Civilinė byla Nr. 3K-3-98/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01960-2011-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. B. (V. B.) ir J. S. (J. S.) ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami darbo sutarties nutraukimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir įrodymų vertinimo klausimai.
Ieškovai V. B. ir J. S. prašė teismo pripažinti neteisėtu su atsakovu AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytų darbo sutarčių nutraukimą, grąžinti juos į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą neteisėto atleidimo iš darbo laikotarpį.
Ieškovas V. B. atsakovo įmonėje dirbo nuo 2006 m. balandžio 7 d. šilumvežio mašinisto padėjėju, o nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2011 m. kovo 9 d. – šilumvežio mašinistu; ieškovas J. S. dirbo šilumvežio mašinisto padėjėju nuo 2007 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. kovo 9 d. Ieškovų teigimu, 2011 m. vasario 10 d. patikrinimo metu atsakovo atstovai ir policijos pareigūnai aukštos įtampos kabelių spintoje surado 600 blokų baltarusiškų cigarečių, kurios ieškovams nepriklausė. 2011 m. kovo 9 d. atsakovas įteikė ieškovams įsakymus dėl atleidimo iš darbo. Atsakovas nepagrįstai taikė ieškovams griežčiausią drausminę nuobaudą, t. y. atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas, Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto 16 punktas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. Į-203 patvirtinto Šiurkščių drausmės pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat keleivių vežimo bei aptarnavimo ir krovinių bei objektų saugumo taisyklių pažeidimų ir darbuotojų, atleidžiamų iš darbo nederinant su profesinių sąjungų organizacija, sąrašo (toliau – generalinio direktoriaus 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. Į-203 patvirtintas Šiurkščių drausmės pažeidimų sąrašas) 14 punktas). Ieškovų teigimu, atsakovas nepareikalavo iš ieškovų raštu pasiaiškinti dėl įvykio aplinkybių, be to, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, nepagrįstai atleido juos iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 10 d. atsakovo atstovai kartu su policijos pareigūnais Stasylų geležinkelio stotyje atliko tikslinį patikrinimą, kurio metu buvo apžiūrėtas ieškovų valdomas traukinys Nr. 2924 su šilumvežiu Nr. 2M62M-0673, vykęs kelio ruožu Lyda–Vaidotai. Buvo nuspręsta palydėti traukinį iki paskyrimo stoties ir atlikti nuodugnią šilumvežio apžiūrą Vaidotų prekinių šilumvežių eksploatavimo ceche. Atlikus šilumvežio apžiūrą, jo sekcijos „B“ elektros lygintuvų spintoje buvo rasta 600 pakelių cigarečių „Premier“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. 2011 m. vasario 10 d. ieškovai pateikė atsakovui pasiaiškinimus, kuriuose nurodė, jog jiems nėra žinoma, iš kur atsirado cigaretės šilumvežyje. 2011 m. kovo 8 d. operatyvinio pasitarimo metu konstatuota, kad ieškovai neteisėtai laikė (ir gabeno) cigaretes iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos teritoriją atsakovo šilumvežiu, todėl nuspręsta juos atleisti iš darbo už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. neįformintų daiktų vežimą per Lietuvos valstybės sieną. Darbo sutartys su ieškovais buvo nutrauktos DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto, Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto 16 punkto ir generalinio direktoriaus 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. Į-203 patvirtinto Šiurkščių drausmės pažeidimų sąrašo 14 punkto pagrindu.
Vyriausybės 1995 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 118 patvirtinto Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto 16 punkte nustatyta, kad darbuotojai, kurių darbas tiesiogiai susijęs su traukinių eismu, keleivių aptarnavimu ir krovinių bei objektų saugumo užtikrinimu, gali būti atleidžiami iš darbo už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, keliantį grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat už keleivių vežimo bei jų aptarnavimo ir krovinių bei objektų saugumo taisyklių šiurkštų pažeidimą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. Į-203 patvirtintas Šiurkščių drausmės pažeidimų sąrašas, kurio 14 punkte nustatyta, jog prie šiurkščių drausmės pažeidimų priskirtini ir tokie pažeidimai kaip įstatymo nustatyta tvarka neįformintų daiktų vežimas per Lietuvos valstybės sieną. 2007 m. ieškovai pasirašytinai buvo supažindinti su Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statutu, Lokomotyvo brigados narių pareigine instrukcija ir generalinio direktoriaus 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. Į-203 patvirtintu Šiurkščių drausmės pažeidimų sąrašu.
Liudytojai R. V. ir V. U. patvirtino, kad patikrinimo metu ieškovams priklausančiuose krepšiuose buvo rasti apie 50 l talpos juodi maišai, naudojami kaip priemonės kontrabandinėms cigaretėms sudėti. Iki įvykio, t. y. nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. vasario 4 d., šilumvežiui Nr. 2M62M-0673 atliktas pirmos apimties einamasis remontas UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depe; apžiūros metu pašalinių daiktų nerasta. Šilumvežis po einamojo remonto, t. y. nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 10 d. iš Lietuvos Respublikos nebuvo išvykęs ir tik 2011 m. vasario 10 d. ieškovų lokomotyvo brigada pirmą kartą išvyko už Lietuvos Respublikos ribų – į Baltarusijos Respublikos Lydos stotį.
Teismas sprendė, kad ieškovai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. veiksmus, atitinkančius DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto dispoziciją. Tai, kad ieškovai neigė savo kaltę, kad administracinio teisės pažeidimo byla V. B. nutraukta, nepaneigia ieškovų neteisėtų veiksmų – neteisėto cigarečių gabenimo (ir laikymo) iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją, nes byloje pakako duomenų darbo drausmės pažeidimui, nustatytam generalinio direktoriaus 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. Į-203 patvirtinto Šiurkščių drausmės pažeidimų sąrašo 14 punkte, konstatuoti. Teismas pažymėjo, kad ieškovų neteisėtai veikai įrodyti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas, ir tai atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią darbuotojo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB,,Grasta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-615/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-615/2007">3K-3-615/2007</a>). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, CPK 176 straipsnio 1 dalimi, 185 straipsniu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. ir kt. v. A. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2009">3K-3-526/2009</a>; kt.).
Drausminė atsakomybė gali kilti darbuotojui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo kaltė (DK 234 straipsnis). 600 pakelių cigarečių neįformintas įvežimas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos teritoriją atsakovui priklausančiu šilumvežiu dėl veikos pobūdžio yra sunkus drausminis nusižengimas, dėl to atsakovas, kaip ypatingos reikšmės subjektas, pagrįstai jį įtraukė į šiurkščių drausmės pažeidimų, kuriuos padarius atsakovas turi teisę atleisti darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva, sąrašą. Atsižvelgiant į ieškovų vykdytas darbo funkcijas ir padarytą darbo pareigų pažeidimą, drausminės nuobaudos rūšis – atleidimas iš darbo – ieškovams parinkta laikantis DK 238 straipsnio reikalavimų ir yra adekvati padaryto pažeidimo sunkumui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 20 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pripažino ieškovų atleidimą iš darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir grąžino juos į ankstesnį darbą, priteisė iš atsakovo ieškovui V. B. 135,15 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, šį darbo užmokestį sumažinant sumomis, kurios jam buvo išmokėtos kaip darbo užmokestis UAB Geležinkelio tiesimo centre priverstinės pravaikštos AB „Lietuvos geležinkeliai“ metu, priteisė iš atsakovo ieškovui J. S. 110,77 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo santykiai pasibaigia tokiu būdu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir sunkiai konkuruoja su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-146/2011; 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Litbera“, bylos Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-138/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-138/2012">3K-3-138/2012</a>; kt.). Taigi, sprendžiant, ar darbuotojas iš darbo yra atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą teisėtai, įrodinėjant pažeidimo faktą, taikytini itin griežti įrodymų pakankamumo reikalavimai, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių įrodinėjimo dalyko fakto buvimu.
