Baudžiamoji byla Nr. 2K-641/2006
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.25.2.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,
gynėjams advokatams A. Cegeliui, V. Latušinskiui,
išteisintajam A. J.,
nuteistajam L. S.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinius skundus dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda.
A. J. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria nuteistojo L. S. ir Vilniaus m. apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, nuteistąjį L. S. ir jo gynėją, prašiusius kasacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią prokuroro kasacinį skundą tenkinti, L. S., prašiusį kasacinį skundą tenkinti iš dalies, A. J. ir jo gynėją, prašiusius kasacinius skundus atmesti,
n u s t a t ė :
L. S. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. jis, 2003 m. rugsėjo 2 d., apie 7 val. 56 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 0,52 promilių etilo alkoholio - tai atitinka lengvam girtumo laipsniui) vairavo automobilį „VW Passat“, duomenys neskelbtini, priklausantį jam ir važiavo Kosciuškos gatve link Olandų gatvės pusės antrąja eismo juosta, neatsižvelgė į kelio sąlygas, važiavo viršydamas leistiną gyvenvietėse maksimalų greitį 50 km/h ir, iškilus grėsmei eismo saugumui laiku nesulėtino savo vairuojamo automobilio greičio, dėl ko susidūrė su jam kliūtį sudariusiu automobiliu „Audi 100“, duomenys neskelbtini, kurį vairavo A. J.. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „VW Passat“, duomenys neskelbtini, keleiviai A. M. - jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl juosmeninių slankstelių dviejų skersinių ataugų lūžių, bei R. Č. – jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio 8-o šonkaulio lūžio. Šiais veiksmais L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 172, 173 punktų reikalavimus.
A. J. buvo kaltinamas tuo, kad, vairuodamas automobilį ir važiuodamas Kosciuškos gatve link Arsenalo gatvės pusės, sukdamas į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai artėjančiam automobiliui, vairuojamam L. S., kurį jis - A. J. galėjo matyti, ir, važiuodamas pernelyg lėtai, sukliudė minėto automobilio eismui ir susidūrė su šiuo automobiliu, dėl ko nukentėjo automobilio „VW Passat“ keleiviai A. M. bei R. Č.
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, to pasekoje padarė neteisingas išvadas ir išteisino A. J. Apeliacinės instancijos teismas grindė savo išvadas prieštaringais ir nepatikimais įrodymais bei nesiekė pašalinti visų abejonių bei prieštaravimų, taip pažeisdamas BPK 1 straipsnį. Nutartyje teismas rėmėsi 2005 m. sausio 13 d. specialisto išvada ir 2005 m. balandžio 28 d. autotechninės ekspertizės aktu, kuriuose nustatytas skirtingas L. S. važiavimo greitis. Apie tai, kokį greitį nustatė teismas, nepasisakyta, o nuo šios aplinkybės iš esmės priklauso autoįvykio techninės pasekmės ir A. J. kaltė. Be to, to paties 2005 m. balandžio 28 d. autotechninės ekspertizės akto, kuriuo teismas rėmėsi kaip įrodymu, 6 punkte konstatuota, kad nurodyto eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio Audi 100-C4 vairuotojo A. J. veiksmai – važiavimo kryptimi riboto matomumo sąlygomis suko kairėn, neduodamas kelio priešinga kryptimi artėjančiam automobiliui VW Passat, kurį jis objektyviai galėjo matyti, ir važiuodamas pernelyg lėtai, sukliudė automobilio VW Passat eismui. Teismas gi, nekreipdamas dėmesio į šią išvadą, bet vadovaudamasis tuo pačiu ekspertizės aktu, nurodė, kad Audi 100 iš vietos pajudėjo vidutiniu greitėjimu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis važiavo per lėtai. Darydamas tokią