Administracinė byla Nr. I3-3198-631/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00663-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė,
dalyvaujant pareiškėjui A. K., pareiškėjo atstovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovei L. D.,
atsakovo atstovui M. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2022 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1P-34 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. K.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) pakeisti tarnybinę nuobaudą į švelnesnę tarnybinę nuobaudą.
Skunde dėl Įsakymo panaikinimo, pareiškėjas remiasi 1975 m. Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (toliau – TIR konvencija) 2 bei 3 priedais ir argumentuoja, kad TIR konvencijoje nėra vienareikšmiškai ir imperatyviai nurodyta, kad priimant sprendimą dėl tinkamumo liudijimo (toliau – TL) išdavimo, pareigūnas privalėtų transporto priemonę tikrinti fiziškai, matuoti, fotografuoti ar sverti.
Paaiškina, kad nors 2021 m. gegužės 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 8P-1330 „Dėl pamainos viršininko A. K. veiksmų“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), teigiama, jog pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad TL turėjo būti išduoti tik fiziškai betarpiškai tikrinant transporto priemones ir tik įsitikinus, kad transporto priemonės atitinka reikalavimus, būtinus išduodant TL, pažymi, kad darbinėje praktikoje, išduodant TL, kaip pagrindine teisės norma yra vadovaujamasi TIR konvencijos 2 priedo 1 straipsnio a) punktu, kuriame įtvirtinta taisyklė, kad išduodant TL turi būti įsitikinama, jog iš užplombuotos transporto priemonės dalies krovinių nebūtų įmanoma iškrauti arba į ją sukrauti nepaliekant matomų įsilaužimo žymių ir nepažeidus muitinės plombų. Pareiškėjas akcentuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl TL Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo, įvertino aplinkybę, kad analogiškos transporto priemonės tikrinamos dažnai ir jas tikrinant nebuvo nustatyta pažeidimų, taip pat įvertino visus turimus duomenis apie patikrintas transporto priemones (vežėjo prašymą, fotonuotraukas, puspriekabių techninius pasus) ir atlikus lokalų rizikos vertinimą, pagrįstai nusprendė išduoti TL.
Nesutinka su Tarnybinio patikrinimo išvados argumentu, kad pareiškėjas TL Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė neturėdamas visos informacijos apie transporto priemonės atitikimą teisės aktų reikalavimams siekiant gauti TL, nes, įvertinęs muitinės pareigūno atliktą transporto priemonės apžiūrą bei duomenis, jog transporto priemonė įsigyta nauja, lizingo būdu, taip pat, transporto priemonę patikrinęs pats pakartotinai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą išduoti tinkamumo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1B-131 sudaryta komisija (toliau – Tarnybinio tyrimo komisija, Komisija), nagrinėdama galimo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nevertino aplinkybių, jog pareiškėjas, priimdamas sprendimą dėl TL išdavimo, turėjo faktinių duomenų, kad minėtos transporto priemonės atitinka reikalavimus ir joms galima išduoti TL.
Pažymi, kad TIR konvencijoje nėra tiesiogiai įtvirtintos nuostatos, jog muitinės pareigūnas, išduodamas TL, privalo visais atvejais atlikti konkretaus turinio fizinį transporto priemonės tikrinimą.
Vadovaujasi Kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimų pildymo bei registravimo taisyklių, patvirtintų Migracijos departamento generalinio direktoriaus 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-459 (toliau – ir Taisyklės) 18, 19 punktais ir paaiškina, kad pareiškėjo išduoti TL, dėl kurių išdavimo jam skirta tarnybinė nuobauda, panaikinti nebuvo, taip pat nebuvo kreiptasi dėl pakartotinio minėtų transporto priemonių patikrinimo, siekiant nustatyti, ar jos atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus dėl TL išdavimo, todėl mano, kad pagrįsta išvada, kad pareiškėjo išduoti TL yra teisėti.
Skunde teigia, kad pareiškėjui atliktas tarnybinis patikrinimas yra paremtas tik prielaidomis ir subjektyviais apmąstymais, išvardinant tariamai pažeistas teisės aktų nuostatas. Pažymi, kad net ir laikant, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, dėl mažareikšmiškumo, skundžiamas Įsakymas turi būti naikintinas (b.l.1-5).
