Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. I2-584-426/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00767-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.8; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. patikslintą skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Centro poliklinika“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 23–27), prašydamas panaikinti atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba, ir Tarnyba) Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjos 2021 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. SSD(19.1)-292 „Dėl darbo paieškos išmokos skyrimo, neskyrimo, mokėjimo sustabdymo, mokėjimo nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į atsakovę, siekdamas registruotis dėl darbo paieškos ir išmokos, kuri yra garantuojama dėl Lietuvoje paskelbtos pandemijos, gavimo. Pareiškėjas buvo informuotas, jog darbuotojai dirba nuotoliniu būdu ir visais klausimais reikia kreiptis telefonu. Tarnybos darbuotoja Dovilė Slapšinskienė pranešė, kad pareiškėjas užregistruotas, o dėl išmokos privalo pateikti rašytinės formos prašymą elektroniniu paštu ir nurodyti banko sąskaitos numerį. Teigia, kad pareiškėjas pateikė nustatytos formos rašytinį prašymą, tačiau Užimtumo tarnybos darbuotoja telefonu informavo, jog atsisako priimti sprendimą dėl išmokos skyrimo, todėl pareiškėjas kreipėsi telefonu į šios Tarnybos skyriaus vedėją A. P., kuri 2021 m. sausio 25 d. priėmė skundžiamą Sprendimą.

Paaiškina, kad pareiškėjui nuo 2015 m. gegužės 11 d. yra nustatytas 60 proc. neįgalumas, socialinio pobūdžio klausimus jo atžvilgiu sprendžia VšĮ „Centro poliklinika“ ir jos socialiniai darbuotojai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) sprendimu pareiškėjui mokama 149,82 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinta iki 222,07 Eur) netekto darbingumo pensija per mėnesį, tai yra vienintelės pareiškėjo gaunamos pajamos.

Jo teigimu, Sprendimas yra neteisėtas, kadangi priimtas pažeidus teisės aktus ir priėmimo procedūrą. Be to, mano, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas, kadangi „turi žydiško kraujo“.

Mano, kad pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 481 straipsnio 2 dalies 1 punktą nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims skiriamos ir mokamos darbo paieškos išmokos dydžiai, t. y. 33 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, nustatytos tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama. Tvirtina, kad jo teisės į pragyvenimo šaltinį šiurkščiai pažeidinėjamos dar nuo 2014 metų, todėl jam priklausytų darbo paieškos išmokos po 200,31 Eur už 2020 m. birželio–gruodžio mėnesius imtinai.

Atsakovė Užimtumo tarnyba atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 54–56).

Nurodo, kad darbo paieškos išmokos (toliau – ir Išmoka) skyrimo, mokėjimo ir apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Įstatymo 481 straipsnis ir Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-213 (toliau – ir Nuostatai).

Paaiškina, kad Nuostatų 3 punkte nustatyta, jog gauti Išmoką turi teisę asmenys, atitinkantys Įstatymo 481 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir pateikę Užimtumo tarnybai prašymą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo.

Pareiškėjas 2021 m. sausio 25 d. pateikė prašymą skirti jam Išmoką, tačiau atsakovė, įvertinusi jo situaciją, priėmė skundžiamą Sprendimą neskirti Išmokos pareiškėjui, kadangi jis neatitinka Įstatymo 481 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, t. y. VSDFV duomenimis, pareiškėjo darbo santykiai nutrūko 2007 m. balandžio 23 d.

Atkreipia dėmesį, kad darbo paieškos išmoka yra pagalbos priemonė nuo karantino nukentėjusiems asmenims, kuriems darbo santykiai pasibaigė ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki karantino paskelbimo, t. y. asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos pandeminė situacija padarė įtaką jų nedarbui, ir kitų išmokų asmenys neturi teisės gauti dėl per mažo darbo stažo (nedarbo socialinio draudimo išmokos) ar dėl to, kad nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Šiuo atveju pareiškėjas iki karantino paskelbimo Lietuvos Respublikoje darbo santykių neturėjo jau kurį laiką, o tai įrodo, kad jis dėl šalyje paskelbto karantino nenukentėjo, darbo santykiai jo nesiejo dėl kitų, su karantino paskelbimu nesusijusių aplinkybių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Centro poliklinika“ atsiliepime nurodo, kad nei priimant šį sprendimą, nei jį realizuojant VšĮ „Centro poliklinika“ nedalyvauja, o iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kokioms poliklinikos teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, todėl mano, kad poliklinika neturėtų būti traukiama į procesą nei kaip trečiasis asmuo su ar be savarankiškų reikalavimų, nei kaip kitas proceso dalyvis (b. l. 66–67).

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2021 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. SSD(19.1)-292 „Dėl darbo paieškos išmokos skyrimo, neskyrimo, mokėjimo sustabdymo, mokėjimo nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 14 d. pateikė Užimtumo tarnybai prašymą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo, prašydamas skirti darbo paieškos išmoką ir pervesti ją į asmeninę pareiškėjo banko sąskaitą (b. l. 57).

Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 481 straipsnio atitinkamomis dalimis, nurodytomis šio sprendimo prieduose, 2021 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą Nr. SSD(19.1)-292 „Dėl darbo paieškos išmokos skyrimo, neskyrimo, mokėjimo sustabdymo, mokėjimo nutraukimo“, kuriuo nusprendė neskirti išmokos asmenims, nurodytiems 2 priede. Kaip matyti iš 2 priedo „Asmenų, kuriems neskirta darbo paieškos išmoka, sąrašas“, A. V. nutarta neskirti išmokos, kadangi asmens darbo sutartis ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai pasibaigė anksčiau nei 3 mėnesiai iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną (Įstatymo 481 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (b. l. 4).

Skyriaus vedėja 2021 m. vasario 9 d. lydraščiu „Dėl darbo paieškos išmokos“ informavo pareiškėją, kad pagal Įstatymo 481 straipsnio 1 dalies 3 punktą darbo paieškos išmoka skiriama tik tuomet, kai asmens darbo sutartis ar darbo santykiams prilyginami teisiniai santykiai pasibaigė ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ar karantino. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjui nurodyta, kad jis neatitinka Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygos, todėl 2021 m. sausio 25 d. priimtas sprendimas darbo paieškos išmokos jam neskirti (b. l. 5).

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Sprendimu, kreipėsi į teismą ir prašo jį panaikinti. Jo teigimu, pagal Įstatymo 481 straipsnio 2 dalies 1 punktą nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims skiriamos ir mokamos darbo paieškos išmokos dydžiai, t. y. 33 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, nustatytos tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama. Pagal tokį teisinį reglamentavimą pareiškėjui, jo nuomone, turėtų priklausyti darbo paieškos išmokos po 200,31 Eur už 2020 m. birželio–gruodžio mėnesius imtinai.

Pagal Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, galiojusius Sprendimo priėmimo metu (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.), 1 punktą Nuostatai nustato kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios Išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką. Teisę gauti Išmoką turi asmenys, atitinkantys Įstatymo 481 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir pateikę Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo (Nuostatų 3 punktas). Sprendimą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo, neskyrimo, mokėjimo sustabdymo, mokėjimo atnaujinimo ir mokėjimo nutraukimo priima Klientų aptarnavimo skyrius, įvertinęs prašymą pateikusio asmens atitiktį Įstatymo 481 straipsnio 1, 4, 5 dalyse nustatytiems reikalavimams Įstatymo 481 straipsnio 6 dalyje nustatytais terminais.

Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios Užimtumo įstatymo redakcijos (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. birželio 14 d.) 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisę gauti darbo paieškos išmoką turi visas šias sąlygas atitinkantis Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs asmuo: 1) asmeniui suteiktas bedarbio statusas; 2) bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo priėmimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; 3) asmens darbo sutartis ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai pasibaigė ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino; 4) asmuo neturi teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims skiriama ir mokama 33 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį mokama darbo paieškos išmoka, dydžio darbo paieškos išmoka (Įstatymo 481 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad tiek Nuostatai, tiek Įstatymas numato, kada asmuo turi teisę gauti darbo paieškos išmoką. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Įstatymo 481 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurias turi atitikti asmuo, siekiantis gauti darbo paieškos išmoką. Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmuo įgyja teisę į darbo paieškos išmokas, atitikdamas būtent visas sąlygas.

Kaip matyti, Tarnyba nusprendė neskirti pareiškėjui darbo paieškos išmokos, kadangi A. V. darbo sutartis ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai pasibaigė anksčiau nei 3 mėnesiai iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną, t. y. pareiškėjas neatitiko Įstatymo 481 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas ir patvirtintas karantino režimas. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val. (6 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas paskutinį kartą oficialiai dirbo nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. iki 2007 m. balandžio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 62). Kitų duomenų apie susiklosčiusius darbo santykius pareiškėjas nepateikė nei Tarnybai, nei teismui. Šiuo atveju pareiškėjas neatitinka Įstatymo 481 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kadangi jo darbo santykiai pasibaigė anksčiau nei 3 mėnesiai iki paskelbto karantino dienos (2007 m. balandžio 23 d.), todėl jis neatitinka visų Įstatymo 481 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.

Pareiškėjo teiginiai, jog jam pagal Įstatymo 481 straipsnio 2 dalies 1 punktą turėtų būti mokama 33 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, nustatytos tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, jis neatitinka visų aukščiau aptartų sąlygų Išmokai gauti.

Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai Sprendimu neskyrė pareiškėjui darbo paieškos išmokos, taip pat nenustatyta, jog Sprendimas yra neteisėtas ar diskriminacinio pobūdžio, todėl Sprendimas laikytinas teisėtu ir nėra pagrindų jo naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. V. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita Fomičiova

Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas