Civilinė byla Nr. e2YT-9698-1099/2026
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00481-2026-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, veikdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, D. P.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos A. N. P., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paliktą turtą.
2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina A. N. P., po kurios mirties jos palikimą pradėjo valdyti pareiškėja, tačiau dėl palikimo priėmimo nustatyta tvarka bei terminais į notarų biurą nesikreipė. Aiškina, kad pareiškėja, kaip įpėdinė, per tris mėnesius nuo motinos mirties atliko veiksmus, patvirtinančius jos valią priimti palikimą pradedant faktiškai valdyti, t. y. pradėjo valdyti visus motinos asmeninius daiktus, atliko kitus panašaus pobūdžio veiksmus, leidžiančius spręsti, kad turtas naudotas kaip savas.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra; nurodo, jog nėra gavęs pranešimų apie galimą palikėjos A. N. P. palikimo perėjimą valstybei.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra; nurodo, jog nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjos A. N. P. palikimo perėjimą valstybei.
Civilinė byla Nr. e2YT-9698-1099/2026
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00481-2026-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, veikdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, D. P.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos A. N. P., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paliktą turtą.
2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina A. N. P., po kurios mirties jos palikimą pradėjo valdyti pareiškėja, tačiau dėl palikimo priėmimo nustatyta tvarka bei terminais į notarų biurą nesikreipė. Aiškina, kad pareiškėja, kaip įpėdinė, per tris mėnesius nuo motinos mirties atliko veiksmus, patvirtinančius jos valią priimti palikimą pradedant faktiškai valdyti, t. y. pradėjo valdyti visus motinos asmeninius daiktus, atliko kitus panašaus pobūdžio veiksmus, leidžiančius spręsti, kad turtas naudotas kaip savas.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra; nurodo, jog nėra gavęs pranešimų apie galimą palikėjos A. N. P. palikimo perėjimą valstybei.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra; nurodo, jog nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjos A. N. P. palikimo perėjimą valstybei.
5. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
7. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad A. N. P. mirė (duomenys neskelbtini) būdama ištuokoje; pagal Gyventojų registro duomenis, A. N. P. turėjo du vaikus: dukrą I. P. (pareiškėja) ir D. P. (suinteresuotas asmuo). Testamentų registro duomenimis, A. N. P. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra.
8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487/2010">3K-3-487/2010</a>).
9. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
10. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja I. P. po savo motinos A. N. P. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti; toliau naudojosi motinos asmeniniais daiktais, nurodytu turtu – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., jį prižiūrėjo, mokėjo atitinkamus mokesčius.
11. Remiantis bylos duomenimis, po A. N. P. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. N. P. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja I. P. po savo motinos A. N. P. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po savo motinos A. N. P. mirties priėmė pastarosios palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjai I. P. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič
