Baudžiamoji byla Nr. 1-680-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14192-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.2.14.6.1; 2.1.7.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.1.16.1.10
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 6 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant K. V., R. J.,
dalyvaujant prokurorui A. J.,
kaltinamajam N. P.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi N. P. atleistas nuo paskirtos bausmės;
2) Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 50 parų arešto bausmė;
3) Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendis pakeistas ir byla dėl N. P. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nutraukta;
4) Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė. Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamoji byla nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu;
5) Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, paskirta subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria N. P. paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme;
6) Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7) Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ir Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikinta nuosprendžio dalis, kuria N. P. paskirta galutinė bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) ir Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis;
8) Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikinta nuosprendžio dalis, kuria N. P. paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme;
9) Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ta pačia nutartimi panaikinta Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartis ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini), Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini), Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini), Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini), Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiais paskirtos bausmės ir N. P. paskirta galutinė subendrinta 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
10) Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
11) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 66 straipsniu, paskirta 39 parų arešto bausmė, nustatant atlikti ją poilsio dienomis. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarka poilsio dienomis pakeista įprastine arešto atlikimo tvarka, (duomenys neskelbtini) bausmę atlikęs;
12) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
N. P. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sudaręs nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią kaip nuomininkas naudotis gavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4 500 Eur vertės, (duomenys neskelbtini) metais sumokėjo dvi nuomos įmokas, toliau mėnesinių nuomos mokesčių nemokėjo, sutarties sąlygų nevykdė, o nuomotojui – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sutartį nutraukus ir pareikalavus grąžinti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), svetimo turto negrąžino, taip užvaldė jam patikėtą svetimą – 4 500 Eur (įskaitant ir PVM) – vertės turtą.
Šiais savo veiksmais N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis N. P. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kuomet pradėjo gesti jo mašina. Rado įmonę (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir iš aikštelės išsirinko automobilį. Automobilį jam pasiūlė įmonės darbuotojas. Sudarius sutartį, po savaitės pasiėmė automobilį, gavo automobilio dokumentus, kuriuose kaip savininkas buvo nurodytas jis pats. Sutarties neskaitė, ją tik pasirašė. Suprato, kad automobilio dokumentuose yra nurodytas jo vardas ir pavardė, todėl galvojo, kad jis yra automobilio savininkas. Galvojo, kad buvo sudaryta ne nuomos, o lizingo sutartis. Tikslios automobilio vertės neprisimena. Nežinojo, kad negali parduoti automobilio kitam asmeniui. Įmonė jam suteikė garantiją, kad mašina yra tvarkinga ir, jei kas suges, gedimai bus sutvarkyti. Atsiimant automobilį sumokėjo 120 Eur, o po to sumokėjo pirmas dvi įmokas du mėnesius po sutarties sudarymo, kol mašina buvo tvarkinga ir važiavo, kol jis ją eksploatavo. Įmokas darė sąžiningai, tačiau praėjo gal du mėnesiai ir mašina pradėjo gesti. Jis pakeitė akumuliatorių, vieną galinės važiuoklės pagalvę, po to kažkas atsitiko su elektra, mašina tai kūrėsi, tai nesikūrė. N. P. skambino ir rašė žinutes (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kad sutaisytų automobilį, tačiau jie sakė, kad jis pats nuvažiuotų į autoservisą ir susitvarkytų. Į servisą jis nesikreipė, nes tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir suprato, kad tokio gedimo taisymas galėjo kainuoti apie 400–500 Eur. Automobiliu negalėjo naudotis, dėl to prarado darbą, supyko ir nebemokėjo įmokų. (Duomenys neskelbtini) mėnesį įdėjo skelbimą, kad parduoda automobilį (duomenys neskelbtini) su defektais. Neprisimena, kokią nurodė automobilio kainą. Automobilį pardavė vyrui iš (duomenys neskelbtini), jo vardo ir pavardės neprisimena. Sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartį sudarė (duomenys neskelbtini). Automobilį vos užkūrė, kad nuvykti į (duomenys neskelbtini). Automobilio pardavimo (duomenys neskelbtini) neįregistravo, nes galvojo, kad mašina yra areštuota antstolio. Su pirkėju susitarė, kad automobilį perrašys tik tada, kai N. P. išsimokės antstoliams. Neprisimena, už kiek pardavė automobilį. Pinigus jam sumokėjo grynaisiais. Automobilį pirkėjas pasiėmė tą pačią dieną. Po to karto, kai pardavė mašiną, daugiau jos nematė. Teisės vairuoti transporto priemones N. P. niekada neturėjo. Gal po pusės metų ar metų, kai negavo įmokų, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ į jį kreipėsi tris ar keturis kartus, jie kontaktuodavo SMS žinutėmis. (Duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ klausė, kur yra mašina, N. P. sakė, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini). Keisdamas automobilio akumuliatorių, atjungė GPS įrangą, nes pamanė, kad tai kažkoks pašalinis daiktas. Tuo metu buvo savo darbovietėje (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu turi apie (duomenys neskelbtini) Eur skolų. Šiuo metu vyksta išieškojimas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Kaltinamojo parodymams patikrinti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė N. P. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) duotus parodymus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) m., apytiksliai (duomenys neskelbtini) mėnesio, jis dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo nuolatines pajamas. Kadangi reikėjo automobilio asmeniniam naudojimuisi, (duomenys neskelbtini) m. nusprendė įsigyti automobilį. Pilnos pinigų sumos neturėjo, todėl nusprendė automobilį nuomotis ir kas mėnesį mokėti įmokas bei per sutarties laikotarpį už automobilį pilnai išsimokėti. (Duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur su (duomenys neskelbtini) sudarė automobilio nuomos (išsimokėtinai pirkimo) sutartį. Automobilį pirko todėl, kad reikėjo važinėti į darbą. Pirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį už automobilį įmonei turėjo mokėti apie 174 Eur. Koks buvo pasirašytas sutarties terminas, šiuo metu neatsimena, sutarties su šia įmone jis jau neturi. Praėjus kelioms dienoms po sutarties pasirašymo, automobilis sugedo, visiškai negalėjo automobilio užkurti. Kreipėsi telefonu, SMS žinutėmis į (duomenys neskelbtini), kad jie jam pardavė sugedusį automobilį, tačiau jie telefonu jam pasakė, kad važiuotų į servisą ir pats tvarkytųsi automobilį. Įmonės darbuotojas pasakė, kad remontas daug nekainuos, nors pats N. P. matė, kad gedimas rimtas, nes dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad automobilis netvarkingas ir įmonė jo neremontuos, jie nesileido į kalbas. Automobilyje pats asmeniškai keitė galines pakabos oro pagalves, keitė akumuliatorių. Keisdamas akumuliatorių, rado mažą aparatą, kuris buvo pajungtas prie akumuliatoriaus. Iškarto suprato, kad tai ne automobilio dalis, todėl jį atjungė. Pakeitus akumuliatorių, degimas buvo, tačiau automobilis vis tiek nerodė jokių gyvybės ženklų, nesivedė. Kadangi pardavėjas nesileido į kalbas, o jam finansiškai automobilio remontuoti neapsimokėjo, todėl tiesiog įdėjo į „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą, kad parduoda automobilį su defektu, nurodydamas, kad jis nesikuria. Kaip minėjo, jis sutarties sąlygų neskaitė, automobilio dokumentų nestudijavo, nes suprato, kad jis yra automobilio savininkas. Atsimena, kad ant dokumento buvo parašyta jo pavardė. Pardavėjas nesakė, kad jis šio automobilio negali parduoti. Apytiksliai po mėnesio laiko atsirado automobilio pirkėjas ir jis automobilį pardavė, kiek atsimena, už 500 Eur. Automobilį pardavė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko vyriškis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) tuo metu dirbo komandiruotėje ir laikinai gyveno. Vyriškio duomenų neatsimena. Su pirkėju pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, už automobilį pirkėjas sumokėjo grynaisiais pinigais. Kur dabar yra automobilis, jis nežino. Vieną kartą su tuo pačiu (duomenys neskelbtini) automobiliu buvo gavęs baudą. Vėliau jam buvo vieną kartą atsiųsta bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl ne vietoje pastatyto automobilio, kiek atsimena, pareigūnus informavo ir jie patys išsiaiškino automobilio vairuotoją. Įmonei (duomenys neskelbtini) sumokėjo dvi įmokas, o kitų įmokų nemokėjo iš principo, nepagalvodamas, veikdamas emocijų, nes jie jam pardavė automobilį su stambiu defektu. Kadangi įmokų nemokėjo, su juo elektroniniais laiškais ir telefonu buvo susisiekę (duomenys neskelbtini) darbuotojai, jis jiems sakė, kad automobilį yra pardavęs, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini). Su darbuotoja bendravo SMS žinutėmis. Kad sudaryta automobilio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis šiuo metu yra nutraukta jis žino, kadangi (duomenys neskelbtini) yra jį informavusi ir jį padavusi antstoliams dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose buvo teismo posėdis ir jam priteista už automobilį pilna suma bei teismo išlaidos. Tuo metu, kai sugedo automobilis, jis gyveno (duomenys neskelbtini), dėl to prarado darbą, nes negalėjo su automobiliu važinėti į (duomenys neskelbtini), kito automobilio įsigyti neturėjo lėšų. Kadangi neturi pinigų, neturi jokio turto, jam yra priteisti mokėti (duomenys neskelbtini), todėl teismo priteistos sumos jis nepajėgus sumokėti, dėl ko yra paduotas antstoliams. Antstoliai teismo priteistą sumą pagal galimybes iš jo po truputį atskaičiuoja. Jis neturi jokio turto, dirbo tik iki (duomenys neskelbtini), nuo to laiko niekur (duomenys neskelbtini), yra registruotas (duomenys neskelbtini). Kad privalėjo automobilį grąžinti, kad ir sugedusį, jis nežinojo, to nesuprato, nes galvojo, kad yra automobilio savininkas (2 t., b. l. 117–119). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus, N. P. nurodė, kad parodymai teisingi, tik skiriasi suma, kurią gavo už automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu taip pasakė, kad gavo 500 Eur, o sutartyje rašoma 1 800 Eur, tiksliai neprisimena. Automobilis sugedo ne po kelių dienų, o gal po kelių mėnesių. Jam buvo duota garantija gal pusei metų. Žalą ketina atlyginti.
Liudytojas A. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Įmonė užsiima automobilių nuomos paslaugomis. Žmogus pats išsirenka automobilį iš pasirinkto pardavėjo. (Duomenys neskelbtini) patikrina galimą finansavimą pagal pirkėjo pajamas. Jeigu išsirinkto automobilio vertė atitinka pirkėjo pajamas, įmonė tą automobilį nuperka ir išnuomoja pirkėjui, surašomas perdavimo aktas, pardavėjas nurodo visus automobilio defektus. Bendrovė prašo, kad pardavėjai suteiktų 3 000 km ar 3 mėn. garantiją pagrindinėms dalims. Jeigu per tuos 3 mėn. kažkas atsitiktų, pardavėjas suremontuotų pats arba pakeistų. Pirkimo–pardavimo sutartyje turėtų būti numatyta sąlyga dėl garantijos. Net jei tokia sąlyga nebūtų numatyta, pirkėjas gali kreiptis į pardavėją pagal Civilinio kodekso nuostatas. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad remontai, techninė apžiūra, draudimas, priežiūra – viskas yra kliento. Pagal sutartį, nuomojamo daikto negalima parduoti, galima juo naudotis, bet ne disponuoti. (Duomenys neskelbtini) su N. P. buvo sudaryta nuomos sutartis dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis galėjo nuomotis iki (duomenys neskelbtini). Sudarant transporto priemonės nuomos sutartį, pats liudytojas nedalyvavo. Sutarties sudarymo metu, asmuo pateikia duomenis apie gaunamas pajamas. Tuo metu N. P. dirbo, gaudavo pastovias pajamas, atitiko visus reikalavimus. N. P. išsirinko automobilį pas partnerius ir tą automobilį (duomenys neskelbtini) savo vardu nupirko bei N. P. išnuomojo. Klientui būna pateikiama sutarties kopija ir atmintinė, kurioje išvardinti pagrindiniai sutarties punktai. N. P. įsipareigojo penkeriems metams nuomotis automobilį ir mokėti nuomos mokestį po 174 Eur. Pasibaigus nuomos terminui, klientas gali automobilį grąžinti arba jį nusipirkti. Jeigu automobilio pirkti jis nenori, turi automobilį grąžinti tokį, kokį paėmė. N. P. po sutarties sudarymo kitą mėnesį, t. y. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 174 Eur ir (duomenys neskelbtini) įmokėjo dar vieną įmoką. Pinigai buvo mokami ne kaip lizingas, o kaip nuomos mokestis. Vėliau N. P. nemokėjo įmokų, todėl buvo nutraukta sutartis bei pareikalauta grąžinti automobilį. N. P. neinformavo, kad pardavė automobilį, o pateikė informaciją, kad automobilis yra sugedęs (duomenys neskelbtini), todėl automobilio grąžinti negali. Jie važiavo į N. P. nurodytą servisą, ieškojo automobilio, tačiau jo nerado. Bendrovė visada informuoja klientą apie GPS įrangą. Partneris įdeda GPS įrangą į automobilį dalyvaujant klientui, daviklis yra stačiakampio formos, 4 x 10 cm dydžio. Šiuo atveju automobilio GPS signalas buvo atjungtas (duomenys neskelbtini) prie tilto, yra atjungimo koordinatės. N. P. dėl sugedusio automobilio į (duomenys neskelbtini) nesikreipė. Įsigyjant automobilį, jis galėjo turėti smulkių defektų, bet N. P. pats dirbo (duomenys neskelbtini), tai tikrai galėjo išsirinkti geros būklės automobilį. Kai jis nemokėjo įmokų, skolų skyrius pradėjo jo ieškoti. Su N. P. buvo bendraujama telefonu, bendravimas vyko kelis mėnesius. Vėliau N. P. dingo, nebendravo ir neatsiliepė į skambučius. Kai (duomenys neskelbtini) nebuvo rastas automobilis, skolų skyrius nutraukė sutartį ir pasamdė įmonę, kuri kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo. Antstoliai (duomenys neskelbtini) m. išieškojo 150 Eur. Laukė, kol N. P. įsidarbins, bet šiais metais buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) policijos, kad su tuo automobiliu daromi administraciniai nusižengimai. Suprato, kad N. P. juos apgavo. Parašė pareiškimą policijai ir paaiškėjo, kad N. P. tą automobilį pardavė už beveik 2 000 Eur ir tuos pinigus pasisavino, bendrovė tapo nusikaltimo auka.
Liudytojas A. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo įsigijęs automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bet jau senokai jo nebeturi. Automobilį įsigijo prieš kokius (duomenys neskelbtini) metus, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) mėn. Duomenys sutartyje nurodyti teisingi. Jis yra (duomenys neskelbtini), po automobilio įsigijimo išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pamiršo apie automobilio registravimą, kol N. P. jo nesusirado po kokių metų. N. P. jam pasakė, kad jis gavo baudą ir būtų gerai, jog ją susimokėtų. Automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini), vieta sutartyje nurodyta teisingai. Į liudytojo darbą atvažiavo N. P., liudytojas apsižiūrėjo automobilį ir N. P. išvažiavo, o po dienos ar dviejų, tiksliai negali pasakyti, N. P. jam atvarė automobilį ir jis jį nupirko už 1 850 Eur. Dalį sumos - apie 1 000 Eur, sumokėjo grynais, o kitą dalį pervedė į kažkieno sąskaitą, bet tikrai ne N. P., sąskaita lyg buvo moters. Jis N. P. iškart klausė dėl automobilio perregistravimo, tačiau N. P. pasakė, kad turi problemų su antstoliais ir teks palaukti vieną kitą mėnesį, dėl to taip ir gavosi, kad jis metus laiko buvo užmiršęs jį perregistruoti. Automobilį apsidrausdavo, kad galėtų dalyvauti eisme, bet mažai važinėdavo, kadangi mažai būna namuose, daug keliauja. Apie parduodamą automobilį sužinojo „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi dirba tam krašte, pagalvojo, kad reikia apsižiūrėti, nes turėjo tokį patį automobilį, bet jis dažnai gesdavo, todėl sugalvojo pasiieškoti kito. Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas automobilis, tik vėliau sužinojo, kad automobilis turi defektą – būna, kad jis nesikuria. Nusipirkus automobilį būdavo, kad jis neužsikuria, ne kartą yra parsivežęs automobilį su tralu. Paskui po metų laiko automobilį susitvarkė. Remontas kainavo nebrangiai, apie 100 Eur. Jei gerai atsimena, buvo sugedęs veleno daviklis. Automobilį pardavė gal prieš metus ar daugiau, jį nupirko ukrainietis, turėjo išvežti į Ukrainą, bet paskui tą automobilį jis matė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) jis tikrai neapdraudė (duomenys neskelbtini) automobilio. Jo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ir jam pasakė, kad jo vardu yra draudžiama mašina, kurią jis turėjo.
