D. K. pagal BK 138 str.

Baudžiamoji byla Nr.1-29-547/2014

Teisminio proceso Nr.1-55-1-00123-13-4

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 2.1.10.1.;

2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2

(S)

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, nukentėjusiajam civiliniam ieškovui V. T. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė :

D. K. nesunkiai sužalojo žmogų: 2013 m. balandžio 13 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) Varėnos r., tyčia, kilus asmeniniam konfliktui, sudavė rankomis ir kojomis nemažiau dviejų smūgių V. T. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairės pėdos atvirą išnirimą, išorinės kulkšnies lūžimą su dislokacija, plėštas kairės blauzdos ir apatinės lūpos žaizdas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pėdos atviro išnirimo ir išorinės kulkšnies lūžimo su dislokacija sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Tokiais veiksmais D. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis D. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2013-04-13 apie 10-11 val. nuėjo pas pažįstamus A.į ir V. B., gyvenančius netoliese (duomenys neskelbtini). Namuose buvo išgėrę abu broliai. Būnant jų namuose, atėjo V. T., kuris buvo girtas, nes kalbėjo nerišliai, kvietė eiti į kiemą pakalbėti. Kaltinamasis paaiškino, kad jis neprisimena, ar nukentėjusiojo veidas, ar kitos kūno vietos buvo sužalotos jau pas B.. Kai jis su V. T. išėjo į lauką, kalbėjosi, V. pradėjo grasinti, sakydamas „gausi“, siūlė muštis. V. pasakė, kad šis girtas, todėl nesimuš su juo, sakė, kad eitų išsimiegoti. Tada V. griebė jį už drabužių ir pradėjo tampyti, kaltinamasis nurodė, kad jie suėmę už drabužių vienas kitam pasitampė, ir po to jis atstūmė nukentėjusįjį nuo savęs, pasakė, kad eina namo, nenori konfliktuoti. Kai nuo V. paėjo apie 5 metrus, išgirdo dejavimą, atsigrįžęs pamatė V. gulintį šonu ant žemės, šis rankomis laikėsi lyg tai dešinę koją. Priėjęs pamatė ties kulkšnimi kraują, pasakė, kad reikia kviesti medikus. Jis paaiškino, kad V. iš savo mobiliojo telefono paskambino greitajai med. pagalbai, bandė stotis, bet nepajėgė. Kaltinamasis nurodė, kad tuo metu priėjo S. V., kuris nuėjo prie kelio pasitikti medikų. Taip pat buvo priėjęs ir V. tėvas. Atvykę medikai nukentėjusįjį V. išsivežė. Kaltinamasis nurodė, kad jis tą dieną buvo blaivus. D. K. paaiškino, kad jo ir T. santykiai buvo normalūs, jis žinojo, kad išgėręs V. T. būna priekabus, tad stengdavosi jo vengti. Kaltinamasis patvirtino, kad nepripažįsta nei ligonių kasų civilinio ieškinio, nei nukentėjusiojo ieškinio, nes mano, kad nekaltas dėl atsiradusio sužalojimo.

Nukentėjusysis V. T. parodė, kad (duomenys neskelbtini) Varėnos r. 2013-04-13 apie 10 val. nuėjo pas kaimynus A. ir V. B., rado abu šeimininkus, S. V., J. M. ir D. K. geriančius vyną. Visi buvo apgirtę. Kažkurio pakviestas, kartu su jais gėrė vyno. Begeriant D. K. pradėjo kabinėtis prie žodžių, pasiūlė išeiti į kiemą pasiaiškinti santykių, pašnekėti. Nukentėjusysis patvirtino, kad išgėręs buvo ir jis, ir kaltinamasis, nes vyną gėrė visi. Išėjus į kiemą, D. K. ranka trenkė jam į veidą ir nuo to smūgio jis nukrito ant žemės. Tuomet D. K. pradėjo trypti jo koją, kai pajuto stiprų skausmą kojos apatinėje dalyje ties pėda, pradėjo šaukti: „Koja, koja“. Nukentėjusysis nurodė, kad tada smūgiai baigėsi, pamatė, kad kairės kojos pėda persikreipusi į kitą pusę. Telefonu pats išsikvietė med. pagalbą, o kaltinamasis tuo metu laikė jo sužalotą koją. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis buvo pristatytas į ligoninę, kur diagnozuotas atviras kaulų lūžimas, buvo operuojamas, ligoninėje pragulėjo penkias dienas, po to gydėsi namuose, nes neturėjo sveikatos draudimo. Nukentėjusysis paaiškino, kad jo ir kaltinamojo santykiai buvo normalūs, jis neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, priešingai, iš pradžių jis nenurodė policijai asmens padariusio sužalojimą, manydamas, kad pats susitars su D. K.. Tačiau, kai K. per 5 dienas jo ligoninėje neaplankė, tuomet jis nutarė rašyti pareiškimą policijai. Nukentėjusysis patvirtino, kad po įvykio dėl patirtų sužalojimų patyrė didelį skausmą, stresą, teko iškęsti dideles kančias, nes gydymas buvo komplikuotas, buvo operuojamas, teko patirti didelius nepatogumus, diskomfortą, gyveno nepilnavertį gyvenimą, nes teko 5 mėnesius vaikščioti tik su ramentais, negalėjo dirbti. Dar ir dabar sužalojimo vietoje yra metalinė plokštelė, kurią pašalinti reikės atlikti dar vieną operaciją. Dėl patirtų išgyvenimų ir nepatogumų byloje reiškia 2000 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos. Padaryta ir 500 Lt turtinė žala, nes kelis kartus teko važiuoti į Varėnos ligoninę perrišimams pas gydytojus, pirko vaistus nuo skausmo ir kitus vaistus, tačiau kvitų nerinko ir pateikti negali.

Liudytojas S. V. parodė, kad 2013-04-13 buvo užėjęs pas V. T., rado šio tėvą, paklausė, kur V.. Tėvas pasakė, kad sūnus pas kaimynus B.. Eidamas Smėlio gatve B. namo link, pamatė ant tako, esančio tarp V. ūkinio pastato ir B. namo, gulintį V.. Prie šio buvo D. K.. Priėjęs arčiau, pamatė, kad V. koja sužalota: kelnių klešnė buvo pakelta, matėsi išlindęs kojos kaulas. V. sakė, kad skauda koją. Prie jo buvęs D. laikė koją. Greitai atėjo V. tėvas, kuris paprašė, kad jis eitų prie kelio pasitikti greitosios med. pagalbos automobilio. Liudytojas nurodė, kad atvykę medikai V. išsivežė į ligoninę. Liudytojas paaiškino, kad jis nežino, ar V. ir D. buvo išgėrę, ar blaivūs. Jis paaiškino, kad nežino, kaip V. T. susižalojo koją. Jis neatkreipė dėmesio, ar ant V. veido ar kitų kūno vietų buvo daugiau sužalojimų.

Liudytojas J. T., nukentėjusiojo tėvas, parodė, kad 2013-04-13 apie 12 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini) Varėnos r., kai užėjo S. V. ir paklausė, kur sūnus V.. S. V. pasakė, kad nežino. Šis išėjo, bet greitai sugrįžęs pasakė, kad netoli namų ant keliuko guli V.. Nuėjęs netoli B. namų, pamatė, kad prie ūkinio pastato ant žemės ant dešiniojo šono gulėjo V., sūnaus kairės kojos apatinėje dalyje buvo išlindęs kaulas, kelnių klešnė buvo kruvina. Liudytojas paaiškino, kad tuo metu prie sūnaus nieko nebuvo, tik vėliau, kai sūnui užkloti atnešė striukę, rado D. K., šis tupėjo prie V. ir rankomis laikė sužalotą koją. Atvykusi greitoji pagalba sūnų išvežė į ligoninę. Dar sūnaus buvo kruvinas ir veidas. Tą dieną sūnus iš namų išėjo sveikas, nebuvo sužalotas. Vėliau sūnus minėjo, kad tąkart jį sumušė D. K..

Liudytojas V. B. patvirtino, kad 2013-04-13 pas jį ir brolį į namus buvo užėjęs ir D. K., kuris kartu su kitais gėrė. V. T. sužalojimo aplinkybių nežino. Nurodė, kad prieš tai ant V. T. sužalojimo žymių nesimatė.

Kaltinamojo kaltę, nors jis savo kaltės ir nepripažino patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusiojo protokolu – pareiškimu policijai, kuriame nurodoma, kad D. K. trypė, spardė jo koją ir taip ją sulaužė, o taip pat sudavė smūgį į veidą. V. T. 2013-04-17 pareiškime paaiškino, kodėl 2013-04-13 buvo kitoks jo pareiškimas. Jis nurodė, kad jį atvežus į ligoninę, greitai atėjo policijos darbuotojai, kurie surašė protokolą ir klausė, ar dovanosiu. V. T. patvirtino, kad dovanos, nes manė, kad D. K. atvažiuos į ligoninę ir susitars. Tačiau, kai praėjus beveik savaitei D. K. nepasirodė, o gydytojai pasakė, kad gydymas bus sunkus ir ilgas, jis kreipėsi į policiją pareiškimu (b. l. 10, 11).

Akivaizdu, kad pirmasis pareiškimas, kuriame V. T. nurodė, kad neturi pretenzijų kaltinamajam, nurodė, kad susižalojo pats buvo surašytas 2013-04-13 ir rašytas jis ne V. T., o kito asmens (b. l. 12).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 382/13 (06), kurioje nurodyta, kad V. T. nustatytas kairės pėdos atviras išnirimas, išorinės kulkšnies lūžimas su dislokacija, plėštos kairės blauzdos ir apatinės lūpos žaizdos padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie nurodyto laiko ir aplinkybių. Labiau tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pėdos atviro išnirimo, išorinės kulkšnies lūžimo su dislokacija sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 26-28).

Teismo medicinos specialisto papildoma išvada Nr. pG71-382 (06), kurioje nurodyta, kad sužalojimai V. T. galėjo būti padaryti tiek spardant, tiek ir trypiant kojomis. Konkrečiai nustatyti, kokia būtent buvo smūgio į kairę koją poveikio kryptis, ekspertas neturi galimybės (b. l. 30-31).

Nukentėjusiojo V. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kai V. T. parodė (duomenys neskelbtini) Varėnos r. netoli B. namo vietą, kurioje 2013-04-13 būnant D. K. sudavė smūgį į veidą, po to nugriuvusį toliau trypė kojomis (b. l. 20-24).

Liudytojo S. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kai liudytojas parodo (duomenys neskelbtini), Varėnos r. taką prie J. T. sodybos ūkinio pastato, vedantį B. sodybos link, ir vietą ant tako, paaiškindamas, kad nurodytoje vietoje 2013-04-13 gulėjo sužalotas V. T. (b. l. 42-45).

Liudytojo J. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur užfiksuota, kad liudytojas parodė (duomenys neskelbtini) Varėnos r. taką, esantį prie ūkinio pastato B. sodybos link, ir vietą ant tako, paaiškindamas, kad nurodytoje vietoje 2013-04-13 gulėjo sužalotas jo sūnus V. T. (b. l. 48-51).

Įtariamojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip įtariamasis parodė (duomenys neskelbtini) Varėnos r. taką, esantį prie V. T. ūkinio pastato B. sodybos link ir vietą ant tako, paaiškindamas, kad nurodytoje vietoje 2013-04-13 kalbėjosi su V. T. ir nueidamas pamatė šį nukritusį ant žemės (b. l. 84-87).

Akistatos tarp įtariamojo D. K. ir nukentėjusiojo V. T. protokolu, kuomet tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis liko prie savo pozicijų (b. l. 89-91).

Kaltinamojo veika teisingai buvo kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1d. Bylos nagrinėjimo eigoje pasitvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo asmeninis konfliktas, kaltinamasis pirmasis sudavė smūgį nukentėjusiajam V. T. į veidą nuo ko šis parkrito. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai patvirtinami specialisto išvada. Todėl kaltinamojo veika teisingai buvo kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, t.y. pagal BK 138 str. 1d. Nors kaltinamasis nepripažįsta kaltinimo, tačiau teismas laiko, kad jo kaltė patvirtinama byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Tiek kaltinamasis D. K., tiek nukentėjusysis V. T. parodė tą pačią vietą, kurioje įvyko jų konfliktas. D. K. pripažino, kad konfliktinė situacija buvo, jis susistumdė su V. T., buvo suėmę vienas kitam už drabužių, pastūmė V. T., tačiau nurodė, kad jis nuo to pastūmimo nenukrito. V. T. tvirtina, kad nuo D. K. smūgio į veidą jis nukrito, o po to šiam trypiant jo kairę koją, ji buvo sulaužyta. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai būtų buvę blogi ir nukentėjusysis turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Faktą, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis nurodė, kad susižalojo pats ir nenurodė kaltinamojo D. K., nukentėjusysis paaiškino, sakydamas, kad tikėjosi, jog šį konfliktą pavyks išspręsti jiems patiems, jis nenorėjo jokios bylos. Tačiau, kai kaltinamasis nepasirodė, nesitarė su nukentėjusiuoju, jis kreipėsi į policiją ir toliau visą tyrimą vieningai laikėsi savo pozicijos. Kaltinamasis tvirtino, kad konflikto metu jis buvo blaivus. Nukentėjusiojo parodymus, jog kaltinamasis konflikto metu buvo išgėręs patvirtino ir liudytojas V. B., kuris patvirtino, kad kaltinamasis D. K. buvo jo namuose ir kartu gėrė. Nukentėjusiojo tvirtinimą, kad koją jam sulaužė kaltinamasis patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas tiek spardant, tiek trypiant koją. Kaltinamasis tvirtino, kad V. T. susižalojo pats, tačiau toje vietoje nebuvo jokių daiktų tik sumintas sniego takelis ir sniegas. Visi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad kieme prie susižalojusio V. T. buvo kaltinamasis D. K.. Todėl teismas daro išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusįjį sužalojo kaltinamasis.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis D. K. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu BK 11 str. 3d. Jis neįrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose (b.l. 65). Administracine tvarka baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra galiojančių nuobaudų (b. l. 69-72). Matuizų seniūnija nurodė, kad D. K. yra išsituokęs, turi du nepilnamečius vaikus. Seniūnija nėra gavusi nusiskundimų jo elgesiu (b. l. 67). Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. LR BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 138 str. numato tris bausmės rūšis: laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą. Teismas laiko, kad konkrečiu atveju kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusysis-civilinis ieškovas V. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai. Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis nepateikė teismu dokumentų, tačiau posėdžio metu nurodė, kad jis mokėjo už vaistus, pirko tvarsčius dar būdamas ligoninėje, kadangi pats nebuvo draustas. Po to kai buvo išleistas iš ligoninės 10 dienų jis turėjo kasdien vykti perrišimams, todėl buvo keletui dienų nuvykęs į Grigiškes, pas pusseserę, kuri yra medikė, siekdamas sumažinti išlaidas ir nevažinėti kasdien į gydymo įstaigą. Turtinę žalą sudaro ir kelionę pas gydytojus į polikliniką, kai buvo sekama, kaip gyja koja, vežė tėvas automobiliu. Tad nors nukentėjusysis ir nepateikė dokumentų, tačiau teismas laiko, kad nurodyti 500 Lt yra reali nukentėjusiojo patirta žala ir ji priteistina. Byloje nustatyta, kad D. K. nukentėjusiajam V. T. žalą padarė nusikalstamais veiksmais, todėl yra pagrindas kaltinamąjį įpareigoti žalą atlyginti. CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-09-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-470/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-470/2006">2K-470/2006</a>). Todėl priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam, atsižvelgtina į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje byloje nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą dėl patirto smurto, suduotų smūgių patyrė pažeminimą, nepatogumus, nes po operacijos jo judėjimas kurį laiką buvo apsunkintas, tai yra nustatyta neginčijamai. Teismas, priteisdamas neturinės žalos dydį, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Siekti teisingumo reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Teisingumas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga jo padarytai veikai. Kaltinamasis yra jaunas ir darbingas asmuo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų praktiką, į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra realus ir nukentėjusiajam priteistina 2000 Lt.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1 726,89 Lt V. T. gydymo išlaidų atlyginimo tenkintinas pilnai, nes kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai. Bylos dokumentais įrodyta, kad nukentėjusysis buvo gydomas. LR CK 6. 263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Vadovaudamasis LR BPK 297-308 str. teismas

n u s p r e n d ė :

D. K. pripažinti kaltą padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d., ir jam skirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybinei ligonių kasai, es. Kalvarijų g. 147, Vilniuje, įm.k.191351679, a.s.(duomenys neskelbtini), AB,,Swedbank“ 1 726,89 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis litus 89 ct) žalos atlyginimo už nukentėjusiojo V. T. gydymą.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per 20 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė