Baudžiamoji byla Nr. 2K–344/2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.23.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. gynėjo advokato Kazio Rakausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartimi nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
R. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad iki 2007 m. balandžio 4 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 304 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo 11,332 g psichotropinės medžiagos – piperazino – ir neteisėtai laikė jas savo automobilyje „BMW 520“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2007 m. balandžio 4 d., apie 12.30 val., Klaipėdoje, Taikos pr. 28 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo sulaikytas, o minėtas medžiagas rado bei paėmė policijos pareigūnai.
Kasaciniu skundu nuteistojo R. J. gynėjas advokatas Kazys Rakauskas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendį, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nesant nusikaltimo sudėties.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas ir padarė esminių BPK pažeidimų, tiriant bei nagrinėjant bylą. Jis mano, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo tvirtinti, jog R. J. padarė jam inkriminuotą veiką. Nuteistasis R. J. neigia bet kokį objektyvųjį ir subjektyvųjį ryšį su draudžiamomis disponuoti psichotropinėmis medžiagomis. Kasatoriaus manymu, psichotropinių medžiagų įsigijimas nuosprendyje nepagrįstas bylos medžiaga, tik preziumuojamas remiantis šių medžiagų suradimo automobilyje faktu. Kaltinimas nekonkretus, nuteistasis nežino, už ką jis nuteistas. Be to, apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis negabeno psichotropinių medžiagų, patvirtina, jog šios medžiagos į automobilį pateko ne R. J. iniciatyva ar veiksmais, t. y. šis jų neįgijo. Nuteistajam atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, šių medžiagų automobilyje nebuvo, nes jis jų neatsivežė (negabeno). Pirmosios instancijos teismo išvada dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ne tik nepatvirtinta įrodymais, bet ir paneigta paties teismo teiginiais dėl gabenimo požymio pašalinimo iš kaltinimo. Kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimus, o apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, turėjo išdėstyti nustatytas bylos aplinkybes ir pateikti kritiško įrodymų vertinimo motyvus, tačiau jis neatkreipė dėmesio į minėtas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas. Teismai neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus. Toliau, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi byloje Nr. 2K–490/2001, kasatorius teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo orientuotas tik į objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių nustatymą, kaltinimą, todėl pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Kaltės klausimas buvo tiriamas tik formaliai, nesiejant su visais byloje surinktais įrodymais. Taip pat skunde nesutinkama su liudytojo V. N. parodymų vertinimu. Kasatorius mano, kad dėl pirmosios instancijos teismo neobjektyvumo, vertinimo neišsamumo šie duomenys buvo priskirti prie nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų. Padarytas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas laikytinas esminiu. Kasatoriaus manymu, šiuo požiūriu reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K–610/2006. Be to, kasatorius tvirtina, kad apeliacinis teismas savo iniciatyva turėjo patikrinti liudytojo V. N. parodymus, nes jo paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, apie tai, kieno iniciatyva įvyko susitikimas, skiriasi. Šios aplinkybės nebuvo tiriamos, todėl pažeisti BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 4 dalis. Naujas įrodymų tyrimas apeliaciniame teisme turėjo būti atliktas ir dėl to, kad specialisto išvada dėl automobilyje rastų pirštinių (vienoje iš jų rasta psichotropinės medžiagos) priskirtinumo porai, nekategoriška. Tokiu įrodymu nebuvo galima grįsti teismų sprendimų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo BPK 324 straipsnio 6 dalimi ir nepatikrino specialisto išvados patikimumo, jis pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį. Kadangi įrodymai apeliacinės instancijos teisme nebuvo išnagrinėti, tai teismas padarė ir BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Taip pat pažeista BPK 320 straipsnio 3 dalis. Dėl pirmiau minėtų procesinių pažeidimų nebuvo remtasi BK 2 straipsnio 3 dalimi, 44 straipsnio 6 dalimi.
Atsiliepimu į nuteistojo R. J. gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime prokurorė nurodo, kad abiejų instancijų teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos įrodymus dėl R. J. padarytos veikos. Teismų išvados pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir abejonių nekelia. Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrino baudžiamosios bylos medžiagą pagal paduotą apeliacinį skundą ir motyvuotai bei pagrįstai jį atmetė. Teismai skyrė daug dėmesio liudytojo V. N. parodymų analizei ir nustatė, kad šie yra nuoseklūs, logiški, todėl jais rėmėsi tiek, kiek jie patvirtina kitus byloje surinktus R. J. kaltės įrodymus.
Nuteistojo R. J. gynėjo advokato Kazio Rakausko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl R. J. nuteisimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Šioje normoje objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.
Bylos duomenimis, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį R. J. nuteistas už neteisėtą, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, psichotropinės medžiagos (11,332 g piperazino) įgijimą nenustatytomis aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens ir šių medžiagų laikymą savo automobilyje, kol 2007 m. balandžio 4 d., apie 12.30 val., Klaipėdoje, Taikos pr. 28 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo sulaikytas, o minėtas medžiagas rado bei paėmė policijos pareigūnai.
Iš teismo apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad psichotropinių medžiagų įgijimo faktas laikomas nustatytas, tačiau jis nepagrįstas jokiais įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teismo posėdyje ištirtais bei patikrintais duomenimis, o medžiagų įsigijimo aplinkybės (kur, kada, iš kokio asmens ir pan.) nežinomos. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog teismai nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų ir juos iš esmės pažeidė.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad šių reikalavimų nesilaikyta. Psichotropinės medžiagos įgijimo konkrečios aplinkybės nenustatytos ir neįrodytos bylos duomenimis. Dėl to kaltinimas dėl minėtų medžiagų įgijimo laikytinas nekonkrečiu ir pagrįstas prielaidomis, t. y. iš esmės tuo, kad psichotropinės medžiagos buvo laikomos R. J. automobilyje. Esant šioms aplinkybėms, nuosprendžio dalis dėl R. J. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, psichotropinės medžiagos – 11,332 g piperazino – įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis naikintina nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kita kaltinimo dalis dėl R. J. neteisėto, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, psichotropinės medžiagos – 11,332 g piperazino – laikymo savo automobilyje, kol 2007 m. balandžio 4 d., apie 12.30 val., Klaipėdoje, Taikos pr. 28 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo sulaikytas, o minėtas medžiagas rado bei paėmė policijos pareigūnai, yra pagrįsta bylos duomenis (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir šios neteisėtos veikos aplinkybės yra nustatytos taip, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto R. J. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už psichotropinių medžiagų laikymą savo automobilyje. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog R. J. psichotropinių medžiagų negabeno ir šį nusikaltimo sudėties objektyvųjį veikos požymį pašalino iš kaltinimo, nepaneigia šio teismo išvadų dėl kito veikos epizodo – neteisėto, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, psichotropinės medžiagos – 11,332 g piperazino – laikymo. R. J. kaltė padarius šią neteisėtą veiką įrodyta liudytojų V. N., S. O., R. A., R. B. parodymais, automobilio apžiūros, daiktų (objektų) apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, bylos aplinkybėmis. Dėl liudytojo V. N. parodymų vertinimo ir jų patikimumo išvadas pateikė abiejų instancijų teismai, nustatę, kad šie yra nuoseklūs ir juos patvirtina kiti bylos duomenys. Kasacinio skundo argumentai to nepaneigia, todėl nėra pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Skundo argumentai, kad ikiteisminis tyrimas buvo orientuotas tik į nuteistąjį kaltinančių duomenų rinkimą, kaltės klausimas buvo tiriamas tik formaliai, o teismas buvo neobjektyvus, yra deklaratyvūs, todėl atmestini.
BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teismas R. J., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskyrė laisvės atėmimą ketveriems metams, t. y. bausmę, mažesnę negu sankcijos vidurkis. Dėl to kolegijai keičiant nuosprendį, paliekama ta pati R. J. paskirta bausmė, kuri, net ir susiaurinus jo padarytos nusikalstamos veikos apimtį (panaikinus vieną jos epizodą), nelaikytina per griežta.
Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies ir kitų šio kodekso nuostatų taikymo
Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Ši nuostata reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos įrodymus, kurie yra prieštaringi, tų prieštaravimų nepašalinus pirmosios instancijos teismui.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nepalikdamas prieštaravimų, ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tarp jų ir liudytojo V. N. parodymus bei specialisto išvadą dėl nuteistojo automobilyje rastų pirštinių, ir jas įvertino, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Esminių prieštaravimų tarp liudytojo V. N. parodymų apie svarbius veikos kvalifikavimui faktus nebuvo. Teismai neatmetė šio liudytojo parodymų (kurie buvo palankūs nuteistajam R. J.) apie tai, kad būtent V. N. iniciatyva įvyko jo ir R. J. susitikimas. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies ir kitų kasaciniame skunde nurodomų šio kodekso nuostatų (BPK 20 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, taip pat BK 2 straipsnio 3 dalies).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutartį.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutarties dalis dėl R. J. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, psichotropinės medžiagos – 11,332 g piperazino – įgijimą nenustatytomis aplinkybėmis ir dėl šios dalies bylą nutraukti.
Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutarties dalis dėl R. J. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl psichotropinės medžiagos – 11,332 g piperazino – laikymo savo automobilyje, kol 2007 m. balandžio 4 d., apie 12.30 val., Klaipėdoje, Taikos pr. 28 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo sulaikytas, taip pat jam paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės palikti nepakeistas.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Vytautas Piesliakas
Antanas Klimavičius
