Administracinė byla Nr. I1-3120-983/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00592-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
2022 m. birželio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjui A. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti 2022 m. sausio 13 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtOTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-90')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-90">2S-90</a> (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta patenkinti nuteistojo A. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-319 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nuteistajam A. Š. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (b. l. 1–3).
Paaiškina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos. Pareiškėjas iki 2020 m. gegužės 29 d. (kol nebuvo perkeltas Vilniaus PN) galiojančių nuobaudų neturėjo (turėjo 8 paskatinimus), Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) dirbo, bei padengė 4 333 Eur priteisto civilinio ieškinio t. y. vykdė individualų socialinės reabilitacijos planą.
Nurodo, kad BVK straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Teismai aiškindami BVK straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad nuteistųjų įtraukimas į nemokamą darbą nėra saistomas jokiais priklausančiais nuo nuteistųjų valios apribojimais, t. y. jiems privalomas darbas be jokių (išskyrus sveikatos būklę) išlygų.
Pažymi, jog Departamentas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas be pateisinamos priežasties atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus. Nagrinėjamu atveju, iš 2021 m. gruodžio 22 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) PASPS sveikatos priežiūros administratorės V. S. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, jog pareiškėjas buvo registruotas pas gydytoją, tačiau ne pas psichiatrą. Be to, Departamentas priimdamas Sprendimą nevertino pareiškėjo sveikatos būklės istorijos, nepatikrino pareiškėjo teiginių dėl jam išrašytų medikamentų, todėl pareiškėjo skundas išnagrinėtas formaliai. Departamentas skundą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai nenustatė ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, nes neišreikalavo sveikatos būklės istorijos, neatsižvelgė į įrodymų visumą, bei padarė klaidingas išvadas.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 16 d. atsisakė dirbti darbus dėl savo sveikatos būklės, nes jam skaudėjo nugarą. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad tiek 2021 m. lapkričio 16 d. ryte, tiek 2 d. prieš tai jis padavė prašymus užregistruoti jį pas gydytoją neurologą. Tenkinus jo skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 7–9).
Nurodo, kad pareiškėjui, laikomam Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso kameroje Nr. 7, 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas P. D. nurodė išeiti iš kameros tvarkyti pasivaikščiojimų kiemelius, tačiau pareiškėjas tai daryti atsisakė. Nuteistajam buvo pasiūlyta pasiaiškinti raštu. pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintą Nuteistųjų priskirtų drausmės grupei įtraukimo į nemokamus darbus 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėn. grafiką (toliau – ir Grafikas), 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui priklausė tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius. Pareiškėjo teigimu, 2021 m. lapkričio 16 d. jis negalėjo vykdyti pareigūnų nurodymo tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas – pasivaikščiojimo kiemelį dėl sveikatos būklės.
Pažymi, jog Vilniaus PN nesutinka, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės negalėjo atlikti jam numatytų darbų, kadangi pareiškėjo pateiktame medicininiame išraše nenurodyta gydytojo specializacija bei kita su apsilankymu susijusi informacija. Medicinos dokumente taip nėra nurodoma konkreti pareiškėjui nustatyta diagnozė bei nėra pateikiama jokios informacijos, iš kurios būtų galima spręsti, jog dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų pareiškėjas tikrai negalėjo dirbti Grafike numatytų darbų. Be to, 2021 m. lapkričio 11 d. Vilniaus PN kreipėsi į LAVL, prašydami pateikti duomenis apie pareiškėjo kreipimąsi į šeimos gydytoją laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. ir atsakyti, ar tuo laikotarpiu pareiškėjas galėjo dirbti patalpų tvarkymo darbus. 2021 m. lapkričio 23 d. LAVL informavo Vilniaus PN, jog minėtu laikotarpiu nuteistasis A. Š. dėl sveikatos sutrikimų į šeimos gydytoją nesikreipė. Taip pat minėtu raštu LAVL informavo, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, kuriuose būtų nustatyti apribojimai dirbti patalpų tvarkymo darbus.
Teigia, kad išvardintų aplinkybių visuma patvirtina, jog 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės galėjo pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintą Grafiką dirbti nemokamus bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbus, tačiau atsisakė tai daryti, tuo pažeisdamas BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 125 straipsnį.
Atsakovas įpareigotas teismo 2022 m. balandžio 29 d. pateikė papildomus paaiškinimus bei įrodymus (b. l. 67–93).
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 21–36).
Nurodo, kad Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. lapkričio 4 d. patvirtintas Grafikas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui buvo paskirta tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį (prie pastabų nurodyta, kad įtraukimo į nemokamus darbus dieną nuteistasis turintis laikiną nedarbingumą (būtina pažyma iš Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus) ar dėl kitų priežasčių negalintis atlikti BVK straipsnio 1 dalyje nurodytų darbų, suteikiama galimybė minėtus darbus atlikti kitomis dienomis). Išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą buvo nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 16 d. apie 18.40 val. 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas pareiškėjui nurodė eiti dirbti nemokamus darbus, tačiau pareiškėjas atsisakė eiti dirbti. Atsisakydamas eiti dirbti jis pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 125 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei nesilaikė Grafiko nustatytos tvarkos. Pareiškėjo padarytas rėžimo reikalavimų pažeidimas užfiksuotas dviejų Vilniaus PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2021 m. lapkričio 16 d. tarnybiniuose pranešimuose.
Pastebi, jog pareiškėjui buvo suteikta teisė dėl padaryto pažeidimo pasiaiškinti raštu. Savo 2021 m. lapkričio 17 d. pasiaiškinime (reg. Nr. 50-833) pareiškėjas nurodė, kad dirbti negali, nes labai skauda nugarą, paaiškino kad bijo eiti valyti į bendro naudojimo patalpas dėl nepaprastosios situacijos šalyje, dėl plintančios COVID-19 infekcijos. Nagrinėjant pareiškėjo teiginius dėl sveikatos būklės buvo nustatyta, kad: 2021 m. spalio 28 d. pareiškėjas buvo pas gydytoją dėl nugaros skausmo ir jam buvo skirti priešuždegiminiai vaistai, išrašytas siuntimas neurologo konsultacijai. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. lankėsi pas gydytoją dėl slogos ir peršalimo, 2021 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas užrašytas pas gydytoją, 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas buvo pas psichiatrą. Įrašų, kad nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 25 d. pareiškėjas būtų atleistas nuo darbo, nebuvo.
Pažymi, kad įvertinus padaryto pažeidimo aplinkybes Vilniaus PN direktorius Nutarimu skyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą, kuris skirtas pagrįstai ir teisėtai. Dokumentinės medžiagos analizė patvirtina, kad nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, skiriant nuobaudą Vilniaus PN pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo. Departamentas surinko visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą ir ją išnagrinėjo kaip tai numatyta BVK straipsnyje, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamo Sprendimo.
Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus PN 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 28-319 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, ir Departamento 2022 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtOTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-90')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-90">2S-90</a>, kuriuo paliktas galioti Vilniaus PN nutarimas, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 12, 16–20).
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Vilniaus PN atsižvelgdami į tai, jog pareiškėjas bausmės atlikimo metu, t. t. 2021 m. lapkričio 16 d. nepakluso Vilniaus PN pareigūnų reikalavimams, t. y. pareiškėjas atsisakė eiti dirbti pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintą Grafiką, nustatė, jog pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 125 straipsnį. Atitinkamai 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 28-319 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Vilniaus PN pareiškėjui paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą (b. l. 12).
Vilniaus PN 2-asis Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas P. D. 2021 m. lapkričio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-332 „Dėl drausmės pažeidimo“ patvirtino, jog 2021 m. lapkričio 16 d. nuteistajam buvo nurodyta išeiti ir tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius, kaip tai numatyta Vilniaus PN direktoriaus patvirtintame Grafike, tačiau nuteistasis atsisakė tai daryti. Tokiais veiksmais galimai pažeidė BVK straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą, 134 straipsnio 1 dalį bei Vilniaus PN direktoriaus patvirtintą Grafiką (b. l. 35).
Vilniaus PN 2-asis Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas V. B. 2021 m. lapkričio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-332-1 „Dėl drausmės pažeidimo“ patvirtino, jog 2021 m. lapkričio 16 d. nuteistajam buvo nurodyta išeiti ir tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius, kaip tai numatyta Vilniaus PN direktoriaus patvirtintame Grafike, tačiau nuteistasis atsisakė tai daryti. Tokiais veiksmais galimai pažeidė BVK straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą, 134 straipsnio 1 dalį bei Vilniaus PN direktoriaus patvirtintą Grafiką (b. l. 36).
Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 8 d. (Departamente registruotas 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. 2G-4630) kreipėsi į Departamentą su skundu dėl Vilniaus PN 2021 m. lapkričio 25 d. Nutarimo panaikinimo, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (b. l. 10–11).
Departamentas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtOTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-90')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-90">2S-90</a> įvertinęs pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN 2021 m. lapkričio 25 d. Nutarimo, atmetė jį kaip nepagrįstą ir paliko pareiškėjui paskirtą nuobaudą galioti (b. l. 16–20).
Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamais Vilniaus PN 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu ir Departamento 2022 m. sausio 13 d. sprendimu, 2022 m. vasario 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.).
BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus BVK straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Nuteistųjų darbas tvarkant pataisos įstaigas ir gretimas teritorijas yra numatytas BVK 134 straipsnyje, pagal kurį, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus BVK straipsnio 1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną (BVK 134 straipsnio 2 dalis). Iš BVK antrojo skirsnio normų visumos matyti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra skirstomas į mokamą darbą (tokiam darbui yra taikomos BVK 131 straipsnio nuostatos dėl jo apmokėjimo) ir nemokamą darbą (tokį darbą reglamentuoja tik viena speciali šio skirsnio norma – BVK 134 straipsnis).
Sisteminis BVK antrojo skirsnio normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas. Tačiau šios prievolės realizavimo būdai yra skirtingi. Pirmuoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į mokamą darbą) yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją BVK straipsnis, antruoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į nemokamą darbą) tokio pasirinkimo nėra, o yra tik imperatyvo būdu nustatyti tokio darbo apribojimai jo paskirties prasme ir jo atlikimo tvarka ir laikas BVK straipsnis). Nurodyti nuteistųjų mokamo ir nemokamo darbo skirtumai leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų įtraukimas į nemokamą darbą nėra saistomas jokiais priklausančiais nuo nuteistųjų valios (pageidavimų ir pan.) apribojimais, t. y. jiems privalomas darbas be jokių (išskyrus sveikatos būklę) išlygų.
Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. BVK nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; 3) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą); 4) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.
Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus: asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yODkxLTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2891-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2891-575/2016">A-2891-575/2016</a>; 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMjM4LTc1Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1238-756/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1238-756/2019">A-1238-756/2019</a>; 2020 m. liepos 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNTYxLTEwNjIvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1561-1062/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1561-1062/2020">A-1561-1062/2020</a>).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintu Grafiku, pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. turėjo pareigą tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį (b. l. 25–29). Vilniaus PN 2-jo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad pareiškėjui 2021 m. lapkričio 16 d. apie 18.40 val. pareigūnai davė nurodymą sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį pagal nuteistųjų priskirtų drausmės grupei įtraukimo į nemokamus darbus 2021 m. lapkričio–gruodžio mėn. tvarkymosi Grafiką, tačiau pareiškėjas pareigūnų nurodymo nevykdė (b. l. 35–36).
2021 m. lapkričio 17 d. paaiškinime, kurį įpareigotas teismo 2022 m. balandžio 29 d. pateikė Vilniaus PN, pareiškėjas pažymėjo, jog negali dirbti, nes jam labai skauda nugarą ir kad 2021 m. lapkričio 17 d. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistei įteikė prašymus iškviesti jį pas gydytoją dėl nugaros skausmų, tačiau iškviestas nebuvo. Taip pat paaiškinime nurodė, jog bijo eiti valyti į bendrojo naudojimo patalpas dėl nepaprastosios situacijos šalyje, dėl plintančios COVID-19 infekcijos (b. l. 68-69, 90–91).
Taigi pareiškėjas neneigia, kad Vilniaus PN pareigūnų nurodymo nevykdė, o paskirtos nuobaudos pagrįstumą ginčija teigdamas, jog jis nurodymo nevykdė dėl sveikatos būklės - nugaros skausmų. Tuo pačiu pareiškėjas baiminosi dėl plintančio COVID-19 viruso. Dėl nurodytų priežasčių jis negalėjo vykdyti jam paskirto nurodymo.
Pažymėtina, jog pareiškėjas ginčydamas jam Nutarimu paskirtą nuobaudą – papeikimą, pateikė LAVL 2021 m. gruodžio 22 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, iš kurio matyti, jog pareiškėjas 2021 m. lapkričio 5 d., 2021 m. lapkričio 10 d., 2021 m. lapkričio 12 d., 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. buvo registruotas vizitui pas gydytoją (b. l. 5). Tačiau tai yra pirminis dokumentas, kuris patvirtina tik registraciją pas gydytoją, tačiau ne tam tikros ligos diagnozę ar gydytojo skirtas rekomendacijas ir kt. Akcentuotina, jog atsakovė 2022 m. balandžio 29 d. įpareigota teismo pateikė duomenis, t. y. LAVL 2021 m. lapkričio 16 d. pranešimą Nr. SK (b. l. 77) apie pareiškėjo planinę konsultaciją, kuria pareiškėjui buvo paskirtas vizitas neurologo konsultacijai. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo skundo argumentais, jog jis buvo registruotas 2021 m. lapkričio 16 d. pas neurologą konsultacijai 2021 m. lapkričio 30 d. dėl nugaros skausmų, tačiau kaip matyti iš neurologo atsakymo į siuntimą, kuris buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 2 d. (b. l. 79), patikrinus pareiškėjo sveikatos būklę, nors ir buvo nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, tačiau neurologo buvo rekomenduota tik vartoti tam tikrus medikamentus bei paūmėjus skausmui pakartoti medikamentų kursą. Kitų rekomendacijų (tam tikrą laiką nedirbti, nenešioti sunkių svorių ir kt.) nebuvo skirta, kitaip tariant pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės nebuvo atleistas nuo darbo. Be to, nors kaip matyti, 2021 m. lapkričio 5 d., 2021 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas taip pat buvo užregistruotas vizitui pas gydytoją (nenurodyta tiksli specializacija), tačiau darytina išvada, jog pas gydytoją minėtomis dienomis jis nebuvo apsilankęs, kadangi nėra ambulatorinio apsilankymo aprašymų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad iš ambulatorinio apsilankymo aprašymų (b. l. 76, 78) matyti, kad nors pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. lapkričio 23 d. lankėsi pas šeimos gydytoją, tačiau nugaros skausmais nesiskundė, siuntimo pas neurologą neprašė, skundėsi tik sloga, jam buvo diagnozuotas ūminis nazofaringitas (peršalimas).
Byloje taip pat pateiktas LAVL 2021 m. lapkričio 23 d. atsakymas į paklausimą Nr. S-4917 „Dėl informacijos, reikalingos medžiagų nagrinėjimui“, iš kurio matyti, jog Vilniaus PN 2021 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į LAVL prašydami pateikti duomenis, ar pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. galimai kreipėsi į šeimos gydytoją, ir atsakyti, ar tuo laikotarpiu pareiškėjas galėjo dirbti jam paskirtus darbus. Tačiau LAVL informavo, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų į šeimos gydytoją nesikreipė, be to nurodė, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, kuriuose būtų nustatyti apribojimai dirbti jam Grafiku paskirtus darbus (b. l. 30–32).
Be to, byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui iki 2021 m. lapkričio 16 d. būtų gydytojo rekomenduota nedirbti, jam būtų skirtas tam tikras gydymas ar skirti kiti apribojimai, kurie atleistų jį nuo darbo.
Atitinkamai aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo 2021 m. lapkričio 16 d. atsisakyti dirbti jam paskirtų darbų, kadangi jam nebuvo konstatuotas nedarbingumas, leidęs nevykdyti nustatytos pareigos. Taigi teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti jam BVK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą.
Pareiškėjas skunde teigia, jog minėtame LAVL 2021 m. gruodžio 22 d. medicininiame išraše/siuntime yra nurodyta, kad jis buvo registruotas pas gydytoją, tačiau ne pas psichiatrą. Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų nurodo, jog kaip jau buvo minėta prieš tai, pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. buvo užregistruotas vizitui pas neurologą, kaip matyti pas neurologą jis apsilankė 2021 m. lapkričio 30 d., o 2021 m. gruodžio 2 d. buvo pateiktos išvados ir rekomendacijos dėl jo sveikatos būklės. Taigi, registracijos data pas neurologą laikytina 2021 m. lapkričio 16 d., o paties vizito pas neurologą data laikytina 2021 m. lapkričio 30 d. Tuo pačiu nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. buvo apsilankęs pas psichiatrą (b. l. 83), jam buvo pritaikytas medikamentinis gydymas. Taigi kaip matyti, tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, esamą situaciją įvertino teisingai, t. y. jog 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas buvo registruotas vizitui (2021 m. lapkričio 30 d.) pas neurologą dėl nugaros skausmų bei, kad 2021 m. lapkričio 16 d. 13:28 val. jis buvo vizite pas psichiatrą. Papildomai pažymėtina, jog 2021 m. lapkričio 16 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme, psichiatras neskyrė jokių rekomendacijų, kurių pagrindu pareiškėjas būtų buvęs atleistas nuo darbo.
Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad dėl įvestos nepaprastosios situacijos šalyje ir dėl plintančio COVID-19 viruso jis bijojo eiti valyti į bendro naudojimo patalpas, teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo) buvo nuspręsta nuo 2020 m. vasario 26 d. paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Tačiau įvertinus tai, jog nei Nutarime dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo, nei kituose teisės aktuose nebuvo nurodymo, jog įkalinimo įstaigose esantiems nuteistiesiems yra draudžiama dirbti jiems skirtus darbus ar būtų taikomi tam tikri apribojimai. Be kita ko, byloje nėra ankstesnių pareiškėjo nusiskundimų, jog Vilniaus PN dėl COVID-19 plintančio viruso, jam būtų buvę nesaugu dirbti, taip pat nusiskundimų, jog Vilniaus PN darbuotojai ir/ar kiti nuteistieji nedėvėjo apsaugos priemonių ir/ar elgėsi nesaugiai. Be to, byloje nėra duomenų, jog dėl nuteistųjų darbo bendrose erdvėse Vilniaus PN būtų fiksuoti susirgimai COVID-19. Taigi, šie pareiškėjo argumentai laikytini kaip abstraktūs bei deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog Departamentas pareiškėjo 2021 m. gruodžio 8 d. skundą (b. l. 10–11) dėl Vilniaus PN Nutarimo išnagrinėjo formaliai ir nevertino pareiškėjo sveikatos būklės. Pareiškėjo nuomone, Departamentas nevertino pareiškėjo 2021 m. lapkričio 17 d. apsilankymo pas gydytoją (ne psichiatrą).
Teismas pažymi, jog Departamentas privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. gruodžio 8 d. skundą dėl Vilniaus PN Nutarimo panaikinimo taip pat pagrįstai konstatavo, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Departamento 2022 m. sausio 13 d. sprendimo turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Priešingai negu nurodo pareiškėjas, Departamentas vertindamas Vilniaus PN Nutarimą, kartu įvertino ir su juo pateiktus duomenys, t. y. pareiškėjo sveikatos būklės istoriją ir rezultatus po apsilankymo pas gydytojus (kuriose nebuvo rekomenduota pareiškėjui nedirbti ar, kad jam būtų paskirtas specialus gydymas, kuris atleistų nuo pareigos dirbti ir kt.). Departamentas įvertino aplinkybę, jog įrašų apie pareiškėjo nedarbingumą nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. nebuvo pateikta.
Be kita ko, pareiškėjas skunde tvirtina, jog Departamentas nevertino jo teiginių dėl 2021 m. lapkričio 17 d. apsilankymo pas gydytoją (ne psichiatrą), tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjas 2021 m. lapkričio 17 d. būtų buvęs apsilankyme pas gydytoją. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. buvo registruotas vizitui pas neurologą (b. l. 77), tuo pačiu 2021 m. lapkričio 16 d. buvo apsilankyme pas psichiatrą (b. l. 83), tačiau 2021 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas nei buvo registruotas, nei turėjo pačių apsilankymų pas gydytojus. Tokiu būdu teismas vertina, jog Departamentas pagrįstai ir nevertino minėtų pareiškėjo teiginių.
Pareiškėjas skunde taip pat aiškino, jog Departamentas neįvertino ir kitų jo teiginių dėl sveikatos būklės, tačiau nedetalizuoja ko konkrečiai Departamentas nevertino ir/ar ką įvertino netinkamai bei neteisingai, todėl šiuos pareiškėjos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog Departamento Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.
Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, be pateisinamos priežasties (pareiškėjo paaiškinimai, kad jis nurodymo nevykdė dėl sveikatos būklės yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais) nevykdydamas pareigūnų nurodymo - pagal nustatytą Grafiką tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas laikytina proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-319 ir trečiojo suinteresuoto asmens Departamento 2022 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtOTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-90')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-90">2S-90</a>. Teismas nenustatė ir kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus skundą kaip nepagrįstą, netenkinamas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Saulius Jakaitis
Fausta Vitkienė
