Baudžiamoji byla Nr. 2K-647/2006
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.20.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui A. Karčinskui,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. K. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. K. nuteistas pagal BK 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 64 straipsnį, ši bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams vienuolikai mėnesių ir 26 dienoms. Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2006 m. sausio 20 d. iki 2006 m. vasario 14 d.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
S. K. nuteistas už tai, kad, atlikdamas atvirosios kolonijos sąlygomis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, esančioje Pravieniškių 2 k., Kaišiadorių rajone, 2005 m. gruodžio 19 d., 17 val., negrįžo iš pasivaikščiojimo po Pravieniškių–2 gyvenvietę į laisvės atėmimo vietą, t. y. pabėgo iš jo laikymo vietos.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-647/2006
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.20.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui A. Karčinskui,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. K. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. K. nuteistas pagal BK 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 64 straipsnį, ši bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams vienuolikai mėnesių ir 26 dienoms. Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2006 m. sausio 20 d. iki 2006 m. vasario 14 d.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
S. K. nuteistas už tai, kad, atlikdamas atvirosios kolonijos sąlygomis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, esančioje Pravieniškių 2 k., Kaišiadorių rajone, 2005 m. gruodžio 19 d., 17 val., negrįžo iš pasivaikščiojimo po Pravieniškių–2 gyvenvietę į laisvės atėmimo vietą, t. y. pabėgo iš jo laikymo vietos.
Nuteistasis S. K. kasaciniame skunde prašo į Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti atliktą nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki 2005 m. gruodžio 19 d. bausmę imtinai, o veiką, padarytą 2001 m. gegužės 20 d., perkvalifikuoti pagal senąją BK redakciją. Skunde nurodo, kad bet kokios nusikalstamos veikos padarymas nėra pozityvus reiškinys, tačiau neigiama asmens charakteristika neturėtų įtakoti veikos kvalifikavimo ar bausmės rūšies ir dydžio parinkimo, o atsakomybę sunkinančios bei lengvinančios aplinkybės, turinčios tokią įtaką, liko neaptartos. Be to, kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai iškraipė veikos padarymo motyvus, nurodydami, kad jis veikė turėdamas tikslą slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų, neįvertinę fakto, kad po artimo žmogaus netekties jis buvo apimtas depresijos, turėjo dvasinių problemų ir būtent tai jį pastūmėjo padaryti šį nusikaltimą. Be to, teismai nesivadovavo BK 63 straipsnyje įtvirtinta nuostata ir neįskaitė pagal pirmąjį nuosprendį atliktos bausmės į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę. Taip pat nuteistasis mano, kad veika, už kurią jis nuteistas pirmuoju nuosprendžiu, turėjo būti vertinama pagal seną BK redakciją.
Skundas atmestinas.
S. K. nepagrįstai prašo į Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki 2005 m. gruodžio 19 d., nes apylinkės teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, šį laikotarpį įskaitė. Prie 2001 m. liepos 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos (2004 m. rugsėjo 21 d. nutartimi jis buvo pasiųstas atlikti pagal pastarąjį nuosprendį 1 m. 11 mėn. ir 7 d. bausmės dalį) ir neatliktos 1 metų 6 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės teismas pridėjo dalį bausmės, paskirtos pagal 2006 m. vasario 14 d. nuosprendį. Todėl kasatoriaus prašomo laikotarpio įskaitymas į bausmės laiką būtų pakartotinis. Prašymas pagal 1961 m. BK nuostatas vertinti nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas pirmuoju nuosprendžiu, yra nepagrįstas, nes, subendrinant bausmes, pirmesniu nuosprendžiu kvalifikuota veika ir paskirta bausmė iš naujo nevertinama, o bausmės, paskirtos pagal 1961 m. BK ir 2000 m. BK, remiantis Lietuvos Respublikos BK, BPK, BVK 2002 m. spalio 29 d. įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX–1162 nuostatomis, subendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima minimaliai sankcijos ribai pagal BK 241 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog asmens neigiama charakteristika neturi įtakoti bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio. Aukščiau minėto BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. Asmenį charakterizuojantys duomenys apibūdina jo elgesį, požiūrį į įstatymais nustatytą tvarką, socialines vertybes, parodo, ar padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinis reiškinys, ar dėsninga pasirinkto gyvenimo būdo išdava, todėl šie duomenys yra reikšmingi nustatant bausmės rūšį ir dydį. Nusikaltimo motyvai atskirais įstatyme numatytais atvejais turi reikšmės kvalifikuojant veiką ar nustatant atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Nuteistojo argumentas, jog artimo žmogaus netektis pastūmėjo jį padaryti nusikaltimą, galėtų būti svarstomas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jei S. K. būtų savanoriškai grįžęs į įkalinimo vietą, o ne ilgą laiką slapstęsis nuo teisėsaugos pareigūnų. Pastaroji aplinkybė, priešingai nei teigiama skunde, neturėjo įtakos skiriant bausmę. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Jonas Algirdas Riepšas
Alvydas Pikelis