Atsakovas Muitinės departamentas su skundo argumentai nesutinka, prašo teismo skundą atmesti.
Atsiliepime pažymi, kad transporto priemonės, kurioms prašoma išduoti TL individualiai, privalo būti patikrintos ir įsitikinta, kad jos atitinka technines sąlygas, nustatytas TIR konvencijos 2 priede, bet pareiškėjas šią taisyklę pažeidė tyčia – pagal objektyviai nustatytas aplinkybes, suprato savo veikos žalingumą, numatė dėl to galinčius kilti padarinius, tačiau netinkamai atlikdamas jam pavestas funkcijas ir išduodamas tinkamumo liudijimus, galimai kilsiančių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį skirta viena švelniausių Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 39 straipsnio 2 dalyje numatytų tarnybinių nuobaudų – papeikimas.
Teigia, kad kadangi pareiškėjas skunde nurodė, kad transporto priemonės iškrauti muitinės sandėlyje nebuvo galimybės, todėl jis išdavė uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ atstovui TL Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonei KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto vidaus darbo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad jeigu poste pareigas atliekančiam skyriaus pareigūnui kyla abejonių dėl posto (pamainos) viršininko nurodymų tikslingumo ar teisėtumo, jis nedelsdamas apie tai turi informuoti atitinkamo skyriaus viršininką (pavaduotoją), tačiau patikrinimo metu tokių duomenų nebuvo gauta, todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjui tuo metu tokių abejonių nekilo. Be to, nurodo, kad posto viršininko nurodymas (žodinis ir rašytinis) dėl TL Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonei KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo – „Patikrinti transporto priemonės vidinius paviršius, atlikti pilną apžiūrą. Nesant galimybės apžiūrėti TL neišduoti.“ buvo pagrįstas ir teisėtas, tačiau pareiškėjas veikė priešingai bei paaiškino, kad jo manymu reikalavimai pertekliniai, tačiau neneigė, kad nepatikrino transporto priemonės kaip buvo reikalauta.
Nesutinka su skundo argumentu, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija nevertino aplinkybių, jog pareiškėjas, priimdamas sprendimą dėl TL išdavimo, turėjo faktinių duomenų, kad transporto priemonės atitinka reikalavimus ir joms galima išduoti TL, nes tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas suteikė TL nepatikrinęs puspriekabių ir neįsitikinęs, ar jos atitinka joms keliamus reikalavimus bei nesutikrinęs puspriekabių foto nuotraukose užfiksuoto vaizdo, transporto priemonių komplektacijos.
Pabrėžia, kad nors pareiškėjas nurodo, kad išduoti TL, dėl kurių jam yra paskirta tarnybinė nuobauda, nėra panaikinti, tačiau norint panaikinti TL, transporto priemonė turi atvykti į posto teritoriją, tačiau minimos transporto priemonės iki šiol nebuvo atvykusios dar kartą, o teisės aktai nenumato galimybės muitinės įstaigai išsikviesti transporto priemones pakartotinai patikrai dėl TL teisėtumo patikrinimo.
Mano, kad skundo teiginys, kad tarnybinis patikrinimas yra paremtas tik prielaidomis, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nes darbdavys yra atlikęs tyrimą, išnagrinėjęs visas faktines aplinkybes ir padaręs motyvuotas išvadas, kurios yra pateikiamos tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tuo tarpu pareiškėjas teikia tik savo apmąstymus ir situacijos vertinimą pagal savo suvokimą, nepateikdamas jokių faktinių objektyvių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad darbdavys priėmė nepagrįstą sprendimą ar netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas (b.l.11-14).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė teismo skundą tenkinti, papildomai paaiškino, kad pareiškėjo patikrintos transporto priemonės atitiko TIR konvencijos 2 priedo reikalavimus. Nurodė, kad tikrinti transporto priemonę pareiškėjas privalėjo tik iš išorės. Paaiškino, kad krovinys, atvykęs į postą, jau buvo plombuotas Lenkijoje, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo tikrinti iš naujo, nurodė, kad antras patikrinimas Lietuvoje – formalumas, o be to, remiantis teisės aktais, transporto patikrinimas gali būti atliekamas ir pakrautai transporto priemonei, o detalesnė apžiūra nėra reglamentuojama.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą atmesti.
