Dėl antstolės V. D. veiksmų pripažinimo neteisėtais

Civilinė byla Nr. 3K-3-512/2008

Procesinio sprendimo kategorija 129.19.6 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei V. D. dėl antstolės V. D. veiksmų pripažinimo neteisėtais. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja A. Z., J. P.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė: 1) pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus paskelbiant ir organizuojant įkeistų 3360 vnt. paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalios vertės UAB,,Vakarų Baltijos korporacija“ akcijų, priklausančių J. P. ir V. P., aukcioną ir uždrausti atsakovei vykdyti įkeistų akcijų aukcioną.

Ieškovas nurodė, kad kilnojamojo turto įkeitimo lakštu, 2005 m. gegužės 13 d. įregistruotu Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, J. P. ir V. P. įkeitė akcijas, užtikrindami paskolos grąžinimą A. Z. 2006 m. birželio 7 d. Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja priėmė nutartį įkeistas akcijas areštuoti ir perduoti jas A. Z. Nutartį ieškovas apskundė Klaipėdos apygardos teismui, tačiau antstolė pradėjo neįsiteisėjusios nutarties vykdymą. Dėl to visi antstolės veiksmai vykdant įkeisto turto realizavimą yra neteisėti. Antstolei be teisėto pagrindo perdavus įkeistą turtą kreditoriui A. Z., 2006 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudaryta sutartis dėl įkeisto kilnojamojo turto realizavimo. Skelbdama ir organizuodama įkeistų akcijų aukcioną, antstolė pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas: apie varžytynes nebuvo paskelbta prieš vieną mėnesį, skelbimas pasirodė mažiau nei prieš dvi savaites; ieškovas buvo informuotas dar vėliau; pradinė vienos akcijos pardavimo kaina turėjo būti ne mažesnė nei 80 procentų vertės, tačiau pradinė kaina buvo nustatyta 200 Lt, nors akcijos rinkos vertė buvo 484 Lt; antstolė nesudarė parduodamų vertybinių popierių paketo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtais antstolės veiksmus, paskelbiant ir organizuojant įkeistų akcijų aukcioną; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad antstolė, skelbdama akcijų aukcioną, nesudarė parduodamų akcijų paketo. Be to, antstolė skelbime apie 2007 m. sausio 22 d. aukcioną nurodė, kad aukciono metu vienos parduodamos akcijos pradinė kaina yra 200 Lt, nors varžytynių, vykdytų 2006 m. rugsėjo 18 d., 2006 m. lapkričio 6 d., metu vienos akcijos rinkos kaina buvo nustatyta 484,21 Lt. Antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalį, 729 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.419 straipsnio 2 dalį. Kadangi antstolė nutraukė su kreditoriumi A. Z. sudarytą turto realizavimo sutartį, tai teismas pripažino, kad ieškinio dalis dėl uždraudimo antstolei vykdyti įkeistų akcijų aukcioną yra patenkinta, ir šią ieškinio dalį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir šią ieškinio dalį atmetė; kitą ieškinio dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarties pagrindu 2006 m. liepos 4 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Ieškovo ieškinio pateikimo teismui metu nei ši nutartis, nei vykdomasis dokumentas nebuvo panaikinti; jie buvo įvykdyti 2006 m. liepos 17 d. turto perdavimo kreditoriui aktu. Kreditorius turėjo teisę esant ginčui pasirinkti turto realizavimo būdą, t. y. ar realizuoti jį priverstinio ar savanoriško aukciono būdu. Tokia kreditoriaus pozicija neprieštarauja CPK 695 straipsnio, 729 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Kreditorius kreipėsi į antstolę ir sudarė turto realizavimo sutartį, kurioje buvo nurodytas turto realizavimo būdas – priverstinis aukcionas–pardavimas kilnojamojo daikto varžytynėse pagal CPK normas. Antstolė nustatė turto pardavimo tvarką ir jos privalėjo laikytis.

Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kaip faktiškai pažeistos jo teisės ir kokių teisinių pasekmių jis siekė pareikšdamas tokį ieškinį.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. CPK 4.219 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorius įkeistus vertybinius popierius realizuoja įstatymų nustatyta tvarka. CK 1.101 straipsnio 7 dalyje, 1.102 straipsnyje nustatyta, kad akcijos yra vertybiniai popieriai. CPK 729 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertybiniai popieriai realizuojami varžytynėse bendra tvarka. Taigi išieškojimo iš įkeistų vertybinių popierių – uždarosios akcinės bendrovės akcijų – rūšį nustatantis pagrindas yra įstatymo norma, kuria nesuteikiama teisės kreditoriui savo nuožiūra pasirinktu, įstatymų nereglamentuojamu būdu realizuoti įkeistus vertybinius popierius. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.219 straipsnio 5 dalies, 6.419 straipsnio 2 dalies normas. Be to, CK 4.219, 4.222 straipsnių nuostatose užtikrinamos ne tik kreditoriaus, bet ir skolininko teisės ir teisėti interesai. Tai nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje E. T. v. AB,,Malsena“, bylos Nr. 3K-3-334/2004.

Antstolė, skelbdama aukcioną, nesilaikė tvarkos ir procedūrų, CPK nustatytų varžytynėms organizuoti ir vykdyti, pažeidė CK 4.419 straipsnio 5 dalies, 6.419 straipsnio 2 dalies, CPK 681, 694 straipsnių, 706 straipsnio 1, 3 dalių, 729 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2. CPK 729 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, parduodant iš varžytynių uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, turi būti sudaromas parduodamų akcijų paketų skaičius taip apskaičiuojant, jog jeigu juos įsigytų keli pirkėjai, nebūtų pažeistas įstatymų nustatytas akcininkų skaičius. Tokią nuostatą suformulavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1999 m. birželio 18 d. nutarime.

Antstolė, organizuodama aukcioną, nesudarė akcijų paketų.

3. Apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 263 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje padarė prieštaraujančias viena kitai išvadas.

Trečiasis asmuo J. P. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo A. Z. prašė kasacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad kreditorius turėjo teisę esant ginčui pasirinkti turto realizavimo būdą, t. y. realizuoti jį priverstinio arba savanoriško aukciono būdu.

Akivaizdu, kad varžytynėse parduodamo turto kaina buvo per didelė ir todėl neatsirado nė vieno pirkėjo. 2006 m. lapkričio 8 d. kreditoriaus prašymu buvo paskelbtas akcijų viešas aukcionas, kuriame antstolės įkainota ir nustatyta 1000 Lt nominalo akcijos pradinė pardavimo kaina – 200 Lt.

2. Akcijų kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į realią turto kainą, nepažeidžiant teisės normų nustatytų reikalavimų. Apie įvyksiantį aukcioną buvo paskelbta spaudoje, bet pasiruošimo būsimam aukcionui antstolė nevykdė, nes tuoj po paskelbimo apie aukciono pravedimą skolininkas pareiškė ieškinį teisme ir pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolė tolimesnių veiksmų negalėjo atlikti. Dėl to kasatoriaus argumentai, kad antstolė nesudarė akcijų paketo ar kaip nors kitaip pažeidė aukciono vykdymo eigą, yra nepagrįsti.

k o n s t a t u o j a :

Bylos esmė – antstolio veiksmų teisėtumo nustatymas vykdant įkeistų akcijų realizavimą. Atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, būtina išsiaiškinti, kokia įstatymuose yra nustatyta akcijų realizavimo tvarka.

CPK 4.219 straipsnyje nustatyta įkeistų daiktų išieškojimo tvarka. CK 4.219 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorius įkeistus vertybinius popierius realizuoja įstatymų nustatyta tvarka. Akcijos yra vertybiniai popieriai (CK 1.101 straipsnio 7 dalis, 1.102 straipsnis). Taigi pagal CK 4.219 straipsnio 5 dalį akcijos turi būti realizuojamos įstatymų nustatyta tvarka. CPK 729 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertybiniai popieriai, įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, realizuojami akcijų paketų pardavimui biržos taisyklėse nustatyta tvarka. Skolininko V. P. įkeistos akcijos nebuvo įtrauktos į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, todėl jos negalėjo būti realizuotos taip, kaip nustatyta CPK 729 straipsnio 1 dalyje.

CPK 729 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertybiniai popieriai realizuojami varžytynėse bendra tvarka. Taigi pagal šią įstatymo normą akcijos, kurios neįtrauktos į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, realizuojamos varžytynėse bendra tvarka. Minėta, kad skolininko V. P. įkeistos akcijos nebuvo įtrauktos į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, todėl jos turėjo būti realizuojamos varžytynėse bendra tvarka.

Teismai konstatavo, kad areštuotos akcijos buvo realizuojamos varžytynėse, tačiau antstolio paskelbtos pirmosios ir antrosios varžytynės neįvyko, nes į jas neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. Taigi antstolis, realizuodamas skolininko V. P. areštuotas akcijas, nepažeidė CPK 729 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo. Vienas iš esminių kasatoriaus V. P. argumentų yra tas, kad antstolis paskelbė akcijų pardavimą iš varžytynių, po to ir aukcione, dar neįsiteisėjus Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. birželio 7 d. priimtai nutarčiai. Šie kasatoriaus argumentai atitinka faktines bylos aplinkybes, tačiau, vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, svarbiausia yra tai, kad A. Z. buvo skolininko V. P. kreditorius ir A. Z., remiantis 2006 m. liepos 4 d išduotu vykdomuoju raštu, kaip kilnojamasis turtas buvo perduotos įkeistos akcijos. Vertinant minėtą kasacinio skundo argumentą ir jo reikšmę susidariusioje situacijoje, būtina atsižvelgti į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškinio pateikimo metu nei ši nutartis, nei vykdomasis dokumentas, kuriuo akcijos perduotos kreditoriui, nebuvo panaikinti. Nors dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. birželio 7 d. nutarties nebuvo priimta atitinkamo procesinio dokumento, tačiau, esant tokioms aplinkybėms, kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto (akcijų) neišnyko ir ji turėjo būti ginama. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartimi Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. birželio 7 d. nutartis palikta galioti. Taigi neįsiteisėjusios Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. birželio 7 d. nutarties, kurios pagrindu areštuotos įkeistos akcijos ir buvo vykdomos varžytynės, pagrįstumas vėliau turėjo teisinį patvirtinimą.

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. birželio 7 d. nutartis ir jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas nebuvo panaikinti, todėl kreditorius A. Z. turėjo teisę realizuoti jam 2006 m. liepos 17 d. turto perdavimo kreditoriui aktu perduotas įkeistas akcijas, nes priešingu atveju būtų pažeisti jo turtiniai ir ginami tik skolininko interesai. Kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. T. v. AB „Malsena“, bylos Nr. 3K-3-334/2004, konstatuota, kad svarbu, jog kreditorius įkeistą daiktą realizuotų už esamą realią rinkos kainą, tik taip gali būti užtikrinama kreditoriaus ir skolininko (įkaito gavėjo ir įkaito davėjo) abipusių turtinių interesų pusiausvyra. Šis kasacinės instancijos teismo konstatavimas reiškia, kad realizuojant įkeistą daiktą, neturi būti pažeistos įkaito gavėjo ir įkaito davėjo teisės. Vertinant kasatoriaus argumentus dėl jo turtinių interesų pažeidimo atsižvelgtina į byloje konstatuotą aplinkybę, kad, kreditorius A. Z., siekdamas realizuoti įkeistas akcijas, su antstole V. D. 2006 m. rugpjūčio 9 d. sudarė turto realizavimo sutartį, kuria antstolė įsipareigojo realizuoti kilnojamąjį turtą varžytynių būdu. Tokios sutarties sudarymas yra galimas ir neprieštarauja įstatymams, nes Antstolio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog antstolis teisės aktų nustatyta tvarka kaip paslaugos teikimą gali aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą. Minėta, kad akcijos kreditoriui perduotos kaip skolininko kilnojamasis turtas, taigi jų realizavimo tvarka nepažeista.

CPK 729 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, parduodant iš varžytynių uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, turi būti sudaromas parduodamų akcijų paketų skaičius taip apskaičiuojant, jog jeigu juos įsigytų keli pirkėjai, nebūtų pažeistas įstatymų nustatytas akcininkų skaičius. Minėta, kad antstolio paskelbtos pirmosios ir antrosios varžytynės neįvyko, nes į jas neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. Taigi akcijų kainos nustatymas ar akcijų paketo nesudarymas varžytynių paskelbimui bei jų eigai neturėjo reikšmės. Po neįvykusių varžytynių įkeistos akcijos neparduotos ir pirmame paskelbtame aukcione. Akcijų realizavimo neįvyko ir antrame aukcione, nes antstolė V. D., tenkindama A. Z. prašymą, 2007 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu nutraukė 2006 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą sutartį dėl turto realizavimo. Taigi akcijų pardavimas aukcione nebuvo vykdomas ir akcijos liko įkaito davėjo V. P. nuosavybė. Esant tokioms teismų konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, kasatoriaus argumentai, kad nustatyta per maža parduodamų akcijų kaina ir nebuvo sudaryti jų paketai, neturi reikšmės.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad formalus teisės normų pažeidimas neturėjo esminės reikšmės skolininko teisėms. Šis teismas taip pat konstatavo, kad skolininkas A. Z. neįrodė, kaip konkrečiai pažeistos jo teisės, taip pat kokių teisinių pasekmių, pareikšdamas ieškinį, jis siekė. Pažymėtina, kad Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. birželio 7 d. nutartimi kasatorius V. P. įpareigotas nepriiminėti jokių sprendimų dėl minėtų akcijų perleidimo, įkeitimo kitiems asmenims ar kitokio nuosavybės teisės pakeitimo ar apribojimo bei turto vertės sumažinimo. Taigi pagal teismo nutartį skolininkas V. P. neturėjo teisės atlikti veiksmų, susijusių su įkeistų akcijų disponavimu. Atsižvelgiant į tai, kad, esant apeliacinės instancijos konstatuotam formaliam įstatymo pažeidimui, neturėjusiam reikšmės kasatoriaus turtinėms teisėms, paliktina galioti šios instancijos teismo nutartis.

Kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai neanalizuoja, nes jie yra nereikšmingi sprendžiant šios bylos proceso šalių ginčą ir nedaro įtakos bylos baigčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas