Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-2076-811/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04798-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.5.4; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Pauliui Bružui,

atsakovės atstovei K. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. B. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartimi priimta pareiškėjos skundo dalis, kurioje pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą „Dėl žemės sklypų ties (duomenys neskelbtini) projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti“ Nr. A51-114679/21(2.14.2.12E-ŽEM) (toliau – Sprendimas).

Nurodo, kad 2021 m. vasario 10 d. Administracijai buvo pateiktas prašymas suformuoti pareiškėjai žemės sklypus nuosavybės teisėms į F. R. ir V. R. iki nacionalizacijos dabartinėje (duomenys neskelbtini) valdytą žemės sklypą atkurti, numatant privažiavimus prie šių žemės sklypų per pareiškėjos turimą namų valdos žemę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės skylas), organizuoti šių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (toliau – Tarnyba).

Teigia, kad Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021 m. kovo 19 d. rašte Nr. A51-24651/21(2.14.2.12E-ŽEM) nurodė, jog tęsti papildomus natūra grąžintinų žemės sklypų projektavimo darbus galės tik tada, kai bus išspręstas klausimas, susijęs su privažiavimo keliu prie projektuotinų sklypų, t. y. kai bus nustatytas servitutas.

Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į Tarnybą, prašydama inicijuoti servituto nustatymo procedūrą. Tarnyba 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 49SD-9626-(14.49.136 E.) pranešė, kad vadovaujantis Civiliniu kodeksu (toliau – CK), Žemės įstatymo 23 straipsniu ir žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, servitutai sandoriu nustatomi tik suformuotiems žemės sklypams. Taip pat pranešė neprieštaraujanti, kad Žemės sklype projektuojamiems natūra žemės sklypams būtų nustatytas servitutas.

Pareiškėjos teigimu, ji 2021 m. spalio 5 d. vėl kreipėsi į Administraciją, prašydama nuosavybės teisių atkūrimo tikslu pradėti formuoti žemės sklypus, numatyti privažiavimus prie jų per pareiškėjos turimą Žemės sklypą, organizuotų šių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateiktų juos Tarnybai.

Nurodo, kad skundžiamu Sprendimu Administracija pranešė, kad tęsti papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų projektavimo darbus, galės tik tada, kai pareiškėja, kaip tarnaujančio daikto savininkė, išspręs klausimus, susijusius su privažiavimo kelių prie pageidaujamų susigrąžinti natūra apie 38 kv.m. ir 73 kv.m. ploto žemės sklypų.

Pareiškėja su Sprendimu nesutinka. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 1061 punktu ir teigia, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad prie pageidaujamų suprojektuoti žemės sklypų nėra privažiavimo, kuris turėtų būti suprojektuotas, arba suprojektuotas siūlomas nustatyti kelio servitutas (imperatyvus reikalavimas) daikto savininkui.

Tuo pačiu vadovaujasi CK 4.124 straipsnio 1 dalimi ir nurodo sutinkanti su Administracijos pozicija, kad servituto nustatymas yra būtinas, tačiau teigia, kad atsisakant tęsti sklypų projektavimo darbus, nebuvo atsižvelgta į tai, jog tiek pareiškėja, kaip tarnaujančio žemės sklypo savininkė, tiek ir viešpataujančio daikto savininkas ketina sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo.

Nurodo, kad šiuo metu nėra galimybės sudaryti tokį sandorį, kadangi nėra suformuoti viešpataujantys sklypai. Teigia, kad tokios pozicijos laikosi ir Tarnyba, 2021 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 49SD-9626-(14.49.136 E.), kuriame aiškiai išreikšta valia dėl sandorio servitutui nustatyti sudarymo, nurodžiusi, kad servitutai sandoriu nustatomi tik suformuotiems žemės sklypams. Todėl mano, kad atsakovės atsisakymas suformuoti laisvus žemės sklypus nuosavybės teisėms natūra atkurti yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovė atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamu Sprendimu nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos prašymo, jai buvo paaiškinta, kokių priemonių ji turi imtis, kad Administracija galėtų atlikti tolimesnius veiksmus dėl žemės sklypų projektavimo. Teigia, jog tai nereiškia, kad Administracija priėmė neigiamą sprendimą dėl grąžintinų žemės sklypų projektavimo darbų. Pažymi, kad galutinis sprendimas dėl žemės grąžinimo natūra nėra priimtas, kol nėra išspręstas klausimas dėl privažiavimo(-ų) prie žemės sklypų. Būtent Sprendimu pareiškėja ir buvo paraginta šį klausimą išspręsti.

Mano, kad Sprendimas turėtų būti vertinamas kaip tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai neigiamų pasekmių ir todėl negalintis būti ginčo objektu administraciniame teisme. Pareiškėjai išsprendus privažiavimo(-ų) prie žemės sklypų klausimus, t. y. nustačius servitutą(-us), prašymas dėl žemės sklypų suformavimo bus toliau nagrinėjamas. Todėl tai yra pagrindas pareiškėjos skundą atmesti.

Pastebi, kad pareiškėja skunde nepateikė jokių konkrečių nesutikimo su ginčijamu Sprendimu argumentų, tarsi Administracijai turėjo užtekti Tarnybos ir pareiškėjos ketinimų sudaryti servitutą, tačiau jokie pareiškėjos teiginiai nepagrindžia, kad Sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas, neatitinkantis teisės aktų ir kad dėl to jis turėtų būti naikinamas. V

Nurodo, kad Administracija pati nebegali tęsti žemės sklypų projektavimo procedūros – aktyvių veiksmų privalo imtis pati pareiškėja. Vadovaujasi Tvarkos 1061 punktu ir teigia, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad privažiavimo iš gatvės į plotus nėra, kuris, kaip nustatyta Tvarkos 1061 punkte, turėtų būti suprojektuotas, arba suprojektuotas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimas, jog prie žemės sklypo būtų privažiuojamasis kelias arba kelio servitutas, yra imperatyvus ir Administracija negali nepaisyti aplinkybės, kad prie grąžintino natūra žemės sklypo(-ų) nėra privažiavimo(-ų) ar kelio servituto(-ų). Atitinkamai, byloje nėra ginčo, kad turi būti sprendžiamas klausimas, dėl kelio servituto (-ų) nustatymo tam, jog pageidaujami suprojektuoti žemės sklypai turėtų privažiavimą.

Vadovaujasi CK 4.111 ir 4.113 straipsniais ir teigia, kad nagrinėjamuoju atveju servitutas nebuvo nustatytas įstatymu ar teismo sprendimu. Atitinkamai, lieka du pagrindai, kuriais šiuo atveju galėjo būti nustatyti servitutai – sandoriu arba administraciniu aktu.

Vadovaujasi CK 4.124 straipsnio 3 dalimi ir 4.125 straipsniu ir teigia, kad nustatant servitutą pagal sandorį, visų pirma, viešpataujančio daikto savininkas turi išreikšti valią, kokio servituto, per kokį sklypą jis nori. Antra, tokį servitutą nustatyti turi teisę tik tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas. Aktualūs valstybinės žemės sklypai šiuo atveju yra apriboti privačios nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre registruotais žemės sklypais bei valstybinės reikšmės miško sklypais taip pat įregistruotais Nekilnojamoji turto registre. Todėl Administracija neturi teisės ir kompetencijos pati nuspręsti ir nustatyti servitutą be viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko ir tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko valios.

Mano, kad Sprendime pagrįstai ir teisingai pareiškėjai paaiškinta, kad sandoriu nustatyti servitutą turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas ir kad sandoris galėtų būti sudaromas tarp tarnaujančio daikto savininkės ir valstybinę žemę patikėjimo teise valdomos Tarnybos. Nurodo, kad pareiškėjai buvo suteikta visa aktuali ir reikšminga informacija dėl servitutų nustatymo ir atkreipia dėmesį į tai, kad Administracija nėra viešpataujančiojo daikto savininkė ar valdytoja, todėl šiuose sandoriuose neturi įgaliojimų ir teisės dalyvauti.

Vadovaujasi Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad administraciniu aktu servitutus nustatomas Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Dėsto iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kaip skunde ir Administracijos atsiliepime.

Vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Tvarkos 1061 punktu ir teigia negalinti tęsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Tuo pačiu teigia, kad kaip valstybinės žemės patikėtinė ir vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, Tarnyba negali veikti viršydama turimos kompetencijos ribas ir priimti sprendimų dėl valstybinės žemės plotų priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija.

Vadovaujasi CK 4.111 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad servitutai gali būti nustatomi tik tuo atveju, kai viešpataujančio ir tarnaujančiojo daikto savininkai skiriasi. Tuo pačiu vadovaujasi CK 1.109 straipsniu, 4.124 straipsnio 1 dalimi, 4.125 straipsniu, Žemės įstatymo 2 straipsnio 13-14 dalimis, 23 straipsnio 1-2, 10 dalimis ir teigia, kad, siekiant sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo, turi būti objektas, šiuo atveju - žemės sklypas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (viešpataujantis daiktas), dėl kurio būtų nustatomas servitutas. Taigi, nesant nustatyta tvarka suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, nėra ir objekto, dėl kurio būtų sudaromas sandoris dėl servituto nustatymo.

Vadovaujasi CK 4.124 straipsnio 3 dalimi ir teigia, kad Tarnyba neprieštaravo, jog Žemės sklype projektuojamiems natūra grąžintiniems žemės sklypams būtų nustatytas servitutas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė pareiškėjos skundą patenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjant bylą, nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į 93 kv. m ir 224 kv. m. žemės sklypus, esančius prie jos nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo. Prie 93 kv. m ir 224 kv. m. žemės sklypų nėra privažiuojamo kelio.

Pareiškėja Administracijai pateiktame 2021 m. vasario 3 d. prašyme prašė atkurti jai nuosavybės teises į F. R. ir V. R. iki nacionalizacijos dabartinėje (duomenys neskelbtini) valdytą žemės sklypą, siekiant suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti numatant privažiavimus prie šių žemės sklypų per pareiškėjos turimą Žemės sklypą, organizuoti šių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Tarnybai.

Administracija 2021 m. kovo 19 d. rašte Nr. A51-24651/21(2.14.2.12E-ŽEM) pažymėjo, kad kartografuoto sklypo ribose prie namų valdos (duomenys neskelbtini), yra apie 93 kv. m ir 224 kv. m ploto laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės plotai, kurie galėtų būti natūra grąžintini sklypai, tačiau prie jų nėra privažiuojamojo kelio, todėl turi būti siūlomas nustatyti kelio servitutas. Tuo pačiu Administracija nurodė, kad toliau galės tęsti papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų projektavimo darbus tik tada, kai pareiškėja, kaip tarnaujančio daikto savininkė, išspręs klausimus, susijusius su privažiavimo kelių prie galimų projektuoti sklypų nustatymu.

Pareiškėja 2021 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydama atsakyti, ar Tarnyba neprieštarauja „sandorio sudarymui, kuriame būtų numatytas servitutas“ Žemės sklype, siekiant patekti į Administracijos 2021 m. kovo 19 d. rašte Nr. A51-24651/21(2.14.2.12E-ŽEM) nurodytus 93 kv. m ir 224 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypus, esančius prie Žemės sklypo.

Tarnyba 2021 m. liepos 22 rašte Nr. 49SD-7693-(14.49.136 E.) atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad Žemės sklypas (tarnaujantis daiktas) valdomas privačios nuosavybės teise, todėl Tarnyba negali išduoti jokių sutikimų, susijusių su servitutų nustatymu privačiame žemės sklype. Tuo pačiu nurodė, kad iš prašyme nurodytos informacijos matyti, jog pareiškėja sutinka su servituto nustatymu Žemės sklype (tarnaujantis daiktas), todėl pati gali kreiptis į notarą dėl vienašalio sandorio sudarymo ir nustatyti servitutą savo nuosavybės teise valdomame Žemės sklype.

Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, pakartotinai prašydama atsakyti, ar Tarnyba neprieštarauja „sandorio sudarymui, kuriame būtų numatytas servitutas“ Žemės sklype, siekiant patekti į Administracijos 2021 m. kovo 19 d. rašte Nr. A51-24651/21(2.14.2.12E-ŽEM) nurodytus 93 kv. m ir 224 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypus, esančius prie Žemės sklypo.

Tarnyba 2021 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 49SD-9626-(14.49.136 E.) nurodė neprieštaraujanti, kad Žemės sklype projektuojamiems natūra grąžintiniems žemės sklypams būtų nustatytas servitutas.

Pareiškėja, atsižvelgdama į Tarnybos 2021 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 49SD-9626-(14.49.136 E.), 2021 m. spalio 1 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydama atkurti jai nuosavybės teises į F. R. ir V. R. iki nacionalizacijos dabartinėje (duomenys neskelbtini) valdytą žemės sklypą, siekiant suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti numatant privažiavimus prie šių žemės sklypų per pareiškėjos turimą Žemės sklypą, organizuoti šių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Tarnybai

Administracija skundžiamu Sprendimu nurodė, kad pageidaujami susigrąžinti natūra apie 38 kv. m. ir 73 kv. m ploto žemės sklypai yra apriboti privačios nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre registruotais žemės sklypais bei valstybinės reikšmės miško sklypais taip pat įregistruotais Nekilnojamojo turto registre ir privažiavimo iš gatvės į šiuos plotus nėra. Informacijos ar duomenų apie nustatytus kelio servitutus privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose (tarnaujantys daiktai) į pageidaujamus susigrąžinti natūra žemės sklypus (viešpataujantys daiktai) pareiškėja nepateikė. Sklype (duomenys neskelbtini) servitutas nei įstatymu, nei teismo sprendimu nėra suprojektuotas, todėl sandoriu nustatyti servitutą turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas. Tuo pačiu nurodė, kad Tarnybos 2021 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 49SD-9626-(14.49.136E.) išdėstyta pozicija, jog Tarnyba neprieštarauja, kad Žemės sklype projektuojamiems natūra žemės sklypams būtų nustatytas servitutas, neišsprendžia privažiavimo kelio (servituto) klausimo, nes Administracija neturi teisės savarankiškai nustatyti servituto. Nurodė, kad sandoriu nustatyti servitutą turi teise tik patys tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai (CK 4.124 ir 4.125 straipsniai). Atsižvelgdama į tai, Administracija nurodė galėsianti toliau tęsti papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų projektavimo darbus, kai pareiškėja, kaip tarnaujančio daikto savininkė, išspręs klausimus, susijusius su privažiavimo kelių prie pageidaujamų susigrąžinti natūra apie 38 kv. m. ir 73 kv. m. ploto žemės sklypų.

Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Tvarkos 1061 punktą savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas.

Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą.

Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.

Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą: suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus. Sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą; raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (toliau – pretendentai), susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); atvykusiems pretendentams paaiškina apie galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą grąžinamą natūra žemės sklypą.

Apibendrinant Tvarkos 1061 punkto nuostatas šioje byloje aktualiu aspektu, darytina išvada, kad nesant privažiuojamo kelio prie pareiškėjos pageidaujamų projektuoti 93 kv. m ir 224 kv. m. žemės sklypų, pareiškėja neprivalo nustatyti servituto, tačiau privalo pateikti projektuojamą siūlomą nustatyti kelio servitutą, kuris bus nustatytas Tarnybos direktoriaus sprendimu kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą po to, kai Administracija pateiks Tarnybai nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą kartu su joje esančiu Administracijos direktoriaus patvirtintu žemės sklypo planu.

Pažymėtina tai, kad skundžiamo Sprendimo turinys yra dviprasmiškas ir iš jo turinio pareiškėja pagrįstai galėjo padaryti išvadą, kad ji privalo nustatyti kelio servitutą, o ne projektuojamą siūlomą nustatyti kelio servitutą. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės atsiliepimo turinys, kuriame ji gina savo pozicija dėl pareigos pareiškėjai nustatyti kelio servitutą.

Nors nagrinėjamuoju atveju pareiškėja nepateikė Administracijai projektuojamo siūlomo nustatyti kelio servituto, tačiau to ji nepadarė Administracijai netinkamai išaiškinus pareiškėjai teisės aktuose įtvirtintas jos pareigas šiuo aspektu. Taigi, nors Administracija Sprendimu pagrįstai nurodė galėsianti tęsti papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų projektavimo darbus, kai pareiškėja, kaip tarnaujančio daikto savininkė, išspręs klausimus, susijusius su privažiavimo kelių prie pageidaujamų susigrąžinti natūra apie 38 kv. m. ir 73 kv. m. ploto žemės sklypų, tačiau atsižvelgiant į Sprendimo turinį, jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi neatitinka Tvarkos 1061 punkto nuostatų.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas, Administracijos Sprendimas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos K. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą „Dėl žemės sklypų ties (duomenys neskelbtini) projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti“ Nr. A51-114679/21(2.14.2.12E-ŽEM).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita Einikienė

Violeta Petkevičienė

Indrė Žvaigždinienė