Baudžiamoji byla Nr. 2K–113/2013
Teisminio proceso Nr.1-10-1-00590-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.7.; 2.4.;
2.4.6.4.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2012 sausio 3 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis.
Nauju nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, pagal 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu D. K. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kauno apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nuosprendžiu D. K. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir dėl dviejų veikų pagal BK 150 straipsnio 1 dalį išteisintas, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį D. K. nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams 28 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičius sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. gegužės 25 iki gruodžio 22 d. konstatuota, kad D. K. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimo,
n u s t a t ė :
D. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 8 d. 24.00 val. iki 2011 m. gegužės 9 d. 6.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, (duomenys neskelbtini), prikišęs peilį nukentėjusiajai S. L. B. prie kaklo, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą ir suduodamas penkis smūgius kumščiu šiai nukentėjusiajai į galvą, nuplėšė nuo S. L. B. palaidinę, reikalaudamas su juo lytiškai santykiauti, jėga paguldė ant lovos, numovė kelnaites, tokiu būdu palaužęs S. L. B. valią ir jos pasipriešinimą, atliko du lytinius aktus su nukentėjusiąja prieš jos valią vaginaliniu būdu.
Be to, jis nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas palaužtu nukentėjusiosios S. L. B. pasipriešinimu, įvedęs savo varpą nukentėjusiajai į burną, per du kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu; toliau baugindamas nukentėjusiąją peiliu, panaudodamas fizinį smurtą ir tyčia suduodamas ne mažiau kaip septynis smūgius kumščiu nukentėjusiajai į galvą, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą - poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu dešinės akies vokuose ir dešiniajame žande bei nosies kaulų lūžį, privertė nukentėjusiąją nusirengti ir gultis, įvedęs savo varpą nukentėjusiajai į išeinamąją angą, du kartus tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartimi prokurorui pranešta, kad nukentėjusiosios S. L. B. ir liudytojos R. Š. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos nuosprendį.
Kasatorius įsitikinęs, kad jis nuteistas pagal BK 149 straipsnio l dalį ir 150 straipsnio l dalį nepagrįstai, nes teismas neįvertino visų bylos aplinkybių. Apygardos teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių BPK pažeidimų, šio teismo išvados grįstos spėjimais ir prielaidomis, vienas kitam prieštaraujančiais įrodymais, o tai iš esmės prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams. Procesinis sprendimas naikintinas ir dėl to, kad priimtas šališko teismo, pažeidžiant rungtyniškumo principą, teisę į teisingą procesą, teisę į gynybą (BPK 7, 10, 44 straipsnių pažeidimai). Apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, nors kasatorius to prašė, nevertino kasatorių teisinančių įrodymų.
Kasatorius pabrėžia, kad nuo ikiteisminio tyrimo parodymų pradžios nurodė, jog su nukentėjusiąja jokių prievartinių lytinių aktų neatlikęs, taip pat su ja lytinės aistros nei oraliniu būdu, nei analiniu būdu netenkinęs. Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusioji S. L. B., kuri nurodė, kad įvykio metu vartojo narkotikus ir alkoholį, todėl pamena tik smūgį, kurio neneigia ir kasatorius. Be to, pati nukentėjusioji patvirtino, kad apkalbėjusi kasatorių. Nuteistasis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo veikos kvalifikavimo BK 138 straipsnio l dalį.
Kasatorius įsitikinęs, kad apygardos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, neapklausęs nukentėjusiosios, liudytojų, nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu S. L. B. parodymai buvo nuoseklūs, neatsižvelgė į tai, kad tuo metu ji parodymus davė apsvaigusi nuo narkotikų, tai patvirtino ir liudytojas M. N.. Jis patvirtino faktą, kad S. L. B. vartojo narkotikus ir liudytojui sakė, kad dėl šio įvykio pasiims pinigų, o pradėjusi blaivėti, jam papasakojo, jog dėl jos prievartavimo melavo, norėjo pasiaiškinti prieš liudytoją, nes šis buvo neleidęs važiuoti į (duomenys neskelbtini). Apygardos teismas į kasatorių teisinančias aplinkybes, į tai, kad neįrodytas prievartinis lytinis aktas, nekreipė dėmesio ir tuo šiurkščiai pažeidė proceso rungtyniškumo principą.
Apygardos teismas nemotyvuotai konstatavo, kad buvo prievartinis lytinis aktas, nepagrįstai nurodė, jog nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusioji būtų vartojusi narkotikus įvykio metu. Šis teismas vertino eksperto S. S. parodymus, neapklausęs šio asmens teismo posėdyje, ir padarė visiškai priešingą išvadą nei apylinkės teismas dėl abstinencijos poveikio vartojant narkotikus, nepagrįstai konstatavo, kad ekspertas davė kategorišką išvadą, jog nukentėjusioji meluoja teisme.
Kasatoriaus nuomone, jo kaltė grindžiama tik nukentėjusiosios parodymais, o tai prieštarauja BPK 301 straipsniui. Apygardos teismas netyrė ir tos aplinkybės, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, yra vienas kitam prieštaraujantys, o duoti teisme, - nuoseklūs, atitinkantys kitiems įrodymams. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad 2011 m. birželio 20 d. specialisto išvadoje Nr.G-1351/ll(01) nurodyta, jog S. L. B. mergystės plėvėje šviežių sužalojimų nenustatyta, tepinėliuose su makšties ir burnos turiniu spermių nerasta.
Apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias įrodymų vertinimo išsamumą ir nešališkumą, nes neapklausė liudytojų, kurie patvirtintų jį teisinančias aplinkybes, t. y. neapklausė liudytojų E. K., R. Š., M. N., A. K., E. M.. Taigi, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktus dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, byloje nesurinkta.
Kasatorius įsitikinęs, kad apygardos teismo nuosprendis neteisėtas, nes pažeidžiant BPK 331 straipsnio reikalavimus, nenurodyti motyvai, kodėl atmesti D. K. teisinantys įrodymai, neištirti visi prokuroro apeliacinio skundo motyvai, pažeidžiant BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas neatliktas įrodymų tyrimas, nesilaikant BPK 242 straipsnio reikalavimų tiesiogiai neištirti visi reikšmingi bylos duomenys, dėl to padarytos išvados, neatitinkančios bylos aplinkybių.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, nes šis teismas tikrina skundžiamus teismų sprendimus tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats iš naujo įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato (plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-221/2008).
Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Taigi, kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nagrinėti kasaciniame skunde nurodytų teiginių apie atskirus įrodymus, juos iš naujo vertinti patikimumo ir pakankamumo aspektais, nagrinėti nukentėjusiosios parodymus, vertinti jų nuoseklumą, pakeitimo aplinkybes, lyginti abiejų teismų išvadas, susijusias su faktinių aplinkybių nustatymu.
Šie klausimai susiję su nuosprendžio pagrįstumo tikrinimu ir nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko.
Dėl BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Nuteistasis D. K. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pažeisdamas BPK normas įvertino įrodymus, neatsižvelgė į jo nekaltumui svarbias aplinkybes, todėl jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 149 straipsnio l dalį ir 150 straipsnio l dalį.
BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
Kolegija neturi pagrindo patvirtinti kasacinio skundo teiginius, kad teismai nagrinėjamoje byloje pažeidė skunde nurodytas įrodinėjimą reglamentuojančias BPK normas, netyrė ir nevertino įrodymų, galėjusių iš esmės paveikti teismo išvadas nuteistojo naudai.
Patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir nutartį teisės taikymo aspektu, kolegija sprendžia, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, visos bylos aplinkybės, reikšmingos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sudėčių taikymui, išnagrinėtos, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Pagal nustatytas byloje aplinkybes pagrįstai pripažinta neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatyti D. K. veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 138 straipsnio l dalį.
