Dėl autorinio atlyginimo, kompensacijos ir negautų pajamų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-388/2008

Procesinio sprendimo kategorijos 84, 44.8

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. V.–F. ir atsakovo Nacionalionio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. V.–F. ieškinį atsakovams Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, UAB „Fodio“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl autorinio atlyginimo, kompensacijos ir negautų pajamų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė yra 1997 m. Italijoje išleisto leidinio „M. K. Čiurlionis. Paveikslai. Eskizai. Mintys” autorė sudarytoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2003 pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl autorystės pripažinimo, autoriaus teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo). Kadangi atsakovai leidžia ir platina šį leidinį pažeisdami ieškovės, kaip autorės, turtines teises, tai privalo sumokėti autorinį atlyginimą, negautas pajamas ir kompensaciją. Prašomas priteisti 2 170 000 Lt negautų pajamų dydis grindžiamas tuo, kad atsakovai galėjo išleisti nurodyto leidinio akademinį variantą 26 000 egzempliorių, populiarųjį – 29 000 egzempliorių tiražu; abiejų leidinių vieno egzemplioriaus savikaina – 24,50 Lt, tačiau akademinis leidinys buvo pardavinėjamas po 125 Lt, o populiarusis – po 100 Lt; atsakovai už akademinio leidinio vieną egzempliorių gavo apie 50 Lt, o už populiariojo – 30 Lt; iš viso už akademinį leidinį priteistina – 1 300 000 Lt (26 000 x 50), o už populiarųjį – 870 000 Lt (29 000 x 30) negautų pajamų. Atsakovai toliau pažeidinėja ieškovės teises, todėl, jos manymu, taikytina Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu (toliau tekste ATGTĮ) nustatyta sankcija – 300 proc. negautų pajamų dydžio kompensacija. Ieškovė prašė teismą priteisti solidariai iš atsakovų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, UAB „Fodio“ ir Kultūros ministerijos 500 000 Lt autorinio atlyginimo, 2 170 000 Lt negautų pajamų, 6 510 000 Lt kompensacijos; iš viso – 9 180 000 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir UAB „Fodio“ 927 760 Lt negautų pajamų; ieškinį atsakovui Kultūros ministerijai atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „Fodio“ ieškovei 101,10 Lt advokato pagalbos išlaidų, valstybei – 1516,50 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės atsakovui Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui 1247,25 Lt advokato pagalbos išlaidų, valstybei – 25 867 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus valstybei 1516,50 Lt žyminio mokesčio.

Spręsta, kad ieškovės teisė į ieškinį dėl autoriaus turtinių teisių pažeidimo atsirado tada, kai ji sužinojo apie turtinių teisių pažeidimą, t. y. 1997 m. gegužės mėn., o ne 2002 m. liepos 29 d., kai teismas patenkino jos ieškinį kitoje civilinėje byloje dėl neturtinės teisės į autoriaus vardą pripažinimo (1964 m. CK 86 straipsnis; 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Atmestas ieškovės argumentas, kad jos turtiniams reikalavimams taikomas 2000 m. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas, nes 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi tik tuo atveju, kai ieškinio senatis nėra pasibaigusi. Konstatuota, kad ieškovės reikalavimams, grindžiamiems atsakovų veiksmais, atliktais anksčiau kaip treji metai iki ieškinio pateikimo teismui dienos, atsakovų reikalavimu taikytina ieškinio senatis (1964 m. CK 84 straipsnis; 2000 m. CK 1.125 straipsnio 8 dalis), taigi atsakovams gali būti taikoma deliktinė atsakomybė tik už neteisėtus veiksmus nuo 2001 m. birželio 28 d. iki 2004 m. birželio 28 d.

Nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios autorinės sutarties, ginčo albumą ieškovė sudarė ne vykdydama tarnybines pareigas (1964 m. CK 523 straipsnis). Konstatuota, kad atsakovai, neturėdami susitarimo su autore dėl ginčo kūrinio išleidimo ir platinimo, negalėjo išleisti šio kūrinio ir jo platinti, tai padarę pažeidė ieškovės turtines teises. Autorinis atlyginimas autoriui gali būti priteisiamas tik tuo atveju, kai kita šalis, su kuria autorius derėjosi dėl konkretaus autorinio atlyginimo, panaudoja kūrinį nesudariusi sutarties, tačiau ieškovė neįrodė, jog iki jos turtinių teisių pažeidimo ji derėjosi su atsakovais dėl konkretaus 500 000 Lt autorinio atlyginimo, todėl šį jos reikalavimą teismas atmetė.

Atsakovai neneigia, kad ginčo leidinį jie išleido 1997 m., byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė apie tai žinojo. Atsižvelgiant į taikytiną ieškinio senatį už laikotarpį iki 2001 m. birželio 28 d. ir nesant duomenų apie tai, kad atsakovai būtų pakartotinai ginčo leidinį išleidę po 2001 m., ieškovės reikalavimus dėl turtinės teisės išleisti kūrinį pažeidimo teismas atmetė dėl trejų metų ieškinio senaties pasibaigimo.

Atsakovai nepateikė tikslių duomenų apie leidinio tiražo išplatinimo laiką ir kiekį, todėl teismas padarė išvadą, kad visas išleistas tiražas buvo išplatintas 2001 m. birželio 28 d. – 2004 m. birželio 28 d., o tiražo dydis nustatytas pagal kitus byloje esančius įrodymus. ATGTĮ redakcijos, įsigaliojusios nuo 2003 m. kovo 21 d. ir galiojančios bylos nagrinėjimo metu, 79 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad autorių teisių subjektas, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, įskaitant reikalavimą dėl pažeidėjo neteisėtai gautos naudos, turi teisę reikalauti, kad pažeidėjas pateiktų dokumentus, kurie reikalingi jo neteisėtoms pajamoms nustatyti; jeigu tokie dokumentai sąmoningai ar be rimtos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikiami arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais. Teismo sprendimu, atsakovai solidariai atsakingi ieškovei, nes jie platino leidinį ir žalą ieškovei (autorei) padarė bendrai (CK 6.279 straipsnis). Pagal 1997 m. liepos 1 d. sutarties, sudarytos Muziejaus ir AB „Rodina i Fodio“ (kurios teises ir pareigas perėmė UAB „Fodio“), 3.3 punktą 15 proc. tiražo tenka Muziejui, o 85 proc. – AB „Rodina i Fodio“; Muziejaus 2004 m. gruodžio 21 d. raštas Nr.01-584 patvirtina, kad Muziejus gavo 3988 leidinio egzempliorius, todėl spręsta, jog bendras ginčo leidinio tiražas buvo apie 26 600 egzempliorių (3988 x 100/15). Muziejus gavo 782 akademinio ir 3206 populiariojo leidinio egzempliorius. Įvertinus tiražo paskirstymą tarp atsakovų, laikyta, jog akademinio leidinio buvo išleista 6488, o populiariojo – 20 112 egzempliorių. Teismo nuomone, atsakovo UAB „Fodio“ 2005 m. sausio 12 d. rašte nurodytas leidinio tiražas vertintinas kritiškai, nes jis neatitinka sutartyje nustatytų tiražo paskirstymo proporcijų. Atsakovai nepateikė įrodymų apie ginčo leidinio platinimo kiekius ir kainas, pagal ieškovės pateiktus įrodymus akademinio leidinio kaina knygynuose yra apie 150 Lt, populiariojo – apie 100 Lt. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog buvo pažeista ir ieškovės teisė į autorinį atlyginimą, kurio nėra pagrindo priteisti, konstatuota, kad ieškovei priteistinos negautos pajamos, atitinkančios realias kainas, skaičiuojant 50 Lt už akademinį ir 30 Lt – už populiarųjį leidinį; iš viso priteistina solidariai iš atsakovų 927 760 Lt negautų pajamų (6 488 x 50 + 20 112 x 30).

Atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 300 proc. kompensaciją už negautas pajamas nurodant, kad ATGTĮ nenustatyta, kad autorių teisių subjektas vienu metu gali reikalauti nuostolių atlygimo ir kompensacijos (1999 m.. ATGTĮ 67 straipsnis; 2003 m. ATGTĮ 79 straipsnis). Be to, 2003 m. ATGTĮ 79 straipsnio 6 dalyje nenurodyta, kad kompensacija skaičiuojama procentais nuo pardavimo kainos. Atmestas ieškovės ieškinys atsakovui Kultūros ministerijai nurodant, kad Muziejaus steigėjas nėra solidariai atsakingas už savarankiško juridinio asmens prievoles, be to, atsakovo Muziejaus steigėjas yra Vyriausybė, o Kultūros ministerijai tik pavesta vykdyti steigėjo funkcijas (CK 2.50 straipsnio 2 dalis, Muziejų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus apeliacinį skundą, 2007 m. sausio 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą pakeitė: sumažino solidariai iš atsakovų Muziejaus ir UAB „Fodio“ priteistą ieškovei negautų pajamų sumą iki 100 000 Lt, taip pat sumažino iš atsakovų priteistą valstybei žyminio mokesčio dalį – kiekvienam atsakovui – iki 1000 Lt; priteisė valstybei iš Muziejaus ir UAB „Fodio“ po 24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš ieškovės – 1033 Lt žyminio mokesčio už ieškinį; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė valstybei iš atsakovo Muziejaus 1000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o iš ieškovės - 11 277,60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kitą sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutarties dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovų Muziejaus ir UAB „Fodio“ ieškovei 100 000 Lt negautų pajamų (nuostolių), panaikino ir bylą dėl šios dalies perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Taip pat panaikino nutarties dalis, kuriomis išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ir perdavė šį klausimą spręsti iš naujo; kitas Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalis paliko nepakeistas.

Iš naujo išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą pakeitė. Sumažino solidariai iš atsakovų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir UAB „Fodio“ ieškovei priteistą negautų pajamų dydį iki 200 000 Lt, o iš kiekvieno atsakovo - priteistą valstybei žyminio mokesčio dalį: iš atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus – iki 325,50 Lt ir iš atsakovo UAB „Fodio“ - iki 325,50 Lt. Priteisė valstybei iš ieškovės 28 249 Lt žyminio mokesčio už ieškinį bei 48,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme; iš atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus - 1868 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 6 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės – 10 410 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 22,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartyje pažymėta, kad, nustatant galimybę mažinti padarytos žalos dydį, turėtų būti atsižvelgta į kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybės (ATGTĮ 79 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje viena iš tokių aplinkybių laikytas aktyvus šalių (Muziejaus ir ieškovės) bendradarbiavimas sukuriant leidinį; kita - situacija, nurodyta 6.251 straipsnio 2 dalyje (kai dėl visiško nuostolių atlyginimo skolininkui atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių). Apeliacinės instancijos teismui pateiktas Muziejaus išlaidų sąmatų vykdymo 2007 m. gruodžio 31 d. balansas, iš kurio matyti, kad atsakovo sukaupta nemažos vertės ilgalaikio materialiojo turto (T. 3, b. l. 213-214), tačiau jį sudaro Muziejui valstybės patikėjimo teise perduotos nacionalinės vertybės bei patalpos, skirtos šioms vertybėms saugoti ir eksponuoti. Muziejaus biudžetą iš esmės sudaro lėšos, skirtos šioms funkcijoms atlikti. Teismas padarė išvadą, kad, priteisus iš atsakovo 927 760 Lt negautų pajamų, turės būti kardinaliai perskirstytas Muziejaus biudžetas, iškiltų reali grėsmė, kad Muziejui patikėtų nacionalinių vertybių saugojimo bei jų apsaugos sąlygos iš esmės pablogės ir tai sudarys pavojų tiek jų išlikimui, tiek ir Muziejaus veiklai (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Kitas atsakovas - bendrovė,,Fodio“ - nekilnojamojo turto bei lėšų banko sąskaitoje neturi, pajamų iš savo veiklos negauna, iš 2004 m. balanso matyti, kad bendrovė turto turėjo už 17 505 Lt (T. 3, b. l. 31, 32, 47, 48). Spręsta, kad įrodymų visuma leidžia konstatuoti sunkią bendrovės turtinę padėtį, tai sudaro pagrindą CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti.

Sąlyga taikyti CK 6.282 straipsnio 3 dalį yra žalą padariusio asmens tyčios nebuvimas. Atsakovų veiksmuose tyčios nekonstatuota. Spręsta, kad priteistų negautų pajamų dydis mažintinas priteisiant solidariai iš atsakovų 200 000 Lt.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl atsakovo atmesti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Netinkamai taikyta CK 6.279 straipsnio 1 dalis. Byloje įrodyta, kad kiekvienas atsakovas platinimo veiksmus atliko atskirai. Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.279 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodyta, jog atsakovų neteisėti veiksmai yra atlikti bendrai ir nėra įmanoma jų atskirti, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų bendrai atliktų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos.

2. Kasatorius įrodė, kad ginčo leidinys buvo naudojamas reprezentacijai, mainams. Jam tekę albumai platinti tokia forma, kuri neleidžia gauti pajamų. Kadangi atsakovai nepateikė įrodymų apie ginčo albumo platinimą, tai remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 79 straipsnio 5 dalies norma, preziumuojama, kad visi leidiniai buvo išplatinti laikotarpiu nuo 2001 m. birželio 28 d. iki 2004 m. birželio 28 d. Ginčo leidinio platinimo laikotarpio nustatymo prezumpcija nereiškia, kad platinimas atliktas tokiu būdu, kad platintojai iš leidinio platinimo turėjo pajamų. Ieškovė neteigė ir neįrodė, kad kasatorius visą jam tekusią ginčo albumo dalį (15 proc.) išplatino minėtu laikotarpiu ir gavo pajamų. Tiksliai nenustačius pažeidimo apimties, nėra pagrindo solidariajai civilinei atsakomybei atsirasti.

3. Šalių 1994 m. liepos 1 d. sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad jos susitarė dėl poligrafinės produkcijos gamybos M. K. Čiurlionio kūrybos pagrindu. Remdamasis šia sutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai sudarė susitarimą dėl bendro ginčo leidinio platinimo. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes sutartyje susitarta tik dėl bendros gamybos, o ne platinimo. Darytina išvada, kad dėl atsakovų nėra galimas solidariosios civilinės atsakomybės taikymas.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino Muziejaus finansinę padėtį ir jo galimybes sumokėti priteistus nuostolius. Teismui buvo pateiktas balansas, iš kurio matyti bloga Muziejaus finansinė padėtis, tačiau šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas taip ir neįvertino, nors, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, kasacinis teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nurodė ištirti šias aplinkybes tam, kad būtų užtikrintas tinkamas CK 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio 3 dalies, ATGTĮ 79 straipsnio taikymas.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nepasisakė dėl solidariosios atsakomybės, todėl, grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, siekiant teisingai nustatyti priteistinos žalos ieškovei dydį, teismas privalėjo pakartotinai nagrinėti solidariosios civilinės atsakomybės taikymo galimybes, o ne teigti, kad „apeliacinio skundo argumentai dėl solidariosios atsakomybės vertintini kaip praradę savo teisinį aktualumą“. Dėl to pažeistos CPK 178, 185 straipsnių normos.

6. Ieškovė neprašė taikyti atsakovams solidariosios civilinės atsakomybės. Teismai, konstatavę solidariąją atsakovų atsakomybę, peržengė ieškinio ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.

7. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 6.279 straipsnio 1, 4 dalių taikymo ir aiškinimo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose paprastai taikoma tada, kai yra tam tikros būtinos sąlygos ar bent viena iš jų. Teismas nenustatė nė vienos iš būtinų sąlygų.

Kasaciniu skundu ieškovė B. V.-F. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalies, CK 1.5 straipsnio, 6.251 straipsnio 2 dalies ir 6.282 straipsnio 3 dalies normas, nes neatsižvelgė į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus. Padaryta nepagrįsta išvada, kad, priteisus 927 760 Lt negautų pajamų, iškiltų reali grėsmė, jog Muziejui patikėtų nacionalinių vertybių saugojimo ir jų apsaugos sąlygos iš esmės pablogės ir tai sudarys realią grėsmę tiek jų išlikimui, tiek ir Muziejaus veiklai (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Vien tik kardinalus atsakovo biudžeto perskirstymas, kurį iš esmės pagal atsakovo projektą tvirtina Muziejaus steigėjas Kultūros ministerija, negali turėti įtakos nacionalinių vertybių saugojimo bei jų apsaugos sąlygų esminiam pasikeitimui. Muziejų įstatymo (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-930 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nacionaliniai muziejai finansuojami iš Lietuvos valstybės biudžeto pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sąmatas, laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų. Nacionaliniam muziejui išlaikyti skiriami asignavimai Lietuvos biudžete atskira eilute. To paties įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad Kultūros ministerija atlieka muziejų valstybinio valdymo institucijos funkcijas, tarp jų nustato nacionalinių, respublikinių ir apskričių muziejų plėtotės strategiją, rengia ir finansuoja ją įgyvendinančias programas. Taigi, Muziejus yra finansuojamas iš valstybės biudžeto pagal Kultūros ministerijos pateiktus projektus, šiuo atveju - sąmatas. Teismas šių aplinkybių nevertino.

2. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog kitas atsakovas bendrovė „Fodio“ nekilnojamojo turto bei lėšų banko sąskaitoje neturi, pajamų iš savo veiklos negauna, iš 2004 m. balanso matyti, jog bendrovė turto turėjo už 17 505 Lt. Šių įrodymų visuma leidžia teigti apie UAB „Fodio“ sunkią turtinę padėtį, tai sudaro pagrindą CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti.

UAB „Fodio“ intensyvios veiklos nutraukimas ir atsakovo nekilnojamojo, kilnojamojo ir (ar) kito turto perleidimas tretiesiems asmenims sutapo būtent su šios civilinės bylos pradžia, dėl to tikėtina, kad taip šis atsakovas siekia išvengti atsakomybės argumentuodamas sunkia turtine padėtimi. Į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė.

3. Teismai, nustatydami dėl autorių turtinių teisių pažeidimo atsiradusių nuostolių dydį, pirmiausia privalo vadovautis ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsniu, 6.248 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi ir 6.281 straipsnio 1 dalimi ir, tik nustatęs, jog byloje yra išimtinis pagrindas nukrypti nuo šiose normose įtvirtintų bendrųjų reikalavimų, taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalies ir 6.282 straipsnio 3 dalies normas. Teismas ieškovei priteistas dėl leidinio platinimo negautas pajamas sumažindamas nuo 927 760 Lt iki 200 000 Lt, CK 1.5 straipsnio, 6.251 straipsnio 2 dalies ir 6.282 straipsnio 3 dalies normas aiškino ir taikė neteisingai, remdamasis tik nepagrįstomis prielaidomis apie sunkią atsakovų turtinę padėtį ir dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirasiančias sunkias pasekmes.

4. Pažeistos CPK 178 straipsnio normos nuostatos kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus teiginiai apie pirmosios instancijos teismo priteisto žalos dydžio poveikį turtinei padėčiai nepagrįsti jokiais įrodymais.

Atsakovas UAB „Fodio“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prisideda prie atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kasacinio skundo, pritaria jame išdėstytiems teisiniams argumentams.

Atsiliepimu į atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kasacinį skundą ieškovė B. V.-F. prašo jį atmesti. Nurodomi šie argumentai:

Išdėstyti motyvai dėl solidariosios civilinės atsakomybės peržengia bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, nes yra susiję su naujų faktinių aplinkybių nustatymu, t. y. kad žala ieškovei buvo padaryta ne bendrais, o atskirais atsakovų veiksmais. Byloje yra atsakovo ir AB „Rodina i Fodio“ 1994 m. liepos 1 d. sutartis, iš kurios matyti, kad abu atsakovai susitarė dėl poligrafinės produkcijos bendros gamybos M. K. Čiurlionio kūrybos pagrindu (sutarties 1.1 punktas), bendro pagamintos produkcijos realizavimo šalių suderintomis sąlygomis (sutarties 2.1.4 punktas), t. y. bendrais veiksmais, tarpusavyje pasiskirstydami teises ir pareigas (sutarties 2.1-2.2.7 punktas) ėmėsi ginčo kūrinio platinimo darbų. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad ieškovei padaryta žala bendrai abiejų atsakovų (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnis), o šiuos sieja bendra kaltė padarytos žalos atžvilgiu.

Dalinė atsakomybė atsakovams galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis būtų skirtingas, t. y. jei vieno atsakovo veiksmai būtų tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito atsakovo veiksmai tik netiesiogiai turėtų įtakos žalai atsirasti. Tuo tarpu aplinkybės, kad žalą ieškovei tiesiogiai padarė abu atsakovai, kasatorius neginčija, tačiau paneigdamas teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes nepagrįstai teigia, kad leidinio platinimo veiksmus atsakovai atliko atskirai.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija prašo jį atmesti. Nurodoma, kad kasaciniame skunde neteisingai teigiama, kad Muziejaus turtinė padėtis priklauso nuo Kultūros ministerijos valios. Valstybės biudžeto asignavimai Muziejui, kaip nacionalinei įstaigai (asignavimų valdytojui), nustatomi Vyriausybės nutarimais, priimtais vadovaujantis Valstybės biudžeto ir Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl 2008 m. Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ Muziejui, kaip asignavimų valdytojui, valstybės biudžeto asignavimai nustatyti programomis: „Meno ir kultūros vertybių saugojimas, kaupimas ir populiarinimas ir „Specialioji muziejaus bazės stiprinimo programa“. Tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai neplanuojami ir neskiriami jokiems kitiems tikslams. Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės patvirtintų asignavimų Kultūros ministerija neturi galimybės perskirstyti.

Muziejus sudarė sąlygas ieškovei naudotis visais jame sukauptais fondais ir priemonėmis. Rengiant leidinį ir jį išleidžiant, ieškovė aktyviai bendradarbiavo su Muziejaus moksliniais darbuotojais ir naudojosi viso Muziejaus personalo ir Muziejaus sudarytos redakcinės komisijos pagalba. Už albumo sudarymą ieškovei buvo išmokėtas autorinis atlyginimas. Leidinyje panaudotos M. K. Čiurlionio kūrinių reprodukcijos buvo pagamintos Muziejaus lėšomis ir priemonėmis. Be šių reprodukcijų, kurias valstybės patikėjimo teise valdo Muziejus, leidinys nebūtų sudarytas ir išleistas. Šios aplinkybės rodo, kad Muziejus ir ieškovė bendradarbiavo siekdami, kad albumas būtų išleistas platinti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje nustatyta, kad atsakovai Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir UAB „Fodio“ 1994 m. liepos 1 d. sutartimi susitarė dėl poligrafinės produkcijos M. K. Čiurlionio kūrybos pagrindu bendros gamybos, aptarė sutarties šalių įsipareigojimus šiam sutartyje numatytam tikslui pasiekti, taip pat susitarė dėl leidinių platinimo (sutartyje tai vadinama realizavimu) tarpusavyje suderintomis sąlygomis. Ieškovė yra 1997 m. Italijoje išleisto leidinio „M. K. Čiurlionis. Paveikslai. Eskizai. Mintys” autorė sudarytoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2003 pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl autorystės pripažinimo, autoriaus teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo). Atsakovai, įgyvendindami sutartinius įsipareigojimus, išleido ir platino šį leidinį pažeisdami ieškovės, kaip autorės, turtines teises, todėl ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija, taikytina šioje byloje pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnį) 79 straipsniu turi teisę į dėl pažeidimo negautų pajamų atlyginimą. Šioje byloje yra skolininkų daugetas. Tokiu atveju, ieškovei pareiškus ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos priteisimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-156/2005). Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006).

Solidarioji skolininkų pareiga kyla tada, kai žalą padaro keli asmenys bendrai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Taigi, nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.

Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Šiuo atveju atsakovus Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų ir UAB „Fodio“ sieja ne tik bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu – neteisėtas albumų išleidimas ir jų platinimas, bet ir bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu – tokiais bendrais veiksmais padaroma žala turtinėms autoriaus teisėms negautų pajamų, kurias autorius būtų gavęs teisėtai naudojant kūrinius, pavidalu. Pažymėtina, kad sisteminė ATGTĮ analizė leidžia teigti, kad platinimu suprantamas kūrinio originalo ar jo kopijų pardavimas, nuoma, panauda ar kitoks perdavimas nuosavybėn arba valdyti, taip pat importavimas ar eksportavimas (ATGTĮ 2 straipsnio 19 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Mainai, kaip ir naudojimas reprezentacijai, kurių objektas (vienas iš objektų) yra neteisėtai išleistas kūrinys, priskirtinas prie ATGTĮ nustatytų platinimo būdų, kuriuo siekiama naudos (turtinės ir neturtinės), dėl to tokio neteisėto mainomo ar reprezentacijai naudojamo objekto vertinė išraiška yra autoriaus negautų pajamų sudėtinė dalis. Dėl to kasacinis teismas pripažįsta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai taikė teisę konstatuodami šių atsakovų solidariąją pareigą.

Vertindamas atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kasacinio skundo argumentą, kad ieškovė neprašė taikyti atsakovams solidariosios civilinės atsakomybės, o teismai, konstatavę solidariąją atsakovų pareigą, peržengė ieškinio ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas pažymi: 1) dėl solidariosios atsakomybės taikymo ieškovė per atstovę ją taikyti prašė (T. 2, b. l. 185); 2) solidariosios atsakomybės taikymui ieškovo prašymas nereikalingas - kai byloje nustatoma solidarioji skolininkų pareiga, teismas solidariąją atsakomybę taiko ex officio. Šio kasacinio skundo argumentų kontekste kasacinis teismas taip pat daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentai dėl solidariosios skolininkų pareigos neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytų teisinės argumentacijos pateikimui nutarties motyvuojamojoje dalyje keliamų reikalavimų, tačiau toks nutarties trūkumas nėra pagrindas iš esmės teisėtam ir pagrįstam procesiniam sprendimui keisti ar naikinti.

Pasisakydamas dėl ieškovės kasacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas apeliacinės instancijos teismo nutarties nepagrįstumas mažinant nuostolių atlyginimo dydį, kasacinis teismas pažymi, kad bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai (CPK 346 straipsnis) suponuoja, jog nagrinėjimo kasaciniame teisme dalykas yra ne konkretaus žalos atlyginimo dydžio nustatymo pagrįstumo vertinimas, o pagrindų ir sąlygų, apibrėžiamų materialinės teisės normų, taikymo teisėtumo patikra (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo principas. To paties straipsnio 2 dalyje, taip pat CK 6.282 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami pagrindai ir sąlygos, kurioms esant galimas nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Kadangi aptariamose teisės normose nustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis, tai jos turi būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra jų taikymo pagrindai ir sąlygos, o sąžiningumas, protingumas bei teisingumas reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Atsižvelgdama į šias teisės taikymo nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pripažinti esant teisiškai reikšmingų aplinkybių (nurodytos nutartyje), suponuojančių bendrosios visiško nuostolių atlyginimo taisyklės išimties taikymą, t. y. darytina išvada, kad yra teisiniai pagrindai ir sąlygos priteistai nuostolių atlyginimo sumai mažinti ir toks mažinimas konkrečios sumos nustatymo aspektu nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo imperatyvų, taigi apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Algis Norkūnas

Gintaras Kryževičius