E. B. pagal BK 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–619/2006 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,

gynėjui advokatui J. Puškoriui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. G., G. B. ir A. B., tačiau jie kasacine tvarka nesiskundžia.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, kuria E. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. G., G. B. ir A. B., 2004 m. lapkričio 13 d., apie 20.00 val., Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis, kojomis ir medine lazda sudavė nukentėjusiajam V. P. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas – taip bendrais veiksmais, suduodant ne mažiau kaip 13 smūgių, padarė V. P. kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, kakle bei galūnėse, muštines žaizdas lūpų gleivinėse ir kairiajame ausies kaušelyje, kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimą pilvo srityje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, kurie V. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o suduodant ne mažiau kaip 10 smūgių į krūtinės ląstos ir pilvo sritį – taip bendrais veiksmais padarant V. P. daugybinius šonkaulių lūžius ir pleuros bei kairiojo plaučio sužalojimą ir kepenų plyšimą – tai sukėlė ūmų vidinį nukraujavimą į abi krūtinplėves, pilvo ertmę bei sunkaus laipsnio šoką, lėmusį V. P. mirtį įvykio vietoje, tyčia nužudė V. P.

Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d. nutartį ir skirti jam švelnesnę bausmę.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog V. P. mirė nuo E. B. suduotų smūgių, vadovavosi vien prielaidomis – nusikalstamos veikos tyrimas nebuvo išsamiai atliktas, neišsiaiškinta, ar V. P. mirė būtent nuo kasatoriaus suduotų smūgių, taip pat nenustatyta kasatoriaus kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. E. B. nurodo gynęs liudytoją K. S., kurią nukentėjusysis V. P. puolęs kirviu, tačiau ir ši aplinkybė nebuvo nustatyta. Kasatorius mano, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes: teisiamas pirmą kartą, pats asmeniškai iškvietė policijos pareigūnus – tai Šiaulių apygardos teisme paliudijo liudytojai A. Ž. ir I. G., taip pat turi mažametį vaiką; savo kaltę pripažino iš dalies. E. B. nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, teisme atsiprašė nukentėjusiojo artimųjų, pasižada ateityje taip nesielgti.

Kasacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skyrė E. B. bausmę, atsižvelgdamas į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nužudymas – labai sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (tarpusavio konflikto skatinta veika), nusikalstamos veikos stadiją (baigta nusikalstama veika, dėl kurios kilo BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai), kaltininko asmenybę (E. B. anksčiau neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, nedirbo, gyveno asocialiai), asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (E. B. dalyvavo bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojas), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (padarė nusikaltimą dalyvaudamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat apsvaigęs nuo alkoholio – ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuosprendyje tinkamai motyvavo bausmės skyrimą nuteistajam E. B., o Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisingai nustatė, kad E. B. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis turi mažametį vaiką, nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, o savo kaltės dėl nužudymo pripažinimas iš dalies nelaikytinas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe; be to, pažymėtina, kad prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme teisingus parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, o šioje byloje nustatyta, kad E. B. iš pradžių davęs teisingus parodymus, juos vėliau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme keitė palankesne jo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą, linkme. Taigi E. B. kasaciniame skunde nurodyti motyvai dėl jam netinkamai paskirtos laisvės atėmimo bausmės nepagrįsti.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas. Faktinės bylos aplinkybės kasacinės instancijos teisme iš naujo netiriamos, taigi dėl liudytojos K. S. puolimo kirviu teismas nepasisako, nes ši nuteistojo gynybos versija buvo pagrįstai atmesta tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir vertinant apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose tinkamai nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo mechanizmas. Teismai, remdamiesi byloje esančia specialisto išvada, kitais įrodymais, pagrįstai konstatavo, kad V. P. mirė nuo visų bendrininkų, kurie visi prieš nukentėjusįjį naudojo smurtą ir veikė netiesiogine tyčia, padarytų sužalojimų visumos, tad pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys, vadinasi, ir E. B. Nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas ar nagrinėjimas teisme buvo atlikti neišsamiai. Visi įrodymai byloje vertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų nuostatų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

E. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Josifas Tomaševičius

Gintaras Goda