Civilinė byla Nr. 3K-3-371-701/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16849-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Antano Simniškio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio R. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Balsių valda“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio raginime paskirto termino įvykdyti sprendimą eigą, sustabdymą ir pasibaigimą, atlygio antstoliui dydį, aiškinimo ir taikymo.
Vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01328, vykdydamas išieškojimą pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTAtMjYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-110-260/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-110-260/2014">2-110-260/2014</a> dėl 878 705,40 Eur (3 033 994 Lt) išieškojimo iš skolininkės valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, išieškotojos UAB „Balsių valda“ naudai, išieškojęs visą teismo sprendimu priteistą sumą, antstolis R. V. 2015 m. kovo 30 d. apskaičiavo 35 711 Eur vykdymo išlaidų ir priėmė patvarkymą dėl šių vykdymo išlaidų išieškojimo.
Pareiškėja skundu prašė panaikinti antstolio R. V. vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalį dėl 35 148,22 Eur atlygio antstoliui apskaičiavimo ir nustatyti naują atlygį, taip pat panaikinti antstolio 2015 m. kovo 30 d. patvarkymo dalį dėl 35 148,22 Eur atlygio antstoliui išieškojimo ir nustatyti naują atlygį. Ji nurodė, kad, gavusi antstolio raginimą įvykdyti sprendimą ir nepasibaigus raginime nustatytam terminui, 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą atidėti sprendimo vykdymą ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01328, o antstoliui – prašymą sustabdyti vykdomąją bylą. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė antstolio vykdomą išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Šis prašymas išnagrinėtas ir netenkintas Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi, ji įsiteisėjo, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi ją paliko nepakeistą. Pareiškėjos teigimu, antstolis atlygį nepagrįstai ir neteisėtai apskaičiavo nuo visos sprendimu priteistos sumos, t. y. nuo 878 705,40 Eur (3 033 994 Lt), neatsižvelgė į tai, kad iki Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties priėmimo pareiškėja į išieškotojos sąskaitą buvo pervedusi 702 915,81 Eur (2 427 027,69 Lt) skolos. Kadangi nurodyti prašymai teismui ir antstoliui buvo pateikti nepasibaigus antstolio raginime nustatytam terminui, tai laikytina, kad raginimo įvykdymo terminas pasibaigė tik įsigaliojus Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarčiai ir tik nuo šios nutarties įsigaliojimo antstolis galėjo atlikti vykdymo veiksmus. Antstolis 175 789,59 Eur skolos likutį nurašė iš pareiškėjos sąskaitos neatlikdamas sudėtingų veiksmų, todėl, atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 16 punkto nuostatas, atlygis antstoliui neturėtų viršyti 7031,58 Eur. Kita vertus, kadangi antstolis iš esmės neatliko jokių vykdymo veiksmų, o tik nusirašė skolos likutį iš biudžeto išlaikomos institucijos sąskaitos, todėl atlygis antstoliui neturi viršyti minimalaus nustatyto, t. y. 1737,72 Eur. Antstolis, nesutikdamas tenkinti prašymo sustabdyti vykdomąją bylą, neatsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo nutartį, kuria vykdomoji byla buvo sustabdyta, nepagrįstai atliko veiksmus ir už juos apskaičiavo neproporcingą, neteisingą ir neprotingai didelį atlygį.
Antstolis 2015 m. gegužės 7 d. patvarkymu skundą iš dalies tenkino: antstolio atlygio vykdomojoje byloje dydį sumažino 30 proc., t. y. iki 24 603,75 Eur; sumažinto atlygio dalį – 10 544,47 Eur – grąžino pareiškėjai; kitą skundo dalį persiuntė nagrinėti teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.
Teismas nustatė, kad skolininkė neįvykdė antstolio reikalavimo per raginime nustatytą terminą, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-921-619/2015, konstatuota, jog antstolis, priimdamas 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymą, teisėtai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Nurodė, kad tiek pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, tiek pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-1/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-1/2007">3K-7-1/2007</a>; kt.), kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Atsižvelgęs į Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punktą, į tai, kad atlygis buvo sumažintas 2015 m. gegužės 7 d. patvarkymu, taip pat į išieškotą sumą ir į tai, kad antstolis atliko priverstinio vykdymo veiksmus, kurie yra jo profesinė veikla ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė, teismas padarė išvadą, kad antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pritarė antstolio dėstomai pozicijai, kad pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį Lietuvos valstybė yra civilinių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, išimčių dėl vykdymo išlaidų dydžių nėra nustatyta.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį, patenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, panaikino antstolio R. V. 2015 m. kovo 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir patvarkymo dalis dėl 35 148,22 Eur atlygio antstoliui ir nustatė, kad antstolio atlygis yra 7031,58 Eur.
Teismas nurodė, kad raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjai (skolininkei) buvo įteiktas 2014 m. spalio 22 d., todėl ji privalėjo padengti skolą geruoju iki 2014 m. lapkričio 3 d., tačiau šią dieną ji pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi jį patenkino. Nors laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pasibaigus raginime nurodytam terminui, tačiau nutarties priėmimo laikas nepriklausė nuo skolininkės, todėl laikytina, kad, sustabdžius vykdomąją bylą, buvo sustabdytas ir raginime nustatytas terminas. Pažymėtina, kad nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis negalėjo atlikti jokių veiksmų, išskyrus veiksmus, susijusius su skolininko turto suradimu ir areštavimu (CPK 628 straipsnio 3 dalis).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko tokiu atveju neimamas. Nagrinėjamu atveju skolininkė dalį skolos (268 485,78 Eur) sumokėjo 2014 m. gruodžio 30 d., kitą dalį (434 430,03 Eur) – 2015 m. sausio 29 d., o visą raginime nurodytą sumą padengė 2015 m. kovo 26 d., antstoliui priverstinai išieškojus iš jos banko sąskaitoje esančių valstybės lėšų.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas skolininkui atsiranda pareiga mokėti visas vykdymo išlaidas tik už skolą, kurią priverstinai išieškojo antstolis. Nagrinėjamu atveju atlygis antstoliui turėjo būti skaičiuojamas ne nuo visos raginime nurodytos sumos, o tik nuo nurašytos pagal 2015 m. kovo 30 d. antstolio patvarkymą 175 789,59 Eur sumos. Teismas nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 16 punkte nustatyta minimali atlygio antstoliui suma (1737,72 Eur) nagrinėjamu atveju netaikytina, nes vykdomoji byla buvo dėl didelės skolos išieškojimo iš valstybės, byla nebuvo eilinė, joje kilo daug ginčų. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad antstolio atlygis sudaro 7031,58 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelė).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu antstolis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas padarė proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių terminų skaičiavimą, aiškinimo ir taikymo klaidą, konstatuodamas, kad dalis skolos buvo sumokėta nepasibaigus raginime nustatytam terminui. Tokia išvada prieštarauja CPK 74, 76 straipsnių nuostatoms. Teismo argumentai, kad nepasibaigus raginime nustatytam terminui (paskutinę termino dieną) teismui išsiųstas prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą laikytinas pagrindu nuo to momento sustabdyti vykdomąją bylą, yra nepagrįsti, nes teisės normose tokio sustabdymo pagrindo nenustatyta. Taigi, skolininkei pateikus prašymą teismui, raginime nustatytas dešimties dienų terminas nesustojo. Pagal CPK 74 straipsnio nuostatas, raginimo terminas, kuris buvo pradėtas skaičiuoti 2014 m. spalio 23 d., baigėsi 2014 m. lapkričio 3 d. Visos lėšos pagal pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą buvo išieškotos ir (ar) sumokėtos pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, todėl, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktu, iš skolininkės turi būti išieškomos visos vykdymo išlaidos, nepriklausomai nuo to, ar ji skolą sumokėjo pati tiesiogiai išieškotojui, ar buvo išieškoma iš skolininkės lėšų sąskaitose ar iš kito turto.
Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pasisakydamas, kad atlygis antstoliui skaičiuotinas tik nuo antstolio priverstinai iš skolininkės sąskaitos nurašytos sumos, neteisėtai traktuodamas pačios skolininkės po raginimo termino pasibaigimo sumokėtą skolos dalį kaip geruoju raginimo laikotarpiu sumokėtą sumą, nuo kurios išieškojimo atlygis antstoliui nepriklauso. Nagrinėjamu atveju pradėjus sprendimą vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnis) išieškotojos naudai išieškota visa skola – 878 705,40 Eur. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 16 punktą atlygis antstoliui, atsižvelgiant į išieškotos skolos dydį, sudaro 4 proc. nuo išieškotos sumos. Tai šioje byloje sudaro 35 148,22 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-1/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-1/2007">3K-7-1/2007</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-5/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-5/2007">3K-7-5/2007</a>; ir kt.)
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėja, neturėdama galimybės per raginime nustatytą dešimties dienų terminą įvykdyti teismo sprendimo, vadovaudamasi CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nepasibaigus raginime nustatytam terminui, pateikė teismui prašymą atidėti sprendimo įvykdymą kitiems biudžetiniams metams ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01328. Apie šiuos veiksmus pareiškėja informavo antstolį ir paprašė sustabdyti vykdomąją bylą. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-440/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-440/2013">3K-3-440/2013</a>, ji turėjo pagrindą tikėtis, kad antstolis, įvertinęs vykdomosios bylos specifiką, sustabdys vykdomąją bylą nepasibaigus raginime nustatytam terminui. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nors laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi, t. y. po raginime nustatyto termino, tačiau šios nutarties priėmimo laikas nepriklausė nuo pareiškėjos valios.
Biudžeto sandaros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybės įsipareigojimai vykdomi iš valstybės biudžeto asignavimų, t. y. biudžete patvirtintų išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui bei strateginėms atsargoms įsigyti skirtų lėšų, kurias asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš biudžete sukauptų lėšų. Taigi, valstybė, priešingai nei privatūs asmenys, veikia griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų, o jos turimas turtas (lėšos) yra viešas ir valdomas griežtai pagal teisės aktų nuostatas, todėl institucijos, atstovaudamos valstybei, niekaip negali vengti teismo sprendimo vykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428-695/2015">3K-3-428-695/2015</a> nurodyta, kad valstybė yra specifinis subjektas ir antstoliui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad ji tinkamai vykdys įstatyme nustatytas pareigas; skolininkė valstybė neneigia įstatyme nustatytos savo pareigos atsiskaityti su kreditoriumi ir sumokėti vykdymo išlaidas, nenustačius pagrindo abejoti jai atstovaujančios institucijos tinkamu šios pareigos įvykdymu, antstolio veiksmai areštuojant lėšas nelaikytini proporcingais ir būtinais tikslui pasiekti. Teismas pažymėjo, kad antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali šį turtą paslėpti (CPK 658 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja tarnyba niekada neneigė savo pareigos įvykdyti sprendimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių buvo nepajėgi tai padaryti per raginime nustatytą 10 dienų terminą. Pažymėtina, kad mokėtina suma sudaro beveik visą metinį Tarnybos biudžetą, skirtą įsiteisėjusiems teismų sprendimams vykdyti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis iš pareiškėjos sąskaitos nusirašė tik nedidelę dalį skolos (175 789,59 Eur), iš esmės neatlikdamas sudėtingų vykdymo veiksmų. Todėl net ir šios sumos nurašymas iš sąskaitos neturėtų būti apmokestintas didesne nei Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 16 punkte nustatyta minimalia suma (1737,72 Eur).
Kasacinio teismo praktikoje (2005 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2005, 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2005">3K-3-469/2005</a>) nurodyta, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 67.3, 74 punktus atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą antstoliui priklauso tik tuo atveju, jeigu jis įvykdė visą vykdomąjį dokumentą ar jo dalį, ir šio atlyginimo dydis siejamas su antstolio realiai išieškota suma; tais atvejais, kai išieškotinos sumos dalį sumoka skolininkas, nors ir pasibaigus raginime nustatytam terminui, o kitą dalį išieško antstolis, tai atlyginimas antstoliui turi būti apskaičiuojamas nuo jo išieškotos sumos, o ne nuo visos išieškotinos sumos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-1/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-1/2007">3K-7-1/2007</a> nurodyta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį.
Pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama atidėti Kauno apygardos teismo sprendimo vykdymą ir sustabdyti vykdomąją bylą, nes neturėjo asignavimų, kurie galėtų padengti sprendimu priteistas lėšas. Antstolis, nesutikdamas tenkinti prašymo ir sustabdyti vykdomąją bylą, neatsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – vykdomosios bylos sustabdymas, nepagrįstai atliko veiksmus ir už juos apskaičiavo neproporcingą, neteisingą ir neprotingai didelį atlygį – 35 148,22 Eur.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl antstolio raginime paskirto termino įvykdyti sprendimą eigos, šio termino sustabdymo ir pasibaigimo
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo (skolininkas), dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti.
Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis).
Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.
Pagal šioje byloje aktualią CPK 659 straipsnio, reglamentuojančio terminą įvykdyti sprendimą, 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Šioje teisės normoje nustatyta raginime nurodomo termino įvykdyti sprendimą trukmė (laiko tarpas) ir įvykis, kuriuo apibrėžta šio termino pradžia, tačiau nėra reglamentuoti kiti šio termino taikymui reikšmingi aspektai, pvz., jo skaičiavimas, pabaiga ir kt. Tokie aspektai nėra sureguliuoti ir kitomis CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normomis. Dėl to CPK 659 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamam terminui tais aspektais, kurie nėra reglamentuojami šioje teisės normoje, taikytinos CPK I dalies „Bendrosios nuostatos“ VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normos (CPK 1 straipsnio 1 dalis).
Antstolio paskirto termino įvykdyti sprendimą eiga skaičiuojama pagal CPK 73, 74 straipsnių, 659 straipsnio 1 dalies taisykles ir pasibaigia praėjus šiam terminui, jeigu jo eiga nebuvo sustabdyta (CPK 76 straipsnis).
Visokeriopos ir efektyvios civilinių teisių gynybos principo užtikrinimo tikslu civilinio proceso teisėje įtvirtintas procesinių terminų eigos sustabdymo institutas (CPK 76 straipsnis). Sustabdyta gali būti tik nepasibaigusio termino eiga. Sustabdžius antstolio paskirto termino įvykdyti sprendimą eigą, šis terminas prasitęsia tuo laikotarpiu, kuris lygus sustabdymo laikotarpiui. Iki sustabdymo praėjęs termino eigos laikas įskaitomas į antstolio paskirto termino įvykdyti sprendimą eigą, o sustabdymo laikotarpis – neįskaitomas. Taigi, pasibaigusio termino eiga negali būti sustabdyta, nes neįmanoma sustabdyti to, kas jau yra praėję, pasibaigę.
Pagal CPK 76 straipsnį visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma, kai sustabdomas bylos nagrinėjimas; procesinių terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylą. Civilinės bylos sustabdymo pagrindai yra nustatyti CPK 163, 164 straipsniuose, o vykdomosios bylos – CPK 626, 627 straipsniuose. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis CPK, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams; ir tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-440/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-440/2013">3K-3-440/2013</a>).
Šioje byloje nustatyta, kad antstolio raginimas pareiškėjai įvykdyti sprendimą buvo įteiktas 2014 m. spalio 22 d. Raginime paskirto dešimties dienų termino eiga prasidėjo 2014 m. spalio 23 d. ir baigėsi 2014 m. lapkričio 3 d. Šio termino eigos metu pareiškėja, motyvuodama tuo, kad dėl finansavimo ypatybių ir didelės priteistos sumos ji neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimą, 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą atidėti sprendimo vykdymą ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01328, o antstoliui – prašymą sustabdyti vykdomąją bylą. Antstolis 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymu, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjos prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė antstolio vykdomą išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01328 iki bus išnagrinėtas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad šiuo atveju aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui taikyti nurodytą laikinąją apsaugos priemonę ir antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą, atsirado 2014 m. lapkričio 5 d., t. y. jau pasibaigus antstolio raginime paskirto termino įvykdyti sprendimą eigai, ir dėl to negalėjo būti jo eigos sustabdymo pagrindas. Dėl to konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, netinkamai taikydamas CPK 76 straipsnį sprendė, jog, Kauno apygardos teismui 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi sustabdžius antstolio vykdomą išieškojimą vykdymo procese, buvo sustabdytas ir raginime nustatytas terminas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad teismo nutarties priėmimo laikas nepriklausė nuo pareiškėjos, nes ši aplinkybė neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylą, atsirado antstolio raginime paskirto termino eigos metu (CPK 76 straipsnis). Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Vertintina, kad tokiu kaip šios bylos atveju rizika dėl teismo nutarties, kuria išsprendžiamas dalyvaujančio byloje asmens prašymas, priėmimo laiko (momento) tenka pačiam prašymą teikiančiam asmeniui, kuris, siekdamas savo interesų patenkinimo, turi elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01328 visa išieškotina suma – 878 705,40 Eur (3 033 994 Lt) – buvo išieškota ir (ar) sumokėta pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, apeliacinės instancijos teismas, padarydamas kitokią išvadą, netinkamai taikė proceso teisės normas.