(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su N. P. Pagal sutartį N. P. nuomojasi minėtą automobilį iki (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytas automobilio valdytojas – N. P. Automobilio vertė sudarant nuomos sutartį – 4 500 Eur. Pagal sudarytą sutartį visą nuomos laikotarpį automobilis priklauso (duomenys neskelbtini). Pagal nuomos sutartį N. P. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį privalėjo mokėti 174,18 Eur išperkamosios nuomos mokestį. Sudarant sutartį, N. P. pateikė duomenis apie gaunamas pajamas pagal darbo sutartį su įmone (duomenys neskelbtini), todėl nekilo jokio pagrindo manyti, kad N. P. bandys pasisavinti jų turtą. Kadangi N. P. nesilaikė savo įsipareigojimų, nemokėjo įmokų, todėl sutartis su juo buvo nutraukta. Dėl šios priežasties N. P. buvo reikalaujama grąžinti transporto priemonę teisėtam savininkui (duomenys neskelbtini). Pagrįstų transporto priemonės savininko (duomenys neskelbtini) reikalavimų pristatyti automobilį N. P. neįvykdė. Galimai specialiai ir sąmoningai N. P. vengė kontaktuoti, todėl buvo išsiųsta keletas įspėjamųjų pranešimų apie tai, kad bus kreiptasi į trečiuosius asmenis, N. P. ir toliau nereagavo ir juos ignoravo. Galimai siekdamas paslėpti ir pasisavinti jų turtą, jis atjungė automobilyje įrengtą GPS sekimo įrangą (atjungimo koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Vėliau tel. Nr. + (duomenys neskelbtini) susisiekus su N. P., iš pradžių šis teigė, kad automobilis sugedo ir buvo paliktas servise (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), tačiau patikrinus minėtus adresus automobilis nerastas. Vėliau dar kelis kartus jis pats žadėjo pristatyti automobilį, tačiau melavo, pažadų nevykdė. Paskutiniai jo pateikti paaiškinimai buvo tai, kad automobilis sugedo, buvo netinkamas naudoti ir jis jį pardavė. Taip pat viešojoje erdvėje pavyko rasti informacijos, kad N. P. galėjo būti ne kartą teistas, todėl jie suprato, kad galėjo tapti iš anksto suplanuoto nusikaltimo aukomis. Siekdami išnaudoti galimybes prisiteisti patirtą žalą civilinio proceso tvarka, kreipėsi į teismą, kurio sprendimu jiems buvo priteista patirta žala, po ko kreipėsi į antstolės D. M. kontorą su prašymu išieškoti priteistą žalą, tačiau jai to padaryti nepavyko, kadangi N. P. nei turto, nei pajamų neturėjo. (Duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas (ROIK (duomenys neskelbtini)), kad su minėtu automobiliu (duomenys neskelbtini) daromi pažeidimai, todėl darytina išvada, kad N. P. jiems melavo, jog automobilis netinkamas naudoti ir neeksploatuojamas. Bendrovė išnaudojo visas priemones susigrąžinti turtą ar skolą civilinio proceso kodekse numatyta tvarka, tačiau nei skolos, nei turto nepavyko susigrąžinti. Kadangi N. P. galimai apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, taip pat turi pagrįstų įtarimų, kad jis automobilį pardavė kitiems asmenims, o sudarydamas sutartį galimai turėjo tikslą jį pasisavinti, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, kuo skubiau paskelbti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paiešką bei atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus (1 t., b. l. 1–23).
(Duomenys neskelbtini) transporto priemonės nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuomotojas yra (duomenys neskelbtini), nuomininkas yra N. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė sutarties sudarymo metu – 4 500 Eur (1 t., b. l. 3).
Duomenų bazės POLIS išraše nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas yra A. B. (1 t., b. l. 37).
(Duomenys neskelbtini) A. K. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių tikslinimo apie automobilį ir jo naudotoją nurodyta, kad, patikrinus policijos administruojamuose registruose esančią informaciją, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini), valdytojas yra N. P. (Duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini). Patikrinus (duomenys neskelbtini) informaciją nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) automobilis draustas (duomenys neskelbtini). Draudėjas – A. B.. Patikrinus administracinių nusižengimų registre esančią informaciją nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylų teisenos dėl pažeidimų, padarytų automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtos:
1) (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), pažeidėjas N. P., gim. (duomenys neskelbtini) m.;
2) (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), pažeidėjas N. P., gim. (duomenys neskelbtini) m.;
3) (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), pažeidėjas N. P., gim. (duomenys neskelbtini) m.;
4) (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), pažeidėjas N. P., gim. (duomenys neskelbtini) m.;
5) (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), pažeidėjas A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m.;
6) (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini), pažeidėjas J. G., gim. (duomenys neskelbtini) m.
7) (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), Duomenų apie pažeidėją nėra (1 t., b. l. 58–59).
(Duomenys neskelbtini) O. D. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant aplinkybių patikslinimą buvo nustatyta, jog A. B., asmuo kurį reikalinga apklausti apie įvykio aplinkybes, gyvena (duomenys neskelbtini), naudojasi telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Paskambinus minėtu numeriu, atsiliepė vyriškis, prisistatęs A. B. ir nurodė, kad jis į apklausą nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) atvykti negali, nes dirba, todėl sutiko atsakyti į pateiktus klausimus el. paštu. Į el. paštą, kurio adresas „(duomenys neskelbtini)“, buvo išsiųsti klausimai ir gauti atsakymai, kurie pridėti prie tyrimo medžiagos. Taip pat nustatyta, kad minėtu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galimai naudojasi asmenys, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), nes jis buvo parduodamas kelis kartus. Vienas iš pirkėjų – A. J., tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Tiksli automobilio buvimo vieta nenustatyta, nes, kaip telefonu nurodė A. J., automobilis buvo perparduodamas užsieniečiams, kurių anketinių duomenų nežino (1 t., b. l. 69–76).
A. B. el. paštu pateikti atsakymai į (duomenys neskelbtini) O. D. klausimus:
1. Ar Jūs buvote įsigijęs automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)?
- Taip.
2. Kada ir iš ko įsigijote minėtą automobilį?
- Automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirko iš N. P. (duomenys neskelbtini).
3. Kur vyko automobilio perleidimas? Ar buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis?
- Sutartį susirašė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
4. Kokia suma buvo sumokėta, kokia nurodyta sutartyje, kokiu būdu buvo atsiskaityta?
- Sumokėjo 1 850 Eur, kiek nurodyta sutartyje. Dalį sumokėjo grynais, o kitą dalį pervedė į duotą sąskaitą.
5. Ar automobilis buvo įregistruotas pirkėjo vardu? Jei ne dėl kokių priežasčių?
- Pirkdamas galvojo, kad jis yra pardavėjo N. P., iš kurio ir pirko, nes kas dokumentuose parašyta, neatkreipė dėmesio, jis tik pasakė, kad turi problemų su antstoliais ir automobilį galės persirašyti savo vardu po kelių mėnesių, kai jis susitvarkys su problemomis. Taip su šiuo automobiliu ir važinėjo, bet jis nepaskambino, o daug dirbdamas pamiršo.
6. Koks buvo automobilio stovis, ar jis buvo sugedęs, koks buvo gedimas, ar automobilis buvo važiuojantis, ar automobilis po pirkimo buvo remontuojamas ir ar atlikti remonto darbai turėjo įtakos automobilio užvedimo sistemai?
- Automobilis buvo važiuojantis, tik po kelių darbo dienų prasidėjo problemos, pravargo nemažai, bet susitvarkė nuvaręs pas meistrus.
7. Ar automobilis yra pas jį?
- Jis minėtą automobilį pardavė (duomenys neskelbtini), pridės pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., b. l. 71–76).
(Duomenys neskelbtini) el. laiške nurodoma, kad N. P. buvo atlikęs du nuomos mokesčius: (duomenys neskelbtini) – 174,18 Eur ir (duomenys neskelbtini) – 176 Eur. Sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Pranešimas dėl sutarties pažeidimo ir galimo automobilio atsiėmimo buvo siųstas (duomenys neskelbtini). Prie el. laiško pridėtas pranešimas dėl pažeidimo, kuriame matosi, kad (duomenys neskelbtini) N. P., adresu (duomenys neskelbtini), bei el. paštu „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas pranešimas apie transporto priemonės nuomos sutarties pažeidimą. Pranešime nurodoma, kad jis nesilaiko (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2. punkte nustatyto įsipareigojimo – laiku mokėti nuomos mokestį, o pagal 9.5. punkto nuostatas, šis pažeidimas yra esminis, kadangi jis ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų vėluoja mokėti mokesčius ir įmokas pagal šią Sutartį. Atkreiptas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Sutarties 7.2. punktu, dėl šio pažeidimo N. P. yra taikoma sankcija – 0,05% delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą mokėti kalendorinę dieną. Reikalaujama ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos ištaisyti Sutarties vykdymo trūkumus ir padengti visas pagal Sutartį mokėtinas sumas ir mokėjimus, kurie šio pranešimo dieną sudaro: Transporto priemonės nuomos mokestis – 173,75 Eur, delspinigiai – 1,04 Eur; bendra šio pranešimo dieną mokėtina suma – 174,79 Eur. Tuo pačiu informuojama, kad neištaisius pažeidimo per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos, vadovaudamasi Sutarties 9.5. punktu (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutrauks Sutartį. Sutarties nutraukimo dieną jis privalėsi sumokėti visas mokėtinas sumas, o taip pat privalės Bendrovei sumokėti visas mokėtinas sumas ir grąžinti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 167–171).
(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta administracinių nusižengimų bylų medžiaga. Nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) su transporto priemone (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo padaryta administracinių nusižengimų (2 t., b. l. 178).