k o n s t a t u o j a:
Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2022 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1P-34 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. K.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas reiškia reikalavimą panaikinti Įsakymą, o jei jo reikalavimas nebūtų pilnai tenkinamas, prašo pakeisti tarnybinę nuobaudą papeikimą į švelnesnę.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal 2021 m. vasario 23 d. (pastaba: 2021 metų data patikslinta teismo, procesiniame dokumente klaidingai nurodyta 2020 m.) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Personalo skyriaus vedėjo tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus Klaipėdos Teritorinės muitinės (TM) Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto viršininko pateiktą informaciją apie Klaipėdos TM Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste pareigas atliekančių pamainos viršininko A. K. ir vyresniojo inspektoriaus S. K. galimai padarytus pažeidimus išduodant ūkio subjektams Kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimus (b. l. 69-71), buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas išdavė uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ atstovui TL plombuoti muitinės plombomis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (išdavimo laikas TILTU sistemoje 2020 m. gruodžio 4 d. 11.12 val.), taip pat 2020 m. gruodžio 4 d. išdavė TL minėtos bendrovės atstovui TL Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išdavimo laikas TILIU sistemoje 2020 m. gruodžio 4 d. 16.25 val.) (b. l. 29–33), nors), nors minėtų transporto priemonių nepatikrino ir neįsitikino, ar jos atitinka TIR konvencijos 2, 3, 5 ir 6 priedų reikalavimus. Nustatyta ir tai, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 20 d. 17.06 val. išdavė uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ atstovui TL Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonei KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors žinojo, kad minėtos transporto priemonės tinkamai patikrinti, ar ji atitinka TIR konvencijos prieduose nurodytus reikalavimus nebuvo galimybės (b. l. 16-35).
2021 m. kovo 3 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta komisija Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininko A. K. galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti (b. l. 50).
Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija surašė išvadą Nr. 8P-1330, siūlydama pareiškėjui Klaipėdos TM posto pamainos viršininkui A. K., atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo kaltės formą (tyčia), į kilusias pasekmes, į tai, kad padarytas nusižengimo daugetas, iš kurių kiekvienas gali būti vertinamas kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas, ir į visas kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, už netinkamą pareigų atlikimą skirti vidutinio griežtumo tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą (b.l.34).
2021 m. kovo 22 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2021 m. kovo 19 d. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7BE-590 (b. l. 59-60), į kurį pareiškėjas pateikė 2021 m. kovo 29 d. paaiškinimą, nurodydamas transporto priemonių puspriekabių-šaldytuvų Schmitz Cargobull ir transporto priemonės Krone tikrinimo aplinkybes, aiškinimąsi su posto viršininko pavaduotoju ir posto viršininku dėl būtinybės iškrauti prekes dėl tinkamos apžiūros TL išduoti, kad nesutarimas kilęs dėl to, ar puspriekabėje nebuvo jokių paslėptų vietų, kuriose galima slėpti krovinį, ar tai buvo įmanoma įvertinti neiškrovus krovinio (b. l. 64-66). Taip pat, papildydamas savo paaiškinimą, pareiškėjas atsiuntė informaciją apie tai, kad jis yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, ir jį atstovauja profesinė sąjunga (b. l. 67).
Muitinės departamentas 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (5.46) 3B-2625 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. K.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui (b.l.44-45). Profesinė sąjunga 2021-05-21 raštu Nr.1P-8590 išreiškė nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. K. ir nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo, vertino ją kaip poveikio priemonę pareigūnui – profesinės sąjungos nariui (b.l.47-49).
