Dėl draudimo išmokos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-213/2006 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.5

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (teisėjų kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. K. Y A. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. K. Y A. ieškinį atsakovui AB,,Lietuvos draudimas” dėl draudimo išmokos priteisimo; tretieji asmenys G. E., UAB,,Hansa draudimo brokeris”.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. K. K. Y A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas” 28 418,38 Lt neišmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas AB „Lietuvos draudimas” ir tretysis asmuo G. E. 2003 m. kovo 10 d. sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas automobilis Land Rover Range Rover HSE, v/n T63 DGP (Anglija), pagamintas 1999 m., nustatant draudimo sumą (pagal automobilio rinkos kainą) - 108 240 Lt, naudos gavėju nurodant – ieškovą. Draudimo sutarties sudėtine dalimi yra AB „Lietuvos draudimas” „Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021”. Apdraustas automobilis 2003 m. rugsėjo 3 d. buvo pavogtas. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, kad remiantis „Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021” 4.1.6 punktu įvykis laikomas nedraudiminiu, kadangi transporto priemonėje buvo palikti jos registracijos dokumentai. Po vagystės automobilis buvo rastas, tačiau apgadintas, jo taisymas kainavo 28 918,38 Lt. Atsakovas ir šiuo atveju atsisakė mokėti draudimo išmoką už atsiradusius po vagystės sugadinimus nurodydamas, jog sugadinimai atsirado kaip vagystės padarinys, todėl laikė įvykį nedraudiminiu.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes draudėjui nebuvo tinkamai atskleistas taisyklių, reglamentuojančių nedraudiminius įvykius, turinys: tiek ieškovui, tiek draudimo sutartį sudariusiam trečiajam asmeniui lietuvių kalba nėra gimtoji, o draudimo taisyklės yra paruoštos lietuvių kalba, sudarant sutartį, jos nebuvo išverstos į jiems suprantamą kalbą, ieškovas nebuvo tinkamai su jomis supažindintas. Kadangi draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu, pagal draudiko iš anksto parengtas draudimo rūšies taisykles, tai draudėjui yra privalomos tik tos sutarties sąlygos, su kuriomis jis aiškiai sutiko ir dėl jų išreiškė savo valią; pareiga įrodyti, kad draudėjas sutiko su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis, tenka draudikui. Draudimo taisyklėse nurodyta sąlyga, kad nedraudiminiu įvykiu laikoma vagystė, jei automobilio dokumentai buvo palikti salone, laikytina siurprizine, taip pat nesąžininga draudėjo atžvilgiu, nes ji nebuvo tinkamai atskleista, o šalis (draudėjas) negalėjo protingai tikėtis būsiant tokią sąlygą sutartyje, nes dokumentų palikimas automobilyje, išoriškai nematomoje vietoje niekaip negali paskatinti vagystės. Atsakovas privalo išmokėti ieškovui 28 418,38 Lt dydžio draudimo išmoką, nes automobilis buvo sugadintas, jo vertė sumažėjo. Draudimo sutarties sąlygos yra standartinės, draudėjas laikytinas silpnesne šalimi ir dėl to jo teisės ir interesai turi būti ginami prioritetine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 24 d. nutartis V. P. v. UAB,,Ergo Lietuva” civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2002). Žala atsirado ne dėl vagystės, bet dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl įvykis turi būti laikomas draudiminiu, žalos atsiradimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su dokumentų palikimu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad šalys, sudarydamos draudimo sutartį ir susitardamos dėl jos sudarymo konkrečių draudimo rūšies taisyklių pagrindu, susitarė ir dėl taisyklių 4.1.6 punkto taikymo, t. y. dėl to, jog įvykis bus laikomas nedraudiminiu ir nebus mokama draudimo išmoka tuo atveju, kai draudėjas ar naudos gavėjas patirtų žalą pavogus transporto priemonę, jeigu joje būtų palikti registracijos dokumentai. Iš sutarties sąlygų nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys susitarė, jog draudimo išmoka nebus mokama tik nustačius priežastinį ryšį tarp transporto priemonės vagystės, dokumentų palikimo ir žalos atsiradimo, nes pakanka nustatyti sutartyje numatytų faktų buvimą. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad vagystės atveju pagrobėjui suteikiama galimybė sudaryti klaidinantį teisėto valdymo vaizdą, jeigu transporto priemonėje yra palikti registravimo dokumentai, todėl tokia sąlyga draudimo rūšies taisyklėse yra logiška, protinga ir negali būti laikoma siurprizine. Ieškovo argumentas, kad ginčo santykiui neturi būti taikomas draudimo taisyklių 4.1.6 punktas, nes sutartį pasirašęs tretysis asmuo nemokėjo lietuvių kalbos ir nesuprato dokumentų palikimo transporto priemonėje pasekmių, nepagrįstas, nes atsakovas įrodė, jog supažindino trečiąjį asmenį G. E. su draudimo sutarties sąlygomis bei turiniu. Teismas, vadovaudamasis 2005 m. kovo 2 d. vaizdo įrašu, konstatavo, kad atsakovas įrodė, jog tretysis asmuo pakankamai gerai supranta lietuviškai, todėl pajėgia suvokti pakankamai aiškias draudimo sutarties, apibrėžiančios nedraudiminius įvykius, sąlygas, be to, jis gyvena Lietuvoje nuo 1994 m. ir yra Lietuvos Respublikos pilietis ne vėliau kaip nuo 2000 m. Tretysis asmuo, turintis verslo santykių patirties, negalėjo pasirašyti draudimo liudijime neperskaitęs sutarties sąlygų, nesuvokdamas dokumento turinio. Draudimo liudijime esantis trečiojo asmens parašas patvirtina faktus, kad jis buvo supažindintas su draudimo taisyklėmis ir jam buvo įteiktas draudimo taisyklių nuorašas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartimi netenkino ieškovo K. K. K. Y A. apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimą. Teisėjų kolegija išaiškino, kad nei Civilinio kodekso normos, nei kiti teisės aktai nenumato draudiko pareigos supažindinti su draudimo sutarties sąlygomis naudos gavėją pagal draudimo sutartį, jei naudos gavėjas yra kitas asmuo, ne draudėjas. Automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje reiškia vagystės atveju nedraudiminį įvykį pagal draudimines taisykles. Asmuo, sudarantis draudimo sutartį, turi protingai numatyti galimybę, jog tokia sąlyga draudimo sutartyje gali būti. Dėl automobilio sugadinimo padaryta žala neturi būti draudiko atlyginama, nes ši žala padaryta vagystės, kaip nedraudiminio įvykio, tiesioginė pasekmė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas K. K. K. Y A. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartį, bei priimti naują teismo sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai, taip pat ieškovo naudai priteisti teisminėse instancijose turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai neatsižvelgė į sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies (draudėjo) interesų prioritetinio gynimo principą. Kadangi automobilio apžiūros metu buvo nustatyti įvairaus pobūdžio sugadinimai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad dalis tų sugadinimų padaryta, siekiant jį pavogti, ir dalis sugadinimų padaryta dėl neteisėto trečiųjų asmenų poveikio, jau po automobilio vagystės. Iš apdraustajam automobiliui padarytų sugadinimų pobūdžio darytina išvada, kad visi šitie apgadinimai (išskyrus durų spynelės išlaužimą), padaryti ne transporto priemonės vagystės metu, o po vagystės užbaigimo, ir yra tiesiogiai susiję su trečiųjų asmenų, kurių valdyme automobilis buvo beveik metus, neteisėtais veiksmais. Draudimo taisyklių 4.1.6.punkte nurodytas registravimo dokumentų palikimas transporto priemonėje kaip aplinkybė, lemianti nedraudiminį įvykį, taikytina tik tada, kai transporto priemonė yra prarandama dėl vagystės ir negali būti taikomas kitų draudiminių įvykių atveju, t. y. kai žala padaroma dėl avarijos, stichinių nelaimių ar trečiųjų asmenų neteisėto poveikio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad,,nedraudiminių įvykių sąrašas numatytas draudimo sutartyje yra baigtinis. Minėtas sąrašas leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos apimtį, todėl jis negali būti aiškinamas plečiamai, o kiekvienas atvejis, pripažintinas draudiminiu įvykiu, turi būti aiškinamas ypač atsargiai, atsižvelgiant tiek į įstatymų, tiek į pačios sutarties nuostatas” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis InKomLiga v. UAB DK „Lindra”, UAB „Ergo Lietuva” ir kt. civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2004). Teismai turėjo vadovautis kasacinio teismo suformuluota teisės aiškinimo taisykle, pagal kurią,,nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžiami aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonėms, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis M. D. v. UAB „Baltijos garantas" civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002).

2. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos supažindinti draudėją su draudimo taisyklėmis. Draudimo poliso antroje pusėje draudimo taisyklių 4.1.6 punktas nenurodytas; byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sudarant draudimo sutartį trečiajam asmeniui buvo pateikta taisyklių kopija ar jis kitu būdu buvo tinkamai supažindintas su šių taisyklių 4.1.6 punktu, šalinančiu draudiko atsakomybę. Ta aplinkybė, kad draudimo sutartyje yra įrašas, kad draudėjui žinomos draudimo taisyklės, ir draudėjo parašas, nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad draudikas tinkamai jį supažindino su taisyklėmis, nėra pakankamas įrodymas, kad draudėjui tikrai buvo tinkamai atskleistas taisyklių turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 3 d. nutartis UAB,,Pozicija” v. AB,,Lietuvos draudimas” civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000).

3. Žemesniųjų instancijų teismai visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad viena iš draudimo sutarties sąlygų, nurodytų draudimo polise, yra ta, kad remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu. Draudikas, sutikdamas su automobilio remonto sąlygomis konkrečiame servise, netiesiogiai pripažįsta, kad įvyko draudiminis įvykis, nes sutinka kompensuoti tokio remonto išlaidas. Todėl automobilio remonto aplinkybių nustatymas turi reikšmės konstatuojant, ar draudikas buvo sąžiningas draudėjo ar trečiojo asmens atžvilgiu, ir ar laikė įvykį draudiminiu. Atsižvelgiant į tai, draudėjas ar trečiasis asmuo, kurio naudai sudaryta sutartis, dar neturėdamas galutinio draudiko atsakymo dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tikrai negalėjo be draudiko žinios ar sutikimo pradėti remontuoti automobilio autoservise „Sostena”. Pažymėtina, kad atsisakymas išmokėti draudimo išmoką buvo pateiktas 2004 m. lapkričio 24 d., o remontas buvo atliktas 2004 spalio 28 d.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas AB,,Lietuvos draudimas” prašo palikti nepakeistus Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas ir tretysis asmuo susitarė dėl visų draudimo sutarties sąlygų, taip pat ir dėl sutartyje ir draudimo taisyklėse įvardytų nedraudiminių įvykių. Tai, kad nedraudiminių įvykių sąrašas neatitiko kasatoriaus kaip naudos gavėjo lūkesčių, nėra pagrindas revizuoti nedraudiminių įvykių. AB,,Lietuvos draudimas” sudarė protingą ir realią galimybę trečiajam asmeniui susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis lietuvių kalba, šią kalbą tretysis asmuo moka pakankamai, kad suprastų sutarties sąlygų esmę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo AB,,Lietuvos draudimas” įsipareigojimų vykdymo pagal atsakovo ir trečiojo asmens E. G. 2003 m. kovo 10 d. sudarytą transporto priemonių draudimo liudijimą (b. l. 20). Šios draudimo sutarties objektu nurodyta automobilio Landrover Range Rover HSE (valstybinis Nr. T63 DGP, pirmosios registracijos data - 1999 m., registracijos vieta – Anglija) vagystės rizika, naudos gavėju įvardytas ieškovas K. A. Draudimo sutarties galiojimo metu įvykus šio automobilio vagystei draudimo išmoką atsakovas atsisakė išmokėti, motyvuodamas tuo, kad vagystės metu automobilyje buvo palikti registracijos dokumentai, o tokia aplinkybė pagal draudimo taisyklių 4.1.6 punktą pripažįstama nedraudiminiu įvykiu. Bylos šalys kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą pateikė argumentus dėl galimybės taikyti nurodytą draudimo sutarties sąlygą dėl nedraudiminių įvykių, taip pat argumentus dėl tinkamo supažindinimo su draudimo taisyklėmis kriterijų. Dėl to kasacinio nagrinėjimo dalykas yra teisės normų, reglamentuojančių draudiko pareigą supažindinti draudėją su draudimo sutartimi, taip pat nedraudiminių įvykių nustatymo kriterijų ir tokių įvykių teisinės reikšmės, aiškinimas ir jų taikymas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Draudiko teisė tam tikros rūšies draudimo sutartyje, kurios sudėtine dalimi yra draudimo taisyklės, nustatyti nedraudiminius įvykius kyla iš įstatyme įtvirtintos draudimo sutarties sampratos. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudiminio įvykio buvimą. Visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudiminio įvykio požymių, taip pat ir sutartyje iš anksto išvardyti nedraudiminiai įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas draudiminę riziką draudikas apsibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudiminiais įvykiais.

Šalių 2003 m. kovo 10 d. sudarytame transporto priemonių draudimo liudijime (b. l. 20) draudėjas G. E. parašu patvirtino, kad su šiame liudijime nurodytomis draudimo taisyklėmis Nr. 021 buvo supažindintas ir gavo jų kopiją. Draudimo taisyklių kopijos turėjimą patvirtina kopijos pateikimas teismui kartu su ieškinio pareiškimu (b. l. 13-16). Tai reiškia, kad draudėjui pasirašant draudimo sutartį, draudėjas gavo dokumentus (liudijimą ir taisykles) su visomis draudimo sutarties sąlygomis, išreikštomis valstybine (lietuvių) kalba. Kadangi draudėjas sutarties sudarymo metu turėjo visą informaciją apie draudimo sutarties sąlygas, tai draudėjui sutarties sąlygos buvo atskleistos. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai padarė tokią išvadą, įvertindami byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovas kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 3 d. nutarties (UAB,,Pozicija” v. AB,,Lietuvos draudimas” civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000) išaiškinimais, nes bylos nėra analogiškos, o faktinės aplinkybės kasatoriaus paminėtoje byloje skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, be to nagrinėjamoje byloje taikomos 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK normos, kurios nurodytoje byloje dar negaliojo ir negalėjo būti taikomos.

Pagal CK 6.992 straipsnio 1 dalį ir 6.185 straipsnio 2 dalį draudimo sutarties standartinės sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su jomis susipažinti. Draudėjas G. E. galėjo suprasti draudimo sutarties lietuvių kalba sąlygų esmę, nes yra Lietuvos Respublikos pilietis, dėl automobilio vagystės pats asmeniškai lietuvių kalba parašė 2003 m. rugsėjo 3 d. paaiškinimą Klaipėdos miesto Vyriausiajam policijos komisariatui. Be to, draudėjas galėjo prašyti draudiko sutarties vertimo į jam suprantamą užsienio kalbą, tačiau tokiu vertimu draudėjas nepasirūpino, tai taip pat rodo draudėjo pasitikėjimą lietuvių kalbos mokėjimu jam sudarant sutartį.

Sutarties sąlygos dėl nedraudiminių įvykių negali būti laikomos netikėtomis (siurprizinėmis) draudėjui, nes dėl nedraudiminių įvykių šalys susitarė, šių įvykių sąrašas draudėjui buvo aiškiai atskleistas draudimo taisyklėse (CK 6.186 straipsnio 1 dalis). Registracijos dokumentų palikimas automobilyje jo vagystės atveju yra vienareikšmiškai suprantama nedraudiminio įvykio sąlyga, dėl to sutartyje sutikdamas su tokia sąlyga draudėjas negalėjo protingai tikėtis, kad ši sąlyga nebus taikoma. Nurodytas nedraudiminio įvykio atvejis suformuluotas taip, kad byloje nekelia abejonių dėl šio atvejo aiškinimo.

Kitas kasacinio skundo argumentas, kad draudimo taisyklių 4.1.6. punkte nurodytas registravimo dokumentų palikimas transporto priemonėje kaip aplinkybė, lemianti nedraudiminį įvykį, taikytina tik tada, kai transporto priemonė yra prarandama dėl vagystės ir negali būti taikoma, kai žala padaroma dėl neteisėto trečiųjų asmenų poveikio, nėra teisiškai pagrįstas. Automobilio vertei dėl jo sugadinimų žala buvo padaryta būtent kaip vagystės padarinys, esantis priežastiniame ryšyje tarp neteisėto automobilio užvaldymo ir automobilio sugadinimo. Taigi nagrinėjamoje byloje esančio vagystės atvejo, kaip nedraudiminio įvykio, pripažinimas lemia tai, kad tokiam atvejui draudiminė apsauga nebuvo suteikta, todėl draudikas neturi prievolės sumokėti draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis). Bylos ginčui dėl nedraudiminio įvykio nustatymo nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl automobilio remonto atlikimo, nes šios aplinkybės negali daryti įtakos nedraudiminio įvykio pripažinimui.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas dėl ginčo baigties, dėl to teisėti teismų procesiniai sprendimai paliktini nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Aloyzas Marčiulionis

Algimantas Spiečius