Dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-81/2013

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-03804-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 26.6;

(S)

44.2.4.2; 106.1; 121.13; 123.7; 123.9

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. V. ir L. V. bei atsakovų L. P. ir R. P. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. V., L. V. ieškinį atsakovams L. P., R. P. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę už garbės ir orumo įžeidimą, priteistinos neturtinės žalos tokiais atvejais apskaičiavimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio dalyką ir pagrindą, bylos nagrinėjimo ribas apeliacinėje instancijoje, taikymo klausimai.

Ieškovai prašė teismą įpareigoti atsakovus teismo salėje paneigti paskleistus M. V., L. V. ir P. V. garbę bei orumą žeminančius duomenis ir jų atsiprašyti, taip pat panaikinti įrašą internete: www.m.v.homo.com, priteisti iš atsakovų solidariai po 20 000 Lt kiekvienam ieškovui neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė iš atsakovų solidariai 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei lygiomis dalimis 178,05 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovų naudai; o iš ieškovų – 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovų naudai.

Teismas nustatė, kad atsakovų sūnus D. P. užrašydamas ant lapelio tinklalapio pavadinimą, kuriame buvo nurodyti ieškovų sūnaus vardas ir pavardė, pasielgė netinkamai, tai turėjo neigiamų padarinių ieškovų šeimai. Teismas nurodė, kad atsakovų sūnaus nurodytame tinklalapyje demonstruojamas pornografinio pobūdžio vaizdas, neatitinkantis mažamečių vaikų interesų, jų poreikio ir sąmojų, supratimo, todėl yra užgaulus ir įžeidžiantis, žeminantis kitų žmonių garbę ir orumą, formuojantis neigiamą nuomonę apie tą asmenį. Ši informacija buvo paskleista mokyklos mastu, už klasės ribų, dėl to ieškovų sūnus jautėsi pažemintas, įžeistas, tapo jautresnis, prastai miega ir valgo, tai sukėlė jam ir jo šeimos nariams neigiamų padarinių, todėl teismas, vadovaudamasis CK 2.5 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 1 dalies, 6.275 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatavo, kad atsakovai turi atlyginti ieškovams jų patirtą neturtinę žalą.

Teismas nurodė, kad neturtinė žala turi būti tikra, reali ir neabejotina, kad tai ne bet koks, menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2006">3K-3-337/2006</a>). Teismas padarė išvadas, kad M. V. ir jo šeima nukentėjo nuo D. P. veiksmų, kuris, pasirinkęs netinkamą formą atkeršyti ieškovų sūnui, jį įžeidė, įskaudino, sukėlė neigiamas emocijas tėvams, kuriems sumažėjo bendravimo galimybės, nes jie manė, kad kiti asmenys apie jų šeimą gali netinkamai galvoti, jaudinosi, ieškovė L. V. nenorėjo lankyti klasės tėvų susirinkimų, prastai jautėsi prieš kitų vaikų tėvus. Teismas pažymėjo, kad ieškovų sūnus apibūdinamas teigiamai – sumanus, stropus, žingeidus mokinys, kurio elgesys dėl atsakovų sūnaus veiksmų pasikeitė, jis tapo uždaresnis, suprastėjo mokymosi rezultatai, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovų sūnus neperėjo mokytis į kitą mokyklą, toliau tęsia mokymąsi toje pačioje klasėje, todėl konstatavo, kad mikroklimatas klasėje neblogas, M. V. joje jaučiasi neblogai ir netgi bendrauja su atsakovų sūnumi. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dydžio nustatymo, padarė išvadą, kad prašoma priteisti 40 000 Lt suma neatitinka patirtos neturtinės žalos, todėl nustatė, kad kiekvienam ieškovui atlygintina po 2000 Lt. Teismas pabrėžė, kad ieškovų reikalavimas, jog atsakovai atsiprašytų teismo salėje ir paneigtų paskleistus duomenis apie juos, yra moralinio pobūdžio, todėl negali įpareigoti to padaryti, o internetinio įrašo panaikinti techniškai neįmanoma.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovų ir atsakovų pateiktus apeliacinius skundus atmetė, tačiau pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: priteisė ieškovams po 890,25 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo lygiomis dalimis iš atsakovų.

Dėl garbės ir orumo įžeidimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2001) pripažįstama, jog garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: žinių paskleidimą (žinios – tai teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma, pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas); tai, kad žinios yra apie ieškovą (nustatyta, kad pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, kuriame jie paskelbti, aplinkiniai atpažintų asmenį, susijusį su paskleista žinia); tai, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (tai subjektyvusis kriterijus, reikia įvertinti aplinkybių visetą, kokie teiginiai, kokioje socialinėje, kultūrinėje aplinkoje jie paskleisti ir kokią reikšmę turi joje, o ne tik bendrinėje kalboje, kokia tekstinė duomenų paskleidimo konstrukcija, kokios kalbinės raiškos priemonės pavartotos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. v. UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, bylos Nr. 3K-3-411/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėja L. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-106/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-106/2011">3K-3-106/2011</a>), ir tai, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (galioja duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija – CK 2.24 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-507/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-507/2006">3K-3-507/2006</a>; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos”, bylos Nr. 3K-3-488/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. UAB „REJSPA“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2009).

Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog savo veiksmais atsakovų sūnus D. P. paskleidė viešoje erdvėje ieškovų garbę ir orumą žeminančius tikrovės neatitinkančius duomenis apie M. V., ieškovų šeimą, todėl nepilnamečio D. P. tėvai privalo atlyginti ieškovams tokių duomenų paskleidimu padarytą žalą (CK 2.24, 6.263, 6.275 straipsniai). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad D. P. tėvai neįrodinėjo, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės, neginčijo fakto, kad jų mažametis sūnus, būdamas namuose, nekontroliuojamas domėjosi pornografinio turinio produkcija internete ir, keršydamas bei siekdamas pažeminti ieškovų sūnų, išdalijo klasės vaikams pornografinio puslapio adresą su M. V. vardu ir pavarde.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovų sūnus savo neteisėtais veiksmais, išplatindamas mokykloje nepadoraus turinio tinklalapio www.homo.com adresą su įrašytais M. V. duomenimis, žinodamas, kad, įvedus šį adresą, kiekvienas asmuo pamatys po necenzūrinio pobūdžio nuotraukomis M. V. vardą ir pavardę, pasityčiojo iš mažamečio M. V., įžeidė jį ir jo tėvus bei taip pažemino jų garbę ir orumą. Aplinkybė, kad tinklapį sudaro nekintama pornografinio turinio vaizdų dalis, už kurios turinį D. P. nėra atsakingas, nepašalina atsakovų atsakomybės, nes ieškovų sūnaus M. V. vardas ir pavardė į kintamą tinklapio dalį buvo įrašyta atsakovų sūnaus D. P. iniciatyva, siekiant pažeminti M. V..

Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime išdėstytais argumentais, kasacinio teismo praktika, nurodė, kad neturtinės žalos nuotolių dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, jį įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pagal nebaigtinį neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašą, kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, įvertinęs kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtį, atsižvelgęs į pažeistas įstatymo saugomas vertybes. Neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas ir mažesnis nei reikalaujama, ypač įvertinus asmens reakcijos į jo pažeistas neturtines vertybes adekvatumą, individualius jausmus ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimas neviršija teismų praktikoje dažniausiai priteisiamų dydžių.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „S. L. International Transport“ v. UAB „Dinaka“, byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169/2006">3K-3-169/2006</a>), nes atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, bet yra asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti jį žeminantys duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovus atsiprašyti.

Taip pat teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 135 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; kt.), įvertinusi ieškovų pateikto ieškinio turinį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepakeitė ginčo dalyko ir pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teisėjų kolegija nurodė, kad, patenkinus ieškovų pagrindinį reikalavimą – dėl garbės ir orumo įžeidimo konstatavimo, pripažino, kad ieškinys iš esmės buvo patenkintas, t. y. ginčas iš esmės išspręstas ieškovų naudai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeitė (CPK 93 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėja L. P. ir kt., Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-106/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-106/2011">3K-3-106/2011</a>).

