Administracinė byla Nr. eI3-1035-809/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02941-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio darbo pripažinimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio darbo pripažinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 18 d. protokolo Nr. 12P-15 2 punktu priimtą nutarimą (toliau – ir Nutarimas); įpareigoti Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu J. K. dirbtą darbą nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d., einant Širvintų rajono savivaldybės Administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigas; vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 7 straipsnio 3 punktu, įpareigoti Komisiją pripažinti šį teisinį darbo stažą tinkamu advokato darbui.
Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija) su prašymu dėl teisinio darbo stažo pripažinimo. Pareiškėjas prašė pripažinti jo darbą Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. teisiniu darbo stažu ir pateikti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadą. Prašyme nurodė, kad išvada reikalinga advokato egzaminui laikyti. Ministerija 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (1.23Mr)7r-4541 informavo, kad Komisija 2021 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje apsvarsčiusi pareiškėjo prašymą nusprendė nepripažinti teisinio darbo stažu dirbto darbo einant Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d., kadangi patektame pareigybės aprašyme, pagal kurį pareiškėjas dirbo nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d., yra nurodytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas, t. y. ne tik aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimas. Iš esmės tapačios aplinkybės buvo nurodytos ir Komisijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. protokolo 12P-15 2 punktu priimtame Komisijos nutarime (skundžiamas sprendimas). Atsakovė atsisakė įskaityti stažą vadovaudamasi Teisinių pareigybių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 841 „Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (toliau- Sąrašas) (nutarimo redakcija nuo 2002 m. rugpjūčio 24 d.) 17 punktu, kuriame nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nutarime konkrečiai neįvardinta pareigybė pripažįstama teisine bei, kad pareigybės aprašyme, pagal kurį dirbo pareiškėjas buvo nurodytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas, t. y. ne tik aukštojo teisinio išsilavinimo reikalvimas.
Nesutikdamas su Nutarimu pareiškėjas nurodo, kad kaip matyti iš Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, 28.1 ir 28.2 papunkčiuose nurodyti reikalavimai pilnai tenkina Sąrašo tiek 16, tiek ir 17 punkte įtvirtintą sąlygą – turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Pažymi, kad Sąrašo 16, 17 punktuose įtvirtintas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą gali būti nustatytas ne tik pareigybės aprašyme, bet ir teisės aktuose. Pareigybės aprašymo 21 punkte yra įtvirtinta viena iš pagrindinių funkcijų, atstovauti teismuose ir kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose ir rengti susijusius procesinius (ieškinius, pareiškimus, skundus, prašymus, atsiliepimus ir kt.) ir kitus dokumentus. Nutarime nenurodoma, kad teisinis darbo stažas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. nebuvo pripažintas dėl to, kad pareigybėje nėra aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis, vadinasi atsakovė pripažino, kad pareigybės aprašymas tenkina Sąrašo 17 punkte (ir 16 punkte) įtvirtiną antrąją sąlygą dėl teisinio pobūdžio funkcijų. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalies 2 punkte taip pat yra įtvirtinta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai. Pareiškėjas Vilniaus universiteto Teisės fakultete yra įgijęs teisės magistro laipsnį, taigi pareigybės aprašymo 21 punkte įtvirtintą funkciją iš esmės gali atlikti tik asmuo turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas atstovavo teismuose bei rengė procesinius dokumentus patvirtina ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir Širvintų rajono savivaldybės mero įgaliojimai, kuriais pareiškėjui buvo pavedama atstovauti tiek Širvintų rajono savivaldybės administraciją, tiek ir Širvintų rajono savivaldybę, Širvintų rajono savivaldybės tarybą visų lygių bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigybė turi būti prilyginama teisinei pareigybei, kadangi specialiuosius reikalavimus nustato ne tik pats pareigybės aprašymas, bet ir teisės aktas. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas numato imperatyvų reikalavimą juridinio asmens atstovui, kuris tik turėdamas teisinį išsilavinimą gali būti juridinio asmens atstovu. Tačiau atsakovė, vertindama pareiškėjo pareigybės aprašymą į tai neatsižvelgė. Vien tai, kad 2020 m. birželio 22 d. patvirtintas pareigybės aprašymas galimai buvo ne visai tiksliai suformuotas, negali sukelti neigiamų pasekmių pareiškėjui, kadangi nepripažinus pareiškėjo darbo stažo nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo iš esmės užkirstas kelias laikyti advokatų egzaminą (būtent tokio laikotarpio pareiškėjui iki 5 metų teisinio darbo stažo ir trūksta). Kas iš esmės sukelia pareiškėjui tiek moralinę, tiek ir turtinę žalą.
Nurodo, kad byloje aktualūs teisės aktų pakeitimai, kurie sąlygojo tai, kad iki 2020 m. liepos 1 d. pareiškėjo, dirbusio tose pačiose pareigose, kaip ir po 2020 m. liepos 1 dienos, pareigybės aprašymo pakeitimą. Nors pareiškėjo darbo pobūdis, pareigybei keliami, tame tarpe ir specialūs, reikalavimai nepasikeitė, tačiau pareiškėjo pareigybės aprašymas, be jo valios buvo pakeistas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 10 d. priėmė nutarimą Nr. 213 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtino „Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką“ (toliau – ir Metodika) ir nustatė, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, vadovaujantis šio nutarimo 1.2 papunktyje nauja redakcija išdėstyta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai patvirtinami iki 2020 m. birželio 30 d. (nutarimo 3.1. punktas). Šiuo nutarimu nutarta nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įgyvendindamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio 10 dalies nuostatas, iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos peržiūri ir patvirtina valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus pagal šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos reikalavimus. Metodikos 27 punkte nustatyta, kad „rengiant pareigybės aprašymą, specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, darbo patirties nustatomi, vadovaujantis Metodikos 1 priede nustatytais tipiniais specialiaisiais reikalavimais valstybės tarnautojams, išskyrus tuos atvejus, kai rengiami politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir kai specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos bei ir dėl darbo patirties yra reglamentuoti kituose teisės aktuose“. Metodikos priede Nr. 1 patvirtintos lentelės 5 punkte (V pareigybės lygmuo) nurodyta, kad skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo specialiuose reikalavimuose turi būti nurodyta „Aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija su nustatytomis atitinkamai ne daugiau kaip 4 studijų kryptimis, susijusiomis su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Darbo patirties veiklos srityje nereikalaujama. Arba „Aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija. Ne mažiau kaip 5 metai darbo patirties veiklos srityje. Pagal Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje pateiktus pareigybių aprašymų ruošinius, bei minėtus Metodikos reikalavimus pareigybių aprašymuose nustatyti specialūs alternatyviniai reikalavimai nėra pasirenkami, jie abu turi būti įrašomi į pareigybės aprašymą, kas ir buvo padaryta pakeičiant pareiškėjo pareigybės aprašymą. Be to, specialieji reikalavimai pareiškėjo pareigybei yra reglamentuoti ir kituose teisės aktuose. (pvz. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalis, kuri numato imperatyvų reikalavimą juridinio asmens atstovui, kuris tik turėdamas teisinį išsilavinimą gali būti juridinio asmens atstovu).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. gruodžio 2 d. priėmė nutarimą Nr. 1361 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“, kurio 1.17. punkte taip pat buvo nurodytas būtinumas pareigybių aprašymų specialiuose reikalavimuose nustatyti Metodikos 1 priede nustatytus alternatyvinius tipinius specialiuosius reikalavimus, o nuo 2020 m. gruodžio 7 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimas, specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo turėjo būti pagrįsti (reglamentuoti) kitais teisės kitais. Taigi, atsakovė, vertindama pareiškėjo darbo stažą nuo 2020 m. gruodžio 7 dienos, privalėjo vadovautis ne tik pareiškėjo pareigybės aprašymu, bet ir teisės aktus nustatančius būtinumą pareiškėjui, atliekant pareigybės aprašyme nurodytą darbą, turėti specialų teisinį išsilavinimą, ko atsakovė nenagrinėjo ir dėl to sprendime nepasisakė. Juolab, kaip matyti iš ankstesnių pareiškėjo dirbtų pareigybės aprašymų toje pačioje įstaigoje (vyriausiojo specialisto, vedėjo pavaduotojo, vedėjo), visuose juose buvo įtvirtintas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (be jokios alternatyvos). Netgi tai pačiai Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigybei, kurios aprašymas buvo patvirtintas Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 9-658 taip pat buvo keliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą ir tik pasikeitus teisniam reglamentavimui Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigybė buvo patikslinta. Būtent pasikeitęs teisinis reglamentavimas, kuriuo iš esmės buvo įtvirtinta, kad pareigybės aprašymai yra rengiami pagal pareigybių aprašymų ruošinius, ir lėmė minėtos pareigybės aprašymo pasikeitimą (aplinkybės niekaip nepriklausančios nuo pareiškėjo valios). Taigi atsakovė iš esmės tik formaliai įvertino pareiškėjo pareigybės aprašyme įtvirtintus specialiuosius reikalavimus ir todėl priėmė iš esmės neteisėtą ir neproporcingą sprendimą.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė netinkamai taikė materialines teisės normas nustatančias pareiškėjo teisinį darbo stažą. Sąrašo (nutarimo redakcija nuo 2002 m. rugpjūčio 24 d.) 16 punkte nustatyta, kad teisinėmis pareigybėmis laikoma „Viešosios, valstybės, savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos, valstybės, savivaldybės įmonės, jų struktūrinio padalinio vadovas, vadovo pavaduotojas, kurio pareigybės aprašyme ar teisės akte nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis“. Pareiškėjas yra Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio vadovas, todėl atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo prašymą nepagrįstai vadovavosi ne Sąrašo 16 punkto, o 17 punkto nuostatomis. Vadovaujantis Sąrašo 16 punkto reikalavimais pareiškėjo darbas turėjo būti įskaitomas į teisinio darbo stažą, nes jo pareigybės aprašyme aiškiai nurodytas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijos teisinis pobūdis ne tik pareigybės aprašyme bet ir teisės aktuose.
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad Komisija savo darbe vadovaujasi Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 111 „Dėl Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 „Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintu Teisinių pareigybių sąrašu (Sąrašas). Sąrašo 1–15 punktuose yra nurodytos konkrečios pareigybės, kurios laikomos teisinėmis. Sąrašo 16 ir 17 punktuose nurodyti įvairūs pareigybių pavadinimai ir kartu pateikti kriterijai, kuriais vadovaujantis konkrečiai neįvardinta pareigybė pripažįstama teisine: pirma, pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, antra, turi būti aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Todėl tam, kad minėtuose Sąrašo punktuose apibūdinta pareigybė būtų pripažinta teisine, ji turi atitikti nurodytų reikalavimų visumą. Atkreipia dėmesį, kad minėtu atveju pareiškėjo pateikti dokumentai leido Komisijai spręsti dėl jo teisinio darbo stažo pripažinimo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d., remiantis tik Sąrašo 17 punktu, kadangi iš pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad minėtu laikotarpiu jis dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėju. Sąrašo 17 punkte viena iš nurodytų galimų pareigybių ir yra vedėjas. Nors Pareiškėjas skunde teigia, kad Komisija turėjo vadovautis Sąrašo 16 punktu, kadangi pareiškėjas yra Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio vadovas, tačiau pareiškėjas Komisijai nebuvo pateikęs Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 1-103 „Dėl didžiausio leistino Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičiaus nustatymo ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtintos Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūros, todėl Komisija neturėjo pagrindo vertinti, kad pareiškėjas yra savarankiško struktūrinio padalinio vadovas, taigi Komisija vadovavosi Sąrašo 17 punktu, o ne 16 punktu. Tačiau kartu pažymi, kad ši nurodyta aplinkybė neturi teisinės reikšmės galutiniam Komisijos priimtam Sprendimui, kadangi ir Sąrašo 16 punkte, ir 17 punkte yra nurodyti tie patys būtini reikalavimai, kad minėtuose Sąrašo punktuose apibūdinta pareigybė būtų pripažinta teisine: pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateiktame pareigybės aprašyme buvo nurodytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas (t. y. ne tik teisės krypties universitetinio išsilavinimo reikalavimas), todėl Nutarimu pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo dirbtas darbas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. nebuvo pripažintas teisinio darbo stažu.
Pažymi, kad tokios praktikos iš esmės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad Sąrašo 16 ir 17 punktuose įtvirtintas reikalavimas, kad pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, ir šis reikalavimas yra imperatyvus; darbas ne teisinėje pareigybėje negali sukurti teisinio darbo stažo.
Dėl argumentų, kad Komisija galėjo vadovautis Nuostatų 3.1 papunkčiu ir galėjo pripažinti pareiškėjo darbą, dirbtą ginčijamu laikotarpiu, teisinio darbo stažu, pažymi, kad nurodytas Nuostatų papunktis negali būti taikomas tais atvejais, kai pareigybės kaip galimai teisinės yra nurodytos Sąrašo 16 ir 17 punktuose (t. y. pareigybės pripažįstamos teisinėmis, jei atitinka Sąrašo16 ir 17 punktuose nurodytus kriterijus). Komisijai nesuteikta teisė nesivadovauti Sąrašo 16 ir 17 punktų nuostatomis. Be to, pareiškėjas siekė eiti advokato pareigas, o Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 7 straipsnio 3 punkte imperatyviai nurodyta, kad teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Sąraše.
Pažymi, kad Komisija įvertinusi, kad pareigybės aprašyme nenustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, papildomai nevertino pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų pobūdžio. Tokios praktikos, be kita ko, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Nurodo, kad pareiškėjo darbdavys, pakeisdamas pareigybės aprašymą, jame nurodydamas ir alternatyvų išsilavinimą, iš esmės išreiškė savo valią, kad minėtos pareigybės darbuotoju gali būti ir pareigybei priskirtas funkcijas gali atlikti ir asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Taigi pareiškėjo darbdavys, vadovaudamasis Metodikos (2020 m. liepos 1 d. redakcija) 27 punkto nuostatomis, turėjo nesivadovauti Metodikos 1 priede nustatytais tipiniais specialiaisiais reikalavimais ir pareigybės aprašyme įtvirtinti aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo reikalavimą be jokių alternatyvų, tačiau to nepadarė. Papildomai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1361 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo 2020 m. gruodžio 8 d., Metodikos 27 punktas buvo pakeistas ir jame papildomai nustatyta, kad pareigybės aprašyme nustatoma viena arba abi alternatyvos iš Metodikos 1 priede nustatytų išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, darbo patirties reikalavimų ir (ar) reikalavimų alternatyvų. Taigi suteikta galimybė visuose pareigybių aprašymuose nustatyti specialų išsilavinimo reikalavimą be alternatyvų. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad Metodikos reikalavimai riboja darbdavio galimybę darbuotojo pareigybės aprašyme nustatyti konkretų išsilavinimo reikalavimą be alternatyvų (t. y. sprendimas nepriklauso nuo darbdavio valios), yra nepagrįsti.
Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjo pareigybės aprašyme įtvirtinta, kad jis atstovauja teismuose ir kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose ir rengia susijusius procesinius (ieškinius, pareiškimus, skundus, prašymus, atsiliepimus ir kt.) ir kitus dokumentus, savaime nėra pagrindu pripažinti darbą teisiniu darbu bei pripažinti jį teisinio darbo stažu, nes tik atliekamų funkcijų teisinis pobūdis, kaip jau buvo minėta, nėra pakankamas kriterijus teisinio darbo stažo pripažinimui. Priešingas aiškinimas reikštų, kad teisinio darbo stažu galėtų būti pripažįstamas ir darbo stažas, kurį įgijo asmuo, neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1975/2012).
