Dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

Teismingumo byla Nr. T-2

Teisminio proceso Nr. Nr.2-19-3-01309-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2013 m. sausio 10 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininko), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Jurbarko rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. D., trečiajam asmeniui Jurbarko rajono 1-ajam notarų biurui dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

n u s t a t ė :

Ieškovė V. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo:

panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2007-10-11 įsakymo Nr. V-2026 „Dėl Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 1 priedo 11 punktą dėl Jurbarko rajono Skirsnemunės seniūnijos Vytėnų kadastro vietovės 2007 metų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo,

panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2009-12-07 įsakymą Nr. V-3271 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1954-8306, pardavimo S. D. Jurbarko rajone,

pripažinti negaliojančia 2009-12-18 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o S. D. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1954-8306, esantį (duomenys neskelbtini).

taikyti dvišalę restituciją natūra, t. y. parduotą valstybinės žemės sklypą atsakovui S. D. grąžinti valstybės nuosavybėn, o iš valstybės biudžeto grąžinti S. D. piniginę sumą, sumokėtą už įsigytą valstybinės žemės sklypą.

Ieškovė nurodo, kad Žemės reformos žemėtvarkos projekto metu atsakovui S. D. 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant ieškovės V. B. teises bei teisėtus interesus, t. y. į suformuoto žemės sklypo ribas nepagrįstai buvo įtrauktas betonu grįstas kelias, kuris buvo vienintelis privažiavimas ieškovei prie jai priklausančio pastato - remonto dirbtuvių dalies. Tokiais neteisėtais veiksmais buvo atimta teisė ieškovei ateityje formuoti valstybinės žemės sklypą apie jai priklausančio pastato - remonto dirbtuvių dalį. Norint atstatyti ieškovės pažeistas teisės nėra kito teisinio būdo kaip tik panaikinti šį žemėtvarkos projekto autoriaus neteisėtai suformuotą žemės sklypo projektą. Panaikinus aukščiau minėtus administracinius aktus, kurių pagrindu atsakovui S. D. suformuotas 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemė sklypas ir leista jį pirkti, pripažintina negaliojančia ir jų pagrindu 2009-12-18 sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities viršininko administracijos įgalioto asmens Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Š., pardavė, o S. D. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1954-8306, esantį (duomenys neskelbtini).Pripažinus neteisėtai suformuoto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir administracinius aktus, kuriais buvo suformuotas žemės sklypas ir leista jį įsigyti S. D., negaliojančiais, taikytina dvišalė restitucija natūra ir visos ginčo sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį (CK 6.145 str., 6.146 str.), tai yra parduotas valstybinės žemės sklypas atsakovui S. D. grąžintinas valstybės nuosavybėn, o iš valstybės biudžeto grąžintina S. D. piniginė sumą, sumokėta už įsigytą valstybinės žemės sklypą.

Jurbarko rajono apylinkės teismas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė V. B. prašo panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtus aktus ir pripažinti sutartį negaliojančia. Nagrinėjamoje byloje ginčas teismingas ir bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismui. Teismui kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendros kompetencijos ar administraciniam teismui, nuspręsta kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją rūšinio bylos teismingumo klausimui spręsti.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Byloje keliami reikalavimai skirtingos teisinės prigimties. Pirmasis reikalavimas kyla iš administracinių teisinių santykių, nes prašoma panaikinti viešojo administravimo subjekto įsakymą dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Antrasis reikalavimas kyla taip pat iš administracinių teisinių santykių, nes prašoma panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą įsakymą, kuriuo nusprendžiama parduoti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą atsakovui. Pagal ABTĮ 15 straipsnį tokie ginčai teismingi administraciniams teismams.

Trečiasis ir ketvirtasis reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio – pripažinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais nagrinėjamoje byloje konstatuoja būtent civilinius teisinius santykius. Ieškinio pareiškimo dienai ginčijamosios civilinės teisinės pasekmės (administracinių aktų pagrindu) yra atsiradusios, ir dėl jų civilinės teisės reglamentuojamų santykių požiūriu turės spręsti bylą nagrinėjantis teismas (dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo). Vertinant bylos aplinkybių visumą matyti, kad jos sudaro juridinių faktų sudėtį, kurios pagrindu kilo civilinės teisinės pasekmės, t. y. atsirado atitinkami nuosavybės santykiai dėl ginčo sklypo, kuriuos ieškovė ir siekia paneigti, gindama savo pažeistas teises (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 18 d. nutartį byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacinionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kazlų rūdos savivaldybė, D. Z., J. B., G. B., trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba, 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį byloje Kauno apygardos prokuratūra v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Zeuss capital“; 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį byloje Kauno apygardos prokuratūros prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba, UAB „Festina“ ir kiti). Remiantis šiais argumentais, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. D., trečiajam asmeniui Jurbarko rajono 1-ajam notarų biurui dėl administracinių akto panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia grąžinti Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Juozas Šerkšnas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas

Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas

Česlovas Jokūbauskas

teisėjas

Dainius Raižys