Dėl atlygio antstoliui dydžio
Vykdymo išlaidas, be kita ko, sudaro atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą (CPK 609 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ginčijamų antstolio veiksmų atlikimo metu galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – ir Instrukcija), 68 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suvienodindamas kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą ir aiškindamas anksčiau galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, kuriame buvo įtvirtintas iš esmės tapatus teisinis reguliavimas tam, kuris įtvirtintas nurodytame Instrukcijos 68 punkte ir aktualus šioje byloje, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-1/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-1/2007">3K-7-1/2007</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-5/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-5/2007">3K-7-5/2007</a>).
Šioje byloje esant nustatytai aplinkybei, kad visa vykdomojoje byloje išieškotina suma – 878 705,40 Eur (3 033 994 Lt) – buvo išieškota ir (ar) sumokėta pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, teisėjų kolegija, remdamasi nurodytame Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atlygio antstoliui dydis turi būti apskaičiuojamas nuo visos išieškotos 878 705,40 Eur (3 033 994 Lt) sumos. Pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju atlygis antstoliui turėjo būti skaičiuojamas ne nuo visos raginime nurodytos sumos, o tik nuo nurašytos pagal antstolio 2015 m. kovo 30 d. patvarkymą 175 789,59 Eur sumos, yra padaryta nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl to konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas antstoliui 7031,58 Eur atlygį, netinkamai taikė teisės normas.
Nustatytas netinkamas teisės normų taikymas ir nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos yra pagrindas pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Ją keičiant, kadangi vertintina, jog padarytus pažeidimus gali pašalinti pats kasacinis teismas, ginčas dėl antstolio veiksmų, atlygio jam nustatymo išspręstinas iš esmės (CPK 359 straipsnio 4 dalis).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje reglamentuoti vykdymo išlaidų dydžiai, tarp jų ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis, o 51 punkte nustatyta, kad 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas sumas. Aptariamos 1 lentelės 16 punkte nurodyta, kad, kai išieškotina suma yra nuo 28 962 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 4 proc. nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1737,72 Eur.
Byloje nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje 2015 m. kovo 30 d. apskaičiavo 35 711 Eur vykdymo išlaidų, tarp jų 35 148,22 Eur atlygį sau, ir priėmė patvarkymą dėl šių vykdymo išlaidų išieškojimo, o 2015 m. gegužės 7 d. patvarkymu atlygio vykdomojoje byloje dydį sumažino 30 proc., t. y. iki 24 603,75 Eur, sumažinto atlygio dalį – 10 544,47 Eur – grąžino pareiškėjai.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje, kuri reikšminga ir šioje byloje, yra pažymėta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. <...> tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui <...> ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. <...> tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui <...>, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. <...> siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. <...> prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas atlyginimo dydžiui apskaičiuoti, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-1/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-1/2007">3K-7-1/2007</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-5/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-5/2007">3K-7-5/2007</a>). Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-184/2012).
Šioje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinys teikia pagrindą pripažinti, kad teismai neatsižvelgė į šios nutarties 29 punkte nurodytus aktualius kasacinio teismo išaiškinimus. Byloje nustatyta, kad skolininkė (pareiškėja) priverstinio vykdymo metu bendradarbiavo su antstoliu ir išieškotoja: dengė skolą dalimis, 2014 m. gruodžio 30 d. išieškotojai buvo pervesta 927 027,69 Lt (268 485,78 Eur), o 2015 m. sausio 29 d. – 434 430,03 Eur. Susijusioje civilinėje byloje, kurioje pareiškėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija skundė antstolio R. V. toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01328 atliktus atitinkamus veiksmus, o suinteresuotais asmenimis dalyvavo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Balsių valda“, priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-214-687/2016, konstatuotos šios teisiškai reikšmingos, prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės: valstybės institucijos (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerija, Vyriausybė) neneigė teisinės pareigos įvykdyti teismo sprendimą, bet teigė, kad turi likvidumo sunkumų nedelsiant padengti priteistą skolą, ir šią skolą dengė dalimis pervesdamos lėšas; buvo procedūriškai nesuderinti institucijų veiksmai dėl to, kuri institucija ir iš kokių lėšų turėtų padengti skolą, lėšų teismų sprendimams vykdyti planavimo, institucijų tarpusavio bendradarbiavimo stoka; Žemės ūkio ministerija 2014 m. gruodžio 1 d. rašte nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos asignavimų teismų sprendimams vykdyti nepanaudota likusi dalis už 2014 m. yra 34 465,69 Lt (9981,95 Eur), šios lėšos gali būti naudojamos įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti, bet nėra galimybės pervesti papildomų lėšų perskirstant 2014 m. asignavimus, bus ieškoma būdų sumokėti priteistas sumas, taip pat ir iš 2015 m. skiriamų asignavimų; išieškotoja 2014 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą skirti lėšas iš Vyriausybės rezervo teismo sprendimui vykdyti; Vyriausybė 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1439 Žemės ūkio ministerijai skyrė 836 500 Lt (242 267,14 Eur) iš Vyriausybės rezervo priteistai iš valstybės sumai iš dalies sumokėti, šią sumą 2014 m. gruodžio 30 d. Finansų ministerija pervedė išieškotojai; Nacionalinė žemės tarnyba į išieškotojos sąskaitą 2014 m. gruodžio 30 d. pervedė 90 527,69 Lt (26 218,63 Eur) ir 2015 m. sausio 28 d. – dar 434 430,03 Eur; Vyriausybės rezervo lėšų areštas taikytas antstolio 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymu pirmiau, negu išieškotoja 2014 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą skirti lėšas iš Vyriausybės rezervo teismo sprendimui vykdyti; antstolio patvarkymu vykdant išieškojimą atliktas Vyriausybės rezervo lėšų areštas, kai dar nepradėta Vyriausybės lėšų skyrimo procedūra arba kai ši procedūra pradėta, bet nelaukiant per įstatymų nustatytą laiką jos rezultatų, yra pernelyg didelė suvaržymo priemonė, ji nėra būtina ir proporcinga siekiamam išieškojimo tikslui pasiekti; pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino antstolio 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymą dėl Vyriausybės rezervo lėšų arešto.
Nustatytos skolininkės elgesio, vykdymo proceso eigos aplinkybės, atsižvelgiant į išieškotojos ir antstolio veiksmus priverstinio vykdymo metu, jų teisinę reikšmę ir teisėtumą, teikia pagrindą padaryti išvadą, kad skolininkės ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas ir bendruosius teisės principus šios bylos atveju labiausiai atitiktų 10 000 Eur atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą nustatymas.
Tokio dydžio atlygio antstoliui nustatymas nereiškia blogesnio teismo sprendimo, nei yra skundžiamas, priėmimo. Kasacinis teismas, nagrinėjantis bylą kasacine tvarka, nėra saistomas kasaciniame skunde suformuluoto kasatoriaus prašymo. Kasaciniame skunde akcentuojami išieškotos sumos dydis ir antstolio atlikti vykdymo veiksmai yra tik vieni iš kriterijų, reikšmingų atlygio antstoliui dydžio nustatymui, tačiau ne vieninteliai ir negalintys būti suabsoliutinami.
Remiantis išdėstytais argumentais apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis yra pakeistina, antstoliui nustatytinas 10 000 Eur dydžio atlygis už vykdomojo dokumento įvykdymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad kasacinis skundas yra patenkintas 17 proc. dalimi, o atmestas – 83 proc. dalimi. Kasaciniame teisme patirta 3,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šias bylinėjimosi išlaidas šalims paskirsčius vadovaujantis nurodytomis proporcijomis, iš kasatoriaus priteistina 3 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai, o iš pareiškėjos jai tenkančios šių išlaidų dalies – 0,62 Eur – atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas, nes ši suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2, 6 dalys, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį pakeisti, rezoliucinę jos dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjos skundą tenkinti.
Panaikinti antstolio R. V. 2015 m. kovo 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir 2015 m. kovo 30 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo dalis dėl 35 148,22 Eur atlygio antstoliui. Nustatyti, kad atlygis antstoliui yra 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur.“
Priteisti iš suinteresuoto asmens antstolio R. V. (duomenys neskelbtini) 3 (tris) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Rimvydas Norkus
Gediminas Sagatys
Antanas Simniškis
