Civilinė byla Nr. 3K-3-418/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
21.4.1.3; 114.11
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,Stateta“ ieškinį atsakovui R. A. dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovo R. A. priešieškinį ieškovui UAB,,Stateta“ dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje keliamas sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimas. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia UAB,,Stateta“ ir atsakovo R. A. 1999 m. liepos 1 d. sudarytą nuomos sutartį dėl 98,77 kv. m patalpų Nr. 3F1/m, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Ieškovas nurodė, kad ši sutartis yra tariama, todėl niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Ieškovas naudojosi patalpomis Nr. 3F1/m, esančiomis (duomenys neskelbtini), šalių sudarytos 2000 m. spalio 30 d. patalpų panaudos sutarties pagrindu. Ginčijamos nuomos sutarties šalys nevykdė, jokie mokėjimai pagal sutartį nebuvo daromi, o atsakovas nereikalavo vykdyti sutarties. Apie ginčijamą nuomos sutartį ieškovas sužinojo tik kilus konfliktui ir atleidus atsakovą iš darbo.
Atsakovas R. A. pareiškė priešieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančia šalių sudarytą 2000 m. spalio 30 d. panaudos sutartį. Atsakovas nurodė, kad UAB „Stateta“, atstovaujama direktoriaus J. A., 1999 m. liepos 1 d. sudarė su atsakovu negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 98,77 kv. m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2004 m. liepos 1 d. Ginčijama panaudos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, nes šiomis patalpomis ieškovas naudojosi 1999 m. nuomos sutarties pagrindu, o panaudos sutartimi nebuvo ketinama sukurti jokių teisinių pasekmių. Atsakovas neturėjo pagrindo leisti UAB „Stateta“ neatlygintinai naudotis šiomis patalpomis. Be to, panaudos sutartis buvo sudaryta iki 2000 m. gruodžio 31 d. ir galėjo būti pratęsta tik vieneriems metams. Ieškovas faktiškai šiomis patalpomis naudojosi iki 2004 m. gruodžio 24 d., taigi laikytina, kad buvo vykdoma nuomos sutartis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino UAB,,Stateta“ ir R. A. 1999 m. liepos 1 d. sudarytą nuomos sutartį dėl 98,77 kv. m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos negaliojančia, o priešieškinį dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Teismas padarė išvadą, kad nuomos sutartis yra tariamas sandoris, todėl niekinis ir negaliojantis dėl šalių valios ydingumo, nes šalys nuomos sutarties nevykdė. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais baudžiamojoje byloje, kad nė viena UAB,,Stateta“ dirbusi buhalterė nežinojo apie nuomos sutartį, jokie mokėjimai pagal šią sutartį nebuvo atliekami, įsiskolinimai neskaičiuojami, be to, ginčijama nuomos sutartis nebuvo įregistruota sutarčių žurnale. Ginčijama nuomos sutartis yra patvirtinta mėlynos spalvos antspaudu, todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo nuomos sutartis buvo surašyta 2002 m. liepos arba rugpjūčio mėnesį, nes liudytojų parodymais nustatyta, jog UAB,,Stateta“ tik nuo 2002 m. liepos ar rugpjūčio mėn. pradėjo naudoti mėlynos spalvos antspaudą, o iki to laiko naudojo violetinės spalvos antspaudą. Be to, sutartį pasirašę R. A. ir jo tėvas J. A. nenurodė teisme sutarties sudarymo aplinkybių – kas atspausdino sutartį, kas ją jiems davė pasirašyti, todėl jų parodymus teismas vertino kritiškai. Atmesdamas priešinį ieškinį dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas konstatavo, kad panaudos sutartis atitinka įstatymų reikalavimus, yra registruota ieškovo sutarčių registravimo žurnale. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad panaudos sutartis buvo pratęsta ir ieškovas šiomis patalpomis naudojosi iki 2004 m. gruodžio 24 d. teisėtai, nes šios sutarties 5 punktu šalys buvo sutarusios sutartį tęsti automatiškai, jeigu likus 1 mėn. iki sutarties pasibaigimo raštu nebus pateiktas pareiškimas dėl sutarties nutraukimo. Teismas savo išvadą taip pat grindė ieškovo metinės finansinės atskaitomybės 1999-2001 m. dokumentais, kuriuose nenurodyta jokių trumpalaikių įsipareigojimų ar mokėtinų sumų atsakovui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 25 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija byloje esančių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog nuomos sutartis tikrai buvo sudaryta ir vykdoma. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti nuomos sutartį negaliojančia, taip pat su pirmosios instancijos teismo aiškinimu dėl panaudos sutarties galiojimo laiko, nurodydama, kad, nė vienai šaliai nepareiškus pageidavimo nutraukti sutartį, ji automatiškai buvo tęsiama ir tai atitiko normalaus verslo logiką.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas R. A. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad nuomos sutartis negalioja, nemotyvavo tokios savo išvados ir nenurodė jokių įrodymų. Ieškovas, ginčydamas nuomos sutarties galiojimą, privalėjo pagal CPK 12, 178 straipsnius įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą. Teismas, įrodinėjimo naštą perkeldamas atsakovui, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą.
Teismai, kvalifikuodami ir vertindami ieškinį bei priešieškinį, neatskleidė ginčo esmės, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad prašomi pripažinti negaliojančiais sandoriai pagal savo prigimtį yra panašūs. Tiek nuomos, tiek panaudos sutartimi daiktas perduodamas naudotis. Skirtumas tik tas, kad panaudos sutartis yra neatlygintinė. Šioje byloje turėtų būti svarbesnis motyvas, kodėl atsakovas perdavė sandėlius įmonei panaudos pagrindu, jeigu juos nuomodamas galėjo gauti naudos. Teismai turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovą ir atsakovą ginčo sutarčių sudarymo ir vykdymo metu siejo darbo teisiniai santykiai, todėl atsakovas turėtų būti pripažintas silpnesniąja šalimi. Sprendžiant tariamų sandorių ginčus, turi būti vertinama, kaip sutarties šalys elgėsi iki sutarties sudarymo, sutarties sudarymo metu ir vėliau, t. y. pagal tikruosius šalių ketinimus, ar sandoris vertintinas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių. Teismai neteisingai taikė tariamą sandorį reglamentuojančias teisės normas, neteisingai vertino bylos aplinkybes ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005).
Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtame nutarime išdėstyti faktai turėjo būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 192 straipsniu, nepagrįstai atsisakė vertinti baudžiamojoje byloje apklausto liudytojo D. Z. parodymus. Tačiau teismas pripažino ir vertino D. S. parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo medžiagoje, taip pažeisdamas šalių procesinį lygiateisiškumą.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, užtikrino rungimosi principo laikymąsi ir nepažeidė CPK 12, 178 straipsnių normų. Teismai turėjo įvertinti ir nustatyti aplinkybę, atlygintinai ar neatlygintinai šalys susitarė sandėliu naudotis, ir atitinkamai spręsti, kuris iš ginčijamų sandorių turi būti pripažintas negaliojančiu. Teismai nustatė, kad sandėlis buvo perduotas po panaudos sutarties sudarymo, apie nuomos sudarymo faktą žinojo tik atsakovas ir jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentuose neužfiksuota jokių įsiskolinimų atsakovui. Be to, panaudos sutartyje nurodyta, kad sandėlis niekam neišnuomotas. Teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovui teko pareiga įrodyti, kad nuomos sutartis yra niekinė, todėl jis pateikė dėl to paties sandėlio sudarytą panaudos sutartį, finansinės atskaitomybės dokumentus. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme praktiką pareiga įrodyti, kad sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui. Atsakovas neįrodė, kad sutartis buvo vykdoma, taip pat nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų. Teismai nustatė visas įrodinėtinas aplinkybes, aiškinosi ir tinkamai įvertino šalių elgesį bei tikruosius šalių ketinimus ir pagrįstai pripažino panaudos sutartį negaliojančia. Teismai vertino liudytojo D. Z. parodymus, tačiau nesuteikė jiems įrodomosios galios, nes jie neatitiko kitų byloje esančių įrodymų. Be to, D. Z. užsiima konkuruojančia su ieškovu veikla ir jo santykiai su ieškovu yra konfliktiški. Liudytoja D. S. buvo apklausta teismo posėdyje, todėl teismas pagrįstai vadovavosi jos parodymais.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė civilinio proceso teisės normų reikalavimus, nes netinkamai vertino įrodymus, nemotyvavo išvadų ir išnagrinėjo bylą, neatskleidę jos esmės.
Kolegija nesutinka su šiais argumentais. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas, prašydamas pripažinti 1999 m. liepos 1 d. patalpų nuomos sutartį negaliojančia, tvirtino, kad ši sutartis yra tariama ir nurodė, jog ši sutartis jam tapo žinoma tik 2004 metais, ji įmonėje neįregistruota, pagal ją nebuvo mokama už nuomą, bei įrodė šias aplinkybes, pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovas, tvirtindamas, kad nuomos sutartis buvo vykdoma, o sudaryta panaudos sutartis yra tariama, pagal CPK 178 straipsnį turėjo įrodyti, kad nuomos sutartis buvo sudaryta ne dėl akių, t. y. ne tariama, o iš tiesų buvo vykdoma. Teismai nustatė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad sudaryta nuomos sutartis buvo realiai vykdoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos bylas, taip pat pažymima, kad, ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-191/2006).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo R. A. pateikta jo ir ieškovo UAB,,Stateta“ vadovo J. A. (atsakovo tėvo) sudaryta 1999 m. liepos 1 d. patalpų nuomos sutartis ieškovo dokumentuose nebuvo įregistruota ir šis jos nevykdė – nesumokėjo atsakovui sutartyje nustatyto vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio (700 Lt) užstato ir nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 1 d. nemokėjo nuomos mokesčio, o atsakovas nereikalavo vykdyti nuomos sutarties. Be to, teismas nustatė, kad nuomos sutartis 1999 m. liepos 1 d. negalėjo būti sudaryta, nes ji patvirtinta nuomininko UAB,,Stateta“ antspaudu, kurį įmonė pradėjo naudoti 2002 m. liepos–rugpjūčio mėn. Ieškovas atsakovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis faktiškai naudojosi pagal 2000 m. spalio 30 d. panaudos sutartį.
Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį ir priešieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia 2004 m. spalio 30 d. patalpų panaudos sutartį, nurodė, kad nuomos sutartis buvo vykdoma, nes jis patalpas ieškovui suteikė ir šis jomis naudojosi, tačiau negalėjo nuosekliai paaiškinti, dėl ko buvo sudaryta patalpų panaudos sutartis. Jo teiginiai, kad panaudos sutartis buvo laikina, nes ieškovui dokumentuose reikėjo nurodyti prekių sandėliavimo adresą ir įvesti patalpose signalizaciją, prieštarauja jo paties pozicijai dėl nuomos sutarties, nes, esant nuomos sutarčiai, ieškovas, kaip teisėtas pagal nuomos sutartį patalpų valdytojas, galėjo atlikti visus atsakovo nurodytus veiksmus ir nebuvo poreikio panaudos sutarčiai sudaryti. Juolab nuomos sutarties tariamumą pagrindžia tai, kad nuomos sutartis patvirtinta ieškovo oficialaus spaudo spalva, kuri įmonėje pradėta naudoti tik 2002 metais, t. y. gerokai vėliau, nei nurodyta nuomos sutarties sudarymo data, o 2000 m spalio 30 d. panaudos sutartyje nurodyta, kad jos sudarymo metu patalpos niekam neišnuomotos. Kolegijos nuomone, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas šalių poziciją ir ją pagrindžiančius įrodymus tyrė ir tinkamai vertino, todėl laikytina, kad teismai atskleidė bylos esmę ir nepažeidė proceso normose nustatytų bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių.
Kasatoriaus argumentas, kad teismai turėjo remtis D. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nepaneigia teismų sprendimo ir nutarties išvadų pagrįstumo. Šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ieškovas atsakovui priklausančiomis patalpomis naudojosi nuo 1999 m. vasaros, tačiau neteigė, kad patalpomis buvo naudojamasi už atlyginimą. Kolegijos nuomone, šis argumentas nėra esminis ir reikšmingas ginčo sprendimui, nes teismui pagal įrodymų visumą nustačius, kad nuomos sutartis 1999 m. nebuvo realiai sudaryta, šio liudytojo parodymai galėtų reikšti, jog ieškovas atsakovui priklausančiomis patalpomis panaudos pagrindais pradėjo naudotis anksčiau, negu buvo sudaryta panaudos sutartis. Taigi D. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nesusiję su nuomos santykių patvirtinimu, o tik su vienu nuomos fragmentu – naudojimųsi patalpomis. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad teismai, nustatydami faktines bylos aplinkybes, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.
Nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kasatoriaus argumentą, kad teismai nesiaiškino ir netyrė, koks pagrindas buvo atsakovui neatlygintinai suteikti patalpas ieškovui. Viena vertus, ši aplinkybė negali lemti byloje surinktų įrodymų reikšmės, kita vertus, šalys ir tretysis asmuo J. A. pripažino, jog ieškovo akcijų valdytoją, šiuo metu dirbantį ieškovo direktoriumi, K. S. ir atsakovą R. A. iki jų konflikto siejo artimi verslo ir darbo ryšiai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamuose sprendime ir nutartyje teismai įvertino bylos įrodymų visumą pagal savo įsitikinimą vadovaudamiesi procesinio įstatymo reikalavimais. Kasacinio skundo argumentų nepatvirtinta ir bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad teismai būtų pažeidę CPK 176-185 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
Kolegija pasisako ir dėl kasacinio skundo argumentų, kuriuose nurodoma, kad ginčijamai nuomos sutarčiai pagal nustatytas faktines aplinkybes teismai netinkamai taikė tariamą sandorį apibrėžiantį CK 1.86 straipsnį.
Tariamų sandorių teisinis reglamentavimas nuo 2001 m. liepos 1 d. CK įsigaliojimo nepasikeitė, dėl to teismas ir iki šio CK įsigaliojimo sudarytiems sandoriams gali taikyti CK 1.86 straipsnio sandorių negaliojimo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-341/2005). CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Taigi, tariamas sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-68/2005). Įrodinėjant tariamą sandorį viena iš nustatinėjamų aplinkybių yra ta, ar sandoris vykdomas, o jeigu nevykdomas, – dėl kokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-191/2006). Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (CK 1.86, 6.193 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006).
Byloje teismai išaiškino ir nustatė, kad nuomos sutartis sudaryta vėliau negu sutartyje nurodyta, ir ją sudarant nebuvo siekiama sukurti realių nuomos teisinių santykių ir jų pasekmių. Be to, nuomos sutartis nebuvo vykdoma, nes nuomininkas nemokėjo nuompinigių, o nuomotojas jų nereikalavo per visą sutarties laikotarpį iki bylos iškėlimo. Dėl to kasatoriaus argumentai, kad teismai, pripažindami nuomos sutartį tariamu sandoriu, netinkamai taikė CK 1.86 straipsnį, nepagrįsti.
Dėl išdėstytų motyvų kolegija daro išvadą, kad byloje priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta, dėl to paliktina nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Birutė Janavičiūtė
Vincas Verseckas