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai P. V. ir L. V. prašo teismų sprendimus panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai. Ieškovų kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Dėl neturtinės žalos dydžio. Ieškovų teigimu, bylą nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės, nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nenustatė, kokio dydžio neturtinė žala buvo padaryta nepilnamečiam M. V., o kokio – jo tėvams, todėl priteisė neadekvatų padarytam teisės pažeidimui neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovų nuomone, nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai neįvertino visų reikšmingų šiam klausimui spręsti aplinkybių: to, kad garbės ir orumo įžeidimas įvyko mokykloje, moksleivių patyčių, kurios yra vienas iš pagrindinių veiksnių, žalojančių vaikų psichinę sveikatą ir trukdančių saugiai jaustis mokykloje, namuose, gatvėje, pagrindu; nebuvo įvertintas neteisėtais atsakovo veiksmais pažeistos vertybės pobūdis, t. y. teismai neišsiaiškino, į kokią asmeninę neturtinę ar turtinę vertybę buvo kėsintasi, kokia jos vieta, reikšmė sociume vyraujančioje ir paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, nesivadovauta taisykle, kad kuo svarbesnė vertybė – tuo labiau ji turi būti ginama. Vaiko teisės į garbės ir orumo gynimą papildomai konkretizuojamos Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje – vaikas negali būti neteisėto kėsinimosi į garbę ir reputaciją objektas, taip pat Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, o teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. ir kt. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-357/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-357/2008">3K-3-357/2008</a>). Teismai turėjo atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, galimybę atlyginti priteisiamą žalą, įvertinti absoliučiai visas reikšmingas bylos aplinkybes, remdamiesi įstatymo ir teismų praktikos suformuotais objektyviaisiais ir subjektyviaisiais kriterijais žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. V. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2010">3K-3-560/2010</a>; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. ir kt. v. A. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-281/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-281/2012">3K-3-281/2012</a>). Teismai, anot ieškovų, turėjo ypatingą dėmesį skirti tokiems veiksniams, kaip melagingų duomenų paplitimo mastas, laipsnis, asmenų, susipažinusių ar turėjusių potencialią galimybę su paskleistais duomenimis susipažinti skaičius, sudėtis, paskleistos informacijos pobūdis, turinys, duomenų paskleidimo ar kitokio asmens teisių pažeidimo forma, būdas, žalos padariusio asmens elgesys po žalos padarymo, tačiau to nedarė.

Kasatorių teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos pažeidus asmens garbę ir orumą priteisimo, vidutinis neturtinės žalos atlyginimo dydis – 5000 Lt, todėl šiuo atveju bylą nagrinėję teismai priteisė daug mažiau, tik po 2000 Lt. Ieškovų manymu, atsižvelgiant į nepilnamečių teisės į garbės ir orumo gynimą, kad šiais pažeidimais pažeidžiamos vaiko fundamentaliausios prigimtinės neturtinės vertybės, sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs ir skausmingi, yra pagrindas priteisti nukentėjusiesiems didesnę piniginę kompensaciją, negu kitų vertybių pažeidimo atvejais. Ieškovai nurodo, kad teismai turėtų siekti protingos pusiausvyros tarp dviejų neturtinės žalos atlyginimo tikslų: realaus kompensavimo už patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, reikalaujančio, kad priteista kompensacija būtų pajėgi suteikti pakankamai teigiamų emocijų nukentėjusiajam, atkurti jo pažeistą psichofizinę pusiausvyrą ir gerovę, įvertinus jo įprastą gyvenimo būdą, aplinką, pomėgius ir įpročius, tačiau kartu ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, jo auklėjamojo poveikio, išvengiant nubaudimo ir atsitiktinumo elementų deliktiniame santykyje.

Dėl proceso teisės normų netinkamo taikymo. Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas į procesą neįtraukė jų sūnaus – M. V.. Teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto dalyvauti asmens teisių ir pareigų, ir tai yra absoliutus CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas sprendimo negaliojimo pagrindas.