Ieškovai nuosekliai neigė, kad 2011 m. vasario 10 d. šilumvežio Nr. 2M62M-0673 elektros lygintuvų spintoje vežė cigaretes „Premier“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. vasario 4 d. buvo atliekamas šilumvežio Nr. 2M62M-0673 einamasis remontas. Riedmenų remonto (priežiūros) atlikimo akte tik bendrai nurodyta, kad atlikti ER-1 darbai pagal ciklą, tačiau kiekvienas atliktas darbas atskirai neįvardytas, todėl aktas nepatvirtina, kad buvo atlikti visi darbai, nurodyti Šilumvežiams 2M62M ir 2M62M U (su vidaus degimo varikliu CAT3512B) einamojo remonto ER-1 metu atliekamų patikrų technologiniame procese, tarp jų – atidarytos ir patikrintos elektros lygintuvų spintos. Nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 10 d. (perdavimo ieškovams) šilumvežį Nr. 2M62M-0673 valdė kitos šešios brigados. Liudytojas R. V. patvirtino, kad elektros lygintuvų spintos tikrinamos tik remonto metu. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-2492-498/11, nustatyta, kad šilumvežis įprastai iki pamainos nebuvo rakinamas. Be fakto, kad cigaretės buvo rastos šilumvežyje Nr. 2M62M-0673 tuo metu, kai šį šilumvežį valdė ieškovai, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šias cigaretes gabeno būtent ieškovai. Taip pat nėra įrodymų, kad cigaretės galėjo būti įsigytos tik ieškovų reiso metu. Šios galimybės nepanaikinta ta aplinkybė, kad cigaretės yra su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o iki ieškovų reiso su šilumvežiu nebuvo vykstama į Baltarusijos Respubliką. Cigarečių buvimas elektros lygintuvų spintoje nėra akivaizdus, ši spinta šilumvežio priėmimo ir reiso metu neatidarinėjama, todėl šilumvežį priėmęs budėtojas, kitų brigadų nariai ar ieškovai neturėjo galimybės šilumvežio priėmimo ar reiso metu pastebėti paslėptų cigarečių ir informuoti apie tai atsakingus asmenis. Tarp ieškovų asmeninių daiktų rasti dideli juodi plastikiniai maišai turi plačias panaudojimo galimybes, nėra skirti tik tam tikros rūšies daiktams gabenti. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog įrodyta, kad ieškovai 2011 m. vasario 10 d. šilumvežyje Nr. 2M62M-0673 gabeno 600 pakelių cigarečių „Premier“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl CPK 177 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Patikrinimo metu, dalyvaujant VPK NTV Nusikaltimų transporte tyrimo skyriaus tyrėjams, šilumvežio Nr. 2M62M-0673 „B“ sekcijos elektros lygintuvų spintoje buvo rasta 600 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Ieškovams priklausančiuose krepšiuose buvo rasti 50 l talpos juodi maišai, kurie yra naudojami kontrabandinėms cigaretėms susikrauti. Be to, 2011 m. sausio 28 d. šilumvežis Nr. 2M62M-0673 buvo atiduotas remontuoti. Remonto metu buvo patikrintos šilumvežio elektros lygintuvų spintos. UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo 2011 m. kovo 7 d. rašte nurodyta, kad apžiūrint elektros lygintuvų spintas einamojo remonto metu pašalinių daiktų neaptikta. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas šilumvežio remonto aprašymas, iš kurio matyti, kad remonto metu yra tikrinamos šilumvežio elektros lygintuvų spintos, ir Riedmenų remonto (priežiūros) atlikimo aktas, iš kurio matyti, kad remontas buvo atliktas ieškovų valdytam šilumvežiui. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylai pateiktą Lokomotyvo techninės būklės žurnalą, kuriame fiksuota, kad, šilumvežį grąžinus po remonto, jis nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Ieškovai pirmieji atliko šilumvežio reisą už Lietuvos Respublikos ribų – į Baltarusijos Respublikos Lydos stotį ir pas juos, grįžtančius iš Baltarusijos Respublikos, buvo rastos cigaretės su baltarusiškomis banderolėmis. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų bylai pateiktų įrodymų, dėl to pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalį.
2. Dėl CPK 176 straipsnio 1 dalies pažeidimo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. UAB „Arijus“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423/2010">3K-3-423/2010</a>; kt.). Apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje įrodyto fakto, kad vežtos kontrabandinės cigaretės buvo baltarusiškos ir aptiktos kaip tik ieškovams važiuojant iš Baltarusijos Respublikos ir kad po šilumvežio remonto nė viena kita brigada nebuvo su šilumvežiu išvykusi už Lietuvos Respublikos ribų. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šilumvežyje cigaretes galėjo paslėpti kita brigada, nekirtusi Lietuvos Respublikos sienos ir nevažiavusi į Baltarusiją ir iš jos negrįžusi, prieštarauja logikos dėsniams ir protingo žmogaus etalonui.
3. Dėl CPK 185 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai neįvertino Riedmenų remonto (priežiūros) atlikimo akto, dokumento – Šilumvežių einamojo remonto metu atliekamų patikrų technologinio proceso ER-1 ir UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo 2011 m. kovo 7 d. rašto. Šilumvežio patikrinimas buvo atliktas pagal galiojančią tvarką, o akte visi veiksmai nefiksuoti, nes pagal akto formą atskiri remonto veiksmai, atliekami pagal nurodytą technologinį procesą ER-1, tokiame akte neperrašomi.
4. Dėl kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl įrodymų nepakankamumo, tik jeigu argumentuotai patvirtina, jog joks protingas žmogus, esant tokiems įrodymams, fakto nebūtų pripažinęs įrodytu, arba kad byloje apskritai nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl fakto buvimo ar nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005). Nagrinėtinu atveju apeliacinės instancijos teismas savo sprendime nepateikė argumentų, kuriais būtų paneigęs pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų įrodomąją reikšmę.
Atsakovo teigimu, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką. Civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo, nereikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2009">3K-3-526/2009</a>). Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad, be fakto, jog cigaretės buvo rastos šilumvežyje tuo metu, kai jį valdė ieškovai, nėra daugiau įrodymų, patvirtinančių, jog šias cigaretės gabeno būtent ieškovai, nepagrįstai reikalavo absoliutaus fakto įrodytumo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Procesiniame dokumente ieškovai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 45, nurodo, kad atsakovas žinojo, jog 2011 m. vasario 10 d. ieškovų vairuojamą lokomotyvą tikrinę policijos pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl nepagrįstai, nelaukdamas valstybės institucijų išvadų, teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje prielaidų pagrindu 2011 m. kovo 8 d. nusprendė, kad ieškovai yra kalti dėl nustatyto įvykio. Remiantis Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis teisingumą vykdo tiktai teismas, todėl atsakovas turėjo teisę tik nušalinti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu įtariamus darbuotojus. Atsakovas žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kad prisiima riziką ir atsakomybę tuo atveju, jeigu teismas administracinio teisės pažeidimo byloje kaltės ar nekaltumo klausimą išspręs kitaip. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-2492-498/2011, nustatyta, kad šilumvežio mašinisto V. B. kaltė neįrodyta, todėl teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė dėl neįrodyto administracinio teisės pažeidimo įvykio. Šilumvežio mašinisto padėjėjas J. S. iš viso nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-2492-498/2011 buvo išnagrinėtos visos bylos aplinkybės, ištirti su 2011 m. vasario 10 d. įvykiu susiję įrodymai ir nustatyta, kad neįrodytos aplinkybės laikotarpiu tarp šilumvežio atsiėmimo iš remonto su atsakovu susijusioje įmonėje ir 2011 m. vasario 10 d. vykusio ieškovo vairuoto šilumvežio patikrinimo. Netirta ir nepaneigta galimybė, kad 2011 m. vasario 10 d. patikrinimo metu šilumvežyje surastos cigaretės galėjo priklausyti kitai nurodytu laikotarpiu šilumvežį vairavusių mašinistų–padėjėjų brigadai. Atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjimo dalykas tiek administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-2492-498/2011, tiek šioje civilinėje byloje iš esmės buvo tas pats, įsiteisėjęs teismo nutarimas tų pačių įrodymų pagrindu civilinėje byloje negali būti papildomai revizuojamas, kvestionuojant jau nustatytą ieškovų nekaltumą. Remiantis kasacinio teismo praktika, nors pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir nereikalaujama, kad darbuotojo neteisėti veiksmai būtų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau jomis turi suformuluoti neabejotiną išvadą, jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko. Taigi įrodymų pakankamumo klausimas tokiose bylose turi būti sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB,,Ukmergės biofabrikas“, bylos Nr. 3K-3-93/2006). Jokių kitokių įrodinėjimo priemonių, teismo neištirtų administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-2492-498/2011, nėra, todėl nėra ir priemonių, kurios galima būtų konstatuoti, jog ieškovai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nustačius asmens nekaltumą baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti kvestionuojamas šis sprendimas civilinėje byloje (Rushiti v. Austria, no. 28389/95, 21 March 2000; Lamanna v. Austria, no. 28923/95, 10 July 2001; O. v. Nonvay, no. 29327/98, ECHR 2003-11; Hammern v. Nonvay, no. 30287/96, 11 February 2003; kt.) Pažymėtina, kad ieškovas V. B. nutraukė darbo santykius su atsakovu, ieškovas J. S. yra padavęs pareiškimą atsakovui dėl darbo santykių nutraukimo nuo 2012 m. spalio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai įsidarbinę kitose darbovietėse, todėl nepageidauja grįžti dirbti pas atsakovą, taip pat į tai, kad pagal CPK 762 straipsnio 4 dalį bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo draudžiama atgręžti teismo sprendimo įvykdymą, kasacinis skundas pagal siekiamą teisinį rezultatą yra betikslis.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Remdamasi nurodytomis nuostatomis teisėjų kolegija nagrinėja šią kasacinę bylą tik pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti, remdamasi bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Dėl darbuotojo atleidimo iš darbo DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu ir įrodymų vertinimo
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).
Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Ar padarytas pažeidimas yra šiurkštus, gali būti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes.
Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas kituose norminiuose arba lokaliuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nėra būtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, realios žalos darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2007">3K-3-560/2007</a>; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. UAB,,Saurida“, bylos Nr. 3K-3-182/2012; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbo sutartys su ieškovais 2011 m. kovo 9 d. nutrauktos vadovaujantis: 1) DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu dėl nusižengimo, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, 2) Vyriausybės 1995 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 118 patvirtinto Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto 16 punktu, kuriame nustatyta, kad darbuotojai, kurių darbas tiesiogiai susijęs su traukinių eismu, keleivių aptarnavimu ir krovinių bei objektų saugumo užtikrinimu, gali būti atleidžiami iš darbo už vienkartinį šiurkštų drausmės pažeidimą, keliantį grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat už keleivių vežimo bei aptarnavimo ir krovinių bei objektų saugumo taisyklių šiurkštų pažeidimą ir 3) atsakovo bendrovės generalinio direktoriaus 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. Į-203 patvirtinto Šiurkščių drausmės pažeidimų sąrašo 14 punktu, pagal kurį vienas iš šiurkščių drausmės pažeidimų įvardytas įstatymo nustatyta tvarka neįformintų daiktų vežimas per Lietuvos valstybės sieną. Ieškovai ginčijo cigarečių gabenimo per Lietuvos valstybės sieną faktą. Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė šį klausimą. Taigi byloje yra kilusi įrodymų pakankamumo ir vertinimo, sprendžiant, ar ieškovai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, problema.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NjkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-669/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-669/2005">3K-3-669/2005</a>; 2011 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. UAB „Nemuno vaistinė“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-57/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-57/2011">3K-3-57/2011</a>; kt.). Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a>; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-439/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-439/2008">3K-3-439/2008</a>; 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. v. UAB „Druskininkų autobusų parkas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ny8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-47/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-47/2012">3K-3-47/2012</a>; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. vasario 10 d. atlikus tikslinį patikrinimą –apžiūrėjus ieškovų valdomą traukinį Nr. 2924 su šilumvežiu Nr. 2M62M-0673, vykusį kelio ruožu Lyda–Vaidotai, šilumvežio sekcijos „B“ elektros lygintuvų spintoje rasta 600 pakelių cigarečių „Premier“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Iki įvykio, t. y. 2011 m. sausio 28 d. – 2011 m. vasario 4 d. UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depe šilumvežiui Nr. 2M62M-0673 buvo atliktas pirmos apimties einamasis remontas, kurio metu buvo patikrintos elektros lygintuvų spintos; remonto metu pašalinių daiktų nerasta. Šilumvežis po einamojo remonto, t. y. nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 10 d. iš Lietuvos Respublikos nebuvo išvykęs, ir tik 2011 m. vasario 10 d. ieškovų lokomotyvo brigada pirmą kartą išvyko už Lietuvos Respublikos ribų – į Baltarusijos Respublikos Lydos stotį. Remdamasi nurodyta byloje esančių duomenų visuma (cigarečių pakeliai rasti ieškovų reiso metu; cigarečių pakeliai buvo su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o ieškovai reiso metu būtent ir vyko į Baltarusijos Respubliką; šis reisas į užsienio valstybę buvo pirmas po remonto, kurio metu, apžiūrėjus šilumvežį, pašalinių daiktų nebuvo rasta) ir kasacinio teismo praktika, suformuota įrodymų vertinimo klausimu, atsižvelgdama į atsakovo veiklos ir ieškovų darbo pas atsakovą specifiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje būtent pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas įrodė, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, kad yra visos drausminės atsakomybės sąlygos, ir pripažinti, jog ieškovai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, lėmusį darbdavio pasitikėjimo praradimą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą taikyti ieškovams drausminę atsakomybę – DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto, Vyriausybės 1995 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 118 patvirtinto Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto 16 punkto ir atsakovo bendrovės generalinio direktoriaus 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. Į-203 patvirtinto Šiurkščių drausmės pažeidimų sąrašo 14 punkto, kuriame atitinkami veiksmai įvardijami kaip šiurkštus drausmės pažeidimas, pagrindu skirti ieškovams griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis 2 punktas, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas ieškovų darbo pareigų pažeidimą neįrodytu, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Dėl nekaltumo prezumpcijos taikymo ginčo teisiniams santykiams
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai, remdamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią nustačius asmens nekaltumą baudžiamojoje (ar administracinio teisės pažeidimo) byloje, negali būti kvestionuojamas šis faktas civilinėje byloje, argumentuoja, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, neįvertintų administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-2492-498/2011, nutrauktoje neįrodžius, kad V. B. veiksmuose nustatytas administracinis teisės pažeidimas, todėl nėra pagrindo nagrinėjamoje civilinėje byloje konstatuoti, jog ieškovai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Kadangi nurodyti argumentai apibrėžti kasacinės bylos nagrinėjimo ribomis, tai teisėjų kolegija dėl jų pasisako.
Tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina nekaltumo prezumpcija, pagal kurią asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritis neapsiriboja atvejais, kai asmuo turi kaltinamojo baudžiamajame procese statusą, ši nuostata gali apimti ir teismo procesus, vykstančius po to, kai baudžiamasis procesas prieš asmenį buvo nutrauktas arba asmuo išteisintas (pvz., Diacenco v. Romania, no. 124/04, judgment of 7 February 2012). Nekaltumo prezumpcija pažeidžiama, jei valstybės pareigūno teiginys, taip pat teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kuris „kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką“, atspindi nuomonę, kad jis yra kaltas, nors jo kaltumas nebuvo įrodytas pagal įstatymą (žr., pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 October 2000; Erkol v. Turkey, no. 50172/06, judgment of 19 April 2011).
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu (Ringvold v. Norway, no. 34964/97, no. 34964/97, judgment of 11 February 2003; Y v. Norway, no. 56568/00, judgment of 11 February 2003; žr. taip pat C. v. the United Kingdom, no. 11882/85, Commission decision of 7 October 1987). Teismo nuomone, tai, kad veika, už kurią gali būti skiriama drausminė sankcija, taip pat atitinka materialiuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra pakankamas pagrindas laikyti asmenį, kuriam taikoma drausminė atsakomybė, „kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu“ (mutatis mutandis Y. v. Norway; Ringvold v. Norway). Nagrinėdamas bylas, kuriose kilo ginčų dėl atleidimo iš darbo, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, nors skundžiamais atvejais civilinės atsakomybės sąlygos tam tikrais aspektais galėjo sutapti su baudžiamosios atsakomybės sąlygomis, vis dėlto civilinis ieškinys turėjo būti išspręstas vadovaujantis darbo teisės principais ir įrodinėjimo standartais, jo nelėmė baudžiamojo proceso baigtis, o sprendžiant drausminės atsakomybės klausimą nebuvo teigiama, jog įvykdytos visos sąlygos pripažinti pareiškėją baudžiamosios teisės prasme kaltu dėl kaltinimų, dėl kurių jis išteisintas. Dėl to civilinis procesas nėra nesuderinamas su išteisinimu ir jo nepanaikina. Tokiais atvejais Europos Žmogaus Teisių Teismas nenustato pagrindo išplėsti Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymą civiliniam procesui ir nekonstatuoja šios nuostatos pažeidimo požymių (pvz., Ekenler v. Turkey, no. 52516/99, decision of 26 October 2004; Moullet c. France, no. 27521/04, décision du 13 septembre 2007). Nurodyti Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai mutatis mutandis taikytini ir nagrinėjamos bylos atveju, kai vienam ieškovui – V. B. nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla (e. g. Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, no. 72596/01, judgment of 4 November 2008).
Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, konstatuoja, kad aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byloje V. B. veiksmuose nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo, savaime nelemia išvados, kad ir civilinėje byloje turėtų būti konstatuojama, jog nėra nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Visų pirma pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-2492-498/11 nebuvo sprendžiama dėl ieškovo J. S. administracinės atsakomybės. Be to, nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo V. B. administracinio teisės pažeidimo padarymo, o nagrinėjamoje civilinėje byloje – dėl drausminės atsakomybės taikymo, todėl ieškovų veika įvertinta pagal civilinio proceso teisės normas ir suformuotą teismų praktiką, taikant drausminės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamoje byloje nekonstatuota, kad V. B. yra kaltas, padaręs administracinį teisės pažeidimą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad šioje byloje nepagrįstai buvo revizuojamas administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuotas ieškovo V. B. nekaltumas.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą – pripažinti ieškovų atleidimą iš darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, taip pat netinkamai taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmesti ieškovų reikalavimai atsakovui (CPK 359 straipsnio 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Zigmas Levickis
Vincas Verseckas