Apibendrindami nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Sąrašo 17 punktas (taip pat ir 16 punktas) nustato, kad pareigybės aprašyme turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, o minėtu atveju pareigybės aprašyme buvo nustatytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas, Komisija, neviršydama sako kompetencijos ribų ir vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagrįstai ir teisėtai atsisakė pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo dirbtą darbą Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėju laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d.
konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. protokolo Nr. 12P-15 2 punktu priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Komisiją pripažinti teisinio darbo stažu J. K. dirbtą darbą nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d., jam einant Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu dėl teisinio darbo stažo pripažinimo. Pareiškėjas prašė pripažinti jo darbą Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. teisiniu darbo stažu ir pateikti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadą. Prašyme nurodė, kad išvada reikalinga advokato egzaminui laikyti.
Ministerija 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (1.23Mr)7r-4541 pareiškėją informavo, kad Komisija 2021 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje apsvarsčiusi pareiškėjo prašymą nusprendė nepripažinti teisinio darbo stažu dirbto darbo einant Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. Tokia išvada buvo priimta įvertinus, kad patektame pareigybės aprašyme, pagal kurį pareiškėjas dirbo nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d., yra nurodytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas, t. y. ne tik aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimas.
Iš esmės tapačios aplinkybės buvo nurodytos ir Komisijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. protokolo 12P-15 2 punktu priimtame Komisijos nutarime (skundžiamas sprendimas). Atsisakymo įskaityti stažą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. teisinis pagrindas – Teisinių pareigybių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 841 „Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (nutarimo redakcija nuo 2002 m. rugpjūčio 24 d.) 17 punktas, kuriame nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nutarime konkrečiai neįvardinta pareigybė pripažįstama teisine.
Pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. protokolo 2 punktu, su skundu kreipėsi į teismą.
Iš į bylą pateikto Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 9-578 patvirtinto pareigybės aprašymo, pagal kurį pareiškėjas dirbo laikotarpiu 2020 m. liepos 1 d.–2021 m. rugpjūčio 2 d. (ginčo laikotarpis), turinio nustatyta, kad specialiuose reikalavimuose yra nurodyta, kad asmuo einantis Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigas turi turėti arba aukštąjį universitetinį arba jam lygevertį aukštojo mokslo teisės krypties išsilavinimą, arba turėti aukštąjį universitetinį arba jam lygevertį aukštojo mokslo išsilavinimą, t. y. numatytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas – turėti ne tik teisės krypties aukštąjį universitetinį arba jam lygiavertį aukštojo mokslo išsilavinimą.
Pagal Nuostatų 2 punktą, teisinėmis pareigybėmis pripažįstamos: Teisinių pareigybių sąraše nurodytos pareigybės, jei jas einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus (2.1 papunktis), Teisinių pareigybių sąraše nenurodytos pareigybės, komisijai kiekvienu konkrečiu atveju pripažinus pareigybę teisine (2.2 papunktis).
Sąrašo 16 ir 17 punktuose nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis sąraše konkrečiai neįvardyta pareigybė pripažįstama teisine: pirma, pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir, antra, aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Taigi, reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą yra imperatyvus.
Iš pareigybės aprašymo, pagal kurį pareiškėjas dirbo ginčo laikotarpiu, matyti, kad juose nėra nustatytas specialusis reikalavimas turėti tik aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą, jame nurodyta alternatyva – turėti aukštąjį universitetinį arba jam lygevertį aukštojo mokslo išsilavinimą (ne tik teisės krypties). Taigi, darbdavys, nurodydamas alternatyvų išsilavinimą, išreiškė savo valią, kitaip tariant pripažino, kad minėtoms pareigoms, kurias pareiškėjas ėjo ginčo laikotarpiu, nėra nustatyta privalomai turėti aukštąjį universitetinį teisės krypties išsilavinimą, šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas gali atlikti asmuo, turintis ir kitos srities aukštąjį universitetinį arba jam lygiavertį aukštojo mokslo išsilavinimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad ėjimas pareigų, kurioms netaikomas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali sukurti teisinio darbo stažo. Priešingas minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimas reikštų, kad teisinio darbo stažu galėtų būti pripažįstamas ir darbo stažas, kurį įgijo asmuo, neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-659/2011, 2012 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1975/2012, 2020 m. liepos 1 d. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTAxLTEwNjIvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1101-1062/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1101-1062/2020">A-1101-1062/2020</a> ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbdavys iš esmės pripažino, kad valstybės tarnautojas, dirbdamas pagal 2020 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 9-578 patvirtintą pareigybės aprašymą, gali atlikti funkcijas ir neturėdamas aukštojo universitetinio arba jam lygeverčio aukštojo mokslo teisės krypties išsilavinimo. Taigi, šiuo atveju analizuojama pareigybė neatitinka Nuostatuose įtvirtinto specialiojo reikalavimo – turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Kaip praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pripažinus, kad pareigybės aprašyme nėra įtvirtintas reikalavimas turėti tik aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą, nėra tikslinga analizuoti, ar pareigybės aprašyme aiškiai įvertintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis (žr. pvz. 2012 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-2023/2012 ir kt.). Kaip ir nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo nesivadovauti minėta aukštesnės instancijos teismų praktika, todėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 9-578 patvirtintame pareigybės aprašyme nurodytas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis plačiau neanalizuojamas.
Sutiktina su atsakovės argumentais, kad darbadvys, vadovaudamasis Metodikos (2020 m. liepos 1 d. redakcija) 27 punkto nuostatomis, turėjo galimybę nesivadovauti Metodikos 1 priede nustatytais tipiniais specialiaisiais reikalavimais ir pareiškėjo pareigybės aprašyme neįtvirtinti alternatyvaus reikalavimo išsilavinimui. Įstatymas tokią galimybę nors ir numatė, tačiau imperatyvaus reikalavimo nurodyti ir alternatyvų reikalavimą nebuvo/nėra numatyta. Šiuo atveju darbdavys pasirinktinai nurodė ir alternatyvų išsilavinimo reikalavimą, taip išreikšdamas savo valią, kad pareigas, kurias pareiškėjas ėjo ginčo laikotarpiu, galėtų eiti ir asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėju, kad būtent Metodikos reikalavimai riboja darbdavio galimybę darbuotojo pareigybės aprašyme nustatyti konkretų išsilavinimo reikalavimą be alternatyvų (kad sprendimas nurodyti/nenurodyti alternatyvaus išsilavinimo nepriklauso nuo darbdavio valios). Priešingai, nei teigia pareiškėjas, darbdaviui yra suteikta galimybė visuose pareigybių aprašymuose nustatyti specialų išsilavinimo reikalavimą (-us) su arba be alternatyvų.
Papildomai pažymėtina, kad Teisinių pareigybių sąrašas yra patvirtintas vadovaujantis tame tarpe ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (Žin., 2004, Nr. 50-1632) 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Į šią pareigybę (advokato) asmuo gali pretenduoti tik tuo atveju, jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Todėl Sąrašą aiškinant sistemiškai, kartu su teisės akto preambule, Sąraše gali būti nurodytos tik tokios pareigybės, jei jas einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus, o kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ėjimas pareigų, kurioms netaikomas specialusis reikalavimas turėti vien tik aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali sukurti teisinio darbo stažo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Komisijos Nutarimas nepripažinti pareiškėjo darbo, kai jis ėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d.–2021 m. rugpjūčio 2 d. teisiniu yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Nutarimą (2 punktą) pripažinus teisėtu, išvestiniai reikalavimai įpareigoti Komisiją teisiniu pripažinti minėtą ginčo laikotarpį negali būti tenkinami.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Gitana Butrimaitė
Egidija Puzinskaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė
