A. G. pagal BK 260 str. 3 d., 62 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–663/2006

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.9.1.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant G. Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei – Lisauskienei,

nuteistojo gynėjui advokatui E. Dereškevičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir pritaikius BK 62 straipsnį paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. G. pritaikytas BK 62 straipsnis. A. G., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. G. nuteistas už tai, kad 2003 m. liepos pabaigos – 2003 m. spalio pabaigos ir 2004 m. liepos pabaigos – 2004 m. spalio pabaigos laikotarpiais, (duomenys neskelbtini) gyvenvietės apylinkėse, (duomenys neskelbtini) apylinkėse bei (duomenys neskelbtini) kaimų soduose nuolat rinkdavo aguonas bei jų dalis (tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis) ir per nurodytą laikotarpį iš viso surinko daugiau kaip 50 kg aguonų ir jų dalių, t. y. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 50 084 g šių narkotinių medžiagų, kurias gabeno iš nurodytų vietovių (duomenys neskelbtini) rajonuose iki savo namų – buto, esančio (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), kuriame neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – aguonų ir jų dalių bei neteisėtai buitinėmis sąlygomis gamino iš jų narkotines medžiagas iki 2004 m. gruodžio 30 d., kai pas kaltinamąjį bute buvo rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – 50 084 g aguonų bei jų dalių ir 43 486 ml aguonų bei jų dalių ekstraktų.

Kasaciniame skunde A. G. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nuosprendį.

Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 62 straipsnio 1 dalį ir todėl paskyrė per griežtą, neteisingą bausmę. Teismas be pagrindo nurodė, kad kasatorius nepranešė apie nusikaltimą, nes, atvykus policijos pareigūnui, jis prisipažino, kad narkotinės medžiagos priklauso jam. Jeigu ne kasatoriaus pranešimas ir prisipažinimas apie padarytą veiką, kasatoriaus nuomone, mažai tikėtina, kad jis būtų pripažintas kaltu. A. G. taip pat teigia, kad BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas požymis – padėjimas išsiaiškinti nusikalstamą veiką – yra savarankiškas šio straipsnio dalies požymis, kuris aiškiai egzistuoja kasatoriaus veiksmuose. Be to, nurodo, kad būtina atsižvelgti į tai, jog jis nuoširdžiai gailisi, tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, niekas nebuvo įtrauktas į šią veiką, narkotinių medžiagų neplatino, bei mano, kad šie argumentai patvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas klysta teigdamas, jog nėra kasatoriaus atsakomybę švelninančių aplinkybių. Paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties bei yra neadekvati padarytai veikai ir kasatoriaus asmenybei. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog sunku atprasti vartoti narkotines medžiagas.

Nuteistojo A. G. kasacinis skundas netenkintinas.

Kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas apibrėžia BPK 376 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, spręsdamas teisės klausimus, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų, remiasi žemesnės instancijos teismo nuosprendyje ar nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pats faktų nenustatinėja, įrodymų netiria ir jų nevertina. Dėl šių priežasčių kasacinė teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.

Dėl BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas galimas, jeigu yra nustatytos jos taikymui būtinos tam tikros baudžiamajame įstatyme nurodytos sąlygos. BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas siejamas su konkrečiomis įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Pagal šio straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama, kai yra šių sąlygų visuma: nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi; ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi visos šios aplinkybės sudaro vieną pagrindą, todėl teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti ne į kurią nors vieną iš jų, bet į šių aplinkybių visumą. Be to, net ir nustačius konkrečias faktines aplinkybes, būtinas BK 62 straipsnio 1 dalies taikymui, teismas turi teisę, o ne pareigą taikyti šią baudžiamojo įstatymo normą. Todėl skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko ir jo padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį ar situacinį pobūdį, o po to – į kitas būtinas ir byloje nustatytas BK 62 straipsnio taikymo sąlygas.

Šioje byloje nėra nustatyta visų būtinų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad A. G. savo noru atvyko ar pranešė apie veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Atvirkščiai, byloje nustatyta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos faktas paaiškėjo atsitiktinai (policijos pareigūnams užėjus į A. G. butą dėl išdaužto stiklo) ir tik atlikus įvykio vietos apžiūrą A. G. namuose bei aptikus didelį kiekį narkotinių medžiagų. A. G. savo iniciatyva padarytos nusikalstamos veikos fakto neatskleidė (neatvyko ir nepranešė apie nusikalstamą veiką), nors pati tęstinė nusikalstama veika truko gana ilgą laiką – maždaug dvejus metus. Taigi vien ši aplinkybė eliminuoja kasatoriaus ginčijamos BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo galimybę.

Kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką galima pripažinti BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, prisipažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Dėl tos pačios nustatytos aplinkybės, būtent kad A. G. prisipažino apie įvykdytą nusikaltimą tik padarius jo namuose kratą ir aptikus narkotines medžiagas, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jo prisipažinimas negali būti laikomas švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės skyrimo sąlyga. Kolegija sutinka, kad A. G. prisipažinimas nebuvo savanoriškas ir neatitinka BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos šios straipsnio dalies taikymo sąlygos – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl A. G. įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo realios žalos neatsirado ir kad jis iš esmės padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, abiejų instancijų teismai taip pat pripažino, kad dėl padarytos veikos, neneigdamas savo kaltės, A. G. nuoširdžiai gailisi, tačiau šių aplinkybių nepakanka norint taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, nes, kaip minėta, reikalinga pirmiau nurodyta, tačiau byloje nenustatyta, sąlygų visuma.

Kaip minėta, BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas teismui yra ne griežtas imperatyvas, o suteikta teise. Iš apeliacinės instancijos teismo nurodytų byloje nustatytų aplinkybių, kurių įvertinimas pagal BK 62 straipsnio 1 dalį, yra privalomas teismui, matyti, kad šių baudžiamosios bylos aplinkybių visuma nemažina kaltininko asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo bei patvirtina, jog nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad A. G. nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo, neneigia savo kaltės, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, ir įvertinęs nusikaltimo pobūdį, paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką nustatytą bausmę, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad A. G. turi polinkį nusikalsti, teistas šešis kartus, tarp jų ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, linkęs pažeidinėti viešąją tvarką, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, įvertinęs įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimo tyrimo eigą, pagrįstai pripažino, kad BK 62 straipsnio taikymas A. G. atveju yra negalimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. G. kasacinį skundą.

Teisėjai Pranas Kuconis

Albinas Sirvydis

Antanas Klimavičius