Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 2-64-445/2014

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00244-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija

25.1.; 25.2.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 116.1.

(S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

2014 m. kovo 19 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovams D. A., V. A. ir jų atstovei advokatei V. L., atsakovei R. P. ir jos atstovui advokatui A. M., atsakovo AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo atstovei Ž. B., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. A. ir V. A. ieškinį atsakovams R. P. ir AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

Ieškovai paduotu patikslintu ieškiniu atsakovams prašo:

1. Priteisti iš atsakovo AAS,,Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo, įm. k. (duomenys neskelbtini), D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1650 Lt turtinės žalos, 3596 Lt neturtinės žalos, V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 12612,33 Lt turtinės žalos, 3596 Lt neturtinės žalos, iš viso 21454,33 Lt žalos atlyginimo.

2. Priteisti iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 5684 Lt neturtinės žalos, V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 15684 Lt neturtinės žalos, iš viso 21368 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

3. priteisti iš atsakovų AAS,,Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo, R. P. ieškovams 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodo, kad 2011-05-01 kelių Druskininkai-Kaunas, Varėna - Merkinė sankryžoje įvyko autoavarija, kurios metu atsakovė R. P., vairuodama automobilį AUDI 100, v/n (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET reikalavimus išvažiavo iš šalutinio kelio prieš jų pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį WV GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau - Avarija). Varėnos rajono apylinkės teismas 2013-02-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-445/2013 R. P. pripažino kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d ir skyrė 25 MGL (3250 litų) baudą, nustatė, kad R. P. paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybinės mokesčių mspekcijos sąskaitą per dvylika (12) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - uždraudė vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems metams, draudimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikė iki įsiteisės nuosprendis, pripažino nukentėjusiesiems - civiliniams ieškovams D. A. ir V. A. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytą žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.).

Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis polisas SGB 0692840 patvirtina, kad automobilis AUDI 100, v/n (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-03-10 iki 2013-03-09 R. P. buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu atsakovo AAS,,Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo įmonėje. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nustato, kad civilinės atsakomybės draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 - 2500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų (8632 Lt) dėl neturtinės žalos) ir 500 000 Lt dėl žalos turtui. LR CK 6.254 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Dėl R. P. nusikalstamos veikos jie, D. A. ir V. A., patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Reiškia ieškinį kaltininkei ir už kaltininko veiksmus atsakingam asmeniui - draudimo įmonei jiems padarytai neturtinei ir turtinei žalai atlyginti.

Dėl D. A. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Jai padarytą žalą įvertino 11650 Lt (turtinė žala - 1650 Lt, neturtinė žala - 10 000 Lt).

Dėl turtinės žalos. Prašo priteisti iš atsakovų 1650 Lt jai padarytai turtinei žalai atlyginti. Dėl R. P. sukeltos Avarijos buvo:

- nepataisomai sulaužyta sidabrinė sagė su svarovskio elementais ir perliukais, vertė - 300 Lt,

- suplėšytas vilnoninis/kašmyrinis švarkas - vertė 1000 Lt (švarko sagos su audinio gabalais išplėštos, taisymas-adymas neatstatytų drabužio į ankstesnę padėtį,

- suplėšytos kompresinės pėdkelnės, vertė 250 Lt, kurias ji nešiojo tikslu venų išsiplėtimo gydymui ir profilaktikai.

Po Avarijos lankėsi pas gydytojus įvairiose gydymo įstaigose, Avarijos padariniams šalinti. Tuo tikslu reikėjo važiuoti į KMUK:

2011-05-10 - Akių ligų konsultaciniame diagnostiniame skyriuje;

2011-05-13 - Centrinėje konsultacinėje poliklinikoje ortopedo traumatologo konsultacija;

2011-12-21 - Kardiologijos klinikos Ambulatoriniame skyriuje;

2011-12-29 - Centrinėje konsultacinėje poliklinikoje Gydytojo pulmonologo konsultacija;

2012-01-26 Kardiologijos klinikos Ambulatoriniame skyriuje;

pas šeimos gydytoją 2011-05-02, 2011-05-03, 2011-05-06, 2011-05-10, 2011-05-16, 2011-05-20, 2011-06-03, 2011-06-07, 2011-07-01, 2011-08-21, 2011-09-01, 2011-11-28, 2011-12-01, 2012-01-27.

2011-05-04, 2011-05-12, 2011-05-16, 2011-05-26, 2011-06-21 - konsultuota traumatologo Kauno raudonojo kryžiaus ligoninėje;

2011-05-12 - Dainavos poliklinika Neurochirurgo konsultacija;

2011-05-09, 2011-05-13, 2011-12-10 - Kauno apskrities ligoninėje Neurologo konsultacija.

Išlaikė dalį kuro kvitų, įrodančių kuro pirkimą tikslu važiuoti pas gydytojus. Kuro, kiek neatlygino draudimo įmonė ir kurių išlaikė kvitus, suma sudaro 100 Lt.

Dėl neturtinės žalos. Prašo priteisti iš atsakovų 9280 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Dėl R. P. nusikalstamų veiksmų - sukeltos autoavarijos patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais dėl sužaloto kūno, bei likusiais po sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais, bendravimo su šeimos nariais bei bendradarbiais galimybių sumažėjimu. Jaučia baimę ir nesaugumą važiuoti automobiliu. Jos sveikatos atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, atsirado baimės, nesaugumo jausmas, kad bet kokioje situacijoje vairuojant automobilį ar esant keleive vairuojamame automobilyje, gali įvykti avarija ir visas patirtas skausmas gali pasikartoti. Avarijos metu dėl galvos traumos neteko sąmonės, kas sukėlė ilgalaikius padarinius. Praskelta apatinė lūpa susiūta, liko randas, kuris trukdo iki šiol. Lūžo krūtinkaulis ir dešinės rankos stipininis kaulas. Avarijos metu jai buvo sutraiškyti kairiosios krūties audiniai. Iki šiol negali atsikratyti baimės, kad tai gali iššaukti onkologinius krūties audinio pakitimus. Šiuo metu minėtoje krūtyje jau susidarė darinys, kuris buvo punktuotas š. m. birželio mėn. Iki šiol pasikartoja skausmai sužalojimo vietoje. Jai nors ir nelūžo, tačiau trūko dešinės kojos išorinis vidinis kelio raištis, dėl ko trūkus kraujagyslei, į koją pritekėjo apie 700 ml kraujo, kas sukėlė aplinkinių audinių uždegimą, tinimą ir didelius skausmus. Reikėjo nešioti fiksuojamąjį įtvarą. Kojos buvo ištinusios, buvo sunku vaikščioti, šlubavo apie 2 mėnesius po avarijos. Kad pagerintų sužalotų organų kraujotakos atsistatymą ėmėsi netradicinių gydymo būdų - teipavimo specialiosiomis juostelėmis. Po avarijos jai skaudėjo ir svaigo galva, kuriam laikui buvo pranykusi trumpalaikė atmintis ir suprastėjo rega. Reikėjo atlikti galvos smegenų kompiuterinę tomografiją. Dirbdama darbą (dirba gydytoja akušere-ginekologe (duomenys neskelbtini) gimdymo namuose), negalėjo pasakyti pacientams vaistų pavadinimo, nes jo paprasčiausiai negalėjo atsiminti. Dirbdama darbą po apžiūros palikdavo pacientę lukterėti, gudraudavo, kad eina pažiūrėti į kitame kabinete esančią kompiuterinę vaistų duomenų bazę vaisto farmakologinį pavadinimą, o iš tikrųjų eidavo klausti kolegų vaisto, kurio negalėjo prisiminti, pavadinimo, kad galėtų tinkamai paskirti pacientei gydymą. Kolegos suprato jos problemą ir jai šiuo sunkiu laikotarpiu padėjo. Dėl tos pačios trumpalaikės atminties stokos, neatsiminė, kur paliko rankinę su pinigine, kuri dingo kartu su tais pačiais vaistų ir kuro kvitais, banko kortelėmis ir pinigais. Tik š. m. birželio mėn. atsitiktinai atrado minėtą rankinę. Dėl padarytos Avarijos ir padarytų sužalojimų jai buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi visavertį gyvenimą, patyrė daug nepatogumų. Šiuo metu dėl padaryto sveikatos sutrikdymo vis dar svaigsta galva, žymiai greičiau pavargsta ir nepakelia krūvių, kuriuos nesunkiai įveikdavo iki Avarijos. Be patirto fizinio skausmo, išgyvena ir dėl liekamųjų sveikatos sužalojimo pasekmių. Nuo Avarijos dienos iki šiol sveikatos sužalojimo pasekmės nėra pašalintos. Ji nuolat išgyvena dėl to, kaip patirti sužalojimai paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimų pasekmes pavyks iki galo pašalinti, nes iki šiol skauda kairiąją krūtį, nėra tikra, ar atsiradęs darinys krūtyje neperaugs į piktybinį naviką, skauda dešinę koją, ji nuolat tinsta. Sveikatos sužalojimo pasekmių šalinimas sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams, konsultacijos, bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Jai padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Lt sumai. Tai yra pagrįsta, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką atitinkanti suma. Atsakovas - draudimo įmonė apskaičiavo ir sumokėjo 720 Lt neturtinę žalą. Taigi, viso neturtinės žalos atlyginimas, ko nepadengė draudimas sudaro 9280 Lt (10 000 Lt - 720 Lt).

Dėl V. A. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Jam padarytą žalą įvertina iš viso 32612,33 Lt (turtinė žala - 12612,33 Lt, neturtinė žala – 20 000 Lt).

Dėl turtinės žalos. Prašo priteisti iš atsakovų 12612,33 Lt jam padarytai turtinei žalai atlyginti.

Dėl R. P. sukeltos Avarijos buvo:

- suplėšyta vyriška Calvin Klein striukė su pamušalu - vertė 500 Lt (striukės su audinio gabalais išplėšto užtrauktuko, taisymas-adymas neatstatytų drabužio į ankstesnę padėtį ir neturi prasmės),

- nepataisomai sudaužytas automobilis WV GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė autoavarijos dieną buvo 8000 Lt (atsižvelgiant į tai, kad mašina buvo su automatine pavarų dėže, mašinos rinkos vertė buvo didesnė apie 700 Lt nuo įprastos rinkos vertės). Draudimo įmonė išmokėjo automobilio likutinę vertę 4497,20 Lt. Todėl automobilio netekimo žalą to, ko nepadengė draudimas, sudaro 3502,80 Lt (8000 Lt - 4497,20 Lt).

- V. A. po autoavarijos buvo nedarbingas nuo 2011-05-02 iki 2011-07-14, t.y. iki pat to momento, kai jam sukako senatvės pensijos amžius. VSDFV ligos pašalpos neišmokėjo, nes iki Avarijos buvo išnaudotas mokėtinų ligos pašalpos dienų limitas. Iki Avarijos V. A. vidutinis darbo užmokestis buvo 180,34 Lt per dieną neatskaičius mokesčių, o atskačius mokesčius - 137,06 Lt (180,34 Lt - (180,34 Lt*24proc.). 2011 gegužės mėn. jam priklausė dirbti 22 d., o 2011 birželio mėn. - 5 dienas. Taigi, V. A., jei nebūtų patekęs į Avariją, būtų uždirbęs 3700,62 Lt (137,06 Lt vidutinis darbo užmokestis per 1 dieną * 27 dienų) atskaičius mokesčius. Draudimas kompensavo netektą darbo užmokestį 1575,27 Lt sumoje, taigi, viso netekto darbo užmokesčio žala ko nepadengė draudimo išmoka, liko 2125,35 Lt (3700,62 Lt - 1575,27 Lt).

- V. A. traumos pasėkoje susmuko stuburas ir dėl spaudimo į nervų šakneles ir dėl atsiradusio nepakeliamo skausmo reikėjo daryti operaciją - dėti stuburo implantą. Operacijos, pooperacinio laikotarpio išlaidas sudarė: vaistai ir priemonės pasiruošti operacijai, pooperaciniam gydymui - 266,65 Lt, buvo pirktas Coflex stuburo implantas, kuris kainavo 4000 Lt, KMUK apmokėtos 11 parų mokama palata, kuri kainavo 920 Lt, iš viso gydymui, ko nepadengė draudimas, buvo išleista - 5186,65 Lt.

- V. A. po Avarijos lankėsi pas gydytojus įvairiose gydymo įstaigose.

Avarijos padariniams šalinti tuo tikslu reikėjo važiuoti į KMUK:

2011-05-13 - Centrinėje konsultacinėje poliklinikoje, ortopedo traumatologo konsultacijos,

2011-09-21 - nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje,

2011-09-22 - 2011-11-04 stacionariai Stuburo neurochirurgijos ir Neuroreabilitacijos skyriuje pas šeimos gydytoją: 2011-05-02, 2011-05-06, 2011-05-13, 2011-05-20, 2011-05-27, 2011-06-03, 2011-06-10, 2011-06-13, 2011-06-17, 2011-06-23, 2011-06-30, 2011-07-07, 2011-07-11, 2011-09-12, 2011-09-16, 2012-01-12 ir 2012-02-06,

2011-05-13 - Respublikinė Kauno ligoninė Konsultacinė poliklinika - Neurologo konsultacija.

Nuo 2011-11-04 iki 2011-12-22 gydėsi Palangos reabilitacinėje ligoninėje. Šiems vizitams pas gydytojus reikėjo papildomai pirkti kurą, taip pat buvo išleisti pinigai lankymui ligoninėse. Išlaikė dalį mokėjimo kvitų už kurą, kurie patvirtina kuro pirkimą už 1147,75 Lt - atvykimui į teismo posėdį Varėnos rajono apylinkės teisme 2012-04-16 už kurą sumokėjo 149,78 Lt.

Dėl neturtinės žalos. Prašo priteisti iš atsakovų 19280 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 dalyje konstatuota, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Dėl R. P. nusikalstamų veiksmų - sukeltos autoavarijos - patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais dėl sužaloto kūno, bei likusiais po sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais, bendravimo su šeimos nariais bei bendradarbiais galimybių sumažėjimu. Dėl padarytos avarijos ir padarytų sužalojimų jam buvo apribota judejimo laisvė, galimybė gyventi visavertį gyvenimą, patyrė daug nepatogumų, didžiulį skausmą. Dėl galvos traumos su sąmonės netekimu, jam dingo uoslė. Tas sukėlė papildomus nepatogumus. Jam buvo lūžęs krūtinkaulis, dėl šio lūžio negalėjo judinti rankų, su rankų pagalba atsisėsti, atsikelti, sunku buvo kvėpuoti ir dėl skausmo ir dėl minkštųjų gerklės audinių sutinimo. Avarijos metu dėl patirto smūgio buvo pažeistas stuburas, ko pasėkoje užspaustos nervų šaknelės, praktiškai negalėjo vaikščioti. Kiekvienas žingsnis buvo didžiulė kančia. Buvo priverstas pirkti gana brangų implantą tam, kad pašalintų minėtus Avarijos padarinius, reikėjo tenkintis ir taip Avarijoje sužalotos žmonos visiška slauga. Operacija galėjo būti atliekama tik tuomet, kai visiškai sugis krūtinkaulis, taigi, keturis su puse mėnesių buvo faktiniame gulimame režime ir galėjo judėti tik su medikamentiniu nuskausminimu. Šiuo metu dėl padaryto sveikatos sutrikdymo greičiau pavargsta ir nepakelia krūvių, kuriuos nesunkiai įveikdavo iki nusikalstamos veikos padarymo. Be patirto fizinio skausmo, išgyveno ir dėl liekamųjų sveikatos sužalojimo pasekmių. Nuo Avarijos padarymo dienos iki šiol sveikatos sužalojimo pasekmės nėra pašalintos. Jis nuolat išgyvena dėl to, kaip patirti sužalojimai paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimų pasekmes pavyks iki galo pašalinti, nes iki šiol skauda operuotą vietą. Sveikatos sužalojimo pasekmių šalinimas sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams, konsultacijos, bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Jam padarytą neturtinę žalą vertina 20 000 Lt sumai. Tai yra pagrįsta, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką atitinkanti suma.

Atsakovas - draudimo įmonė apskaičiavo ir sumokėjo 720 Lt neturtinę žalą. Taigi, iš viso neturtinės žalos atlyginimas, ko nepadengė draudimas sudaro 19280 Lt (20 000 Lt - 720 Lt).

Priteisiant neturtinę žalą, vertintinas ir pačios nuteistosios R. P. elgesys jų, kaip nukentėjusių asmenų žvilgiu situacijoje: po įvykio automobilio vairuotoja nesidomėjo jų sveikatos būkle, paliko situaciją spręsti patiems, savo poelgį vertino, jos žodžiais tariant “įvyko kaip įvyko ir nėr ką čia svarstyti”, iki baudžiamojo teismo posėdžio net neatsiprašė.

Šiame ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, taip pat teikiamos pažymos ir kopijos. LR CK 6.254 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi, žalą turi atlyginti atsakovas - draudimo įmonė AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas ta apimtimi, nustatyta pagal teisės aktus, o nepakakus draudimo atlyginimo - kaltininkė R. P..

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nustato, kad civilinės atsakomybės draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 - 2500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų -2500 eurų (8632 Lt) dėl neturtinės žalos). Iš viso prašoma atlyginti neturtinė žala, atskaičius draudimo įmonės jau išmokėtas neturtinės žalos išmokas 1440 Lt sumoje, sudaro 28560 Lt (19280 Lt + 9280 Lt). Taigi, iš draudimo įmonės priteistina pagal įstatymą nustatyta maksimali išmoka atskaičius sumokėtas sumas, kas sudaro 7192 Lt (8632 Lt -1440 Lt). Kadangi įstatymas numato draudimo sumą už vieną įvykį, nepaisant kiek įvykyje buvo nukentėjusiųjų asmenų, tai priklausantis iš draudimo įmonės mokėti neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti paskirstomas lygiomis dalimis nukentėjusiesiems, kas sudaro po 3596 Lt (7192 Lt/2) kiekvienam nukentėjusiajam. O likusi neturtinė žala - 21368 Lt (28560 Lt - 7192 Lt) sumoje turi būti priteisiama iš atsakovės R. P., atitinkamai D. A. 5684 Lt (9280 Lt - 3596 Lt), o V. A. - 15684 Lt (19280 Lt - 3596 Lt).

Atsakovas AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

Dėl D. A. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyglnimo

Nurodo, kad ieškinyje nurodoma, kad ieškovei D. A. padaryta 11650 Lt žala (turtinė žala - 1650 Lt, neturtinė žala - 10000 Lt).

Dėl turtinės žalos. Reikalaujamos turtinės žalos dydį sudaro: 300 Lt sagės vertė, 1000 Lt švarko vertė, 250 Lt kompresinių pėdkelnių vertė ir 100 Lt kuro išlaidos. Ieškovė D. A. 2011-10-06 AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialui pateikė prašymą, kuriame nurodė dėl eismo įvykio patirtas išlaidas: 337 Lt gydymo išlaldos, 128 Lt taki paslaugos, 336 Lt kuro išlaidos. AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas ieškovei D. A. išmokėjo 810,30 Lt draudimo išmoką už turtinę žalą, kurią sudaro: 337,76 Lt išlaidos už vaistus, 127 Lt taksi paslaugos, 345,54 Lt kuro išlaidos.

Ieškiniu ieškovė D. A. papildomai reikalauja priteisti 300 Lt sagės vertės, 1000 Lt švarko vertės, 250 Lt kompresinių pėdkelnių vertės ir 100 Lt kuro išlaidų. Pažymėtina, kad nurodyta žala ieškovei turėjo būti žinoma iš karto po įvykio, tačiau reikalavimas dėl minėtų daiktų sugadinimo nebuvo pateiktas draudimo įmonei nei teikiant 2011-10-06 prašymą dėl žalos atlyginimo, nei jokį kitą vėlesnį prašymą atlyginti žalą. Vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. nuostata, draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Atsižvelgiant į tai, mano, kad ieškovės reikalavimas dėl 300 Lt sagės vertės, 1000 Lt švarko vertės, 250 Lt kompresinių pėdkelnių vertės ir 100 Lt kuro išlaidų yra pateiktas praleidus Įstatymo nustatytą terminą, todėl netenkintinas. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių daiktų, t. y. sagės, švarko bei pėdkelnių įsigijimą. Nėra aišku, kada šie daiktai yra įsigyti, ar švarko ir pėdkelnių modelis atitinka nurodytus išrašuose iš interneto ir ieškovės turėtus. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybių nustatyti daiktų vertę eismo įvykio dienai. Ieškovė taip pat teikia reikalavimą dėl 100 Lt išlaidų kurui, nurodydama, kad įrodymai, pagrindžiantys šias išlaidas yra pateikti kartu su ieškiniu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas V. A. taip pat teikia reikalavimą atlyginti 1297,53 Lt kuro išlaidų. Pažymėtina, kad į bylą, kurioje ir ieškovė D. A., ir ieškovas V. A. reiškia reikalavimus dėl išlaidų kurui, yra pateikta kuro kvitų 1297,53 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kokiais į bylą pateiktais įrodymais remiasi ieškovė D. A., reikalaudama padengti 100 Lt kuro išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos.

Dėl neturtinės žalos. Ieškovė reikalauja priteisti 3596 Lt neturtinės žalos. 2011-11-02 ieškovei buvo išmokėta 720 Lt neturtinės žalos. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122, 12 punkte numatyta, kad draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos pagal šiuos principus:

12.1. laikino nedarbingumo atveju - už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos.

Ieškovės laikinas nedarbingumas tęsėsi nuo 2011-05-01 iki 2011-06-07, t. y, 36 dienas. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, ieškovei buvo paskaičiuotas neturtinės žalos dydis (720 Lt = 36 d. x 20 Lt). Atsižvelgiant į tai, mano, kad ieškovei išmokėta draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl reikalavimas priteisti 3596 Lt yra nepagrįstas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui V. A. padaryta 32612,33 Lt žala (turtinė žala - 12612,33 Lt, neturtinė žala - 20 000 Lt).

Dėl turtinės žalos. Reikalaujamos turtinės žalos dydį sudaro: 500 Lt striukės vertė, 3502,80 Lt transporto priemonės vertė, 2125,35 Lt netekto darbo užmokesčio dydis, 5186,65 Lt medicininės išlaidos, 1147,75 Lt kuro išlaidos, 149,78 Lt kuro išlaidos vykstant į teismo posėdį. Ieškovas V. A. 2011-10-06 AAS,,Gjensidige Baltic” Lietuvos filialui pateikė prašymą, kuriame nurodė dėl eismo įvykio patirtas išlaidas: gydymo išlaidos - 391 Lt, negautos pajamos už laikotarpį 2011-05-01 - 2011-06-07 apie 3711 Lt, taksi išlaldos - 95 Lt, kuro išlaidos - 371 Lt, neturtinė žala - 10000 Lt. Atsižveldamas į pateiktus dokumentus, AAS,,Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas ieškovui V. A. išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką: 1575,27 Lt negautų pajamų už laikotarpį 2011-05-01 - 2011-06-07, 391 Lt - gydymosi išlaidų ir 80 Lt - už taksi paslaugas. Ieškiniu ieškovas V. A. papildomai reikalauja priteisti 500 Lt striukės vertės. Pažymėtina, kad nurodyta žala ieškovui turėjo būti žinoma iš karto po įvykio, tačiau reikalavimas dėl striukės sugadinimo nebuvo pateiktas draudimo įmonei nei teikiant 2011-10-06 prašymą dėl žalos atlyginimo, nei jokį kitą vėlesnį prašymą atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d., mano, kad ieškovas reikalavimą pateikė praleidus Įstatymo nustatytą terminą, todėl jis yra netenkintinas. Be to, ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių striukės įsigijimą. Nėra aišku, kada striukė yra įsigyta, ar striukės modelis atitinka nurodytą išraše iš interneto ir ieškovo turėtą. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybių nustatyti striukės vertę eismo įvykio dienai. Ieškovas taip pat reikalauja atlyginti 3502,80 Lt transporto priemonės vertės, remdamasis aplinkybe, kad transporto priemonės VW GOLF, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vertė įvykio dienai buvo 8000 Lt. Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą yra pateikęs eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, mano, kad ieškovui išmokėta 4799,70 Lt draudimo išmoka už sunaikintą transporto priemonę atitinka minėtus teisės aktų reikalavimus dėl draudimo išmokos apskaičiavimo, kai turtas yra sunaikintas, todėl ieškovo reikalavimas papildomai atlyginti 3502,80 Lt transporto priemonės vertės, kad bendra draudimo išmoka atitiktų transporto priemonės rinkos vertę įvykio dienai, yra nepagrįstas.

Ieškovas V. A. reikalauja atlyginti 2125,35 Lt netekto darbo užmokesčio dydžio. Pažymėtina, kad 1575,27 Lt negautų pajamų už laikotarpį 2011-05-01 - 2011-06-07 išmokėta draudimo išmoka yra pagrįsta ieškovo vidutiniu darbo užmokesčiu, išskaičius valstybinio socialinio fondo valdybos išmokas. Atsižvelgdami į tai, mano, kad ieškovo reikalaujama 2125,35 Lt suma yra nepagrįsta.

Ieškinyje taip pat pateiktas ieškovo reikalavimas dėl 5186,65 Lt medicininių išlaidų atlyginimo. Su ieškiniu yra pateiktas stuburo implanto įsigijimo dokumentas. Pažymėtina, kad 4000 Lt kainuojantis implantas yra įsigytas 2011-09-21. Taip pat reikalaujama 266,65 Lt sumos dėl išlaidų už vaistus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra pateikęs atsakovui reikalavimo dėl šių išlaidų atlyginimo iki ieškinio pateikimo bei įstatymo 16 str. 4 d. nuostatą, mano, kad ieškovas yra praleidęs terminą reikšti šiuos reikalavimus, todėl jie atmestini. Ieškovas taip pat reikalauja 920 Lt už mokamą palatą. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, sveikatos grąžinimo išlaidos atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Ieškovo pateiktoje pažymoje dėl 920 Lt išlaidų yra nurodyta, kad suma mokama už nemedicininių paslaugų teikimą vienvietėje, vienvietėje pagerintoje arba dvivietėje palatoje. Atsižvelgiant į minėtą Taisyklių nuostatą, mano, kad šios išlaidos nėra būtinosios, todėl ieškovui neprivalo būti atlygintos. Be to, toks reikalavimas taip pat pateiktas pažeidžiant Įstatymo 16 str. 4 d. nuostatą. Analogiškos pozicijos laikosi ir dėl reikalavimo atlyginti 1147,75 Lt kuro išlaidas.

Dėl neturtinės žalos. Ieškovas reikalauja priteisti 3596 Lt neturtinės žalos. 2011-11-02 ieškovui buvo išmokėta 720 Lt neturtinės žalos. Ieškovo nedarbingumas dėl eismo įvykio tęsėsi nuo 2011-05-01 ikl 2011-06-07, t. y. 36 dienas. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, ieškovui buvo paskaičiuotas neturtinės žalos dydis (720 Lt = 36 d. x 20 Lt). Atsižvelgiant į Taisyklių 12 punktą, mano, kad ieškovui išmokėta draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl reikalavimas priteisti 3596 Lt yra nepagrįstas.

Atsakovė R. P. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Ieškovai ir jų atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais, papildomai pateikiant išlaidas patvirtinančius įrodymus dėl kelionės išlaidų bei daikto sugadinimo.

Atsakovai ir jų atstovai ieškinio nepripažino ir prašė atmesti. Atsakovė R. P. ir jos atstovas savo poziciją motyvavo tuo, kad padarytą žalą privalo atlyginti draudikas. Atsakovo AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo atstovė nurodė, kad žalą ieškovams atlygino pagal pateiktą pretenziją, apskaičiuojant žalos dydį įstatymo ir teisės aktų nustatyta tvarka.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

2013-02-20 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-445/2013 R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. ir jai skirta 25 MGL (3250 Lt) bauda.

Kauno apygardos teismo 2013-05-17 nutartimi priimtas Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktas galioti (b. l. 2-10). Šis nuosprendis įsiteisėjęs ir yra vykdomas. Tuo pačiu ieškovų teisė į ieškinio patenkinimą užtikrinta, tik yra sprendžiama dėl paties ieškinio dydžio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str.10 d.). Nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 13 str. 1 d. numato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad jei atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį.

CPK 5 str.1 d. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Taigi ieškovo teisę pareikšti ieškinį atsakingam draudikui, o kai žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikšti reikalavimus kaltininkui, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Šiuo atveju procesinių dokumentų parengimas, proceso šalių pasirinkimas yra paties ieškovo teisė, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro privaloma pareiga įtraukti proceso šalimis tuos asmenis, kuriuos jie laiko tinkama procesine šalimi.

Nagrinėjamu atveju atsakovo AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo atsakomybė kyla Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu, kadangi kaltininko (atsakovės R. P.) automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filiale.

Teismų praktikos apžvalgoje nurodoma, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Taigi pirmiausia ieškovų reikalavimai turi būti tenkinami iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Šiuo atveju draudikas, t. y. atsakovas AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas yra pagrindinis skolininkas, o transporto priemonės valdytoja, atsakovė R. P., yra papildoma skolininkė. Pagal TPVCAPDĮ tikslus ir reguliavimą įtvirtinta subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiems asmenims. Tokiu būdu užtikrinama didesnė nukentėjusiojo asmens teisių apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje UAB,,Įf draudimas" v. UAB,,A transportas" ir kt^ bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilineje byloje AB,,Lietuvos draudimas1' v. UAB,,ERGO Lietuva'1 ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005)..

Byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamoji dėl neatsargumo eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdė sveikatą ieškovei D. A. ir V. A., taigi tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.246, 6.247 str.). Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, jos kaltė įrodyta, o tai yra sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).

Ieškovai, kaip nukentėjusieji, įgijo du savarankiškus pagrindus reikalauti, kad prievolė jų atžvilgiu dėl žalos atlyginimo būtų įvykdyta, pirmiausia nukentėjusiųjų reikalavimas turi būti tenkinamas iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.254 straipsnio, 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari. Civilinės atsakomybės atveju draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Jeigu draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais.

Žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita.

Priteistinos neturtinės žalos dydis iš atsakovo AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo nustatytas atsižvelgiant į Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nustatyto dydžio išmokamą sumą, pagal kurią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra : nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Eismo įvykio laikas – 2011 m. gegužės 1 d., Varėnos rajone, Lietuvos Respublikoje.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos ir kt. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Kadangi prejudicinę galią turinčiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-02-20 nuosprendžiu buvo patvirtinta ieškovų teisė į ieškinio patenkinimą, papildomai nereikia įrodinėti pareigos visiškai atlyginti ieškovų patirtą žalą.

Atsakovo AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo atstovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Su tokiu įstatymo traktavimu nesutiko ieškovai ir jų atstovė.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.

Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 str. 7 d.). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tačiau teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia nusakoma subjektyviąja aplinkybe, t. y. kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o ne objektyviu momentu– teisės pažeidimo – momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009 ir kt.). Taip pat svarbu nustatyti ir ieškinio senaties pabaigą, išsiaiškinti, ar nebuvo šį terminą sustabdančių ar nutraukiančių aplinkybių (CK 1.126, 1.127, 1.129, 1.130 straipsniai). Nors ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo konstatavimas yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnis), tačiau CK 1.131 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą svarstyti ir ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, vertinti jų svarbą, spręsti, ar yra galimybė atnaujinti šį terminą ir ginti pažeistą teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu bei tai, kad negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Taigi akivaizdu, kad ieškinio senaties termino taikymui reikšmingas ir ieškovo reikalavimo teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiems kūno sužalojimai padaryti 2011-05-01 eismo įvykio metu, o žala atsirado eismo įvykio metu ir vėliau. Kūno sužalojimai, jų lokalizacija, padarymo laikas ir būdas, sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatyti 2011-07-12 – 2011-10-14 Teismo medicinos specialisto išvadose, kurios pateiktos ikiteisminio tyrimo institucijai 2011-10-24 (baudž. byla Nr.1-3-445/2013, 1 t., b. l. 14-15,36-38), teismo medicinos ekspertizės aktas – 2012-07-09 – 2013-01-10, gauta teisme 2013-01-23 ((baudž. byla Nr.1-3-445/2013, 2 t., b. l.151-159).

Teisiamasis posėdis vyko 2013-02-07, o nuosprendis buvo priimtas ir paskelbtas 2013-02-20. Būtent 2013-02-07 teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas patikslintas ieškinys, civiliniu atsakovu įtraukiant ir AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialą. Teismas netenkino prašymo dėl papildomo civilinio ieškinio priėmimo, kadangi civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, o nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str.1 d.). Teismo nuosprendis buvo priimtas 2013-02-20, o įsiteisėjo 2013-05-17, Kauno apygardos teismo nutartimi, atmetus nuteistosios apeliacinį skundą.

Teismo iniciatyva ieškinio nagrinėjimas paskirtas 2013-11-05 teismo posėdyje. Teisme daroma išvada, kad nukentėjusieji subjektyviai suvokė apie savo teisės pažeidimo aplinkybes (sužalojimų susidarymo mechanizmą ir kitų susirgimų poveikius ir įtaką galutiniam sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymui) ne vėliau kaip 2013 m.vasario 7 d., todėl nuo šios dienos ir skaičiuotina ieškinio senaties termino eigos pradžia.

Teisme daroma išvada, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino.

TPVCAPDĮ 15 str. 4 d. nustato, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti ivertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos ir kt.).

Kadangi iš pridedamų dokumentų matyti, kad nukentejusieji dar iki šiol kenčia nuo autoįvykio metu sukeltų sveikatos sužalojimų, jiems vis dar bus reikalingas gydymas ateityje, todėl iki pat pretenzijos pateikimo dienos nebuvo įmanoma objektyviai ir tiksliai įvertinti nukentejusiesiems padarytos visos žalos dydžio.

Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje yra ne kartą pabrėžiama nukentėjusiojo materialinė teisė gauti visišką žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai, kad draudiko ir draudėjo prievolė atlyginti žalą nukentejusiam asmeniui yra solidari, reiškia, kad nukentėjusieji turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Civiliniame procese tai reiškia ieškovo teisę ieškinyje nurodyti atsakovu tiek žalą padariusį asmenį, tiek jo civilinės atsakomybės draudiką, kartu arba atskirai. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo baudžiamajame procese iš karto atsakovu neįtraukė draudiko, nepanaikina draudiko pareigos atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2011 m. spalio 3 d. nutartis baudž. byloje Nr. 2K-404/2011). Taigi egzistuoja pagrindas reikalauti atlyginti ieškovų patirtą žalą solidariai iš atsakovų AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialą ir R. P..

Ieškovai atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovams dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovai turi teisę atsisakyti nuo ieškinio ar jo dalies, civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 42 str. 1 d.).

Byla nutraukiama, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 str. 4 p.).

CPK 140 str. 1 d. numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos.

CPK 294 str. 2 d. numato, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Ieškovai nurodė, kad atsisakymo nuo ieškinio dalies pasekmės yra žinomos ir suprantamos.

Ieškovė D. A. prašė priteisti 1650 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos, o būtent :

dėl nepataisomai sulaužytos sidabrinė sagė su svarovskio elementais ir perliukais - 300 Lt;

dėl suplėšyto vilnoninio (kašmyrinio) švarko - vertė 1000 Lt

dėl suplėšytų kompresinių pėdkelnių - 250 Lt;

dėl lankymosi gydymosi įstaigose, teikiant medicinos paslaugas dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu, kiek neatlygino draudikas, patyrė 100 Lt išlaidų automobilio kurui.

CPK 178 str. numato šalių pareigą įrodinėti, t.y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodo, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tuomet, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.Ž v. R.P., Nr. 3K-3-156/2009).

Tai, kad nurodoma sagė sulaužyta įrodoma pateikta fotolentele, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailies muziejaus vadovės eksponato aprašymu. Iš šio aprašymo galima daryti išvadą, kad nurodomas daiktas- sidabrinė, rodžiuota snaigės formos sagė sulaužyta ir trūksta elementų. Tačiau nėra įrodymų, kad ši sagė negali būti suremontuota ir atstatyta (atkurta), kad būtų tinkama naudojimui. Jos sudėtis tiksliai nėra nustatyta ir nurodyta, o tai neleidžia nustatyti ir tikslios sagės vertės. Nustatytas faktas, kad daiktas sugadintas, jam reikalingas remontas atstatymui. Teisme daroma išvada, kad sagės atstatymo išlaidos sudaro trečdalį jos vertės – 100 litų. Tokios aplinkybės labiau tikėtinės, kad egzistuoja, nei kad neegzistuoja.

Ieškovė prašo priteisti 1000 Lt žalos atlyginimo dėl suplėšyto vilnoninio (kašmyrinio) švarko. Ieškovė yra medikė, nurodė aplinkybes, kuriomis pateko į eismo įvykį – grįžtant iš medikams organizuotų Europos Sąjungos mokymų. Taigi ir aprangos stilius yra priimtinas nurodomu atveju. Kadangi nukentėjusiajai buvo padaryti kūno sužalojimai, tiek ir krūtinės srityje, rankoje, tai tikėtina, kad ir nukentėjusios švarkas buvo sugadintas nepataisomai. Tačiau pagal pateiktas naujo tokio tipo, rūšies kainas (b.l. 104), nurodoma kaina naujo tokio tipo švarko ne daugiau, kaip 500 litų, o vertinant, kad daiktas buvo dėvėtas – vertė 495 Lt, t.y. mažiau, negu naujo daikto vertė, labiau tikėtina šio daikto vertė.

Ieškovė prašo priteisti 250 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl suplėšytų kompresinių pėdkelnių. Medicinos dokumentuose nurodomi nukentėjusios susirgimai, tame tarpe ir susirgimai kojų srityje. Kadangi eismo įvykio metu konstatuoti kūno sužalojimai kojų srityje, tai pagrįstai tikėtina, kad ir ieškovės nurodomos kojinės buvo sugadintos nepataisomai. Jų kaina 250 Lt pagrįsta nurodoma rinkos kaina (b.l. 99). Šis daiktas gali būti įgyjamas tik naujas, kaip ir asmens naudojamas, tinkamas pagal individualius požymius.

Nukentėjusios dokumentuose nurodomi sveikatos stovio tikrinimai, taikomas gydymas, lankymasis pas gydytojus ir po draudiko išmokėtų išlaidų, patvirtina aplinkybes, kad galėjo turėti 100 litų išlaidų dėl kuro įsigijimo, vyksant į gydymo įstaigas.

Viso atsakovei priteistina 945 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė vienodai ir nuosekliai nurodė aplinkybes dėl jai padarytos turtinės žalos, tiek teisiamajame posėdyje, tiek nagrinėjant šį civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Nėra jokio pagrindo netikėti ieškovės nurodomomis aplinkybėmis.

Dėl neturtinės žalos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 9280 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi 720 Lt jai žalos atlyginimo išmokėjo draudikas.

Ieškovei sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Neturtinės žalos atlyginimas visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Žalos dydį apsprendžia visuma CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, privalu atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Neatsargūs nusikaltimai yra labai įvairūs ir pagal savo faktines aplinkybes, ir pagal kilusius padarinius. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, pasirinkti tinkamą greitį, atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams.

Jeigu pasekmės atsiranda dėl sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai ir yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 26 d. nutartyje Nr. 2K-2004/2009 konstatavo, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, apie kuriuos nurodoma teismo nuosprendyje.

Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nelygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Atsakovė R. P. nusikalstamą veiką padarė būdama blaivi.

Atsižvelgiant į jau susiformavusią teismų praktiką šiuo klausimu, ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos 10000 litų yra realus ir pagrįstas tiriamomis aplinkybėmis.

Ieškovė būtent dėl atsakovės R. P. nusikalstamų veiksmų - sukeltos autoavarijos patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais dėl sužaloto kūno, bei likusiais po sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais, bendravimo su šeimos nariais bei bendradarbiais galimybių sumažėjimu. Jos sveikatos atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, atsirado baimės, nesaugumo jausmas, kad bet kokioje situacijoje važiuojant automobiliu gali įvykti avarija ir visas patirtas skausmas gali pasikartoti. Avarijos metu dėl galvos traumos neteko sąmonės, kas sukėlė ilgalaikius padarinius. Buvo sužalotas veidas. Lūžo krūtinkaulis ir dešinės rankos stipininis kaulas. Avarijos metu jai buvo sutraiškyti kairiosios krūties audiniai. Iki šiol negali atsikratyti baimės, kad tai gali iššaukti onkologinius krūties audinio pakitimus. Šiuo metu minėtoje krūtyje jau susidarė darinys, kuris buvo punktuotas. Vis pasikartoja skausmai sužalojimo vietoje. Jai nors ir nelūžo, tačiau trūko dešinės kojos išorinis vidinis kelio raištis, dėl ko trūkus kraujagyslei, į koją pritekėjo kraujo, kas sukėlė aplinkinių audinių uždegimą, tinimą ir didelius skausmus. Reikėjo nešioti fiksuojamąjį įtvarą. Kojos buvo ištinusios, buvo sunku vaikščioti, šlubavo. Po avarijos skaudėjo ir svaigo galva, kuriam laikui buvo pranykusi trumpalaikė atmintis ir suprastėjo rega. Reikėjo atlikti galvos smegenų kompiuterinę tomografiją. Dirbdama darbą (dirba gydytoja akušere-ginekologe (duomenys neskelbtini) gimdymo namuose), negalėjo pasakyti pacientams vaistų pavadinimo, nes jo paprasčiausiai negalėjo atsiminti. Dirbdama tokį darbą turėjo papildomų rūpesčių – kaip tinkamai atlikti šį darbą, prisiminti vaistų pavadinimus. Dėl padarytos avarijos ir padarytų sužalojimų jai buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi visavertį gyvenimą, patyrė daug nepatogumų. Šiuo metu dėl padaryto sveikatos sutrikdymo vis dar svaigsta galva, žymiai greičiau pavargsta ir nepakelia krūvių, kuriuos nesunkiai įveikdavo iki įvykio. Be patirto fizinio skausmo, išgyvena ir dėl liekamųjų sveikatos sužalojimo pasekmių. Iki šiol skauda kairiąją krūtį, nėra tikra, ar atsiradęs darinys krūtyje neperaugs į piktybinį naviką, skauda dešinę koją, ji nuolat tinsta. Sveikatos sužalojimo pasekmių šalinimas sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams, konsultacijos, bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos).

Iš atsakovo AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo civilinei ieškovei D. A. priteistina 3596 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovės R. P. civilinei ieškovei D. A. priteistina 5684 Lt neturtinės žalos atlyginimo, skaičiuojant pagal Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nustatyto dydžio išmokamą sumą, kai tuo pačiu eismo įvykio metu nukentėjo du asmenys.

Ieškovas V. A. reikalauja 32612,33 Lt žalos atlyginimo (turtinė žala - 12612,33 Lt, neturtinė žala - 20 000 Lt). Reikalaujamos turtinės žalos dydį sudaro:

500 Lt striukės vertė;

3502,80 Lt transporto priemonės vertė;

2125,35 Lt netekto darbo užmokesčio dydis;

5186,65 Lt medicininės išlaidos;

1147,75 Lt kuro išlaidos, 149,78 Lt kuro išlaidos vykstant į teismo posėdį.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovo pareiga įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį.

Ieškovui V. A. eismo įvykio metu buvo padaryti kūno sužalojimai krūtinės srityje, todėl galima daryti išvadą, kad eismo įvykio metu labiau tikėtina, kad ir jo striukė buvo sugadinta. Pagal pateiktus įrodymus striukės vertė yra penki šimtai (500) litų (b.l. 106). Toks žalos atlyginimas ir priteistinas.

Ieškovas V. A. prašo priteisti 3502.80 Lt transporto priemonės vertės, kai transporto priemonė eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadinta, toliau netinkama eksploatuoti ir sunaikinta (b.l. 49). Tokią aplinkybę grindžia viešai skelbiamais duomenimis apie 2011 m. 11 mėn.(b.l. 50). Tokio paties tipo automobilio vidutinę rinkos kainą, motyvuojant papildomai, kad automobilis buvo su automatine pavarų dėže, todėl jo ir vertė yra didesnė.

LR Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilį buvo remontuoti ekonomiškai netikslinga. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl automobilio likutinės vertės po eismo įvykio. Tokios aplinkybės reiškia, kad neįrodė, jog papildomai turi būti priteista iašlaidų atltginimo dėl automobilio sunaikinimo po eismo įvykio.

Ieškovas V. A. reikalauja atlyginti 2125,35 Lt netekto darbo užmokesčio dydžio.

LR Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 8 p. numato, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas.

LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 1 d. numato, kad apdraustieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai. To paties straipsnio 3 d. numato, kad draudiminis įvykis – juridinis faktas, dėl kurio atsiranda teisė į valstybinio socialinio draudimo išmoką įstatymų nustatyta tvarka.

Ieškovas V. A. buvo nedarbingas laikotarpiu 2011-05-02 – 2011-07-14 (b.l. 38). Pagal ieškovo pateiktą pažymą laikotarpiu 2011-04-19 iki 2011-06-03 jis buvo kasmetinėse atostogose, o nuo 2011-06-07 atleistas iš pareigų (b.l. 93). Ieškovui buvo išmokėta 1575.27 Lt negautų pajamų (išmokėjo draudikas) už laikotarpį 2011-05-01 iki 2011-06-07. Ieškovas nurodomu laikotarpiu nedirbo, kadangi buvo apmokamose atostogose, o po atleistas iš užimamų pareigų. Nagrinėjamu atveju negali būti pakeista ieškovo pozicija dėl darbinių funkcijų atlikimo ir atitinkamai darbo užmokesčio papildomai gavimo. Atsakovas draudimo bendrovė yra atlyginusi ieškovui padarytą žalą už nedarbingumo laikotarpį.

Darbdavys privalo mokėti sveikatos draudimo išmokas tarnautojui, jei jis suserga iki išėjimo kasmetinių atostogų (individualių ar kolektyvinių) ir darbininkui, jei šis suserga iki jo individualių atostogų. Kasmetinių atostogų metu sveikatos draudimo išmokos nėra mokamos, gali būti perkeltas atostogų laikas, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo darbiniai santykiai nutrūko, atleidus jį iš užimamų pareigų.

Ieškovas prašo priteisti 5186,65 Lt dėl medicininių išlaidų atlyginimo, nurodant, kad eismo įvykio metu gautos traumas pasekoje susmuko stuburas, reikėjo daryti operaciją.

Teismo medicinos ekspertizės akto išvadose (grupės ekspertų), nurodyta, kad ilgas ambulatorinis gydymas V. A. yra siejamas su ankstesnių, iki nagrinėjamo įvykio diagnozuotų ligų (diseminuota sklerozė, nugaros smegenų kanalo stenozė trečio juosmeninio-pirmo kryžmeninio slankstelių lygyje su arklio uodegos kompresija, spastinė apatinių galūnių parezė ir kt.). Eismo įvykio metu V. A. buvo padaryti sužalojimai dėl krūtinkaulio lūžimo, lengvo galvos smegenų sukrėtimo (baudžiamoji byla Nr.1-3-445/2013, t.2, b.l. 152-159). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokios išlaidos buvo susijusios su eismo įvykio metu gautais kūno sužalojimais, o teismo medicinos ekspertizės akte nurodoma į gydymą, kuris susijęs su ankstesniais susirgimais.

Ieškovas neįrodė, kad papildomai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų turėjo 1147.75 Lt transporto išlaidų, vykstant į gydymo įstaigas. Teismo medicinos ekspertizės akte nurodoma, kad ilgas ambulatorinis gydymas yra susijęs su ankstesnių, iki nagrinėjamo įvykio diagnozuotų lygų paūmėjimu. Ieškovas pateikė draudikui išlaidas dėl turėtų transportui išlaidų, ryšium su eismo įvykio pasekmėmis ir draudikas atlygino.

Ieškovas turėjo išlaidų, atvykstant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose, todėl 149.78 Lt transporto išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos.

Ieškovas prašo priteisti atsakovų 19280 Lt neturtinės žalos. 2011-11-02 ieškovui buvo išmokėta 720 Lt neturtinės žalos. Ieškovo nedarbingumas dėl eismo įvykio tęsėsi nuo 2011-05-01 ikl 2011-06-07, t. y. 36 dienas. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, ieškovui buvo paskaičiuotas neturtinės žalos dydis (720 Lt = 36 d. x 20 Lt).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo sprendimuose nurodydamas sumas, priteistinas minėtais atvejais kaip neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisiama tuomet, kai nėra pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. ir apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Ieškovui V. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo medicinos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad ilgas ambulatorinis gydymąsis siejamas su ankstesnių, iki nagrinėjamo įvykio, diagnozuotų ligų paūmėjimu. R. P. nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, o tai nurodomo veikos pavojingumo laipsnį, vertinant, kad padaryta neatsargumu, nelaikoma pavojinga veika. Atsakovė R. P. yra bedarbė, jos sutuoktinis yra darbingas tik iš dalies. Padarytos turtinės žalos dydis, vertinant ir sugadintos transporto priemonės vertę, viršija penkis tūkstančius litų sumą.

Pagal CK 6.250 str. įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. V. A. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir kt. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008).

Pagal CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str., CK 6.263 str.2 d. nuostatas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari.

Civilinės atsakomybės atveju draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Jeigu draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).

Žalą padariusio asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko prievolės solidarumas bei ieškovų, kaip nukentėjusiųjų, materialinė teisė gauti visišką žalos atlyginimą, įtvirtinta CK 6.251 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje, turinčių prievolę atlyginti jų patirtą žalą.Neteisėtais veiksmais pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.).

Žalos dydį apsprendžia visuma CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų. Žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į konkrečius ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus :

-nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes.

Nukentėjusiajam V. A. nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

-žala padaryta atsakovės R. P. neatsargiais veiksmais, nesant sunkinančių aplinkybių ir nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų.

-atsakovės R. P. turtinė padėtis laikoma patenkinama, nors yra bedarbė, bet yra darbinga, turi šeimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam dalinai yra atlyginusi atsakovė AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas;

-sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas asmuo savo elgesiu negali sukelti kitam asmeniui nepatogumų, padaryti nuostolių ir pan. Atsakovė R. P. nusikalstamais veiksmais sukėlė ne tik fizinius skausmus nukentėjusiajam, bet ir moralinius nepatogumus. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. A. buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi visavertį gyvenimą, patyrė nepatogumų, didžiulį skausmą. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo išliko liekamieji sveikatos sužalojimo padariniai – bendras sveikatos stovis pablogėjo, atsiranda skausmai sužalojimo vietose, neaišku, kaip patirti sužalojimai paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimų pasekmes pavyks iki galo pašalinti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Ilgas ambulatorinis V. A. gydymas siejamas su ankstesnių, iki nagrinėjamo įvykio diagnozuotų ligų (nugaros smegenų kanalo stenozė trečio- juosminio –pirmo kryžmeninio slankstelių lygyje su arklio uodegos kompresija ir kt.) nėra susiję su eismo įvykio pasekmėmis, ir tokios aplinkybės yra konstatuotos teismo medicinos ekspertizės akto išvadose. Teismas aplinkybes vertina pagal pateiktus įrodymus byloje, o sveikatos sutrikdymo aplinkybės reikalauja specialių žinių iš teismo medicinos srities.

Įvertinus aptartų kriterijų visumą neturtinės žalos dydis civilinei ieškovei nustatytinas 10000 litų.

Iš atsakovo AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo civilinei ieškovui V. A. priteistina 3596 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovės R. P. civilinei ieškovui V. A. 5684 Lt neturtinės žalos atlyginimo, skaičiuojant pagal Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nustatyto dydžio išmokamą sumą, kai tuo pačiu eismo įvykio metu nukentėjo du asmenys.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiojo – civilinio ieškovo atstovo advokatės teiktas paslaugas priteisimo

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų už atstovo advokato teiktas paslaugas – 2300 litų.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamosios išieškoti nukentėjusios - civilinės ieškovės turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti.

BPK 113 str.2 d. numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovų priteistinos išlaidos už advokatės, dalyvavusios nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str.1 d.).

Ieškovų išlaidos, susijusios su advokatės pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokatės darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str.2 d.).

Reikalaujamos priteisti išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitais, sąskaitomis už teisines paslaugas. Ieškovams priteistina 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisiant šias išlaidas iš draudimo bendrovės.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlyginamos, kadangi ieškinys yra iš baudžiamosios bylos (CPK 96 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo civilinei ieškovei D. A. 945 litus turtinės žalos atlyginimo, 3596 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. P. civilinei ieškovei D. A. 5684 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo V. A. 649.78 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1500 litų išlaidų už advokatės teiktą teisinę pagalbą, 3596 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. P. civiliniam ieškovui V. A. 5684 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priimti ieškovų D. A. ir V. A. atsisakymą nuo ieškinio dalies – priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dalis Žilionis