Administracinė byla Nr. eI2-3508-1066/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00949-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 8.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitos Valeckaitės,
dalyvaujant pareiškėjų A. S., D. O. ir V. S. advokatui M. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S., D. O. ir V. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Faleva“ dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjai A. S., D. O. ir V. S. kreipėsi į teismą su skundu prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimus: 2022 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. Nr. 22S1373 panaikinti leidimą laikinai gyventi A. S.; 2022 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 22S1375 panaikinti leidimą laikinai gyventi D. O.; 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 22S2592 panaikinti leidimą laikinai gyventi V. S. (toliau – ir Sprendimai); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo skundo reikalavimą pareiškėjai grindžia tokiais argumentais:
2.1. skundžiami Sprendimai yra priimti tuo pagrindu, kad Pareiškėjų darbdavio (UAB „Faleva“) vadovas yra baustas už nelegalų darbą. Visų Pareiškėjų pozicija Skundžiamų sprendimų atžvilgiu sutampa ir grindžiama tais pačiais įrodymais, todėl jie nagrinėtini vienoje byloje. Atsakovas priėmė sprendimus panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčiu.
2.2. Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. birželio 14 d. surašė administracinio teisės nusižengimo protokolą UAB „Faleva“ vadovui, nes jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies, Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 7 punkto, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl savo veiksmais (neveikimu) padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalyje (nelegalus darbas) numatytą pažeidimą.
Skundžiamų sprendimų teisiniu pagrindu paryškintai nurodomas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto „a“ papunkčio fragmentas, kuriame numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą
UAB „Faleva“ 2020 m. vasario 28 d. sudarė su A. S. darbo sutartį, kurios priede buvo nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir A. S. pradeda dirbti nuo 2020 m. gegužės 1 d., tai yra kaip tik po dviejų mėnesių. Atsakovui pateiktame tarpininkavimo rašte taip pat buvo nurodyta, kad A. S. pradės dirbti nuo 2020 m. gegužės 1 d. Apie įdarbinimą UAB „Faleva“ pranešė kompetentingoms valstybės institucijoms (Sodra). Sudarytos darbo sutarties pagrindu nuo 2020 m. gegužės 1 d. UAB „Faleva“ pradėjo mokėti A. S. darbo užmokestį, tačiau suėjus dviems mėnesiams, atsakovas leidimo laikinai gyventi taip ir neišdavė, paprašęs pateikti papildomus dokumentus. UAB „Faleva“ suprato, kad A. S. negalės dirbti tada, kaip buvo suplanuota ir sutarta. Atsižvelgdama į didelę konkurenciją tarp darbdavių dėl kvalifikuotų darbuotojų, UAB „Faleva“ negalėjo ilgesniam laikui palikti A. S. be nuolatinių pajamų, nes jis tokiu atveju apskritai atsisakytų dirbi UAB „Faleva“. Todėl buvo nuspręsta, kad UAB „Faleva“ pradės mokėti A. S. darbo užmokestį ir priklausančius mokesčius, tačiau jokio darbo funkcijų A. S. neatlikinės tol, kol jam nebus išduotas leidimas laikinai gyventi. Atitinkamai, 2020 m. gegužės 1 d. UAB „Faleva“ vadovas priėmė įsakymą, kuriuo paskelbė A. S. prastovą nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjų darbdavys ne leido, kaip nurodyta Skundžiamuose sprendimuose, o kaip tik uždraudė darbuotojui dirbti nelegalų darbą. Atitinkamai, Atsakovo išvada apie tai, pareiškėju darbdavys buvo nubaustas už tai, kad leido savo darbuotojui dirbi nelegalų darbą, neatitinka tikrovės.
2.3. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas akcentavo, kad UAB „Faleva“ vadovas buvo nubaustas iš esmės už tai, kad pažeidė įdarbinimo procedūrą, bet ne už tai, kad leido dirbti nelegalų darbą, taigi nesusidarė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto „a“ papunktyje numatyta situacija („leidimas dirbti nelegalų darbą“). Todėl nebuvo pagrindo panaikinti leidimus laikinai gyventi.
3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, su juo nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Iki skundžiamų sprendimų panaikinimo pareiškėjai turėjo galiojančius leidimus laikinai gyventi tuo pagrindu, kad dirbo UAB „Faleva“ (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
3.2. Migracijos departamentas nustatė, kad VDI 2021 m. birželio 14 d. surašė administracinio teisės nusižengimo protokolą UAB,,Faleva“ direktoriui/atsakingam asmeniui A. S., nes jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 str. 1 d., Įstatymo 62 str. 2 d., 7 d., Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. nuostatas, todėl savo veiksmais (neveikimu) padarė ANK 95 straipsnio 2 dalyje (nelegalus darbas) numatytą pažeidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-30 nutarimu UAB,,Faleva“ direktoriui/atsakingam asmeniui A. S., už minėtus pažeidimus administracinio nusižengimo byloje Nr. A.5.-1926-1034/2021 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas), paskirta administracinė nuobauda – 1200 eurų bauda. Bauda sumokėta 2021 m. liepos 23 d.
Pareiškėjų darbdavį (darbdavio vadovą) patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės atstovas nubaustas už nelegalų darbą – tai nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu.
3.3. Leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinami Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalyje numatytais pagrindais. Minėto straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, Departamentas pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Faleva“ atsiliepimo nepateikė.
k o n s t a t u o j a:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjai tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Faleva“ Departamentui pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimus laikinai gyventi).
4.2. Išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir kartu pateiktus dokumentus, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimus išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi dvejiems metams tuo pagrindu, kad jie ketina dirbti UAB „Faleva“.
4.3. Departamentas nustatė, kad A. S., būdamas UAB „Faleva“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalies numatytą administracinį nusižengimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 30 d. nutarimu jam paskyrė 1 200,00 eurų baudą, kuri buvo sumokėta 2021 m. liepos 23 d.
4.4. Atsižvelgiant į tai, Departamentas priėmė skundžiamus: 2022 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. Nr. 22S1373 panaikinti leidimą laikinai gyventi A. S., 2022 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 22S1375 panaikinti leidimą laikinai gyventi D. O., 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 22S2592 panaikinti leidimą laikinai gyventi V. S.. Šių sprendimų faktinis pagrindas buvo tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. A.5.-1926-1034/2021 pareiškėjų darbdaviui UAB „Faleva“ vadovui skyrė baudą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies numatytą administracinį nusižengimą (nelegalus darbas).
5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimų, kuriais pareiškėjams buvo panaikinti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad skundžiami Sprendimai grindžiami Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu. Šio punkto a) papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4-1 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4-1 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu konstatuota, kad UAB „Faleva“ direktorius pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes neįvykdė minėtame straipsnyje nustatyto imperatyvo – įdarbino užsienio pilietį A. S., kuris tuo metu neturėjo darbo vizos (įdarbintas 2020 m. gegužės mėnesį, o leidimas laikinai gyventi jam išduotas tik 2020 m. gruodžio mėnesį). Teismas taip pat konstatavo, kad tokia situacija atitinka Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuris apibrėžia nelegalų darbą, nuostatas, t. y. įdarbintas trečiosios šalies pilietis nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos.
7. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys numato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad minėtame 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis).
ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Taigi leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas.
Kaip matyti šioje šiuo atveju Departamentas pagrįstai konstatavo, kad susidarė situacija, kuri numatyta Įstatymo 50 straipsnio, nustatančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 19 (a) punkte, nes UAB „Faleva“ vadovas buvo nubaustas už tai, kad įdarbino užsienietį (iš esmės atitinka požymį „leido dirbti“) ir toks įdarbinimas atitiko nelegalaus darbo apibrėžimą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (pakanka, kad būtų nesilaikyta įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų). Taip pat Bendrovės vadovas buvo nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (nelegalus darbas).
8. Nagrinėjamu atveju pasakytina, kad pareiškėjai neginčija ginčijamų Sprendimų pagrindo, kad Bendrovės direktorius yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Teismo vertinimu, Departamentas turėjo vertinti ir įvertino duomenis, kurie buvo aktualūs priimant skundžiamus Sprendimus, jog Bendrovės direktoriaus atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarimas, kuriuo minėtam asmeniui yra paskirta 1 200,00 Eur bauda už ANK 95 straispnio 1 dalyje padarytą pažeidimą.
Teismas pabrėžia, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar būtent pareiškėjų atžvilgiu buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, nes tokios aplinkybės nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Pažymėtina, kad tokie teismo išaiškinimai visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM5NC0xMDYyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5394-1062/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5394-1062/2019">eA-5394-1062/2019</a>, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM0NC01NTYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5344-556/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5344-556/2019">eA-5344-556/2019</a>).
9. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą dėl Bendrovės direktoriaus padaryto nusižengimo mažareikšmiškumo. Teismas Bendrovės vadovui skyrė 1 200,00 eurų baudą ir teismas nepripažino administracinio nusižengimo mažai pavojinga veika. Pareiškėjų darbdavio vadovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą. Tuo pačiu teismas pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 5344-556/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM5NC0xMDYyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5394-1062/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5394-1062/2019">eA-5394-1062/2019</a>). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, įvertinęs visą surinktą medžiagą, pagrįstai skundžiamais Sprendimais nusprendė panaikinti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimti Sprendimai yra proporcingi ir adekvatūs. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu.
10. Teismas konstatuoja, jog skundžiamai Sprendimai priimti pareiškėjų atžvilgiu atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui nustatytus reikalavimus, juose išsamiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti minėtus Sprendimus dėl minėtiems pareiškėjams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo.
11. Kadangi pareiškėjų skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti ir jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1401 straipsnio 3 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjų A. S., D. O. ir V. S. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Jolita Rasiukevičienė
Gediminas Užubalis
Vita Valeckaitė