Antstolių informacinės sistemos registro išraše nurodyta, kad N. P. atžvilgiu antstolė D. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Išieškotojas – (duomenys neskelbtini), išieškoma suma – 6 410,34 Eur (2 t., b. l. 183–184).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. pradeda elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus. Be to, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia šį turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-330/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-330/2011">2K-7-330/2011</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>; Nr. 2K-234-942/2015; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154-976/2017">2K-154-976/2017</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI3LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-127-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-127-693/2019">2K-127-693/2019</a> ir kt.). Išankstinė tyčia šiuo atveju nėra kaltininko veiksmus kvalifikuojantis pagal BK 183 straipsnį požymis, todėl veiksmų kvalifikavimui pagal šį baudžiamąjį įstatymą įtakos neturi.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad N. P. kaltė pasisavinus jam patikėtą svetimą turtą įrodyta visiškai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. P. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) sudarė transporto priemonės nuomos sutartį dėl lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4500 Eur. Vadovaujantis sutarties specialiosiomis sąlygomis, N. P. įsipareigojo mokėti 174,18 Eur dydžio nuomos mokestį 60 mėnesių laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 3). Sutarties 1.2 punkte numatyta, kad nuomotojas perduoda transporto priemonę nuomininkui laikinai naudotis ir valdyti už užmokestį, o nuomininkas priima transporto priemonę ir įsipareigoja laiku mokėti nuomos mokestį ir laiku grąžinti transporto priemonę į specialiosiose sąlygose nurodytą vietą. Sutarties 3.4 taip pat numatyta, kad vairuoti transporto priemonę turi teisę tik asmenys, nurodyti sutarties specialiosiose sąlygose ir turintys galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Nuomininkui griežtai draudžiama subnuomoti ar perduoti transporto priemonę sutartyje nenurodytiems tretiesiems asmenims (t. 1, b. l. 5-10). Iš byloje esančio transporto priemonės priėmimo – perdavimo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su tam tikrai trūkumais (duomenys neskelbtini) perdavė N. P. (t. 1, b. l. 11). Šie faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad minėtos sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) perdavus automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šis (duomenys neskelbtini) turtas buvo kaltinamojo N. P. žinioje, tačiau nuosavybės teise jam nepriklausė. Kaltinamajam nevykdant finansinių įsipareigojimų ir (duomenys neskelbtini) nutraukus nuomos sutartį, kaltinamasis automobilio negrąžino. Priešingai – automobilį (duomenys neskelbtini) pardavė A. B., t. y. su (duomenys neskelbtini) turtu elgėsi kaip su savu.
Nors kaltinamasis apklausiamas teisme kėlė versiją, kad jis neskaitė sudarytos sutarties teksto, dėl ko nesuprato, kad automobilis jam nepriklausė, tačiau tokie jo paaiškinimai atmetami kaip neįtikinami. Pažymėtina, kad liudytojas (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. R. patvirtino, jog sutartis yra sudaroma dviem egzemplioriais, vieną jų kartu su atmintine įteikiant nuomininkui. Kaltinamasis N. P. taip pat patvirtino, kad gavo sutarties kopiją, tačiau jos neskaitė. Sutarties pavadinimas taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo sudarytas transporto priemonės nuomos sutartis. Be to, kaltinamasis taip pat neneigia, kad buvo sumokėjęs tik dvi įmokas už automobilį, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mėnesį sumokėjo atitinkamai po 174,18 Eur ir 176 Eur, todėl neabejotinai suprato, kad už transporto priemonę, kurios vertė yra 4500 Eur, jis nėra atsiskaitęs. Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini). N. P. elektroniniu paštu bei jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas pranešimas apie transporto priemonės nuomos sutarties pažeidimą, kuriame, be reikalavimo sumokėti nuomos mokestį, N. P. buvo informuojamas, jog, nutraukus sutartį, N. P. turės sumokėti visas mokėtinas sumas ir grąžinti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 169). Teismas sprendžia, kad abi kaltinime nurodytos sutarties šalys, t. y. (duomenys neskelbtini) ir N. P., būdami veiksniais civilinių santykių dalyviais, puikiai suprato, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) perdavė N. P. žinion, nesuteikdama jam teisės disponuoti šiuo turtu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.87 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė susideda iš nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. CK 6.477 straipsnis nustato, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi, pagal nuomos sutartį nuomotojas perduodą daiktą nuomininkui jį valdyti ir naudotis juo. Iš principo šią įstatymo nuostatą atkartojo ir transporto priemonės nuomos sutarties 1.2, 3.4 punktai, kuriais N. P. buvo draudžiama subnuomoti ar perduoti transporto priemonę kitiems asmenims. Tokia sutarties nuostata nuomotojas gina savo interesą gauti atlygį ir nuomos laikotarpiu išlaikyti daikto kontrolę. Tai reiškia, kad automobiliu N. P. galėjo naudotis. Nei įstatyme apibrėžiant nuomos sutarties sampratą, nei sutartyje nėra kalbama apie nuosavybės objekto disponavimo teisės perleidimą ar kitokį pasikeitimą. Civilinėje teisėje teisė naudotis daiktu suprantama kaip teisė gauti iš jo naudos (daikto naudingų savybių pritaikymas savininko poreikiams tenkinti arba teisė gauti iš daikto pajamas ar produkciją), o teisė valdyti daiktą suprantama kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir teisė daryti daiktui fizinį bei ūkinį poveikį. Taigi, N. P. buvo atsakingas už šį turtą, kuris jam buvo perduotas sutarties pagrindu. Byloje neabejotinai pasitvirtino, jog automobilis buvo jo žinioje ir N. P. buvo už jį atsakingas iki pasibaigs sutarties vykdymas: bus sumokėti pinigai už automobilį, kuris tik po to pereis N. P. nuosavybėn, arba automobilis bus grąžinti (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis iš esmės neneigė, kad transporto priemonės jo teisėtam savininkui negrąžino sąmoningai, t. y. dėl to, kad jis supyko, jog automobilis sugedo ir nusprendė jį parduoti. Taigi, šiuo atveju vien kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis sutarties su (duomenys neskelbtini) neskaitė, teismo nuomone, nepaneigia jo kaltės, kadangi, nepaisydamas sutartyje įtvirtinto aiškaus šalių susitarimo, su išsinuomotu automobiliu kaltinamasis nutarė elgtis kaip su savu. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, jog už automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis įmokėjo dvi įmokas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mėnesį, po to už automobilį įmokų daugiau nemokėjo. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išsiuntė N. P. pranešimą apie nuomos sutarties vykdymą, informavo apie vėluojančius mokėjimus ir susidariusį įsiskolinimą, galimas dėl to kilsiančias teisines pasekmes. Tačiau N. P. toliau įmokų nemokėjo taip pat neinformavo (duomenys neskelbtini), kad automobilį jis pardavė kitam asmeniui. Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. P. iš pradžių teigė, jog automobilis yra sugedęs, tvarkomas (duomenys neskelbtini) autoservise, tačiau automobilis nurodytoje vietoje nebuvo rastas, o N. P. vėliau bendravimą su (duomenys neskelbtini) apskritai nutraukė. Nurodytos aplinkybes patvirtina, kad N. P., nors žinojo apie būtinybę grąžinti automobilį, neinformavo (duomenys neskelbtini) atstovo apie jo žinioje esančio svetimo turto buvimo vietą, o priešingai melavo įmonės atstovui, kad automobilis yra tvarkomas, nors minėtą automobilį jis buvo pardavęs kitam asmeniui ir už tai gavęs pinigus. Taigi šios aplinkybės rodo, kad (duomenys neskelbtini) nutraukus su juo sutartį, kaltinamasis automobilį pats jau buvo pasisavinęs ir, pažeisdamas sutarties pagrindines nuostatas, su juo elgėsi kaip su savo turto, dėl ko nebuvo suinteresuotas automobilio grąžinti (duomenys neskelbtini). Teisme apklaustas liudytojas A. B. taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį iš N. P., tačiau minėto automobilio neregistravo savo vardu, nes N. P. sakė, kad turi skolų pas antstolį, dėl ko negali perrašyti automobilio. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad N. P. suvokė, jog negali disponuoti jam patikėtu turtu, dėl ko sudaryto sandorio nedeklaravo.
Vertinant N. P. nurodytas aplinkybes dėl to, kad jis automobilį pardavė, nes jis sugedo, pažymėtina ir tai, kad pagal transporto priemonės nuomos sutarties 3. 9. punktą būtent nuomininkas buvo atsakingas už transporto priemonės priežiūrą ir einamąjį bei kapitalinį remontą. Nors kaltinamasis nurodė, kad dėl sugedusio automobilio jis prarado darbą, tačiau šios aplinkybės jo atsakomybės nešalina. Kita vertus, iš (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) dirbo iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 55), dėl ko kaltinamojo parodymai dėl automobilio pardavimo aplinkybių vertinami kritiškai. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad automobilis sugedo praėjus kelioms dienoms po jo įgijimo, tuo tarpu teisme aiškino, kad automobilis sugedo tik praėjus keliems mėnesiams. Taip pat, kaltinamasis skirtingai nurodė kainą, už kurią pardavė automobilį (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad automobilį pardavė už 500 Eur). Dėl šių priežasčių teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, o jo gynybinę versiją, kad jis nesuprato, jog automobiliu negali disponuoti, atmetą kaip visiškai nepagrįstą.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, jog N. P., siekdamas apsunkinti (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio paiešką, iš minėto automobilio pašalino GPS įrenginį. Apie tai, kad minėtame automobilyje tokia įranga buvo įmontuota, patvirtina transporto priemonės nuomos sutarties bendrosios (sutarties 1.5 punktas) ir specialiosios sąlygos. Liudytojas A. R. taip pat patvirtino, kad klientai apie įmontuojamą GPS įrenginį būna informuojami. Kaltinamojo parodymai dėl GPS įrangos išmontavimo taip pat nėra patikimi, kadangi N. P. apklausiamas teisme nurodė, kad įrangą išmontavo atsitiktinai, savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini) keisdamas akumuliatorių, nors iš pateiktų koordinačių matyti, jog minėta įranga buvo išmontuota visai kitoje vietoje – kelyje, miško vietovėje (t. 1., b. l. 1).
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad būtent dėl N. P. tyčinių veiksmų teisėtam savininkui buvo ir yra apsunkinta galimybė atgauti automobilį. Taigi, N. P. pats tyčia sukūrė situaciją, kai be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti N. P. žinioje buvusio (duomenys neskelbtini) turto. Sudarytai nuomos sutarčiai dar galiojant N. P. nebemokėjo nuomos mokesčio, be teisėto savininko žinios pašalino GPS įrenginį ir pardavė automobilį kitam asmeniui, taip jį nuslėpdamas nuo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad antstolė D. M. rašte dėl informacijos pateikimo pažymėjo, kad per visus antstolius iš N. P. vykdoma virš 40 vykdomųjų bylų, tarp kurių yra viena byla, kur vykdomas pirmos eilės išieškojimas (t. 1, b. l. 127). Vykdant išieškojimą iš N. P. buvo išieškota 151,10 Eur (duomenys neskelbtini) naudai (t. 1, b. l. 134-135). Šiuo metu automobilio buvimo vieta nežinoma, pats N. P. neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl civilinėmis teisinėmis priemonėmis neįmanoma atkurti (duomenys neskelbtini) pažeistas teises. Visi pirmiau aptarti faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą spręsti, jog tarp N. P. ir (duomenys neskelbtini) susikūrę civiliniai teisiniai santykiai peržengė baudžiamosios atsakomybės ribą.
Nors N. P. aiškino, kad sugedusį automobilį pardavė trečiajam asmeniui, tačiau N. P. tolimesni veiksmai su svetimu turtu jį pasisavinus (tą turtą padovanojo, pardavė, perdavė kitiems asmenims, išardė dalimis ir pan.), veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes jis turėjo realią galimybę elgtis su šiuo turtu pagal savo valią. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šiuo atveju, veikdamas priešingai su (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarčių nuostatoms ir negrąžindamas jo savininkui, N. P. jį užvaldė ir elgėsi kaip su savu. Po sutarties nutraukimo, negrąžindamas jo žinion perduoto (duomenys neskelbtini) turto, N. P. jį pasisavino. Jis sąmoningai negrąžindamas (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio, suprato, jog veikia nusikalstamai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą bei taip pažeidžia savininko interesus, ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bendrovė neteks turto, patirs turtinės žalos, ir tokių pasekmių savo veiksmais siekė. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad N. P. veikė tiesiogine tyčia.
Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Kaltės forma, rūšis bei jos turinys nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu kaltinamasis turėjo teisę naudotis sutartyje numatytomis sąlygomis, tačiau N. P. sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų neįvykdė, automobilio teisėtam jo savininkui negrąžino, o neteisėtai jį pasiliko sau ir pavertė savo turtu, kurį vėliau pardavė trečiajam asmeniui, taip pasisavindamas. Todėl N. P. tokiu būdu įgijus realią galimybę savo nuožiūra disponuoti iš (duomenys neskelbtini) paimtu automobiliu jį slepiant ir disponuojant savo nuožiūra, jo nusikalstama veika buvo baigta.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo paaiškinimus, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo automobilio nuomos sutarties pagrindu susiklostę civilinei teisiniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius santykius. Pirmiau šiame procesiniame sprendime jau aptartomis aplinkybėmis neginčijamai nustatyta, kad N. P. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji turto pasisavinimo sudėties požymiai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas nėra esminis kriterijus sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą. Sprendžiant dėl BK 183 straipsnio taikymo į šį kriterijų gali būti atsižvelgiama, tačiau jis negali paneigti būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų turto pasisavinimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUwLTYyOC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-150-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-150-628/2018">2K-150-628/2018</a>, 2K-280-648/2018, 2K-132-511/2019). Šiuo atveju aptariamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad N. P. dar sutarties galiojimo laikotarpiu pažeidė joje numatytas sąlygas ir transporto priemonę pardavė kitam asmeniui, taip bendrovei padarė žalos kaltais veiksmais, pasireiškusiais tiesiogine tyčia. N. P. atjungė GPS siųstuvo įrangą, su automobilį išnuomojusios bendrovės atstovu nebendradarbiavo, nurodydamas klaidingą automobilio vietą, o vėliau apskritai su juo nebendraudamas. Automobilio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, paskelbta jo paieška. Teismo vertinimu, N. P. jam patikėtą svetimą bendrovės turtą neteisėtai pavertė savo turtu, pažeisdamas turto patikėjimo sąlygas, t. y. ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu, ir padarė žalą turto savininkui, todėl tokie jo atlikti neteisėti veiksmai šiuo atveju pagrįstai buvo pripažinti nusikalstamai BK 183 straipsnio prasme ir jam taikyta baudžiamoji atsakomybė.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos sunkumo laipsnį ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.
Už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
N. P. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 183 straipsnio 1 dalis), iki šio nusikaltimo padarymo jis buvo teistas 11 kartų. Ne kartą buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskirtų baudų nesumokėjęs (t. 2, b. l. 29-50). Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio (duomenys neskelbtini). Aptarti bylos duomenys N. P. charakterizuoja kaip asmenį linkusį daryti teisės pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad N. P. byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. Svarbu pažymėti, kad N. P. praeityje buvo ne kartą teisiamas, jam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis taip pat baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį N. P. asmenybės pavojingumą, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam N. P. skirtina griežčiausia BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti N. P. paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2016">2K-132-942/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk2LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-396-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-396-746/2016">2K-396-746/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-693/2017">2K-179-693/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA2LTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-306-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-306-697/2019">2K-306-697/2019</a>).
N. P. anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis taip pat baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Kita vertus, N. P. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė (duomenys neskelbtini) m., po šios nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nedarė (veiką, už kurią nuteistas Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu padarė (duomenys neskelbtini) m.), šiuo metu (duomenys neskelbtini), prisideda prie (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis šiuo metu laikosi visuomenėje nustatytų taisyklių ir tai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis bando keistis teigiama linkme. Todėl, teismo vertinimu, dabartiniu metu N. P. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. N. P. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, taip suteikiant jam galimybę dirbti, mažinti finansinius įsipareigojimus. Be to, jei N. P. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, N. P. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 1 metu nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Ikiteisminio tyrimo metu N. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4 dalimis, 307 straipsnio 1, 5 dalimis,
n u s p r e n d ž i a :
N. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti N. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje;
2) pareigą per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad N. P. yra recidyvistas.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
N. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti N. P., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo nuosprendį paskirtą bausmę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
