Administracinė byla Nr. I3-3097-1161/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00572-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 22.7; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė,
sekretoriaujant A. M.,
dalyvaujant pareiškėjai A. P., jos atstovei E. P.,
atsakovo atstovei J. I.–P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą, prašydama
1. pripažinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 3 d. nušalinimo aktą Nr. 1 ir 2022 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 4K-1 „Dėl A. P. nušalinimo nuo pareigų“ nepagrįstais ir juos panaikinti.
2. Priteisti iš Migracijos departamento pareiškėjos darbo užmokestį už nepagrįsto nušalinimo laikotarpį nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 28 d, taip pat 0,08 proc. delspinigius už šią sumą, pareiškėjos naudai.
3. Įpareigoti Migracijos departamentą perskaičiuoti bei išmokėti pareiškėjai, kompensaciją už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 28 d nepanaudotas kasmetines atostogas.
4. Įpareigoti Migracijos departamentą įskaityti pareiškėjos nušalinimo laikotarpį nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 28 d. į valstybės tarnybos stažą.
5. Priteisti iš Migracijos departamento 1500 Eur neturtinės žalos pareiškėjos naudai.
6. Priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 3 d. jai įteikė 2022 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 4K-1 „Dėl A. P. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas) ir 2022 m. sausio 3 d. nušalinimo aktą Nr. 1. (toliau – ir Nušalinimo aktas) dėl pareiškėjos nušalinimo nuo minėtų pareigų laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. vasario 3 d., įpareigojant iki 2022 m. vasario 3 d. pateikti dokumentą patvirtinantį, kad pareiškėja neserga užkrečiamąja Covid-19 liga, yra ja persirgusi ar vakcinuota. Priešingu atveju pareiškėja bus atleista iš Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas).
Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentas nušalino nuo minėtų pareigų pareiškėją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 18 straipsnio 4 dalimi. ŽULPKĮ 18 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga.
Pareiškėjos nuomone, ši įstatymo nuostata pirmiausiai įpareigoja darbdavį imtis visų priemonių, kai darbuotojas (valstybės tarnautojas) atsisako nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą dėl įvairių priežasčių, skirti darbuotoją dirbti nuotoliniu būdu. Atsakovas, nušalindamas pareiškėją nuo pareigų, nesprendė dėl jos galimo darbo nuotoliniu būdu ir tik formaliai nurodė, kad nėra galimybių pareiškėjos skirti dirbti nuotoliniu būdu, ar perkelti į kitas pareigas bei, kad nėra laisvų pareigybių, kuriose būtų galimas nuotolinis darbas.
Pareiškėja teigia, kad Migracijos departamento 2020 m. rugpjūčio 24 d. direktoriaus įsakymo Nr. 3K-219 „Dėl nuotolinio darbo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 2.2 papunktyje įtvirtinta, kad nuotoliniu būdu neatliekamos funkcijos, susijusios su duomenų tvarkymu registruose ir informacinėse sistemose, kai šių funkcijų vykdymui yra naudojamasi suteiktomis prieigos teisėmis, tačiau Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad Aprašo 2.2. papunktis netaikomas tuo atveju, kai darbuotojui sudaroma galimybė naudotis Migracijos departamento suteiktu kompiuteriu ir suteikiama terminalinė prieiga prie darbo vietos. Atsakovas yra skyręs pareiškėjai kompiuterį, kurį ji gali naudoti namuose ir darbo funkcijas atlikti nuotoliniu būdu. Pažymėtina tai, kad Migracijos departamente nuotolinis darbas yra taikomas praktikoje, tiek (duomenys neskelbtini) skyriuje, tiek kituose skyriuose.
Pareiškėja, vykdydama funkcijas Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje, 2020 m. kovo mėn. (Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną), taip pat 2020 m. gruodžio mėn., dirbo nuotoliniu būdu. Tuo metu nebuvo jokių kliūčių organizuoti pareiškėjos darbą nuotoliniu būdu. 2021 m. gruodžio – 2022 m. sausio mėn. pareiškėjos darbo funkcijos nebuvo pasikeitusios, lyginant su 2020 m., todėl 2022 m. sausio mėn. Migracijos departamentas, vadovaudamasis ŽULPKĮ 18 straipsnio 4 dalimi, privalėjo (ir turėjo visas galimybes) skirti pareiškėją dirbti nuotoliniu būdu bei neturėjo teisinio pagrindo jos nušalinti.
Pareiškėja mano, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo jos nušalinti, kaip valstybės tarnautojos, nuo pareigų vykdymo. Atsakovas, nušalindamas pareiškėją pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 40 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalies nuostatą.
Pareiškėja skunde teigia, kad Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė susidariusią situaciją spręsti šalių susitarimu, nepagrįstai, neatsižvelgdamas į pareiškėjos darbo valstybės tarnyboje stažą bei kitas aplinkybes, įspėjo pareiškėją, kad ji gali būti atleista iš pareigų dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.
Pareiškėjos nuomone, Migracijos departamentas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalį ir 48 straipsnio 1 dalį, ŽULPKĮ 18 straipsnio 4 dalį, DK 49 straipsnio 31 dalį, DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, VTĮ 40 straipsnį, Aprašo 3 punktą nepagrįstai nušalino ją nuo minėtų pareigų ir siekė, kad pareiškėja būtų atleista DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą), t. y. savo tyčiniais veiksmais padarė pareiškėjai neturtinę žalą bei sukėlė asmeninius išgyvenimus, nepatogumus, privertė priimti sprendimą pasitraukti iš valstybės tarnybos, bei ją pažemino (valstybės tarnyboje pareiškėja dirbo 27 metus). Pareiškėja patirtą neturtinę žalą vertina 1500 Eur.
Atsakovas Migracijos departamentas, taip pat nagrinėjamoje byloje atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjos skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad ne visos pareiškėjos darbo funkcijos galėjo būti atliekamos nuotoliniu būdu, t. y. pareiškėja nuotoliniu būdu negalėjo priimti ir aptarnauti asmenų, negalėjo atsakyti į prašymus, kurie buvo gauti ne elektroniniu būdu, negalėjo vykdyti kitokių su padalinio veikla susijusių pavedimų, kurių vykdymas reikalauja tiesioginio buvimo darbovietės patalpose. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas pareiškėjos ginčijamame nušalinimo akte pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėja pagal darbo pobūdį negali dirbti nuotoliniu būdu, o taip pat Migracijos departamente nebuvo laisvų pareigybių, kurias užimantis darbuotojas darbo funkcijas galėtų vykdyti nuotoliniu būdu. Nors pareiškėja tvirtina, kad anksčiau ji tas pačias funkcijas vykdė nuotoliniu būdu, tačiau pažymėtina, kad tai buvo galiojant Lietuvos Respublikoje įvestam karantino režimui (prašymus dėl nuotolinio darbo pareiškėja teikė 2020 m. kovo 16 d. bei 2020 m. gruodžio 8 d), kuomet tiesioginis asmenų aptarnavimas institucijoje buvo apribotas ir pareiškėja darbą galėjo vykdyti nebūdama savo darbo vietoje. Šiuo atveju ginčijamas įsakymas bei nušalinimo aktas buvo priimti, kuomet Lietuvos Respublikoje karantino režimas nebuvo įvestas.
Nors pareiškėja teigia, kad Migracijos departamentas privalėjo jai pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu, tačiau, Migracijos departamento nuomone, minėta teisės norma negali būti aiškinama taip, kad darbdavys bet kokiu atveju (net ir tuomet, kai nuotolinis darbas pagal darbuotojo funkcijas nėra galimas) privalo siūlyti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, kas nesuderinama su teisingumo, protingumo principais bei elementaria logika. Be to, teisės aktai turi būti aiškinami sistemiškai ir vertinant DK nuostatas kartu su ŽULPKĮ normomis, akivaizdu, jog darbuotojui be svarbių priežasčių atsisakius pasitikrinti sveikatą ir nesant galimybės pasiūlyti darbuotojui vykdyti savo funkcijas ar pereiti dirbti kitą darbą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys privalo nušalinti darbuotoją nuo darbo iki kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga.
Migracijos departamentas teigia, kad priešingai, negu tvirtina pareiškėja, VTĮ nereguliuoja visų atvejų, kai valstybės tarnautojas privalo būti nušalinamas nuo pareigų. Remiantis VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, valstybės tarnautojas privalo būti nušalinamas nuo darbo, jeigu nustatomi kituose įstatymuose įtvirtinti darbuotojo nušalinimo nuo darbo pagrindai ir sąlygos. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pareiškėją nušalino nuo darbo remdamasis ŽULPKĮ 18 straipsnio 4 dalimi, nes pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka atsisakė tikrintis savo sveikatą, o galimybė dirbti nuotoliniu būdu pareiškėjai negalėjo būti sudaryta, taip pat pareiškėja negalėjo būti perkelta į kitas pareigas, kurias užimantis darbuotojas darbo funkcijas galėtų vykdyti nuotoliniu būdu.
Pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigojo Migracijos departamentą atleisti pareiškėjos iš užimamų pareigų šalių susitarimu, kaip to prašė pareiškėja. Nagrinėjamu atveju pati pareiškėja be jokios pateisinamos ir svarbios priežasties nevykdė jai teisės aktuose imperatyviai nustatytos pareigos tikrintis sveikatą, nepaisė nei Migracijos departamento, nei šios institucijos darbuotojų teisėtų interesų, nebendradarbiavo su Migracijos departamentu ir yra pati atsakinga dėl susiklosčiusios situacijos. Migracijos departamentas taip pat neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais pareiškėja būtų buvusi priversta pateikti prašymą dėl jos atsistatydinimo savo noru, t. y. tokį sprendimą pareiškėja priėmė savo valia. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjos teiginiai, kad Migracijos departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose įtvirtintas pareiškėjos teises laisvai pasirinkti darbą ar lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Pažymėtina, jog pareiškėja, dirbdama Migracijos departamente, nebuvo diskriminuojama ir jai nebuvo sudarytos kitokios (blogesnės) sąlygos negu kitiems valstybės tarnautojams ar darbuotojams.
Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjos skundo reikalavimu priteisti jos naudai neturtinę žalą. Migracijos departamentas jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu neatliko ir neprivertė pareiškėjos pasitraukti iš užimamų valstybės tarnautojos pareigų (pareiškėja laisva valia pateikė prašymą dėl jos atleidimo). Pažymėtina, kad Migracijos departamento reikalavimai, jog pareiškėja pateiktų duomenis apie atliktą sveikatos patikrinimą (testavimo dėl Covid-19 rezultatus) ir pareiškėjos nušalinimas nuo darbo iki kol pareiškėja įvykdys nustatytus reikalavimus nereiškia pareiškėjos teisių pažeidimo. Taip pat pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji dėl Migracijos departamento veiksmų būtų patyrusi kokias nors neigiamas pasekmes. Reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis – 1500 Eur taip pat nėra pagrįstas jokiais skaičiavimais ar kitokiais objektyviais duomenimis.
konstatuoja:
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 4K-1 „Dėl A. P. nušalinimo nuo pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, kuri užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas, 2021 m. lapkričio 30 d. elektroniniu paštu buvo informuota, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą tvarką Migracijos departamentas priklauso institucijų, kurių darbuotojai privalo periodiškai tikrintis, ar neserga Covid-19 liga, sričiai. Darbuotojų profilaktinis testavimas dėl Covid-19 nebus kompensuojamas valstybės lėšomis ir bus apmokamas paties darbuotojo lėšomis. Darbuotojai turės privalomai kas 7 – 10 dienų testuotis, o informaciją apie testavimo rezultatus arba galiojantį Galimybių pasą pateikti savo tiesioginiam vadovui ar jo paskirtam asmeniui.
2022 m. sausio 3 d. pareiškėja atvyko į darbą, tačiau informacijos apie testavimo ar skiepijimo rezultatus nepateikė. Pareiškėja elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atsisako tikrintis sveikatą dėl Covid-19 ligos, nes neturi finansinių galimybių bei nėra gavusi oficialios rašytinės informacijos iš darbdavio, kaip reikia elgtis atsisakius tikrintis sveikatą.
Įvertinęs tai, kad pagrindinės pareiškėjos darbo funkcijos yra susijusios su (duomenys neskelbtini), kai šių funkcijų vykdymui yra naudojamasi suteiktomis prieigos teisėmis, taip pat su (duomenys neskelbtini), todėl šių funkcijų negalima atlikti nuotoliniu būdu, be to, Migracijos departamente nebuvo laisvų pareigybių, kurias užimantis darbuotojas darbo funkcijas galėtų vykdyti nuotoliniu būdu ir pareiškėja negalėjo būti perkelta į kitas pareigas, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo nušalino pareiškėją nuo užimamų pareigų.
Pareiškėjai įteiktame nušalinimo akte buvo pažymėta, kad iki 2022 m. vasario 3 d. pareiškėja privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad ji neserga Covid-19 liga, yra ja persirgusi ar vakcinuota. Priešingu atveju, pareiškėja bus atleista iš užimamų (duomenys neskelbtini) pareigų.
Pareiškėja Migracijos departamentui prašomų dokumentų nepateikė, tačiau pateikė prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų savo noru. Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 4K-41 pareiškėjos prašymas buvo tenkintas ir pareiškėja buvo atleista iš užimamų karjeros valstybės tarnautojos pareigų nuo 2022 m. sausio 28 d.
Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 4K-1 „Dėl A. P. nušalinimo nuo pareigų“ kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei jų įgyvendinamieji teisės aktai.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 13 d.) (toliau – ir VTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Nagrinėjamu atveju toks specialus įstatymas yra ŽULPKĮ, pagal kurio 18 straipsnio 1 dalį Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, darbuotojų tikrinimosi tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 178 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą (toliau – Darbų sąrašas) (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 3 d.), pagal kurio 2.10 papunktį Migracijos departamento kaip viešojo administravimo subjekto veiklą vykdančios institucijos darbuotojai patenka į veiklų, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą. Pagal tuo pačiu nutarimu patvirtintos ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarkos (toliau – Sveikatos tikrinimosi tvarka) 4 punktą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu Darbų sąrašo 2 punkte nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieš pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujindami veiklą po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Pagal Sveikatos tikrinimosi tvarkos 6 punktą periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, epidemiologinius ypatumus. Remiantis Sveikatos tikrinimosi tvarkos 7 punktu, sveikatos patikrinimai neatliekami darbuotojams, kurie persirgo užkrečiamąja liga arba kurie buvo paskiepyti užkrečiamosios ligos vakcina, atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus kriterijus. Darbuotojai darbdaviui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šias aplinkybes. Darbuotojai, kurie privalo pasitikrinti, darbdaviui turi pateikti sveikatos patikrinimo rezultatus iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS) (Sveikatos tikrinimosi tvarkos 9 punktas). Sveikatos tikrinimosi tvarkos 11 punkte nustatyta, kad darbuotojų, nurodytų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų, negalinčių pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše, sveikatos patikrinimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams šalinti.
ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalis nustato, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodytos vakcinos yra prieinamos, finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše. Darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų, negalinčių pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos, darbdavio prašymu darbuotojas privalo pateikti jam sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad jis negali pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga.
Dokumentų, patvirtinančių, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga Covid-19 liga (koronaviruso infekcija), yra paskiepytas vakcina nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos), negali pasiskiepyti nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) dėl medicininių kontraindikacijų, yra persirgęs Covid-19 liga (koronaviruso infekcija), sąrašą (toliau – Dokumentų sąrašas) ir Kriterijų, kuriais vadovaujantis darbuotojams neatliekami sveikatos patikrinimai, ar neserga Covid-19 liga (koronaviruso infekcija), sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministro 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. V-2701 „Dėl darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos patikrinimų reikalavimų“ (ginčui aktuali aktų redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 10 d.). Dokumentų sąrašo 1 punkte nurodytas baigtinis sąrašas dokumentų, patvirtinančių faktą, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga Covid-19 liga (koronaviruso infekcija), o 2 punkte – baigtinis sąrašas dokumentų, patvirtinančių faktą, kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) arba yra persirgęs Covid-19 liga (koronaviruso infekcija) ir jam neprivalo būti atliekami sveikatos patikrinimai, ar neserga Covid-19 liga (koronaviruso infekcija). Pagal dokumentų sąrašo 3 punktą faktą, kad darbuotojas negali pasiskiepyti nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) dėl medicininių kontraindikacijų ir turi teisę atlikti sveikatos patikrinimus sveikatos apsaugos ministro 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. V-2701 2.1 papunktyje nurodyta tvarka valstybės biudžeto lėšomis, patvirtina gydytojo įrašas ESPBI IS, kuriame, nustačius šio įsakymo 2.2 papunktyje nurodytas kontraindikacijas, nurodytas ligos kodas Z88.7 arba Z28.0 (pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Tais atvejais, kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl laikinos sveikatos būklės, gydytojas ESPBI IS turi nurodyti laikotarpį, kuriam atidedamas darbuotojo skiepijimas nuo Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos).
ŽULPKĮ 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas – iki tol, kol pasibaigs laikotarpis, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas – pasibaigus laikotarpiui, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį.
Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje, nurodyta, kad sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.
DK (ginčui aktuali DK redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d.) 49 straipsnio 31 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
Siekiant įvertinti ginčijamo įsakymo (o tuo pačiu ir pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų) teisėtumą, būtina nustatyti, ar įsakymas dėl nušalinimo priimtas laikantis nustatytos tvarkos, ar pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis (t. y. ar buvo pagrindas taikyti pareiškėjos nušalinimą) ir jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis.
Aptartų teisės aktų nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad pareiškėja, eidama pareigas (duomenys neskelbtini) pateko į kategoriją asmenų, kuriems taikomas reikalavimas periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (nagrinėjamu atveju – Covid-19 liga).
Vadovaujantis ŽULPKĮ 18 straipsnio 4 dalimi, kai darbuotojas atsisako nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, atsižvelgiant į darbo pobūdį jis skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio.
Migracijos departamentas nušalinimo akte, o vėliau ir atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjos vykdomų funkcijų pobūdis (duomenys neskelbtini)), taip pat (duomenys neskelbtini) neleidžia jai dirbti nuotoliniu būdu, o taip pat, kad Migracijos departamente nėra laisvų pareigybių, į kurias pareiškėją būtų galima perkelti.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vadovaujantis Migracijos departamento į bylą pateiktu Nuotolinio darbo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kad Migracijos departamento darbuotojams gali būti suteikiamas kompiuteris ir suteikiama terminalinė prieiga prie darbo vietos, kas iš esmės leidžia nuotoliniu būdu duomenis tvarkyti registruose ir informacinėse sistemose. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja vykdė savo funkcijas nuotoliniu būdu 2020 m. kovo mėnesį bei gruodžio mėnesį. Kitokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja nebūtų galėjusi tvarkyti duomenų registruose ir (ar) informacinėse sistemose, Migracijos departamentas nenurodė.
Kaip teigė pareiškėja, o vėliau patvirtino ir Migracijos departamentas, nuo 2021 m. lapkričio 15 d. pradėti priimti tik elektroniniai prašymai dėl (duomenys neskelbtini), todėl asmenų aptarnavimas Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio mėnesį (t. y. pareiškėjos nušalinimo laikotarpiu) neturėjo būti vykdomas.
Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad iki 2021 m. lapkričio 15 d. dar buvo priimami ir popieriniai (duomenys neskelbtini) prašymai, o popierinės bylos dėl žmogiškųjų resursų trūkumo nebuvo keliamos į MIGRIS, todėl pareiškėja dar galimai turėtų pabaigti administruoti apie 16 (tikslaus skaičiaus atsakovas negalėjo pateikti) popierinių bylų. Visgi teismo vertinimu, 16 popierinių bylų administravimo poreikis nėra pakankamas pagrindas valstybės tarnautojo nušalinimui, nes tokio pobūdžio klausimą būtų galima spręsti darbo organizavimo sprendimais.
Pagal valstybės tarnybos teisinių santykių srityje suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Valstybės tarnautojas yra tarnybos teisinių santykių silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz., 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146 –395/2013, o šiuo atveju – kad yra pagrindas taikyti pareiškėjai nušalinimą nuo pareigų.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovas Migracijos departamentas nepateikė įtikinančių įrodymų (nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais), kad pareiškėjos funkcijos negalėjo būti atliekamos nuotoliniu būdu. Nušalinimo akte tik formaliai paminėjo darbą su registrais bei informacinėmis sistemomis, taip pat popierinių dokumentų administravimą, tačiau detaliau to nepagrindė. Migracijos departamentas ir neieškojo galimybių sudaryti sąlygas pareiškėjai dirbti nuotoliniu būdu, nors būtent tai – kaip prioritetinę alternatyvą nurodo minėtos tiek VTĮ, tiek DK nuostatos.
Kaip jau minėta, ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalis nustato, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodytos vakcinos yra prieinamos, finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše. Darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų, negalinčių pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pareiškėja, teikdama paaiškinimą Migracijos departamentui, dėl ko atsisakė periodiškai tikrintis dėl COVID-19 ligos, nurodė, kad neturi tam finansinių galimybių. Atsakovas, prieš priimdamas sprendimą dėl pareiškėjos nušalinimo, nevertino individualios pareiškėjos situacijos (be kita ko, pareiškėjos sveikatos problemų, apie kurias atsakovui buvo žinoma) ir galimybės darbdavio lėšomis finansuoti periodinius patikrinimus dėl COVID-19.
Pažymėtina ir tai, kad nei ginčijamame Įsakyme, nei Nušalinimo akte nėra nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, kaip to reikalaujama VTĮ 40 straipsnio 4 dalyje.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisės aktų nuostatų analizę ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos reikalavimą pripažinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 4K-1 „Dėl A. P. nušalinimo nuo pareigų“ nepagrįstu ir jį panaikinti.
Tenkinus pareiškėjos reikalavimą panaikinti ginčijamą įsakymą, tenkintini ir išvestiniai pareiškėjos reikalavimai – priteisti vidutinį darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį, įpareigoti Migracijos departamentą apskaičiuoti ir išmokėti už šį laikotarpį kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, įpareigoti Migracijos departamentą įskaityti pareiškėjos nušalinimo laikotarpį į valstybės tarnybos stažą. Byloje (bylos lapas 18) yra pridėta pareiškėjos Valstybės tarnautojo kortelė, kurioje pateikiama informacija apie pareiškėjos Migracijos departamente gautą darbo užmokestį. Ginčo dėl minėtoje valstybės tarnautojo kortelėje nurodytų duomenų byloje nėra, todėl pareiškėjai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 28 d. bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 28 d. skaičiuotini pagal šiuos duomenis.
Pareiškėjos reikalavimas priteisti 0,08 proc. delspinigius už nušalinimo laikotarpiu neišmokėtą darbo užmokestį netenkintinas, nes tiek pagal VTĮ 41 straipsnio 2 dalį, tiek pagal DK 147 straipsnio 1 dalį delspinigiai išmokami, kai tarnybos (darbo) santykiai yra nepasibaigę. Nagrinėjamu atveju tarnybos (darbo) santykiai yra pasibaigę, nes pareiškėja iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų atsistatydino savo noru, todėl šis pareiškėjos reikalavimas atmestinas, nesant teisinio pagrindo jį tenkinti.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento, 1500 eurų neturtinės žalos.
Neturtinę žalą pareiškėja kildina iš to, kad nušalinimas nuo pareigų jai sukėlė asmeninius išgyvenimus, nepatogumus, privertė priimti sprendimą pasitraukti iš valstybės tarnybos bei ją pažemino.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-376/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-376/2007">3K-3-376/2007</a>).
Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Ginčo atveju pareiškėja į bylą nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų jos patirtą neturtinę žalą. Iš valstybės tarnybos pareiškėja buvo atleista, jai pačiai savo noru atsistatydinus iš užimamų pareigų, be to, pateikdama paaiškinimą dėl to, kodėl atsisako atlikti periodinius patikrinimus dėl Covid-19 ligos, nenurodė visų reikšmingų aplinkybių (konkrečiai – apie gydytojo rekomendaciją skiepijimąsi nuo Covid-19 atidėti). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad dėl patirtų išgyvenimų yra ir pačios pareiškėjos kaltės. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjos išgyvenimai laikytini eiliniais, kurie kiekvienam asmeniui gali atsirasti išėjus iš darbo, kuriame pradirbta daug metų. Šiuo atveju teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir negauto darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Pareiškėja prašo jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš į bylą pareiškėjos pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėja patyrė 38,23 eurų (trisdešimt aštuonis eurus dvidešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su įgaliojimo atstovauti tvirtinimu. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies – tik reikalavimų Migracijos departamentui atžvilgiu, netenkinant reikalavimų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento, atžvilgiu, todėl gali būti sprendžiama tik dėl dalies pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundą tenkinus iš dalies, nuosekliai laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A756-342/2012, Nr. AS492-144/2012, Nr. AS146-113/2012, Nr. A146-85/2011, Nr. A756-1207/2010, Nr. A146-836/2010, Nr. AS146-68/2010, Nr. A146-71/2009, Nr. A575-1415/2008 ir kt.).
Atsižvelgiant į tenkintinų reikalavimų dalį, pareiškėjai priteistina iš atsakovo Migracijos departamento 4/5 patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 30,58 eurų (trisdešimt eurų penkiasdešimt aštuoni centai).
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (pvz., 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 133 straipsniu,
Pareiškėjos A. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 4K-1 „Dėl A. P. nušalinimo nuo pareigų“.
Priteisti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjos A. P. naudai vidutinį darbo užmokestį už nepagrįsto nušalinimo laikotarpį nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 28 d.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apskaičiuoti bei išmokėti pareiškėjai A. P. kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 28 d.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įskaityti pareiškėjos nušalinimo laikotarpį nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 28 d. į pareiškėjos A. P. valstybės tarnybos stažą.
Priteisti pareiškėjos A. P. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 30,58 eurų (trisdešimt eurų penkiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Netenkinti pareiškėjos A. P. reikalavimų dėl 0,08 proc. delspinigių priteisimo ir dėl neturtinės žalos priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Indrė Žvaigždinienė