išvadą, kasatoriaus teigimu, teismas išvis nesigilino į šio ekspertizės akto esmę bei ekspertės L. Lazarenko parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apie vidutinio greičio bei vidutinio greitėjimo esmę bei apie tai, kad Audi 100 važiavo per lėtai ir tai sąlygojo autoįvykį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertai L. Lazarenko ir Z. Paskačimas, atlikdami ekspertizę, vadovavosi eksperimento dėl kelio matomumo duomenimis, kuriuos apeliacinės instancijos teismas atmetė dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į svarbius matomumo kriterijus. Teismo nuomone, A. J., prieš darydamas posūkį į kairę, nematė ir negalėjo matyti priešais atvažiuojančio automobilio VW Passat, nes tai patvirtina 2005 m. lapkričio 16 d. specialisto išvada, tačiau joje, anot kasatoriaus, ekspertė O. Lukoševičienė pernelyg laisvai modeliavo situaciją bei, savo nuožiūra nustačiusi galimą užstojančių automobilių vaizdą, nurodė, jog A. J. matomumas buvo 61 m. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad spręsdama kelio matomumo klausimus ekspertė aiškiai viršijo savo kompetencijos ribas, nes neturi tam specialių žinių. Be to, sprendžiant matomumo klausimą, reikėjo nustatyti ne tik A. J. matomumo galimybes, bet taip pat ir L. S. Taip pat neišspręstas klausimas, ar saugu buvo A. J., esant 61 m matomumui, sukti kairėn. Vertindamas visų ekspertizių išvadų pagrįstumą, teismas turėjo atsižvelgti į visą eilę aplinkybių: taikytų metodų pagrįstumą ir tinkamumą, pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumą, patikimumą ir kokybiškumą, jos ištyrimo visapusiškumą ir kt. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2005 m. balandžio 28 d. aktą surašė 2 Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertai, turintys didžiulį darbo stažą (16 ir 33 metai), atliekant ekspertizę buvo naudota Europos Sąjungoje sertifikuota ir taikanti tiksliausią iš šiuo metu naudojamų kompiuterinio modeliavimo metodą programa „Crash 7“, kurios pagalba atkuriant autoįvykio mechanizmą, įtraukiama daugiau objektyvių eismo įvykio duomenų, negu atliekant tyrimą kitokiu būdu. Todėl būtent šis aktas, kasatoriaus manymu, turėjo būti pripažintas patikimiausiu įrodymu. Kilus abejonių dėl 2004 m. vasario 11 d. atlikto eksperimento duomenų tikslumo, teismas, kasatoriaus įsitikinimu, privalėjo skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu darytina išvada, kad tesimo pateiktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, dėl yra pagrindas manyti, kad teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kuris sukliudė jam išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.
Nuteistasis L. S. kasaciniame skunde prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas akivaizdžiai ignoravo 2004 m. vasario 14 d. atlikto eksperimento išvadas, kad prieš susidūrimą kasatoriaus automobilis buvo matomas pakankamu atstumu. Be to, jis tik nežymiai viršijo leistiną greitį, o tai nėra susiję priežastiniu ryšiu su autoįvykio kilimu, nes, kaip nustatė ekspertai, važiuodamas netgi leistinu 50 km/h greičiu, kasatorius nebūtų turėjęs techninės galimybės išvengti susidūrimo. Be to, teismas neįvertino tokių aplinkybių kaip dengta trinkelėmis danga, trukdanti išvystyti didesnį greitį, priekyje esantys tiltas bei šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja, o tai, be abejo, sudarė A. J. galimybę laiku pastebėti kasatoriaus automobilį. A. J., sukdamas į kairę, privalėjo griežtai laikytis KET 145 ir 153 punktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas aukščiau išvardintas ekspertų išvadas, vadovavosi visiškai priešingomis A. J. pakviestos specialistės O. Lukoševičienės išvadomis, kuri nagrinėjo tik kasatoriaus veiksmus, bet nepasisakė dėl A. J. veiksmų, stengdamasi visaip kaip įrodyti nuteistojo kaltę, taip pažeisdama BPK 87 straipsnio nuostatą pateikti nešališką išvadą, be to, pakviesta į teismo posėdį, ekspertė klydo, taisė savo klaidas. Esant skirtingoms ekspertizių išvadoms, kasatorių nuomone, teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, privalėjo skirti nepriklausomą ekspertizę, tačiau to nepadarė, be to, net nepasisakė dėl visų trijų ekspertizių išvadų. Teismas, remdamasis vien minėtos specialistės išvada bei atmesdamas kartu su nuteistuoju važiavusių nukentėjusiųjų parodymus, konstatavo, kad A. J. kaltei pagrįsti nesurinkta pakankamai įrodymų ir jį išteisino. Apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė, be to, pažeisdamas BPK 270 straipsnio nuostatas, nepagrįstai atmetė nuteistojo bei jo gynėjo ir prokuroro prašymus skirti nepriklausomą ekspertizę, kad būtų pašalinti minėtose trijose ekspertizių išvadose esantys prieštaravimai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagrindine autoįvykio priežastimi pripažino kasatoriaus viršytą greitį ir apsvaigimą nuo alkoholio, savo išvadas grindė vien specialistės O. Lukoševičienės išvada. Vertindamas tokią teismo poziciją, kasatorius įsitikinęs, kad byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta paviršutiniškai, be gilesnės apeliacinių skundų analizės. Mano, kad tai yra esminis baudžiamojo įstatymo pažeidimas, dėl kurio nuosprendis naikintinas.
Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas, nuteistojo L. S. skundas tenkintinas iš dalies.
Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimas vertinant įrodymus
Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje bei nagrinėjant bylą teisme, buvo atlikta daug procesinių veiksmų renkant duomenis, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Atliktų tyrimo veiksmų rezultate gauti įvairūs, taip pat ir prieštaringi duomenys apie autoįvykio aplinkybes. Todėl teismams teko sudėtinga užduotis atliekant šių duomenų tikrinimą, nustatyti jų patikimumą bei įrodomąją vertę ir išspręsti klausimą, kuriuos iš gautų duomenų pripažinti ar nepripažinti įrodymais. Aiškinantis autoįvykio aplinkybes, buvo gautos dvi autotechnikos specialistų išvados ir autotechnikos ekspertizės aktas, kuriuose pateikiami skirtingi duomenys bei išdėstytos prieštaringos išvados dėl autoįvykio priežasčių. Vertinant tokius bylos duomenis, teismui svarbu nustatyti patikimus bylos duomenis, kurie sudaro pagrindą teisingoms išvadoms apie autoįvykio aplinkybes ir jį sukėlusių asmenų kaltę. Pažangiausių mokslo rekomendacijų bei techninių priemonių panaudojimas yra itin reikšmingas šios kategorijos bylose, tačiau tam, kad gauti teisingas išvadas, labai svarbu panaudoti tikslius pirminius duomenis, kurių pagrindu yra taikomos mokslinės metodikos. Taip pat labai svarbu, kad moksliniam tyrimui būtų panaudota kuo daugiau tyrimui reikšmingų duomenų. Remdamiesi bylos duomenimis, teismai nustatė automobilių judėjimo kryptis, manevrus, autoįvykio mechanizmą, tačiau šių duomenų nepakanka sprendžiant autoįvykį sukėlusių asmenų kaltės klausimą. Šio klausimo išsprendimui būtina nustatyti, kokias A. J. turėjo objektyvias galimybes įvertinti manevro saugumą, priimdamas sprendimą atlikti kairįjį posūkį, kertant priešpriešinio eismo juostas. Šios aplinkybės išsiaiškinimui labai svarbu nustatyti matomumo sąlygas toje vietoje, kur prieš posūkio manevrą buvo sustojęs A. J. vairuojamas automobilis „Audi 100“ (duomenys neskelbtini). Aiškinantis šią aplinkybę, buvo atliktas eksperimentas, o taip pat gauta specialistės O. Lukoševičienės išvada apie kelio matomumo sąlygas toje vietoje, kur A. J. atliko posūkį kirsdamas priešpriešinio eismo juostas. Atlikus šiuos tyrimo veiksmus, gauti skirtingi rezultatai. Eksperimento metu nustatyta, jog iš paminėtos vietos 120,50 m atstumu matosi priešais atvažiuojančio automobilio stogas, automobilio kėbulas su priekiniais žibintais matomas 93,90 m atstumu, o visas automobilis matomas 71, 60 m atstumu. Specialistės O. Lukoševičienės išvadoje tvirtinama, jog priešpriešinio eismo juostoje atvažiuojantis automobilis pilnai matomas 61 m atstumu. Skirtingu būdu atliktų tyrimų rezultatai skiriasi 10 m. Baudžiamojo proceso įstatymas numato įvairius tyrimo veiksmus ir būdus, kurių pagalba renkami bylos duomenys. Teismo pareiga yra išsiaiškinti, kurio iš tyrimo veiksmų gauti duomenys yra patikimesni. Sprendžiant šį klausimą, svarbus tyrimo tikslas, uždaviniai, panaudotos priemonės juos sprendžiant, taip pat kokios yra konkretaus tyrimo veiksmo praktinės galimybės gauti patikimą rezultatą. Teismai rėmėsi specialistės O. Lukoševičienės tyrimu, nurodydami, jog eksperimento metu nebuvo įvertintas kelio nuolydis bei aplinkybė, kad matomumą „Audi 100“ vairuotojui užstoja Kosciuškos–Arsenalo gatve link miesto centro važiuojantys automobiliai. Toks apeliacinės instancijos teismo argumentas, atmetantis eksperimento metu gautus duomenis, sunkiai paaiškinamas, nes eksperimentas matomumui nustatyti buvo atliekamas bandymų būdu toje pačioje vietoje, kur įvyko autoįvykis, tomis pačiomis kelio sąlygomis, panašiomis matomumo sąlygomis, stebint iš panašaus aukščio transporto priemonės. Tuo tarpu O. Lukoševičienė savo išvadas grindė teoriniais skaičiavimais, remiantis masteliniu miesto generalinio plano fragmentu. Šiuo atveju teismas pasirinko tyrimo veiksmą, kuris galėtų būti naudojamas tuo atveju, jei nebūtų praktinių galimybių eksperimento būdu išsiaiškinti matomumo sąlygų (pvz. pakeistas kelio reljefas), tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, jog eksperimento duomenys buvo naudojami atliekant 2005 m. balandžio 28 d. ekspertizę, kurioje, sprendžiant klausimus dėl autoįvykio priežasčių, buvo įvesta daugiau techninių parametrų nei 2004 m. gruodžio 28 d. specialistės išvadoje, kurioje taip pat iš dalies buvo remiamasi eksperimentinio tyrimo rezultatais, atliekant autotechninę ekspertizę buvo panaudotos pažangesnės technologijos, Europos Sąjungos licencijuota kompiuterinė programa. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai turi didesnį praktinį patyrimą ir specializuojasi šios kategorijos klausimų sprendime, mažiau abejonių kelia ir jų nešališkumas. Be to, pripažinus eksperimentinio tyrimo rezultatus nepagrįstais, griaunamos 2005 m. balandžio 28 d. ekspertizės akto išvados, kuriomis grindžiamas nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
BPK 320 straipsnio 3 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šis reikalavimas nustato ne tik apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir apeliacinės instancijos teismo pareigą remiantis baudžiamojo proceso nuostatomis išnagrinėti visus esminius apeliacinių skundų argumentus bei pateikti motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo apeliacinių skundų argumentus, kuriais kritikuojamos teismų išvados dėl autoįvykio priežasčių, taip pat argumentus dėl bylos duomenų, kuriais grindžiamas A. J. išteisinimas, įrodomosios vertės, šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka pagal prokuroro ir L. S. apeliacinius skundus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Jonas Algirdas Riepšas
Alvydas Pikelis
