Civilinė byla Nr. eB2-486-440/2017
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00496-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.2.3.2.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.3.1.; 3.4.3.4.; 3.4.3.5.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
2017 m. sausio 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LMIKO“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LMIKO“. Nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d., ieškovės duomenimis atsakovės skola 2016 m. gruodžio 21 dienai yra 9 121,70 Eur, iš kurių 226,21 Eur nesumokėtas gyventojų pajamų mokesti, 11,98 Eur nesumokėti gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 6 024,61 Eur nesumokėtas pelno mokestis ir 453,42 Eur nesumokėti pelno mokesčio delspinigiai, 2 399,69 Eur nesumokėtas pelno mokesčio avansas, 5,49 Eur nesumokėtas pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai. Ieškovė įspėjo atsakovę, kad nepadengus įsiskolinimo bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. Ieškovės manymu, atsakovė negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, todėl jai keltina bankroto byla.
Prašymas iškelti bankroto bylą tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai). Nagrinėjamoje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „LMIKO“ kreipėsi jos kreditorė VMI, t. y. asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti bankroto bylą.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMTQ1LTM3MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2145-370/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2145-370/2016">2-2145-370/2016</a>).
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi įpareigojo atsakovę per 7 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą dėl pareikšto reikalavimo bei įmonės finansinius dokumentus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovės buveinės adresu dar 2017 m. sausio 6 d., tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Be to, apie teismo posėdžio datą paskelbta viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, todėl darytina išvada, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka ir ji yra tinkamai informuota apie bankroto procesą.
Bylos duomenimis, iki nutartyje nustatytos datos atsakovė nutarties įpareigojimų neįvykdė ir nepateikė teismui duomenų, kurie yra svarbūs nustatant įmonės turtinę padėtį ir vertinant įmonės mokumą ar nemokumą, todėl teismas spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei remiasi valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras ir VĮ „Regitra“ pateikta informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis registrų duomenimis atsakovė UAB „LMIKO“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. liepos 27 d., finansinės atskaitomybės dokumentai registrui paskutinį kartą teikti už 2012 m. finansinius metus.
Iš finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. matyti, kad UAB „LMIKO“ turėjo turto už 1 404 563 Lt (406 789,56 Eur), kurį sudarė tik trumpalaikis turtas, t. y. 91 531 Lt (26 509,20 Eur) atsargų, išankstinių mokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių, 1 291 199 Lt (373 957,08 Eur) per vienerius metus gautinos sumos ir 21 833 Lt (6 323,27 Eur) pinigai ir pinigų ekvivalentai. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos – 510 210 Lt (147 767,03 Eur), po vienerių metų mokėtinos sumos – 329 278 Lt (95 365,50 Eur). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2012 m. veikė pelningai, gavo 107 697 Lt (3 191,21 Eur) pelno. VĮ Registrų centras ir „Regitra“ duomenimis įmonės neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Kitų duomenų byloje apie įmonei priklausantį turtą nėra pateikta.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad teismuose nėra bylų, kuriose atsakovei UAB „LMIKO“ būtų reiškiami turtiniai reikalavimai, taip pat nėra bylų, kuriuose ji reikštų turtinius reikalavimus kitiems asmenims.
Vertinant atsakovės turtą, nurodytą pateiktame 2012 m. finansinių metų balanse, matyti, kad didžiąją dalį jo sudaro per vienerius metus gautinos sumos (1 291 199 Lt (373 957,08 Eur)). Tuo tarpu teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTMxMi00NjQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1312-464/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1312-464/2015">e2-1312-464/2015</a>). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xOTM4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1938/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1938/2014">2-1938/2014</a>, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNDczLTQwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1473-407/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1473-407/2015">2-1473-407/2015</a>). Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMTQ1LTM3MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2145-370/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2145-370/2016">2-2145-370/2016</a>).
Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad 2013 m. spalio 29 d. UAB „LMIKO“ skola buvo 4 960,73 Lt (1 436,73 Eur), 2014 m. spalio 7 d. – 9 628,02 Lt (2 788,48 Eur), 2015 m. lapkričio 5 d. – 6 303,77 Eur, 2016 m. gruodžio 21 d. – 9 121,70 Eur, iš kurių 226,21 Eur nesumokėtas gyventojų pajamų mokesti, 11,98 Eur nesumokėti gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 6 024,61 Eur nesumokėtas pelno mokestis ir 453,42 Eur nesumokėti pelno mokesčio delspinigiai, 2 399,69 Eur nesumokėtas pelno mokesčio avansas, 5,49 Eur nesumokėtas pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai. Taigi atsakovės įsiskolinimas ieškovei VMI vis auga.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis (http://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys) atsakovės skola 2017 m. sausio 19 d. buvo 449,60 Eur.