Kasaciniu skundu atsakovai L. P. ir R. P. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Dėl garbės ir orumo įžeidimo konstatavimo. Pagal byloje esantį Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos raštą, nustatyta, kad internetinis tinklalapis www.homo.com suteiktas nežinomam asmeniui Jungtinėse Amerikos Valstijose ir gali būti panaikintas tik JAV teismo sprendimu. Tinklalapyje yra užrašas, kad ši svetainė naudoja pakaitos simbolius ir ji yra pokštas, kuris nėra prieš ką nors nukreiptas. Remdamiesi tuo atsakovai nurodo, kad jų sūnus nesukūrė šio tinklalapio ir jame neįrašė ieškovų sūnaus vardo bei pavardės, o tik užrašė nurodyto puslapio adresą ieškovų sūnui ant lapelio, jog šis galėtų pats įeiti į tą puslapį ir pasižiūrėti; kitiems šio adreso nedalijo, nesiūlė jame įrašyti ieškovo sūnaus duomenų ir pasižiūrėti. Teismai, anot atsakovų, nepagrįstai nustatė, kad ši informacija apie V. šeimą buvo paskleista mokykloje.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad atsakovų sūnus išdalijo klasės vaikams pornografinio puslapio adresą su M. V. pavarde, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. D. P. savo veiksmais negalėjo pakeisti (nustatyti) internetinėje svetainėje esančios informacijos taip, kad ji būtų nukreipta užgauliai pažeminti M. V. ir jo šeimos narius, jos nesukūrė, tinklalapio turinio viešai nedemonstravo. Tinklalapį parengė jį administruojanti bendrovė „eNom“ JAV, egzistuojanti viešai, todėl atsakovų sūnus, nurodydamas tinklalapio adresą ieškovų sūnui, tos viešosios informacijos esmės ir ten rodomos vaizdo medžiagos neiškraipė, negali už tai atsakyti, kai, be to, teismai pripažino, kad šio tinklalapio panaikinti neįmanoma. M. V. taip pat patvirtino, kad jis asmeniškai to tinklalapio nežiūrėjo, kas jame pavaizduota – nežino (Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis) atsakovų sūnus tik pasakė ieškovų sūnui, kur jis gali pasižiūrėti, o šis savanoriškai supažindino su tokia informacija kitus asmenis, todėl žinių paskleidimo fakto nėra, žinios išsakytos asmeniui, kurį jos liečia. Nurodytoje tinklalapio svetainėje aiškiai pasakyta, kad tai pokštas, nenukreiptas prieš ką nors, todėl tokia informavimo priemonė perkeltine prasme, alegorine forma leidžianti suprasti apie turimas omenyje tam tikro elgesio neigiamas savybes, negali sudaryti įžeidimo požymių, pats asmuo atsidaro tinklalapį ir pats įrašo jame savo žodį, o jame esantį turinį gali vertinti pagal savo požiūrį, t. y. taikyti sau ar ne. Teismai neišanalizavo viso tinklalapio konteksto, parašytų aplinkybių, konstrukcijos ir neįvertino ten esančių užrašų, kad tai yra pokštas, to, kad, ten įrašius kintamą tinklalapio dalį, t. y. bet kokį žodį, pasirodo tie patys statinės dalies vaizdai ir tekstas, ten vaizduojamas tik tariamas, laikinas tinklalapis su įvestu pavadinimu, o jį užvertus – pasinaikina įrašytas žodis ir tas žodis tinklalapyje neišlieka. Nuoroda www.m.v.homo.com neegzistuoja ir tinklalapyje neišlieka, kol tų žodžių neįrašysi iš naujo, ieškovai patys įrašydavo ir įvesdavo savo duomenis bei žiūrėdavo tinklalapį, o tai negali būti laikoma žinių paskleidimu.

Dėl proceso teisės normų netinkamo taikymo. Atsakovų teigimu, ieškovai, pareikšdami savo reikalavimus dėl garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo, turėjo tiksliai nurodyti, kokios paskelbtos žinios yra žeminančios jų garbę ir orumą, pateikti argumentus, dėl kurių šios žinios laikomos tokiomis, ir t. t., tačiau tokių įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikė. Atsakovų teigimu, įvertinus ieškovų pateiktą ieškinį, jo dalyką bei pagrindą, akivaizdu, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas iš esmės pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą, nepagrįstai sprendė, kad ieškovų sūnaus garbė ir orumas buvo įžeisti ne dėl tinklalapio www.m.v.homo.com sukūrimo, kaip įrodinėjo ieškovai tiek paduotu ieškiniu, tiek teismo procese, o D. P. užrašius ant lapelio šio tinklalapio pavadinimą, kuriame buvo nurodyti ieškovų sūnaus vardas ir pavardė, taip pat kad tai palietė ir jo tėvus, nors ieškovai tokių argumentų nekėlė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovų nuomone, bylą nagrinėję teismai nesilaikė CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo, draudimo keisti, plėsti ieškinio dalyką, peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis), bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-74/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-74/2008">3K-3-74/2008</a>, ir kt.).

Šiaulių apygardos teismas neanalizavo atsakovų apeliacinio skundo argumentų, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas iš esmės pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą, o apsiribojo Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo dalies citatomis, pateikė dalį skirtingų kasacinio teismo išaiškinimų, kurie nesusiję su nagrinėjama situacija ir ginčo teisine problema, todėl neatskleidė šios ginčo teisinės problemos esmės, nepaneigė apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nepagrįsdamas to jokiais teisiniais argumentais, motyvais ir įrodymais, įstatymo pagrindu, tik vienu sakiniu konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepakeitė nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, taip netinkamai taikydamas CPK 320 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. Atsakovų manymu, kasacinio teismo išaiškinimas, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo detaliai pasisakyti dėl kiekvieno apelianto skundo motyvų, šiuo atveju netaikytinas, nes taip būtų paneigta apelianto teisė instancine tvarka patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą. Atsakovų apeliacinio skundo motyvai, jų nuomone, buvo savarankiški, skirtingi ir esminiai, o pasisakius tik dėl dalies iš jų, be to, neargumentuotai, nebuvo išspręsta apeliaciniame skunde kelta teisės problema.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat peržengė apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnis) bei priėmė blogesnį teismo sprendimą apelianto (atsakovų) atžvilgiu (CPK 313 straipsnis). Atsakovų teigimu, apeliantams L. ir P. V. neprašant keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliacinės instancijos teismas peržengė jų subjektyvia valia nustatytas apeliacinio skundo ribas, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perskirstė jas. Kadangi kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys nebuvo pakeistos, t. y. ieškovų ieškinys nebuvo tenkinamas didesne apimtimi nei pirmosios instancijos teisme, tai apeliacinės instancijos teismas be pagrindo perskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp ginčo šalių. Tokių aktyvių teismo veiksmų šios kategorijos civilinėse bylose negalima pagrįsti įstatyme įtvirtintomis išimtimis, kai yra galimas apeliacinio skundo ribų peržengimas (CPK 320 straipsnis), kai juolab teismas, nagrinėdamas bylą, nepranešė nei žodžiu, nei kita forma ginčo šalims apie savo ketinimą peržengti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas (CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai). Apeliacinės instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo praktika pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, visiškai neatitinka nagrinėjamo atvejo faktinės situacijos, todėl ja apskritai neturėjo būti vadovaujamasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-106/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-106/2011">3K-3-106/2011</a> buvo pareikštas simbolinis 1 Lt reikalavimas neturtinei žalai atlyginti, todėl joje patenkinus ieškovų pagrindinį reikalavimą, teismas pripažino, kad ieškinys iš esmės tenkintas, t. y. ginčas iš esmė išspręstas ieškovo naudai, o nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimai buvo visiškai kiti, prašyta atlyginti net 40 00 Lt neturtinę žalą, atsiprašyti ieškovų, panaikinti internetinį puslapį, todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies patenkino ieškinį, priteisdamas iš viso 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Joje taip pat nustatyta, kad ieškinyje taip pat turi būti nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Reiškiant ieškinį teisme, privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą (ieškinio dalyką). Suinteresuotas asmuo, nurodydamas ieškinio dalyką, kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.137 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimas ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti.

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2012">3K-3-425/2012</a>).

Nagrinėjamu atveju ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė faktines aplinkybes: kad atsakovų sūnus D. P. mokykloje dalijo ketvirtos klasės mokiniams, taip pat ir ieškovų sūnui, internetinį adresą: www.m.v.homo.com ir siūlė jį pasižiūrėti. Šiame jo nurodytame internetiniame puslapyje, iliustruojant pornografinio turinio vaizdine medžiaga, rašomi nepadorūs, užgaulūs ir žeminantys keiksmažodžiai, necenzūriniais žodžiais vadinamas ne tik ieškovų sūnus, bet taip atsiliepiama ir apie juos pačius, t. y. visą V. šeimą. Peržiūrint nurodytu internetiniu adresu surandamą internetinį puslapį, susidaro įspūdis, kad šio puslapio autoriai yra ieškovai. Puslapio turinys nėra priimtinas moralės požiūriu, ypač nepilnamečiams vaikams.

Esant tokiems paskleistiems duomenims, ieškovai gana aiškiai ir išsamiai išdėstė faktinį ieškinio pagrindą bei išreiškė aiškų reikalavimą (dalyką) – paneigti garbę ir orumą žeminančias žinias ir priteisti iš atsakovų dėl to patirtą neturtinę žalą. Nors ieškovai reiškė ir kitus reikalavimus, bet iš teismų sprendimų matyti, kad būtent taip buvo suprastas ieškovų pareikštas ieškinio dalykas. Patikslintame ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu ieškovai aiškiai išreiškė savo poziciją, kad jų šeimos narių (M. V., L. V. ir P. V.) garbę ir orumą pažemino (vartojama sąvoka „įžeidė“ nekeičia reikalavimo esmės) būtent atsakovų nepilnamečio sūnaus atlikti veiksmai: užrašant ant popieriaus lapelių internetinio adreso su ieškovų sūnaus vardu ir pavarde ir jų išdalijimas kitiems moksleiviams, taip skatinant kitus asmenis įvesti nurodytą ieškovų sūnaus internetinį adresą vardą ir pavardę interneto naršyklėje ir jo pagrindu pasižiūrėti tokio internetinio puslapio turinį su pornografine medžiaga ir užgauliais ieškovų, jų sūnaus apibūdinimais, necenzūriniais žodžiais ir keiksmažodžiais. Atsižvelgiant į tai, atsakovų kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nesilaikė CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo, draudimo keisti, plėsti ieškinio dalyką, peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis), bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-74/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-74/2008">3K-3-74/2008</a>, formuojamos teismų praktikos šiuo aspektu yra nepagrįsti, nes teismų priimti sprendimai yra dėl ieškovų pareikšto reikalavimo – garbės ir orumo gynimo.

Dėl procesinės nepilnamečio vaiko padėties byloje dėl garbės ir orumo gynimo

Nepilnamečio asmens garbė ir orumas materialiosios teisės prasme ginami bendrais CK įtvirtintais pagrindais, nes kiekvienas fizinis asmuo įgyja civilinį teisnumą nuo gimimo momento (CK 2.1 straipsnis, 2.2 straipsnio 1 dalis). Taigi, vaikas nuo jo gimimo turi teisę, kad nebūtų skleidžiami duomenys, žeminantys garbę ir orumą. Draudimas žeminti vaiko garbę ir orumą yra įtvirtintas ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 „Dėl Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“) 16 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaikas neturi patirti neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją.

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teisės ir vertybes: teisę į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę ir orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir t. t. (CK 1.114 straipsnis), todėl asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi, reikalavimą apginti garbę ir orumą paprastai pareiškia pats asmuo, kurio garbė ir orumas pažeistas. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

Kai paskleisti tikrovės neatitinkantys, garbę ir orumą žeminantys duomenys apie nepilnamečius iki keturiolikos metų, reikalavimą paneigti juos gali pareikšti jų tėvai, globėjai ar rūpintojai, nes šie yra atstovai pagal įstatymą (CPK 54 straipsnis, 38 straipsnio 4 dalis). Jie taip pat turi teisę pareikšti ir reikalavimą atlyginti tokio vaiko patirtą neturtinę žalą. Tokius reikalavimus gali pareikšti ir kuratorius (CPK 39 straipsnis), kuris veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Nepilnametis vaikas byloje yra ieškovas, tačiau jo vardu procesinius veiksmus atlieka minėti atstovai.

Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad jų nepilnametis vaikas M. V. dėl savo amžiaus (iki 14 metų) negali būti ieškovas, todėl jo patirtą 25 000 Lt neturtinę žalą prašė priteisti jiems, ieškovams – P. V. ir L. V., kaip M. V. atstovams pagal įstatymą. Taip pat nurodyta, kad asmeniškai L. V. dėl nurodyto garbės ir orumo įžeidimo patyrė 10 000 Lt neturtinės žalos, o P. V. – 5000 Lt, visą sumą prašė priteisti būtent ieškovams, kiekvienam po 20 000 Lt. Taigi, ieškovai, kaip M. V. atstovai pagal įstatymą, reiškė reikalavimą priteisti jo patirtą neturtinę žalą dėl garbės ir orumo įžeidimo bei, suvokdami save kaip nukentėjusius asmenis, prašė atlyginti ir jų pačių patirtą neturtinės žalos dydį.

Ieškovų kasaciniame skunde teigiama, kad jų nepilnametis sūnus M. V. turėjo būti įtrauktas byloje ieškovu, o to teismams neatlikus, byloje buvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kasacinio skundo argumentas iš dalies pagrįstas. Nepilnametis M. V., prašant priteisti būtent jo patirtą neturtinę žalą, byloje turėjo būti ieškovas, tačiau, kita vertus, viso civilinio proceso metu ieškovai teigė ir nurodė, kad ieškinys paduotas ir neturtinės žalos atlyginimo prašoma ne tik jų asmeniškai, bet ir jų nepilnamečio sūnaus vardu, kurio atstovai pagal įstatymą jie yra. Jų sūnaus M. V. patirtos neturtinės žalos atlyginimą prašyta priteisti jiems, kaip jo atstovams pagal įstatymą. Teismai, nagrinėdami bylą, taip pat vertino kriterijus, pagal kuriuos nustatė M. V. patirtos neturtinės žalos dydį bei kartu ieškovų, o būtent ieškovės L. V., patirtus išgyvenimus ir jai atlygintiną neturtinę žalą. Nors teismai, motyvuodami priimtus procesinius sprendimus ir priteisdami neturtinės žalos atlyginimą, neišskyrė, kokio dydžio žalą patyrė M. V., o kokio – jo tėvai, tačiau iš nurodytų argumentų darytina išvada, kad teismai įvertino tiek M. V., tiek jo tėvų išgyvenimus ir neturtinę žalą dėl atsakovų sūnaus netinkamo poelgio. Konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai vertino D. P. padaryto veiksmo neigiamus padarinius visai V. šeimai, kartu ir pačiam M. V.. Pabrėžtina, kad pateikdami apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo ieškovai nekvestionavo M. V. procesinės padėties byloje, tai nebuvo jų pateikto apeliacinio skundo argumentas. Ta aplinkybė, kad ne visos CPK nuostatos dėl ieškovo nepilnamečio vaiko procesinės padėties ir teisių tiksliai buvo įvykdytos, t. y. ieškinyje vaikas nebuvo formaliai nurodytas ieškovu, šiuo atveju pagal bylos aplinkybes nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl to priimti neteisingi teismų sprendimai. M. V. teisės ir teisėti interesai, priteisiant jo patirtos neturtinės žalos atlyginimą tėvams (atstovams pagal įstatymą), kai byloje buvo įvertinti M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jo išgyvenimai, elgesio kaita po D. P. poelgio, nebuvo pažeisti. Juolab kad iš kasacinio skundo argumentų negalima daryti išvados, jog tėvai veikia priešingai savo vaiko interesams. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad neturtinės žalos dydžio neišskyrimas M. V. nagrinėjamoje byloje nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl garbės ir orumo žeminančių žinių paskleidimo

Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas (Konstitucijos 21 straipsnis). Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas CK 2.24 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-390/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-390/2008">3K-3-390/2008</a>; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-97/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-97/2011">3K-3-97/2011</a>; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-507/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-507/2006">3K-3-507/2006</a>; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-106/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-106/2011">3K-3-106/2011</a>). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-507/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-507/2006">3K-3-507/2006</a>). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais.

Nustačius, kad egzistuoja visi nurodyti elementai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, atsižvelgiant į ieškovo (-ų) pasirinktą jų pažeistų teisių gynimo būdą, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant tokiam ieškinio reikalavimui, ir nustatytinų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (CK 6.250 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti visi būtini kriterijai sprendžiant dėl garbės ir orumo įžeidimo konstatavimo. Duomenys buvo paskleisti: atsakovų sūnus D. P. klasės draugams, mokyklos mastu, paskleidė informaciją (raštu ir žodžiu) apie internetinį adresą www.homo.com su ieškovų sūnaus vardu ir pavarde jame; kaip patvirtino ir liudytoja T. A., klasėje buvo kilęs sambrūzdis tarp vaikų dėl atsakovų sūnaus nurodyto internetinio tinklalapio adreso su ieškovų sūnaus vardu ir pavarde bei tinklalapio turinio – pornografinio tipo vaizdelių su nepadoriais, necenzūriniais, įžeidžiančiais užrašais apie patį M. V. ir jo šeimos narius; kai kurie vaikai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes buvo įvedę D. P. nurodytą internetinį adresą internetinėje naršyklėje ir matė jo turinį. Taigi, informacija apie nurodytą internetinį tinklalapį buvo žinoma (perduota) ne tik pačiam nukentėjusiajam M. V., bet ir kitiems jo klasės mokiniams, auklėtojai, t. y. tretiesiems asmenims. Faktas, kad žinios yra apie ieškovą, akivaizdus, nes D. P. platino internetinį adresą: www.m.v.homo.com, t. y. su aiškiai nurodytu ieškovų sūnaus vardu ir pavarde. Paskleistos žinios neatitiko tikrovės ir žemino asmens garbę ir orumą – bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino ne tik internetinio adreso pavadinimą su ieškovų sūnaus vardu ir pavarde, bet ir kompleksiškai visą nurodytame internetiniame puslapyje esančią informaciją, t. y. kad interneto naršyklėje įvedus D. P. platintą internetinį adresą, atsidarydavo internetinis puslapis, kuriame buvo užrašytas ieškovų sūnaus vardas ir pavardė, jis, jo šeimos narys (motina) vadinami necenzūriniais žodžiais, taip pat M. V. – homoseksualios orientacijos asmeniu, nors tuo metu šiam buvo tik devyneri metai, taip pat buvo nurodyti keiksmažodžiai, o visi užrašai iliustruoti nederamo – pornografinio turinio vaizdiniu, tai neabejotinai žeidė ir žemino tiek M. V., tiek jo šeimos narius – tėvus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai, įvertinę visus būtinus kriterijus, pagrįstai konstatavo esant M. V. ir jo tėvų garbės ir orumo įžeidimą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Ieškovų teigimu, jiems priteistas atlygintinos neturtinės žalos dydis nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir yra per mažas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, bei proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar teismas, priteisdamas konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė įstatymo nustatytus kriterijus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, yra teisės klausimai, sudarantys pagrindą vertinti teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą kasaciniame teisme (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.

Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNTUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-255/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-255/2005">3K-7-255/2005</a>; kt.).

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju.

Minėta, kad teismai, iš dalies tenkindami ieškovų patikslintą ieškinį, priteisė ieškovams, kiekvienam, t. y. L. V. ir P. V., po 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, analizavo tiek M. V., tiek jo šeimos (tėvo ir motinos – ieškovų) patirtos neturtinės žalos aspektus, nurodė, kad, pasirinkus netinkamą formą, kaip atkeršyti M. V., atsakovų sūnus D. P. jį įžeidė, įskaudino, sukėlė neigiamas emocijas jo tėvams, kuriems sumažėjo bendravimo galimybės, nes jie manė, kad kiti apie jų šeimą gali netinkamai galvoti, dėl to jie jaudinosi, ieškovė L. V. nenorėjo lankyti klasės vaikų tėvų susirinkimų, o pats M. V. tapo uždaresnis, suprastėjo jo mokymosi rezultatai, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovų sūnus nepakeitė mokyklos, tęsė mokymąsi toje pačioje klasėje, todėl pripažino, kad klasėje vis dėlto yra neblogas mikroklimatas. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Konstitucinio Teismo praktika, CK ir teismų praktikoje suformuotais kriterijais, kurių pagrindu nustatomas atlygintinas patirtos neturtinės žalos dydis bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nustatytas ir priteistas ieškovams atlygintinas neturtinės žalos dydis – 4000 Lt – yra pagrįstas ir teisingas.

Bylą nagrinėję teismai, nustatydami priteistinos žalos dydį, įvertino reikšmingas aplinkybes (veiksnius): M. V. elgsenos pasikeitimus po D. P. veiksmų – suprastėjusius jo mokymosi rezultatus, padidėjusį uždarumą, taip pat tai, kad jis neperėjo mokytis į kitą mokyklą, toliau mokosi kartu su atsakovų sūnumi, netgi bendrauja su juo, taip pat buvo įvertinti ir ieškovų (P. V. ir L. V.) patirti išgyvenimai, sumažėjusios jų bendravimo galimybės, nenoras lankytis klasės vaikų tėvelių susirinkimuose mokykloje, nes visi žino, apie paskelbtą nederamą internetinį puslapį ir kt. Konstatuotina, kad buvo įvertinti reikšmingi neturtinės žalos dydžiui nustatyti veiksniai, neigiami atsakovų sūnaus elgesio padariniai ir laikantis įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, tik byloje pateiktų įrodymų visumos pagrindu, pagrįstai priteistas iš viso 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovų teiginiai, kad taip teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu – nepagrįsti, nes kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinus konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekiant teisingo kompensavimo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, įvertinus kasacinio teismo nagrinėtas bylas, kuriose buvo sprendžiamas neturtinės žalos priteisimo klausimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinėje instancijoje

Kasatorių L. P. ir R. P. teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jas perskirstė.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo pakeistas ar panaikintas, atsakovų kasacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo apeliacinės instancijos teisme yra pagrįsti ir ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą ir priteistą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. sausio 9 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 71,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos priteistinos iš lygiomis dalimis iš šalių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Iš kasatorių P. V. ir L. V. priteistina 580 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, kurio mokėjimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį ieš esmės palikti nepakeistą.

Iš Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutarties rezoliucinės dalis pašalinti nuorodą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Priteisti iš P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,80 Lt (septyniolika litų 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,80 Lt (septyniolika litų 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 17,80 Lt (septyniolika litų 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 17,80 Lt (septyniolika litų 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 290 (du šimtus devyniasdešimt) Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 290 (du šimtus devyniasdešimt) Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Zigmas Levickis

Pranas Žeimys