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą pareiškėjui Muitinės departamentas skundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3669-1066/2021 panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1 P-8590 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui A. K.. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Ginčijamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas už tai, kad pareiškėjas 2020-12-04 ir 2021-01-20 nuo 7.45 val. iki 20.00 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini), atlikdamas pamainos viršininko pareigas (pamainos viršininko darbo vieta Nr. 3), jas atliko netinkamai, nes 2020-12-04 apie 11.12 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui tinkamumo liudijimą Nr. transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-12-04 apie 16.25 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui tinkamumo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonei SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtų transporto priemonių nepatikrinęs ir neįsitikinęs, ar jos atitinka Muitinės konvencijos dėl tarptautinių krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 2, 3, 5 ir 6 priedų reikalavimus; taip pat už tai, kad 2021-01-20 17.06 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui tinkamumo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonei KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad minėtos transporto priemonės tinkamai patikrinti, ar ji atitinka 1975 m. TIR konvencijos 2, 3, 5 ir 6 prieduose nurodytus reikalavimus, nebuvo galimybės (ji buvo dalinai pakrauta prekėmis) ir neįsitikinęs, ar minėta transporto priemonė atitinka 1975 m. TIR konvencijos priedų reikalavimus, taip pat, išduodamas tinkamumo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė žodinio ir rašytinio posto viršininko J. B. pavedimo „patikrinti transporto priemonės vidinius paviršius, atlikti pilną apžiūrą. Nesant galimybės apžiūrėti, TL neišduoti.“
Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė 1975 m. TIR konvencijos 3 priedo 8 punkto nuostatos reikalavimus, Kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimų pildymo bei registravimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2003-05-19 įsakymu Nr. 1B-459 (2011-01-17 įsakymo Nr. 1B-19 redakcija), 7 punkto ir 13.9. p. p. reikalavimus, Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010-06-29 d. įsakymu Nr. RŽ3-316, 17 punktą, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888 (nauja redakcija 2019-02-08 įsakymu Nr. 1B-110) 7.8.2. p. p., nevykdė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019-03-04 įsakymu Nr. 1B-181 patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 5.7. p. p. reikalavimų ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą tyčia.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, skunde nurodo, taip pat teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai jam skyrė nuobaudą, Komisija nevertino aplinkybių, kad jis priimdamas sprendimą dėl TL išdavimo turėjo faktinių duomenų apie minėtų transporto priemonių atitikimą reikalavimams ir galimumą išduoti TL. Taip pat teigia, jog nebuvo atsižvelgta ir vertinta tarnybinio nusižengimo subjektyvieji elementai, ar kilo neigiamos pasekmės, teigdamas, jog jokių neigiamų pasekmių nekilo, o tarnybinis tyrimas paremtas tik prielaidomis ir subjektyviais kriterijais, asmeniniu nusiteikimu prieš jį. Tarnybinei atsakomybei taikyti nėra teisinio pagrindo.
Muitinės pareigūnų tarnybinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (toliau – ir Statutas). Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką detaliau reglamentuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
Už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš nuobaudų, numatytų Statuto 39 straipsnio 2 dalyje (pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas, atleidimas iš pareigų). Pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į informaciją, pateiktą Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.
Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.
Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.
Tvarkos aprašo 20 punkte apibrėžiamos tikrinamo pareigūno teisės, tarp kurių: baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti šios medžiagos bei išvados kopiją.
Tvarkos aprašo 24 punktas nustato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Tvarkos aprašo 32 punktas nustato, kad su išvada ir įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 5 darbo dienas nuo šio įsakymo priėmimo, neįskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl nedarbingumo, komandiruotės arba atostogų, ir jam įteikiamos šių dokumentų kopijos.
Taigi, tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, žemesnę teisinę galią turinčiais teisės aktais bei detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.
Tarnybiniam nusižengimui būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004).
Statuto 21 str.1 d. 6 p. nustato, kad pareigūnai privalo atlikti kitas specialiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. numato, kad muitinės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, privalo vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus, o 6 p. apibrėžta, kad muitinės pareigūnai privalo atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose.
Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019-03-04 įsakymu Nr. 1B-181, nurodyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas tiesiogiai pavaldus teritorinės muitinės posto viršininkui (6 punktas) (b.l.110-111).
Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010-06-29 įsakymu Nr. RZ3-316, 7 punkte nurodyta, kad postui vadovauja posto viršininkas; 17 punkte nurodyta, kad posto viršininkas, posto viršininko pavaduotojas gali duoti pareigūnams teisėtus žodinius ir raštiškus nurodymus, kuriuos įvykdę jie privalo atsiskaityti. Jei poste pareigas atliekančiam skyriaus pareigūnui kyla abejonių dėl posto (pamainos) viršininko nurodymų tikslingumo ar teisėtumo, jis nedelsdamas apie tai turi informuoti atitinkamo skyriaus viršininką (pavaduotoją); Darbo taisyklių VIII skyriuje, reglamentuojančiame posto pareigūnų atsakomybę, nurodyta, kad posto viršininkas, pamainos viršininkas, vyriausiasis inspektorius, vyresnysis inspektorius, inspektorius atsako už teritorinės muitinės vadovaujančių bei aukštesnes pareigas einančių pareigūnų nurodymų, jo pareigybių aprašyme numatytų pareigų, šių Taisyklių nevykdymą ar netinkamą vykdymą (57.2. papunktis).
Pareiškėjas teigia, kad jis 2021-01-20 17.06 val. išdavė UAB „Nostrada“ atstovui TL Nr.(duomenys neskelbtini)
transporto priemonei KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes transporto priemonės iškrauti muitinės sandėlyje nebuvo galimybės, bei vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 32 str. 3 p. „įsakymų ar nurodymų vykdymas, žinant, kad jie yra neteisėti, pareigūnų nuo atsakomybės neatleidžia“ o atsakyti už posto viršininko sprendimus nenorėjo. Tai yra, jis po pokalbio su posto viršininku laikėsi savo pozicijos ir prisiėmė atsakomybę, netikrinęs iš vidaus transporto priemonės, perplombavus transporto priemonę bei apie plombų pakeitimą padarius atžymas eksporto deklaracijose ir transporto priemonės dokumentuose, išdavė UAB „Nostrada“ atstovui TL.
Kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimų pildymo bei registravimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2003-05-19 įsakymu Nr. 1B-459 (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-15), reglamentuoja Lietuvos Respublikoje registruotų vežėjų, kuriems suteiktas TIR procedūros vykdytojo leidimas, kelių transporto priemonių tinkamumo liudijimų išdavimo individualia tvarka, pildymo bei registravimo tvarką.
Šiose taisyklėse nurodyta, kad TILIU - suprantama kaip Lietuvos muitinės sukurta programinė įranga, skirta tinkamumo liudijimams registruoti, taisymams juose Taisyklėse numatytais atvejais atlikti ir reikiamoms ataskaitoms spausdinti. Šių Taisyklių 7 punktas imperatyviai numato, kad tinkamumo liudijimas išduodamas individualia tvarka kelių transporto priemonės savininkui arba naudotojui pateikus laisvos formas prašymą, transporto priemonės registracijos liudijimą arba transporto priemonės naudotojo pažymėjimą. Tinkamumo liudijimus išduoda Muitinės departamento paskirtų muitinės įstaigų postų nepriklausomai nuo transporto priemonės savininko arba naudotojo buveinės vietos muitinės pareigūnai, įsitikinę, kad transporto priemonė atitinka 1975 m. TIR konvencijos 2, 3, 5 ir 6 priedų reikalavimus; Tinkamumo liudijimas pildomas ir registruojamas TILIU lietuvių kalba (13 punktas); 13.9 papunktyje nurodyta, kad tinkamumo liudijimo 6 punkte „Pridedamų dokumentų skaičius“ paryškintu šriftu 12 dydžio skaitmenimis įrašomi pridedami brėžiniai, fotonuotraukos (ne mažiau nei keturios) (pvz., 4 nuotraukos). Šios nuotraukos privalo atitikti transporto priemonės komplektaciją išduodant tinkamumo liudijimą ar pratęsiant jo galiojimo laiką. Pridedamuose dokumentuose turi būti nurodytas transporto priemonės valstybinis numeris ir jie patvirtinti (fotonuotraukos antroje pusėje) muitinės antspaudu „Tinkamumo liudijimams“, muitinės pareigūno spaudu, parašu ir nurodyta data; 13.10 papunktyje nurodyta, kad tinkamumo liudijime 7 punkto „Patvirtinimas“ langelyje „Galioja iki“ paryškintu šriftu 12 dydžio skaitmenimis nurodomas tinkamumo liudijimo galiojimo laikas (iki 2 metų) (pvz., 2011 08 01), (...). Tinkamumo liudijimo tvirtinimo data sutampa su išdavimo data. Tinkamumo liudijimas tvirtinamas jį užregistravusio muitinės pareigūno parašu, asmeninio naudojimo spaudu ir spaudu „Tinkamumo liudijimams“; 17 punkte nurodyta, kad Lietuvos muitinėje išduoto tinkamumo liudijimo galiojimo laiką pratęsia (iki 2 metų) Taisyklių 7 punkte nurodytos muitinės įstaigos paskirti pareigūnai, neatsižvelgiant į tai, kurios teritorinės muitinės veiklos zonai priklauso transporto priemonės savininko arba naudotojo buveinė, tai pažymėdami Tinkamumo liudijimo 9 langelyje ir naują galiojimo datą įvesdami į TILIU. Pratęsti tinkamumo liudijimo galiojimo laiką galima tol, kol jo galiojimas nėra pasibaigęs; 19 punkte nurodyta, kad tinkamumo liudijimas pripažįstamas negaliojančiu, kai baigiasi jo galiojimo laikas, jis yra prarastas (pavogtas, pamestas, sunaikintas nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, pasikeitus pagrindiniams transporto priemonės parametrams (svoriui) ar jos savininkui (naudotojui).
Tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas bei savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888 (nauja redakcija 2019-02-08 įsakymu Nr. 1B-110) patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.8.2. papunktį, nevykdė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019-03-04 įsakymu Nr. 1B-181 patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 5.7 papunkčio reikalavimų ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą tyčia.
Teismui nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad reikalavimai jo atžvilgiu buvo pertekliniai ir, neva, jis turėjo faktinių duomenų (nuotraukos, dokumentai, patirtis ir kt.), kad minėtos transporto priemonės atitinka reikalavimus ir joms galima išduoti TL, tačiau Komisija to nevertino.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėstomos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą – kad A. K. tinkamumo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė nepatikrinęs puspriekabių SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikinęs, ar jos atitinka joms keliamus reikalavimus bei nesutikrinęs puspriekabių foto nuotraukose užfiksuoto vaizdo, transporto priemonių komplektacijos atitikimo tinkamumo liudijimų išdavimo metu, nes buvo nustatyta, jog transporto priemonės su minėtomis puspriekabėmis 2020 m. gruodžio 4 d. nebuvo atvykusiosios į prekių tikrinimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis savo pareigas vykdė pagal poste suformuotą praktiką, nepaneigia nustatyto tarnybinio nusižengimo sudėties, be to, ji paneigta byloje surinktais įrodymais, o būtent tyrimo metu surinktais pareigūnų paaiškinimais, kad nebuvo įvykdyti visi Taisyklių, TILIU ir 1975 m. TIR konvencijos 2 – 6 prieduose nustatyti reikalavimai, kad daug transporto priemonės paviršių nesimatė ir nebuvo galima patikrinti, ir apžiūrėti transporto priemonę, kaip to reikalauja teisės aktai, neiškrovus krovinio, nebuvo galima, taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2019-02-01 raštu „Dėl transporto priemonių tikrinimo išduodant kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimu“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, padažnėjus atvejų, kai transporto priemonės tinkamumo liudijimų išdavimui ir tinkamumo plombuoti muitinės plombomis įvertinimui pateikiamos kartu su prekėmis, vadovautis TIR konvencija ir pareikalauti iškrauti prekes, kad jos netrukdytų tinkamam transporto priemonės tikrinimui ir įvertinimui (b.l.97).
Pagal 1975 m. TIR konvencijos 2 priedo 1 straipsnį (Bendrieji principai), tarptautiniais maršrutais gabenti krovinius su muitinės plombomis ir spaudais galima tik tokiomis transporto priemonėmis, kurių krovinių skyriai sukonstruoti ir įrengti taip, kad: a) iš užplombuotos transporto priemonės dalies nebūtų galima krovinių išimti arba į ją pakrauti nepaliekant matomų įsilaužimo ar muitinės plombų ir spaudų pažeidimo žymių; b) muitinės plombas ir spaudus galima būtų uždėti paprastai ir patikimai; c) jose nebūtų slaptaviečių kroviniams slėpti; d) kad visas ertmes, kuriose galima patalpinti krovinį, galėtų lengvai apžiūrėti muitinės pareigūnai.
Tik patikrinus transporto priemonę, įsitikinus, kad ji atitinka technines sąlygas, nurodytas 2 priede, gali būti išduodamas tinkamumo liudijimas, atitinkantis TIR konvencijos 4 priede pateiktą pavyzdį.
Pareiškėjas paaiškinime dėl tinkamumo liudijimo išdavimo nurodo, kad vairuotojas bei transporto priemonė su puspriekabe nekėlė įtarimų ir rizikų, kuriomis remiantis pareiškėjas turėtų imtis papildomų veiksmų, nes pats tikrino puspriekabę ir nustatė, kad iš išorinės pusės jokio priėjimo prie krovinio nebuvo, plombavimo vietos buvo tvarkingos, pati puspriekabė pagal dokumentus įsigyta nauja 2019 metais birželio mėnesį, o paprastai naujai transporto priemonei tinkamumo liudijimas išduodamas 2 metams, o senesnėms 1 metams, o ši puspriekabė per apsirikimą turėjo tik metams išduotą tinkamumo liudijimą jų poste ir todėl jo galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs. UAB „Nostrada“ atstovas aiškino, kad jie užsiima tik krovinių pervežimu, kad neturi tinkamų patalpų kur iškrauti, neturi perkrovimo įrangos, o jei krauti Šiaulių pirmos kategorijos poste, tai į šlapią sniegą (buvo atlydys), o krovinys įvertintas 200 tūkstančiais eurų, todėl įvertinęs aplinkybes, pareiškėjas priėmė sprendimą išduoti ir išdavė tinkamumo liudijimą (b.l.77).
Teismas tokį paaiškinimą, įvertinęs kartu su kitais byloje pateiktais pareigūnų paaiškinimais, Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto viršininko teisėtais nurodymais tokiu atveju TL neišduoti (b.l.79), vertina kaip nepagrįstą atsisakymą vykdyti viršininko nurodymus, užtikrinti muitinės posto pamainos darbą taip, kad būtų tinkamai taikomos muitinės posto kompetencijai priskirtos muitinės priežiūros priemonės, bei kaip savo Posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 5.7 punkto (sprendžia per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių ir keleivių bagažo tikrinimo ir muitinio įforminimo sudėtingus klausimus, prireikus atlieka muitinį tikrinimą ir įforminimą) reikalavimų nesilaikymą.
Išvadoje pagrįstai apibrėžta pareiškėjo kaltės forma, kad nusižengimas padarytas tyčia (netiesiogine), kadangi pareigūnas, žinodamas esant viršininko nurodymą reikalauti iškrauti prekes tinkamam puspriekabės patikrinimui arba, priešingu atveju, neišduoti TL, tokio nurodymo sąmoningai nevykdė, sudarė sąlygas neigiamų pasekmių atsiradimo rizikai. Pareiškėjas neužtikrino, kad transporto priemonės patikrinimas būtų atliktas laikantis visų teisės aktų reikalavimų ir pagal savo asmenines savybes, įgytas žinias ir įgūdžius (Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje dirba virš 20 metų) galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. turėjo visas galimybes, įvertinus riziką, atlikti teisės aktuose numatytas pareigas tinkamai.
Taip pat nustatytas tinkamas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir kilusių pasekmių - jeigu pareiškėjas būtų vykdęs vadovaujančio pareigūno nurodymus ar asmeniškai ėmęsis veiksmų dėl TL išdavimo visiško reikalavimų laikymosi, transporto priemonė pilnai nepatikrinta su išduotu TL iš posto teritorijos nebūtų išvykusi.
Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad jam paskirta nuobauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui dėl ko Įsakymas turėtų būti panaikintas ar nuobauda pakeista į švelnesnę.
LVAT yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (LVAT 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, proceso šalių paaiškinimus, teisinį ginčą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamentas išsamiai išanalizavo kaltės formą, nusižengimo padarymo aplinkybės bei kitas tarnybinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į reikšmingas aplinkybes ir surinkęs pakankamai įrodymų dėl netinkamo pareigų vykdymo, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą 2022 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. lP-34.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą, Muitinės departamento 2022 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1P-34, paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Gitana Butrimaitė