Minėta, kad atsakovės balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina suma sudaro 510 210 Lt (147 767,03 Eur). Nors pagal teismų formuojamą praktiką, balanse atsispindinti per vienerius metus mokėtina suma ir įsipareigojimai nebūtinai reiškia pradelstus įsipareigojimus, kurie reikšmingi nustatinėjant įmonės finansinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė kreditorių sąrašo, kuriame matytųsi konkretūs įmonės kreditoriai ir įsipareigojimų vykdymo datos, taip pat kitų įrodymų, laikytina, kad visa balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina yra pradelsti atsakovės įsipareigojimai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMTQ1LTM3MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2145-370/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2145-370/2016">2-2145-370/2016</a>).
Iš viešai skelbiamų duomenų www.rekvizitai.lt matyti, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė UAB „LMIKO“ neturi darbuotojų, todėl darytina išvada, kad įmonė nevykdo ūkinės – komercinės veiklos.
Atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą yra pagrindo spręsti, kad atsakovės UAB „LMIKO“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 157 338,33 Eur sumą (t. y. 9 121,70 Eur skola VMI + 449,60 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos + 147 767,03 Eur per vienerius metus (2012 m.) mokėtina suma), įmonės turto vertė yra 32 832,47 Eur (t. y. 26 509,20 Eur atsargų + 6 323,27 Eur pinigų), transporto priemonių ar nekilnojamojo turto įmonė neturi, nėra duomenų, kad įmonė vykdytų ūkinę – komercinę veiklą, todėl daroma išvada, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių, atsakovės pradelsti įmonės įsipareigojimai (t. y. skolos) viršija pusę jos turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis daroma išvada, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei UAB „LMIKO“ keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).
Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus bei bankroto administratoriaus paslaugas teikiančių asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę. Pateikęs sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime – deklaracijoje nenurodomi šio straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi.
Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, į tai, kad nagrinėjamoje byloje ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa atrinktas bankroto administratorius M. Ž. pateikė sutikimą – deklaraciją administruoti atsakovę UAB „LMIKO“, kad remiantis bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, numatytų ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje, dėl kurių M. Ž. negalėtų būti UAB „LMIKO“ administratoriumi, bei, kad bylos duomenimis, abejonių dėl bankroto administratoriaus šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi nėra, įmonės administratoriumi skirtinas M. Ž., sąrašo eilės Nr. B-FA551.
Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu UAB „LMIKO“ valdymo organai įpareigotini per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jei asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam 2 896 baudą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudos skyrimu siekiama skatinti įmonės valdymo organus operatyviai pateikti bankroto procedūrų vykdymui reikšmingus dokumentus, bankroto administratorius privalo pateikti duomenis, patvirtinančius, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas išsiaiškinti bankrutavusios įmonės finansinių dokumentų buvimo vietą ir juos sugrąžinti įmonei (pvz. kreipėsi su vykdomuoju raštu į antstolį, siuntė pranešimus bei bandė nuvykti įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu ir pan.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsniu, 6 straipsniu, 10 straipsniu ir 11 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Iškelti bankroto bylą UAB „LMIKO“, juridinio asmens kodas 300960708, buveinės adresas Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Žemaitijos g. 25-15.
Bankrutuojančios UAB „LMIKO“ administratoriumi paskirti M. Ž., sąrašo eilės Nr. B-FA551, parinktą naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa.
Areštuoti atsakovės UAB „LMIKO“, juridinio asmens kodas 300960708, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti atsakovei, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.
Pavesti bankroto administratoriui pateikti nutarties kopiją dėl UAB „LMIKO“ turto arešto vykdymo pasirinktam antstoliui.
Uždrausti atsakovei UAB „LMIKO“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti įmonės turtą.
Nustatyti terminą UAB „LMIKO“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Pavesti bankroto administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 5 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.
Įpareigoti bankroto administratorių sužinojus apie iškeltas bylas UAB „LMIKO“, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš UAB „LMIKO“, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti UAB „LMIKO“ valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Pavesti bankroto administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „LMIKO“ įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.
Apie iškeltą UAB „LMIKO“ bankroto bylą pranešti Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (iki reorganizacijos buvęs įstaigos pavadinimas – Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos).
Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.
Nutartis per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, paskirtajam bankroto administratoriui ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėja Vilija Valantienė