Naujame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikti pakankami argumentai, kokiais įrodymais remiamasi nustatant D. K. kaltumą šiam išžaginus ir kitaip tenkinus lytinę aistrą su S. L. B.. Teismas išsamiai išnagrinėjo tiek nukentėjusiosios, tiek nuteistojo ir liudytojų nurodytas įvykio aplinkybės. Siekiant nustatyti objektyvią tiesą, išnagrinėtos nukentėjusiosios parodymų pakeitimo priežastys, o parodymai, kuriais teismas rėmėsi sugretinti su teisės medicinos duomenimis, daiktiniais įrodymais (rastais įvykio bute peiliais, suplėšytais nukentėjusiosios drabužiais), liudytojų R. Š., A. K. pokalbiuose telefonu nurodytomis aplinkybėmis apie nuteistojo veiksmus įvykio metu bei po įvykio. Nukentėjusiosios teisme pakeisti parodymai bei liudytojos R. Š. nutylėtos aplinkybės įvertinti ir pagal BPK 257 straipsnio nuostatas teismo priimta motyvuota nutartimi pranešant prokurorui apie teisme paaiškėjusius tikėtina šių moterų padarytus nusikaltimus, numatytus BK 235 straipsnio 1 dalyje. Taigi, įvertinus teismo išvadas, dėl įrodymų vertinimo nėra jokio pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad teismo išvados grįstos spėjimais ir prielaidomis, neaptarus ir neįvertinus prieštaravimų tarp atskirų bylos duomenų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įvertinti ir išnagrinėti pirmosios instancijos teismo nuošalyje palikti bylos duomenys, atspindintys atskirų asmenų pastangas paveikti nukentėjusiąją neatskleisti tikrųjų bylos aplinkybių.
Nepagrįsti ir skundo teiginiai, kad nuosprendyje remiamasi teismo posėdyje tiesiogiai neišnagrinėtais įrodymais, nes skunde nurodyti liudytojų parodymai ištirti pirmosios instancijos teismo metu, o apeliacinės instancijos teismas kitaip vertindamas bylos įrodymus neturi pareigos pakartotinai juos tirti pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro apeliacinio skundo argumentus, šalinti atskirų duomenų prieštaravimus nė vienas iš proceso dalyvių nepageidavo, siūlydamas atlikti pakartotinius įrodymų tyrimo veiksmus, taigi laikė, kad apeliaciniame skunde nurodyti prieštaravimai dėl išteisinamosios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies gali būti išnagrinėti neatliekant jokio papildomo bylos aplinkybių tyrimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 242 straipsnio reikalavimus, nustatančius teismo pareigą tiesiogiai ištirti įrodymus, ar BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatančias šio teismo galimybę atlikti įrodymų tyrimą
Taip pat nėra pagrindo prielaidai, kad D. K. kaltumas nustatytas nesilaikant BPK 301 straipsnio nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti vien tik nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas parodymais, tačiau nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai anonimiškumas nebuvo taikomas. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne tik S. L. B. parodymais, inter alia duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ir kitais įrodymais, kurie patvirtina šios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytas smurtinio lytinio santykiavimo ir lytinės aistros tenkinimo su ja aplinkybes.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą išteisinamojo nuosprendžio panaikinimo ir apeliacinės instancijos teisme priimamo naujo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindai yra šio teismo išvados, kurios turi būti motyvuotos (BPK 329 straipsnio 2 punktas, 331 straipsnio 2 dalis). Kasacine tvarka skundžiamame nuosprendyje tokie motyvai, nurodantys, kuo pasireiškė pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo trūkumai, išdėstyti ir pateikti argumentai dėl įrodytomis pripažintų D. K. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių, kitokio D. K. veiksmų kvalifikavimo ir bausmės.
Kaltinamajam teisė į teisingą, greitą ir teisėtą baudžiamąjį procesą įgyvendinama vadovaujantis BPK 44 straipsnyje įtvirtintais asmens teisių apsaugos pagrindais. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta kaltinamojo teisė dalyvauti rungtyniškame teismo procese, turėti laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisė pačiam apklausti liudytojus. Kasaciniame skunde minimi BPK 7, 10, 44 straipsnių pažeidimai siejami tik su pirmiau paminėtų įrodinėjimą reglamentuojančių BPK nuostatų pažeidimais, kurie kasacinės instancijos teismo nekonstatuojami. Taigi kolegija dėl skunde minėtų proceso rungtyniškumo principo, teisės į teisingą procesą, teisės į gynybą pažeidimų nutartyje atskirai nepasisako.
Darytina išvada, kad patikrinus naują apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pagal kasacinio skundo argumentus, šio nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK pažeidimų, dėl kurių šį nuosprendį reikėtų naikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Valerijus Čiučiulka
Tomas Šeškauskas
