Civilinė byla Nr. 3K-3-187/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.7; 124.4 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Valentino Mikelėno (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. U. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. U. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Girtučio kultūros ir sporto rūmai“ ieškinį atsakovui R. I. U. individuliai įmonei dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėjas D. U. 2004 m. vasario 23 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą ir pareiškime nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2002 m. balandžio 8 d. sprendimu patenkino ieškovo UAB „Girtučio kultūros ir sporto rūmai“ 2001 m. sausio 25 d. ieškinį ir priteisė iš atsakovo R. I. U. įmonės 142 255,78 Lt skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą ir 69 628,03 Lt delspinigių; atsakovo 2001 m. rugsėjo 27 d. priešinį ieškinį dėl 167 018, 04 Lt nuostolių priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 5295 Lt nuostolių. Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. liepos 15 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priešinio ieškinio ir padidino atsakovo naudai priteistą nuostolių sumą iki 8103,40 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą žemesnės instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimui, Kauno apygardos teismas 2003 m. kovo 28 d. nutartimi iškėlė R. I. U. įmonei bankroto bylą. Pareiškėjo teigimu, Kauno apygardos teismas 2002 m. balandžio 8 d. sprendime nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nes jis yra R. I. U. sutuoktinis, individuali įmonė yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl jis privalėjo būti įtrauktas į bylos dėl šios įmonės skolų nagrinėjimą. Pareiškėjas, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, prašė teismą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-37/2002 pagal ieškovo UAB „Girtučio kultūros ir sporto rūmai“ ieškinį atsakovui R. I. U. individuliai įmonei dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Pareiškėjas šiame prašyme, taip pat 2004 m. lapkričio 15 d. pareiškime prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti R. I. U. individualios įmonės bankroto procesą iki prašymo atnaujinti procesą išsprendimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas 2005 m. sausio 7 d. nutartimi patenkino pareiškėjo D. U. prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-37/2002 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, o atnaujintą bylą perdavė nagrinėti R. I. U. individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Kauno apygardos teismas 2005 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymus panaikinti Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nuomone, iš pareiškėjo pareiškimo matyti, kad jis pripažįsta, jog jo teisės buvo tariamai pažeistos tik nuo bankroto bylos iškėlimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto arešto momento. Teismas pažymėjo, kad, iškėlus R. I. U. įmonei bankroto bylą, kilo nauji bankroto teisiniai santykiai, kurie reglamentuojami specialiojo – Įmonių bankroto – įstatymo, ir šiame įstatyme nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų būti įtrauktas į bylą ir turėti kokių nors turtinių teisių bankroto procedūroje. Teismas konstatavo, kad nebuvo teisinio pagrindo įtraukti pareiškėją D. U. į bylą, todėl nėra pagrindo naikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti bankroto proceso veiksmus iki prašymo dėl proceso atnaujinimo išsprendimo, atmestinas, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nutartimi, kurią paliko galioti Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. sausio 27 d. nutartimi. Be to, atmetus pagrindinį prašymą dėl skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo, taip pat negali būti tenkinamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjų R. I. U. ir D. U. atskiruosius skundus ir Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad 2005 m. birželio 20 d. teismo posėdyje pareiškėjo pateikti bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pareiškimai buvo išnagrinėti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko, kuris laikinai ėjo teismo pirmininko pareigas, 2005 m. birželio 20 d. nutartimi. Kolegija pažymėjo, kad šis teismo pareigūnas buvo priėmęs nagrinėjamoje atnaujintoje byloje 2001 m. vasario 27 d. sprendimą, kuris buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. birželio 26 d. nutartimi, tačiau procesas šioje civilinėje byloje atnaujintas dėl Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimo, kurį priėmė kitas teisėjas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog pareikštas nušalinimas teisėjui buvo išspręstas netinkamai (CPK 69, 71straipsniai, 370 straipsnio 5 dalis), taip pat kad buvo kliūčių bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui nagrinėti atnaujintą civilinę bylą (CPK 64–66, 68, 71 straipsniai). Kolegija taip pat nurodė, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasirengti atnaujintos bylos nagrinėjimui, susipažinti su bylos medžiaga, pateikti įrodymus ar įstatymą atitinkančius prašymus (CPK 12, 199, 226 straipsniai), tačiau nepateikė teismui nei įrodymų, nei CPK 199 straipsnio reikalavimus atitinkančio prašymo dėl jų išreikalavimo. Kolegija pažymėjo, kad įsiteisėjusioje 2005 m. sausio 7 d. teismo nutartyje, kuria atnaujintas procesas, konstatuota, jog pareiškėjas turi teisę dalyvauti sprendžiant R. I. U. įmonės, kuri priklauso jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise, mokėtinų skolų klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad nebuvo teisinio pagrindo įtraukti pareiškėją į civilinės bylos nagrinėjimą. Kartu kolegija nurodė, kad, įvertinus atnaujintos bylos aplinkybes, pareiškėjo nedalyvavimas bylos dėl skolos iš šios įmonės priteisimo nagrinėjime, nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą, nes, nagrinėjant atnaujintą civilinę bylą, pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, paneigiančių minėto teismo sprendimo motyvus ir išvadas, ar leidžiančių abejoti šio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu (CPK 7, 8, 12, 37 straipsniai, 370 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą ir atnaujintoje byloje priimti naują sprendimą (CPK 2, 7, 263, 370, 371 straipsniai).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu pareiškėjas D. U. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutartis ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atnaujintą civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties pirmosios instancijos teismas (CPK 65 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis). Teisėjas E. Monkevičius privalėjo nusišalinti arba turėjo būti nušalintas nuo šios bylos nagrinėjimo, nes, atnaujintoje byloje panaikinus teismo sprendimą, kuris buvo pagrindas iškelti bankroto bylą, atsirastų pagrindas atnaujinti procesą bankroto byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o, nagrinėjant bylą, kurioje atnaujintas procesas (šiuo atveju – bankroto bylą), negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio nutarties atnaujintas procesas (CPK 370 straipsnio 5 dalis). Be to, panaikinus teismo sprendimą atnaujintoje byloje, po to atnaujinus bankroto bylą ir ją nutraukus, atsirastų pagrindas pareiškėjui kreiptis su ieškiniu dėl neteisėtais teisėjo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, o valstybė šią žalą regreso tvarka galėtų išsiieškoti iš ją padariusio teisėjo E. Monkevičiaus. Taigi ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad minėtas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
2. Žemesniųjų instancijų teismuose buvo ribojama kasatoriaus teisė į veiksmingą teisminės gynybos priemonę, t. y. bylos nagrinėjimą dalyvaujant atstovui, ir taip buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). 2005 m. birželio 27 d. atskirąjį skundą pareiškėjas buvo priverstas rašyti savo jėgomis, nors neturi teisinio išsilavinimo, nes kaip rūpestingas bylos dalyvis stengėsi nepažeisti įstatymo nustatyto termino šiam skundui paduoti. Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartį pareiškėjas gavo tik 2005 m. birželio 23 d. darbo dienos pabaigoje, kai jo atstovas jau buvo baigęs darbą, 2005 m. birželio 24, 25, 26 d. buvo nedarbo dienos, o 2005 m. birželio 27 d., t. y. paskutinę termino dieną, pareiškėjo atstovas buvo užimtas kitoje civilinėje byloje. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas prie atskirojo skundo nepateikė naujų įrodymų ar tinkamo prašymo juos išreikalauti. Be to, iš bylos neaiškiomis aplinkybėmis buvo dingęs, o vėliau atsirado procesinis dokumentas – 2005 m. birželio 23 d. pastabos dėl teismo posėdžio protokolo, ir tokie pažeidimai negali būti toleruojami.
3. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai nusprendė, kad nebuvo teisinio pagrindo įtraukti pareiškėją į bylą. Teismas apskritai ignoravo prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo nurodytus argumentus, atnaujintos civilinės bylos iš esmės nenagrinėjo, taip pat nenurodė motyvų ir pagrindų, kuriais remdamasis padarė tokią išvadą (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
4. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme vietą ir laiką, ir tai yra absoliutus apeliacinio teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė 2000 m. CK ir 2002 m. CPK normas, nes Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimas atnaujintoje byloje buvo priimtas pagal 1964 m. CK ir 1964 m. CPK (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atsakovė R. I. U. padavė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, kuriame nurodo, kad sutinka su kasaciniame skunde keliamais reikalavimais ir prašo juos tenkinti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Kauno apygardos teismas 2005 m. sausio 7 d. nutartimi atnaujino procesą dėl to, kad pareiškėjas D. U. nebuvo įtrauktas į civilinės bylos dėl skolos išieškojimo iš R. I. U. individualios įmonės nagrinėjimą. Tačiau, nagrinėdamas atnaujintą bylą iš naujo, Kauno apygardos teismas 2005 m. birželio 20 d. nutartimi konstatavo, kad nebuvo teisinio pagrindo įtraukti pareiškėją D. U. į bylos nagrinėjimą. Bylą nagrinėję teismai taip konstatavo, kad pareikšto nušalinimo klausimas buvo išspręstas tinkamai.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde išdėstytų motyvų analizė leidžia daryti apibendrintą išvadą, kad kasatorius kelia klausimą, ar, atnaujinus procesą, byla buvo nagrinėjama laikantis tinkamo teismo proceso principo reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo raštu pareiškęs nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui E. Monkevičiui. Pareiškime dėl nušalinimo taip pat buvo nurodyta, kad nušalinimo klausimo negali spręsti teisėjas A. Čeplinskas ir jis privalo nusišalinti dėl pareiškime nurodytų motyvų (bankroto byla; T. 2, b. l. 130). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nušalinimas buvo pareikštas dviem teisėjams – E. Monkevičiui ir A. Čeplinskui. Nepaisydamas šio fakto, pareikšto nušalinimo klausimą išsprendė teisėjas A. Čeplinskas (bankroto byla; T. 2, b. l. 131). Pagal CPK 69 straipsnio 1 dalį pareikšto nušalinimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar skyriaus pirmininkas. Jeigu nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas, o kai tokio teisėjo nėra, nušalinimą klausimą sprendžia atitinkamas aukštesniosios pakopos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisėjas A. Čeplinskas nušalinimo pareiškimo metu buvo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ir kartu ėjo Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas. Kadangi nušalinimas buvo pareikštas ir jam, tai nušalinimo klausimą turėjo spręsti didžiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas, o tokio teisėjo nesant, nušalinimo klausimo sprendimas turėjo būti perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui. Šios pareikšto nušalinimo nagrinėjimo tvarkos nebuvo laikytasi, todėl darytina išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką teismą, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tinkamas CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas yra teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija, todėl šių normų privalu tiksliai laikytis. Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarkos pažeidimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas teisės į tinkamą teismo procesą principas.
Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas pareikšto nušalinimo klausimus, privalo ne tik tiksliai laikytis CPK nustatytos nušalinimo išsprendimo tvarkos, bet ir aiškintis, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, pavyzdžiui, ar, reikšdami aiškiai nepagrįstus nušalinimus, jie nesiekia vilkinti proceso. Nustačius, kad šia teise piktnaudžiaujama, teismas turi tokiems byloje dalyvaujantiems asmenims taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą sankciją.
Iš bylos medžiagos matyti, kad procesas buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Be to, atnaujinus procesą, bylą nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas atnaujinti procesą, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje šių reikalavimų nebuvo laikytasi. Iš teismo posėdžio protokolo (bankroto byla; T. 2, b. l. 133–136) matyti, kad teismo posėdyje byla iš esmės nebuvo nagrinėjama. Iš teismo nutarties, kuria teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, taip pat matyti, kad iš esmės byla nebuvo nagrinėjama, nes teismo nutartyje nurodyta, jog nebuvo teisinio pagrindo įtraukti pareiškėją D. U. į bylos nagrinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš pareiškėjo D. U. buvo atimta teisė į bylos nagrinėjimą iš esmės pirmosios instancijos teisme, t. y. teisė į vieną iš dviejų instancijų. Šis pažeidimas negali būti pašalintas nei nagrinėjant bylą apeliacine, nei kasacine tvarka, todėl byloje priimtos nutartys naikintinos ir byla perduotina nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui naujos sudėties.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie aptartini nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme. Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad iš byloje esančios patalpų nuomos sutarties matyti, jog joje buvo nustatytos netesybos už nuomos mokesčio mokėjimo terminų pažeidimą. Sutartyje nustatytų netesybų dydis yra 0,3 proc. už kiekvieną praleistą dieną. Bylą nagrinėję teismai nesvarstė, ar šios netesybos nėra per didelės (CK 6.73 straipsnis). Netesybų mažinimą teismas turi teisę svarstyti savo iniciatyva, todėl, nagrinėjant bylą iš naujo, teismai turi pasisakyti dėl CK 6.73 straipsnio taikymo galimybės šioje byloje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija Kauno apygardos teismui naujos sudėties.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Valentinas Mikelėnas
Juozas Šerkšnas
