patikrinimų dėl jos atliekamo darbo nebuvo, ji buvo tik skatinta.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. Ž. (Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja) nurodė, kad žino tik tai, jog tarp jos kolegių ir Ž. L. yra kilęs kažkoks konfliktas, kažkas buvo lyg negražiai kalbėta, pačių faktų nežino, tik yra girdėjusi. Ji yra pateikusi tarnybinį pranešimą dėl veiksmų atlikimo. Ji su J. P. sėdi viename kabinete, tą dieną buvo apklausinėjamas Ž. L. ir, kaip tarnybiniame pranešime nurodė, apklausos metu konfliktų nekilo. Apklausos laiko nepamenanti. Tikrai negalinti patvirtinti, kad tą dieną, kai buvo apklausinėjamas Ž. L., vyko maisto užsakinėjimas. Jos atmintyje toks dalykas nėra išlikęs, to nei patvirtinti, nei paneigti negalinti. Ji neskaitė jokių įžeidžiančių laiškų, tokie laiškai jai nebuvo siųsti.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Ž. L. nurodė, kad prasidėjus apklausai, po kokių 15 min. įėjo moteris, jos veido nematė, nes sėdėjo nugara į duris, tyrėja priešais jį, jam duodant parodymus, neatsiprašiusi, pas tyrėją paklausė „ką valgysi šiandien pietų“, tyrėja pasakė ką valgys. Kabinete jos sėdėjo dviese ar trise. Visos išsirinko, pasakė kas ką valgys ir išėjo. Po kurio laiko, gal po pusvalandžio, gal greičiau, vėl ta pati moteris įėjo į kabinetą ir paprašė pinigų, kad sumokėtų už tą maistą. Kas grynais padavė, jį apklausinėjusi tyrėja padavė kortelę, kad atsiskaitytų už maistą ir vėl išėjo. Po valandos laiko, duodant jam parodymus, vėl atėjo ta moteris ir paklausė „kada eisit panelės valgyt“. Jis tą dieną, kartu su broliu, buvo atvykęs ir davė parodymus. Jį apklausinėjusios tyrėjos pavardės negali nurodyti, kadangi po apklausos jam niekas jokio dokumento nepadavė, jis net nežino tyrėjos vardo pavardės, kuriai davė parodymus, jam davė protokolą pasirašyti. Jis visko neskaitė, nes visi labai greitai greitai, skubėjo. Gali būti, kad neįsidėmėjo tyrėjos pavardės.
Skundas tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
Pateiktame skunde pareiškėjas nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn ir nubaudimu pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad jo pateiktame elektroniniame laiške buvo išsakytos kritinės pastabos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnės veiksmų, nebuvo tiesioginio tikslo žeminti pareigūnės garbę ir orumą. Laiškas buvo subjektyvus jo patirties apibūdinimas ir emocinė reakcija, bet ne sistemingas puolimas. Pareigūnė nebuvo tiesiogiai išjuokta ar šmeižiamai kaltinama kokia nors nusikalstama veika, todėl administracinė atsakomybė šiuo atveju yra perteklinis sprendimas.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.
Be pirmiau aptartų ANK normų pažymima ir tai, kad asmuo gali būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik tada, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Skundžiamu nutarimu Ž. L. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir nubaustas dėl ANK 508 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Pagal šią ANK normą administracinę atsakomybę užtraukia, statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Šios normos paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Inkriminuojant tokio pobūdžio nusižengimą, kaip pavojingą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Svarbus yra ir kitų įvykio aplinkybių objektyvus įvertinimas – kokioje konkrečioje situacijoje atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan. Svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūno (-ų) veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą ir panašiai.
Byloje esančiais įrodymais neabejotinai nustatyta, to neginčija ir pareiškėjas, kad 2025 m. sausio 23 d. 23.12 val. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į elektroninio pašto adresą [email protected] buvo atsiųstas laiškas, nurodant laiško temą – J. P., su tekstu „Reikalavimas atlikti pareigas pagal duotus pažadus. J.... mano manymu kvaila pareigune... nenorėjo priimti prašymo kuri priedu, mane atkalabinejo ir man tvirtino, jog mano prasymas tik laiko svaustymas. Mano prasyma prieme tik po iglu diskusiju, kuriu metu mane zemino, ir skubino greiciau pasiraryti parodymus nes skubejo eiti valgyti su kolegomis (visos bobos) maista kuri uzsake su pristatymu ir sumokejo j. banko kortele, o apklausos metu kitos bobos (gražios ir baisios) ateidavo i apklausa ir diskutuodavo pie užsakoma maista...Apgailetina... vaizdas toks, kad sistema kaip sudo kruva, o tarnautojai tos kruvos dalis.“ (kalba netaisyta).
Ž. L. tiek savo skunde, tiek teismo posėdyje nurodė, kad tokio turinio elektroninį laišką iš tikrųjų siuntė. Ši aplinkybė nurodyta ir 2025 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl piliečio Ž. L. veiksmų, ją patvirtino ir teismo posėdyje apklausta J. P.. Vis tik nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, taip pat skunde bei duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, Ž. L. tvirtino, kad pirmiau nurodyto turinio laišką siuntė reaguodamas į situaciją, susiklosčiusią pareigūnei atliekant procesinius veiksmus pradėtame ikiteisminiame tyrime. Kaip matyti iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir teismo posėdyje teiktų paaiškinimų turinio, Ž. L., į elektroninį paštą - [email protected], pirmiau nurodyto turinio laišką nusiuntė išsakydamas pastabas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnės veiksmų.
Teismo posėdyje apklausta J. P. nurodė, kad tikrai nebuvo to, ką nurodė pareiškėjas tiek elektroniniame laiške, tiek teismo posėdyje, teigė, kad tą dieną vyko tyli, rami apklausa, visai nesusijusi su maisto užsakymu. Pažymėjo, kad ją įžeidė tai, jog Ž. L. parašė „kvaila pareigūnė“. Taip pat J. P. pateikė savo dviejų banko sąskaitų, esančių (duomenys neskelbtini), išrašus (2025 m. birželio 27 d., DOK-25816) iš kurių matyti, kad tą dieną, kai buvo vykdoma Ž. L. apklausa (2025 m. sausio 9-10 d.) jos banko kortele nebuvo atsiskaityta už maisto pristatymą.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. Ž. (Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja) nurodė, kad tą dieną, kai buvo apklausinėjamas Ž. L., apklausos metu konfliktų nekilo, tačiau negalėjo patvirtinti ar paneigti, kad tą dieną, kai buvo apklausinėjamas Ž. L., vyko maisto užsakinėjimas.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Ž. L. nurodė, kad jis taip pat, kaip ir Ž. L., tą dieną buvo apklausiamas pareigūnės, teigė, kad tą dieną, kai buvo vykdoma jo apklausa, išties vyko maisto užsakinėjimas.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės suponuoja pagrindą išvadai, jog pareiškėjas elektroniniu paštu siųstu laišku, kuriame panaudotas žodis „kvaila pareigūnė“, „bobos“, „sistema kaip šūdo krūva, o tarnautojai tos krūvos dalis“ išreiškė nepasitenkinimą ir kritiką dėl pareigūnės darbo.
Institucijos 2025 m. vasario 25 d. nutarime konstatuota, kad Ž. L. išsakytais žodžiais buvo siekiama pareigūnę įžeisti, pažeminti jos orumą, tačiau tokia išvada nėra pagrįsta visapusišku byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių vertinimu, išskirtinę reikšmę suteikiant pavartotiems žodžiams „kvaila pareigūnė“, „bobos“, „sistema kaip sūdo krūva, o tarnautojai tos krūvos dalis“ ir vertinant juos atsietai nuo pačios situacijos, kurioje tie žodžiai buvo pavartoti, konteksto. Neabejotina, kad vartoti žodžiai - „kvaila pareigūnė“, „bobos“, „sistema kaip šūdo krūva, o tarnautojai tos krūvos dalis“ turi negatyvią reikšmę, jais išreiškiamas pasisakančiojo asmens neigiamas požiūris į kitą asmenį, sistemą, kurioje jis dirba, jie yra nemalonūs, galintys kelti neigiamas emocijas. Vis tik to nepakanka, kad asmens veika būtų kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas. Asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn vien dėl to, kad pasirinko neetišką, geros moralės ir konstruktyvios kritikos neatitinkantį nepasitenkinimo pareigūnų darbu, jų kompetencija reiškimo būdą (formą). Kaip minėta, administracinis nusižengimas yra kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje Ž. L. veika (turinys apibūdinantis pareigūnę „kvaila pareigūnė“, „bobos“, „sistema kaip sūdo krūva, o tarnautojai tos krūvos dalis“) nesiekia tokio pavojingumo, kad galėtų būtų vertinama kaip administracinis nusižengimas.
Nors J. P. teismo posėdyje, kaip ir 2025 m. sausio 28 d. rašytame tarnybiniame pranešime nurodė, kad laiško turinys, o konkrečiai žodžiai „kvaila pareigūnė“ įžeidė jos, kaip pareigūnės, garbę ir orumą, vis tik pažymėtina, kad asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvus įvykio suvokimas ir vertinimas neturėtų būti sureikšminamas. Labai svarbus yra kitų įvykio aplinkybių objektyvus įvertinimas, t. y., kaip jau nurodyta pirmiau, būtent kokioje situacijoje, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, ar šie žodžiai buvo vartojami siekiant įžeisti pareigūną, pažeminti jo orumą. Šiuo atveju, kaip minėta, žodis „kvailas“ turi neigiamą, negatyvią reikšmę (vartojamas kaip žodžių „žioplys“, „neišmanėlis“ atitikmuo), tačiau laiško turinį įvertinus kitų pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog nurodyti žodžiai buvo pavartotas kritikuojant, neigiamai vertinant pareigūnės darbą ir išreiškiant savo nepasitenkinimą, o ne siekiant pareigūnę įžeisti, pažeminti jos orumą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog esant net ir nepagrįstai kritikai, teisėsaugos pareigūnai, įvertindami savo darbo specifiką neturi iškelti labai aukštų etikos ir moralės reikalavimų asmenims, su kuriais susiduria vykdydami teisėsaugos ir teisingumo profesines funkcijas. Būtent, teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką proceso dalyvių elgesį bei pasisakymus, konfliktinių situacijų susidarymą bei tikrovės neatitinkančių versijų pateikimą iš tokių asmenų, kurie ne visais atvejais gali adekvačiai suvokti ir vertinti susidariusias situacijas. Aptariamu atveju Ž. L. pasirinktas pareigūno darbo kritikos būdas iš tikrųjų galėjo sukelti pareigūnės pasipiktinimą, nepasitenkinimą, kitas neigiamas emocijas, tačiau pareiškėjo pavartoti žodžiai nėra tokio pobūdžio, kad galėtų būti vertinami, kaip itin užgaulūs, įžeidžiantys, žeminantys, nėra laikomi necenzūriniais žodžiais. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas be pirmiau nurodytų žodžių panaudojimo elektroniniame laiške, siųstame į Vilniaus pasienio rinktinės budėtojų tarnybinį elektroninį paštą [email protected], būtų atlikęs kokius nors kitus įžeidžiančius, įžūlius, provokuojančius veiksmus, išvadinęs pareigūnę necenzūriniais, kitokiais įžeidžiančiais žodžiais, byloje nėra. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pavartoto žodžio prasmę („kvaila pareigūnė“) ir situacijos, kurioje šis žodis buvo pavartotas, kontekstą, nėra pagrindo Ž. L. veiką vertinti kaip atitinkančią požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnio 1 dalyje. Institucija, padariusi priešingą išvadą, netinkamai ir vienpusiškai vertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl nepagrįstai Ž. L. pripažino padarius administracinį nusižengimą.
Įvertinus aptartas teisines bei faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, kad aptariamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti ANK 508 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį sudarančių požymių, todėl Institucijos nutarimu Ž. L. dėl šio nusižengimo padarymo pripažintas kaltu ir nubaustas nepagrįstai. Todėl administracinio nusižengimo teisena Ž. L. nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. L. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2025 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnio 1 dalį Ž. L. nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Loreta Janiulytė
